Nors pastaraisiais metais Lietuvoje vis dažniau kalbama apie gabius vaikus ir jų ugdymą, sistema, skirta šių vaikų poreikiams tenkinti, vis dar yra fragmentuota ir ne iki galo išvystyta. Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Švietimo akademijos kanclerė profesorė Lina Kaminskienė apgailestauja, kad, nors iniciatyvą keisti situaciją ir pagaliau sukurti gabiems vaikams atpažinti ir ugdyti taip reikalingą sistemą pademonstruoja kone kiekviena nauja valdžia, pradėtos programos pasikeitus politinei situacijai gula į stalčius ir netęsiamos. „Per tiek metų sistemos, kuri būtų skirta gabių vaikų ugdymui, taip ir nepavyko sukurti, - kalbėjo L. Kaminskienė. - Yra tik atskiri jos elementai.“
Statistikos, kiek Lietuvos mokyklose neatpažįstama gabių vaikų, nėra. Bet švietimo specialistai spėja, kad mokytojų dėmesio sulaukia vos kas antras, turintis išskirtinių gebėjimų. Mokymosi sunkumų patiriančių vaikų ugdymui yra sukurta sistema, paruošti specialistai, parengtos programos, bet gabių vaikų mūsų švietimo sistemoje tarsi nėra. Pašnekovė problemą vadina ir tai, kad valstybinių mokyklų mokytojams tenka labai didelis darbo krūvis: „Laiko gabiems vaikams paprasčiausiai pritrūksta. Svarbu ir tai, kaip mokyklos vadovas sugeba rasti lėšų papildomam mokytojų atlygiui. Nes jis net ir norėdamas ne visada turi galimybių sumokėti mokytojui, kuris dalį popamokinio laiko skiria itin gabiems vaikams ir juos lavina. Tai ir užimtumo, ir finansinė problema, kurios kyla dėl sistemos nebuvimo.“
L. Kaminskienė įvardijo ir kitą galimą riziką, kad tėvai paprasčiausiai ieško pagalbos už valstybinių bendrojo ugdymo mokyklų sienų: „Privačios mokyklos labai greitai supranta, ko reikia šeimoms. Tai jų verslas, ir labai jautriai reaguojama į klientų poreikius. Valstybinės mokyklos šioje vietoje pralaimi, joms trūksta lankstumo.“
Svarbu atpažinti ir įvertinti
Pirmas žingsnis į gabių vaikų ugdymą - vaiko gabumų atpažinimas ir įvertinimas. Dalis intelektualiai gabių mokinių nerealizuoja savo gebėjimų ir mokosi prasčiau nei geba (ypač gabūs vaikinai). Šiaulių jėzuitų mokyklos vadovės Giedrės Statkutės teigimu, daugelis gabių vaikų turi įgūdžių ir gebėjimų gana lengvai prisitaikyti prie juos supančios edukacinės ir socialinės aplinkos, tačiau dalis gali pademonstruoti įvairių emocinių, elgesio ar prisitaikymo problemų ir jų gebėjimai dėl to gali būti nepastebėti. Taigi išskirtinai gabių mokinių grupėje yra ir tų, kurie, nepaisant savo išskirtinių gebėjimų, taip ir lieka neatskleidę savo potencialo, nes nuolat patiria nuobodulį, yra mažai susidomėję ar kenčia nuo begalinio perfekcionizmo.
Netikintiems, kaip svarbu skirti dėmesio ir gabiesiems, ji siūlo atsižvelgti į faktą, kad vertinant skirtingo amžiaus vaikų gabumus jaunesni vaikai pademonstruoja aukštesnius pasiekimus. Tai liudija, kad, laiku neinvestavus į gabų vaiką, jo gebėjimai neugdomi.
Iniciatyvos ir projektai Lietuvoje
Šalyje yra ne viena ir ne dešimtys mokyklų, kuriose realizuojamos įvairios programos, susijusios su gabių vaikų ugdymu, o dėmesys gabiems vaikams pastarąjį dešimtmetį jaučiamas ne tik mokyklų, bet ir aukštųjų mokyklų lygmeniu.
Šiaulių jėzuitų mokykloje jau antri metai įgyvendinamas ES fondo lėšomis finansuojamas Erasmus + projektas „ Gabių mokinių ugdymo sistemos diegimas mokykloje”. Šiuo projektu siekiama, kad pedagogai susipažintų su gabių mokinių ugdymo patirtimi ES šalyse, mokytųsi atpažinti mokinių gabumus ir sudaryti sąlygas šiems gabumams skleistis. 2021 metų rugsėjį mokyklos pedagogai įgūdžius dirbti su gabiaisiais mokiniai tobulino savaitės trukmės „ Gifted Students“ kursuose Portugalijoje. 2022 metų balandžio mėnesį pedagogų komanda vyko į Vengriją, kurioje gabiesiems mokiniams skiriamas ypatingas dėmesys: teikiama finansinė parama gabiųjų mokinių ugdymui, tyrinėjami mokinių talentai/gabumai ir STEAM kompetencijos. Siekiant pagilinti žinias ir praktinius įgūdžius, šių metų spalio mėnesį vyko vizitas į tris Ispanijos ugdymo įstaigas, kuriose taikomas nuolatinis mokinių testavimas, gabiųjų vaikų identifikavimas ir praktinė veikla su šiais mokiniais.
Nuo 2006 m. įgyvendinama Gabių vaikų ir jaunimo ugdymo programa, kurioje apibrėžta, kas yra gabūs ir talentingi vaikai. Šia programa siekta sukurti ir išbandyti gabių vaikų, pasižyminčių labai aukštu intelektinių gebėjimų lygiu, atpažinimo ir įvertinimo metodiką, pritaikyti ugdymo turinį, aplinką gabių ir talentingų vaikų poreikiams, remti šalies ir tarptautinio bendradarbiavimo projektus, skirtus gabiems ir talentingiems vaikams ugdyti ir kt.
Nuo 2016 m. Visos naujos VDU studijų programos turi įtraukiojo ugdymo modulius, kurie skirti įvairiems vaikų poreikiams atpažinti. Artimiausiu metu universitetas planuoja prie specialiosios pedagoginės pagalbos programos, kuri skirta įvairių poreikių vaikams ugdyti ir tiems specialistus rengti, pasiūlyti ir gilinančiąją specializaciją, skirtą būtent gabių vaikų ugdymui. Visose kitose programose, pagal kurias rengiami dalykų mokytojai, ikimokyklinio, pradinio ugdymo pedagogai, yra privalomas įtraukiojo ugdymo modulis, pradedančiajam mokytojui suteikiantis bazinių gabių vaikų atpažinimo, jiems skirto ugdymo turinio konstravimo kompetencijų.
2021 m. rugsėjo 16 d. Vytauto Didžiojo universiteto Švietimo akademijoje Vilniuje buvo atidarytas gabių vaikų ugdymo centras „Gifted“. Tai - jau antras tarptautinės Lietuvos ir Izraelio programos centras Lietuvoje - pirmasis prieš metus pradėjo veikti Vytauto Didžiojo universitete Kaune.
Rugpjūčio 26 d. Kauno pedagogų kvalifikacijos centras parengė kvalifikacijos tobulinimo programą, vykdomą ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, „Gabių ir talentingų vaikų ugdymas. Izraelio patirtis“.
Izraelio patirtis: sistema, kuri veikia
Izraelio švietimo politikai suprato, kad būtent šie vaikai yra šalies ateitis, todėl į juos turi būti nukreiptas visas dėmesys. Lietuvos ir Izraelio bendrovės „IP Capital Group“ įkūrėjas Haimas Zakmanas pasakojo, kad pastarąjį dešimtmetį Izraelyje įsteigta daugiau kaip 40 gabių vaikų ugdymo centrų „Gifted“. Tokių centrų tinklą verslininkas užsimojo sukurti ir Lietuvos vaikams.
Izraelyje gebėjimais išsiskiriantys vaikai atrenkami pagal įvairias mokytojų ir kitų specialistų rekomendacijas. Pirmą kartą atliekamas antrokų testavimas, įprastai kasmet pirmąją lapkričio savaitę vaikai testuojami visose Izraelio mokyklose. Po poros mėnesių tie, kurių rezultatas aukštesnis už daugelio klasės draugų, dalyvauja antrame testavimo etape ir galiausiai atrenkami tie, kurie iš tiesų turi išskirtinių gabumų. Metodo esmė - vaikas savo aplinkoje lyginamas su bendraamžiais ir vertinamas jo rezultatas būtent šioje grupėje.
Analogiškas testas atliekamas ir šeštokams, trečiąkart - prieš aukštesniosios pakopos vidurinę mokyklą ir dar kartą prieš jaunuoliams išeinant į kariuomenę. H. Zakmanas atkreipė dėmesį, jog pastaraisiais metais ne tik Izraelyje, bet ir visame pasaulyje stebima tendencija, kad vaikus reikia tirti dar anksčiau - maždaug nuo trejų metų. Jau tokiame ankstyvame amžiuje galima pastebėti, kad vaikas ne toks kaip visi.
Itin gabūs vaikai sudaro nuo 2 iki 3 proc. Tačiau Izraelyje manoma, kad ypatingų gabumų turinčių vaikų dalis siekia 3-5 proc., o jeigu pridėtume talentingus vaikus, šis rodiklis pakiltų kone iki 10 proc.
Vaiko rezultatai pranešami tik tėvams, tačiau mokykla gauna bendras išvadas, rekomendacijas, ir tai vertintina kaip žingsnis geresnio ugdymo proceso link.
Pamokos iš Izraelio patirties
Alon („Ąžuolo“) pradinėje mokykloje Ma’ale Ha’hamisha mieste šalia Jeruzalės mokyklos vadovas supažindino su savo mokyklos vizija bei Izraelio mokyklų specifika: į mokyklą mokiniai pradeda eiti nuo 6 metų, pradinis ugdymas apima 1-6 klases, klasėje po 28-34 mokinius. Visos mokyklos - valstybinės. Mokiniai mokosi 6 dienas per savaitę. Mokslo metų trukmė - 220 mokslo dienų. Standartizuoti testai rašomi 2, 5, 8 klasėje. 1-2 klasių mokiniai mokosi 5 valandas per dieną, 3-6 klasių mokiniai mokosi 6 valandas. Sėkmingam ugdymuisi svarbu, kad mokykla būtų bendruomeniška. Priklausomumo jausmas - pats svarbiausias geroje mokykloje. Visi turi jaustis reikalingi ir svarbūs: mokytojai, administracija, darbuotojai, vaikai ir tėvai.
Haifos David Yelin pradinėje mokykloje mokykloje rūpinamasi, kad visi būtų laimingi dirbdami kartu, kad mokėtų įsiklausyti ir girdėti vienas kitą. Didelį vaidmenį mokantis atlieka patarėjas - psichologas. Mokykloje įgyvendinama „Tobulumo programa“ - vaiko gebėjimų viršūnė, kurioje dalyvauja 15 proc. mokyklos mokinių. Programa skirta aukštesniųjų mąstymo gebėjimų ugdymui: analizei, klausimų formulavimui ir t.t.
Leo Baeck edukaciniame centre mokytojas ir vaikas tolygiai kelia vienas kitam iššūkius, veikia kaip partneriai. Tą patį daro vaikai tarpusavyje. Gabiųjų klasės dalyvauja visose socialinėse mokyklos veiklose. Jie tik intelektualiai mokosi su sau lygiais. Dažniausiai taikomi ugdymo metodai gabiems vaikams - tyrinėjimas ir metodų metodas - klausimų uždavimas. Vaikai mokomi formuluoti klausimus, o ne atsakinėti į jau suformuluotus.
Iššūkiai ir perspektyvos
Vis dėlto viceministras pripažįsta, kad, nors dokumentai sukurti, jie neprigiję: „Sistema dar per daug fragmentuota. Problemų turime nemažai.“ Nors, anot jo, Lietuvoje mokiniai, dėl išskirtinių gabumų turintys specialiųjų ugdymosi poreikių, gali rinktis mokytis pagal specializuoto ugdymo krypties programas, galutinis rezultatas labai priklauso nuo mokytojo ir mokyklos dėmesio ugdytiniams pažinti ir jų poreikiams atliepti.
Pasak jo, yra sėkmės istorijų, kai mokytojai atranda talentingus vaikus ir padeda jiems atsiskleisti, tačiau tarptautiniai tyrimai ir nacionaliniai pasiekimai rodo, kad pasiekimų skirtumai gali būti ypač dideli netgi skirtingose to paties regiono mokyklose. R. Skaudžius teigė, kad mažuose miesteliuose ir kaimuose yra gabių vaikų, tačiau jų pasiekimai priklauso nuo mokytojo kompetencijos. Pasak viceministro, į mokytojų rengimo programas įtraukti studijų dalykai, skirti ugdyti mokytojų bazinėms kompetencijoms darbui su mokinių įvairove.
Akivaizdu, kad šių kompetencijų neužtenka, jeigu tikrai norima, kad mokyklose skleistųsi gabių vaikų ugdymo patirtis. Tačiau nėra būtina, kad gilesnes šios srities kompetencijas turėtų absoliučiai visi šalies mokytojai. Net ir didelėje mokykloje pakaktų kelių pedagogų, į kuriuos galėtų kreiptis kiti kolegos.
L. Kaminskienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje turime ir labai nedaug mokslininkų, kurie gilintųsi į gabių vaikų temą. Tad nieko nuostabaus, kad nėra ir nacionalinių ilgalaikių tyrimų, neturime duomenų, kaip sekasi gabiems vaikams, kokios yra tolesnės jų mokymosi trajektorijos.
Gabių vaikų ypatumai ir poreikiai
Gabių vaikų Lietuvoje skaičiuojama vos iki 5 procentų. Pedagogai atviri - tai nėra darbščių dešimtukininkų kategorija. Tai mokiniai, kurie apdovanoti nepaprastais gebėjimais vienoje ar keliose konkrečiose veiklos srityse. „Šiai kategorijai priklausantys vaikai turi aukštesnių nei vidutiniai bendrųjų intelektinių gebėjimų. Gabiems vaikams būdinga greitai išmokti ir apdoroti informaciją, jie turi platų žodyną, yra kūrybiški, o daugelis iš jų pasižymi gerais bendravimo įgūdžiais, ypač komunikuojant su suaugusiaisiais. Šiems vaikams būdingas smalsumas, todėl jie mėgsta kelti neįprastus klausimus. Mokyklose šie vaikai kartais užsitarnauja maištininkų etiketę“, - įvardija L. Ubavičienė.
Pedagogė pastebi, kad gabiems vaikams bendrosios ugdymo programos kartais būna per lengvos, todėl užduotis jie įveikia greičiau už bendramokslius ir ima nuobodžiauti. Išsiaiškinta, kad tam tikri gyvenimo veiksniai - sumažėjusi vaiko motyvacija, užduotys, neleidžiančios pasireikšti mokinio kūrybiškumui, - trukdo gabiems vaikams pasižymėti mokymo procese. Skaičiuojama, kad 18-25 proc. „Mūsų manymu, būtina ne tik identifikuoti gabiuosius, bet ir gilinti žinias apie šių vaikų ugdymo ypatybes tam, kad jų gabumai sėkmingai plėtotųsi“, - sako L. Ubavičienė.
Nacionalinė švietimo agentūra yra pateikusi rekomendacijas, kaip atpažinti didelį mokymosi potencialą turinčius mokinius. „Gabieji yra didelių, o kartais net labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių turintys vaikai. Jų emocijos veržiasi ir elgesys tai rodo. Kartais mes tvarkome vieną problemą, o jų iškyla dar daugiau. Todėl natūraliai kyla klausimas - kodėl vaikams, kurie turi mokymosi sunkumų, stengiamasi pritaikyti ugdymą pagal jų galimybes, o gabūs vaikai yra tarsi paliekami savieigai?
Ryšys tarp intelektinių gebėjimų ir emocinio intelekto
Itin gabių vaikų intelektas dažnai yra labiau pažengęs nei jų socialinis ir emocinis vystymasis. Gabius ir talentingus vaikus auginantys tėvai dažnai pastebi, kad tokie vaikai, palyginti su kitais bendraamžiais, dažnai išgyvena labai stiprias emocijas, grumiasi su savo jausmais, jiems sudėtinga megzti socialinius ryšius. Nenuostabu, nes jų mąstymo procesai skiriasi nuo bendraamžių.
Norint, kad talentingas vaikas priimtų naujus akademinius iššūkius ir siektų savo svajonių, mokytojams būtina kurti jungtis tarp intelektinių vaiko gebėjimų ir jo emocinio intelekto. Sėkmės keliu ateityje žengia tie gabūs mokiniai, kurie supranta savo galimybes, keliasi realistinius tikslus, išlieka optimistiški nesėkmės akivaizdoje ir turi socialinės aplinkos palaikymą.
„Skleistis didelį mokymosi potencialą turinčio mokinio gebėjimams reikalingas pozityvus mokytojo ir vaiko santykis, saugi mokymo(si) aplinka, kurioje gerbiami ir vertinami kiekvieno įgūdžiai, keliami sudėtingi klausimai, o mokymasis iš klaidų laikomas mokymosi galimybe. Siekiame, kad mokiniai išmoktų save reflektuoti, užduotų klausimus nebijodami kitų vertinimo. Palanki mokymo(si) aplinka taip pat reiškia, kad mokinių balsai yra svarbūs ir išgirsti“, - sako programos koordinatorė B. Gaitanži.
Individualizuotas ugdymas ir mokytojų svarba
Turbūt daugelis vienaip ar kitaip yra girdėję apie įtraukųjį ugdymą, kuriuo siekiama, kad kiekvienas vaikas Lietuvoje gautų jo gebėjimus ir poreikius atitinkantį ugdymą. Dažniausiai ugdymo procesas ir programa yra individualiai pritaikomi vaikams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių dėl mokymosi sutrikimų ar negalės. Tačiau dar yra ir vaikai, kurie turi didelį mokymosi potencialą ir kuriems taip pat reikia individualaus dėmesio. Kokie tai vaikai? Tai vaikai, kurie turi įgimtas ir įgytas prielaidas, kurios lemia aukštus vaiko pasiekimus ir labai gerus mokymosi rezultatus. Veiksnių, kurie sudaro šias prielaidas yra daug: aukšti intelektiniai gebėjimai, kūrybiškumas, asmenybės ir emocinio reagavimo savybės, aplinka, kurioje auga vaikas ir kt. Ypač aukštus intelektinius gebėjimus (IQ 130 ir daugiau) turinčių žmonių nėra daug. Įvairiais duomenimis jų gali būti nuo 1 iki 3 procentų iš visos populiacijos.
Čia labai svarbus sakinys, kad jie „turi prielaidas“, bet jeigu jos nėra pastebimos ir vystomos, potencialas gali neatsiskleisti. Statistikos, kiek Lietuvoje nėra atpažįstama gabių vaikų, nėra. Specialistai mano, kad maždaug kas antras didelį mokymosi potencialą turintis vaikas nėra pastebimas.
Mokytojos užmojis - pažinti kiekvieną auklėtinį. Pradinių klasių mokytoja Brigita Gaitanži nujautė, kad jos pirmokų klasėje yra ne vienas gabus vaikas ir ieškojo metodų juos ištirti. Ji pastebėjo, kad kai kurie vaikai išsiskiria savo mąstymu, vienai problemai gali pasiūlyti kelis vienas už kitą originalesnius sprendimus, o suaugusiesiems ne visada pakanka žinių ir kompetencijų su tokiu vaiku dirbti.
Tyrimo įrankiui sukurti ir tyrimui įgyvendinti gavusi būtiną finansavimą, artimus profesinius ryšius su psichologijos ir edukologijos mokslininkais užmezgusi B. Gaitanži nustatė 10-ies savo auklėtinių stipriąsias puses ir identifikavo itin gabius vaikus. Mokytojos darbas klasėje ypač suintensyvėjo, nes siekdama atliepti kiekvieno vaiko poreikius, ji pritaikė ugdymo programas, į mokymo procesą įtraukė tėvus, juos konsultuoja. Kalbėdama apie kasdienius iššūkius, mokytoja pasakoja, kad turi susidariusi kiekvieno mokinio profilį, stebi jo emocijas.
Buvusi VDU „Gifted“ Vilniaus padalinio vadovė, mokytoja B. Gaitanži šiandien - mokyklos „Pažinimo medis“ gabių ir itin motyvuotų vaikų programos koordinatorė, kuriai talkina psichologai ir įvairių sričių Lietuvos ir užsienio mokslininkai. Ši programa skatins skirti dar didesnį dėmesį asmeninei kiekvieno vaiko pažangai ir naujiems ugdymo sprendimams kurti. Tai, kas prasidėjo kaip vienos mokytojos klasės projektas, tapo svarbia bendrąsias švietimo programas mokykloje papildančia dalimi. Ištyrus pradinukus, bus ruošiamos asmeninės jų ugdymo ir darbo su kiekvienu vaiku gairės, keliami individualūs akademiniai tikslai, siūlomos papildomos pamokos gabių ir itin motyvuotų vaikų grupėms.
„Tyrimai savaime sustiprina visų vienos klasės mokinių motyvaciją mokytis. Vaikai nežino, kuris jų klasės draugas ar draugė identifikuojamas kaip gabus, kiekvieną mokinį lyginame tik su juo pačiu. Žalingoje akademinėje aplinkoje augančio vaiko mokymosi potencialas išblės, o stimuliuojančioje aplinkoje ugdomas vidutinių gebėjimų vaikas gali užaugti gabiu suaugusiuoju, tad siekiame ne atskirti gabiuosius, bet išsiaiškinti, kaip geriausiai realizuoti kiekvieno potencialą mokytis“, - apie programos tikslą pasakoja B. Gaitanži.
Kauno ir Klaipėdos rajono iniciatyvos
270 Kauno vaikų nuo šio rugsėjo mokysis papildomai - jie dalyvaus Kauno miesto savivaldybės inicijuotoje tarpdisciplininėje itin gabių mokinių ugdymo programoje. Į ją pakviesti vaikai, kuriuos testuojant pagal pasaulyje pripažintas intelekto matavimo metodikas buvo nustatytas itin aukštas bendrasis intelekto koeficientas. Šiais mokslo metais KTU itin gabiems vaikams organizuos matematikos, fizikos, socialinių, humanitarinių mokslų, asmenybės ugdymo, aplinkosaugos ir darnios plėtros užsiėmimus. Programą įgyvendina visi Kaune veikiantys universitetai, vieningai telkdami pastangas itin gabių mokinių ugdymui. Kiekvienas iš universitetų yra paskyręs programos įgyvendinimo koordinatorius, tiesiogiai kuruojančius jos įgyvendinimą atskiruose universitetuose. Šiais mokslo metais programos dalyvių tikslinę grupę sudaro trečių, ketvirtų, šeštų, septintų, dešimtų ir vienuoliktų klasių mokiniai. Ugdymo programos turinį sukūrė visų Kauno m.
Siekiant atliepti į šį poreikį, Klaipėdos rajono PPT psichologė S. Zumbrickienė inicijavo didelį ugdymosi potencialą turinčių vaikų atranką Klaipėdos rajono ugdymo įstaigose. Į kvietimą bendradarbiauti atsiliepė Dovilų pagrindinės mokyklos psichologė V. Varnelytė. Gavus mokyklos administracijos ir mokytojų pritarimą visuotinio tėvų susirinkimo metu mokyklos psichologė V. Varnelytė pristatė numatomą atranką Dovilų pagrindinėje mokykloje, supažindino su atrankos tikslais. Sulaukus didelio tėvų susidomėjimo ir šios idėjos palaikymo 2023 m. kovo mėnesį buvo atliktas grupinis antrokų įvertinimas CFT 20-R metodika. Iš viso įvertinime dalyvavo 23 antrų klasių mokiniai.
Nors pagal metodikos rezultatus didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių nebuvo atrinkta, vykdant atranką buvo laikomasi nuostatos, jog geriau suklysti pozityviai (atrinkti daugiau, nei vėliau patvirtinama), nei negatyviai (neatrinkti vaikų, kurie turi išskirtinai didelius gebėjimus). Todėl 3 mokiniams buvo atliktas pažintinių gebėjimų įvertinimas Pedagoginėje psichologinėje tarnyboje WISC-III metodika, kurie pagal mokytojų ir tėvų klausimynus bei pasiekimų rezultatus atitiko ypač gabių vaikų požymius. Atlikus įvertinimą, tėvai buvo supažindinti su išvadomis ir suteiktos rekomendacijos dėl tolimesnio ugdymo.
2023-2024 m. m. numatoma pratęsti didelį mokymosi potencialą turinčių mokinių atrankos procesą Dovilų pagrindinėje mokykloje. Dėl įvairiausių priežasčių, kol kas nėra galimybės atlikti tokios atrankos visose Klaipėdos rajono mokyklose. Nesiekiame, kiekvienam vaikui „užklijuoti etiketės“ arba priskirti jį kažkokiai kategorijai, bet labai tikimės, kad visose mokyklose bus sudaryta palanki ugdymosi ir emocinė aplinka, kurioje kiekvieno vaiko unikalus potencialas bus atskleistas ir išplėtotas, sudarytos sąlygos lavinti kiekvieno vaiko talentus ir gebėjimus.
