Kiekvienas automobilį valdantis žmogus bent kartą gyvenime yra pagalvojęs - o kiek gi iš tiesų tas mano geležinis žirgas ryja benzino ar dyzelino? Vienas vienintelis būdas sužinoti tikrąsias savo automobilio kuro sąnaudas - jas suskaičiuoti pačiam.
Kuro sąnaudų stebėjimas nėra tik smulkių skaitmenų žongliavimu užsiimančių pedantų pomėgis. Tai praktiškas įrankis, padedantis suprasti savo automobilio būklę, planuoti biudžetą ir net prisidėti prie aplinkos tausojimo. Daugelis vairuotojų pasitiki gamintojo deklaruojamomis kuro sąnaudomis, kurias galima rasti automobilio techninėje specifikacijoje. Problema ta, kad tos sąnaudos dažniausiai matuojamos idealiomis sąlygomis - laboratorijoje, su nauju automobiliu, be oro kondicionieriaus, be sunkaus bagažo ir be Vilniaus spūsčių.
Kaip veikia kuro sąnaudų skaičiuoklė ir ko jai reikia
Kuro sąnaudų skaičiuoklė - tai ne kažkoks sudėtingas raketų mokslas. Iš esmės tai paprasta matematinė formulė, kuri padeda apskaičiuoti, kiek litrų kuro jūsų automobilis sunaudoja nuvažiavęs šimtą kilometrų. Būtent šis rodiklis - litrai per 100 km (l/100km) - yra standartinis kuro sąnaudų matavimo vienetas Europoje ir Lietuvoje.
Norint atlikti skaičiavimą, jums reikės trijų pagrindinių dalykų: nuvažiuoto atstumo kilometrais, įpilto kuro kiekio litrais ir šiek tiek kantrybės. Pats paprasčiausias būdas - užpildyti baką iki galo, nuvažiuoti tam tikrą atstumą, vėl užpildyti baką iki galo ir užsirašyti, kiek litrų tilpo. Tuomet tiesiog padalinate įpiltų litrų skaičių iš nuvažiuotų kilometrų ir padauginate iš 100. Štai ir visas triukas! Pavyzdžiui, jei užpylėte 45 litrus kuro ir per tą laiką nuvažiavote 550 kilometrų, skaičiavimas atrodytų taip: (45 / 550) × 100 = 8,18 l/100km. Nesudėtinga, tiesa? Tačiau yra keletas niuansų, kuriuos verta žinoti, kad rezultatai būtų tikslūs.
Kodėl jūsų automobilis gali ryti daugiau nei deklaruoja gamintojas
Jei kada nors esate palyginę savo realias kuro sąnaudas su tuo, ką žada automobilio gamintojas, tikriausiai pastebėjote nemažą skirtumą. Ir ne, jūsų automobilis nebūtinai sugedęs - tiesiog yra daugybė veiksnių, kurie daro įtaką kuro sąnaudoms realiame gyvenime.
- Važiavimo stilius: Jei mėgstate spartų startavimą nuo šviesoforo ir staigų stabdymą prieš kitą, jūsų kuro sąnaudos bus gerokai didesnės nei ramiai ir tolygiai važiuojančio vairuotojo. Agresyvus vairavimas gali padidinti kuro sąnaudas net 30-40 procentų.
- Miesto sąlygos: Dažnas stovėjimas spūstyse, trumpi atstumai, per kuriuos variklis nespėja įšilti - visa tai prisideda prie didesnių sąnaudų.
- Oro kondicionierius: Vasarą gali padidinti kuro sąnaudas 10-20 procentų, ypač mažesnio tūrio varikliams.
- Žiemos sąlygos: Papildomą naštą sukelia šildymas, padangų pasipriešinimas (žieminės padangos sukuria didesnį trinties koeficientą), o ir pats šaltas oras daro variklį mažiau efektyvų.
- Kiti veiksniai: Bagažas ant stogo, atidaryti langai dideliu greičiu, netgi neužtektinai pripūstos padangos - visa tai veikia jūsų pinigų išlaidavimą degalinėse.
TyreSafe tyrimai rodo, kad vos 0,4 baro padangų slėgio sumažėjimas padidina degalų sąnaudas maždaug 3%. Ukrainos mechanikas Serhiy Melnyk aiškina: „Kai padangų slėgis per žemas, padangos riedėjimo pasipriešinimas padidėja. Automobilių inžinierius Andriy Mazur priduria: „Kiekvieną kartą nukritus temperatūrai 10 °C, padangų slėgis sumažėja maždaug 0,1 baro. Šaltas oras susitraukia, sumažindamas slėgį padangose, net jei jos nepradurtos. Štai kodėl ekspertai rekomenduoja šaltuoju metų laiku tikrinti pripūtimo lygį kas dvi savaites. Palaikant tinkamą padangų slėgį, galima sutaupyti apie 3-5 % visų degalų sąnaudų. Vidutiniam vairuotojui, kasmet nuvažiuojančiam 15 000 km, tai yra maždaug 40-50 litrų degalų - arba apie 50 eurų, priklausomai nuo dabartinių kainų. Reguliarus padangų slėgio tikrinimas yra vienas iš paprastiausių ir pigiausių būdų sumažinti degalų sąnaudas.
Skaitmeninės skaičiuoklės ir programėlės: ar verta jomis pasitikėti
Šiandien nebereikia su popieriumi ir skaičiuotuvu sėdėti prie stalo - egzistuoja daugybė internetinių kuro sąnaudų skaičiuoklių ir mobiliųjų programėlių, kurios viską padaro už jus. Įvedate duomenis, spaudžiate mygtuką ir - voila! - turite rezultatą.
Internetinės skaičiuoklės paprastai veikia pagal tą pačią formulę, kurią aprašiau anksčiau. Jos patogios, greitos ir nemokamos. Kai kurios sudėtingesnės versijos leidžia sekti kuro sąnaudas ilguoju laikotarpiu, palyginti skirtingus periodus, net apskaičiuoti išlaidas pagal degalų kainas. Tokios programėlės kaip „Fuelio”, „Drivvo” ar „Fuel Manager” tapo tikrais pagalbininkais daugeliui vairuotojų.
Tačiau reikia suprasti, kad bet kokia skaičiuoklė yra tik tiek gera, kiek tikslūs į ją įvedami duomenys. Jei nežinote tikslaus nuvažiuoto atstumo ar apytiksliai įvedate įpilto kuro kiekį, rezultatas bus atitinkamas. Be to, vienkartinis matavimas nėra labai informatyvus - reikia sekti sąnaudas bent kelis mėnesius, kad gautumėte tikrą vaizdą.
Ką daryti, jei kuro sąnaudos staiga išaugo
Tarkime, jūs reguliariai sekate savo automobilio kuro sąnaudas ir staiga pastebite, kad jos padidėjo vienu ar dviem litrais. Kas nutiko? Ar reikia skambinti panikoje į autoservisą?
Pirmiausia verta patikrinti paprasčiausius dalykus.
- Padangų slėgis: Tai dažniausiai ignoruojama, bet labai svarbi detalė. Nepakankamas slėgis gali padidinti kuro sąnaudas 3-5 procentais, o kartais ir daugiau.
- Oro filtras: Jei jis užsikimšęs, variklis negauna pakankamai oro, todėl deginys sudega neefektyviai.
- Uždegimo žvakės: Jei jos nusidėvėjusios, variklis dirba neefektyviai ir ryja daugiau kuro.
- Deguonies jutiklis (lambda zondas): Jo gedimas gali padidinti kuro sąnaudas net 20-30 procentų.
Žinoma, priežastis gali būti ir rimtesnė - pavyzdžiui, termostatų problemos, dėl kurių variklis nepasieka optimalios darbo temperatūros, arba net mechaninės problemos su varikliu. Bet dažniausiai kalti būna paprasti dalykai, kuriuos lengva ir nebrangiai išspręsti.
Viena dažniausių padidėjusių kuro sąnaudų priežasčių yra blogai sureguliuotas degalų ir oro mišinys. Šis mišinys turi būti tiksliai suderintas, kad variklis veiktų efektyviai. Šios problemos gali kilti dėl užteršto oro srauto matuoklio ar netinkamai veikiančių degalų purkštukų. Abi dalys yra gyvybiškai svarbios, kad variklis gautų reikiamą degalų ir oro kiekį. Filtrai atlieka esminį vaidmenį užtikrinant, kad variklis gautų švarų orą ir degalus. Tačiau su laiku oro ir kuro filtrai užsikemša, o tai trukdo tinkamam oro ar degalų srautui į variklį. Oro filtras ypač svarbus miesto vairuotojams, kurie dažnai susiduria su dulkėmis ir teršalais. Kuro filtras, savo ruožtu, saugo sistemą nuo nešvarumų, kurie gali patekti su degalais. Kita dažna priežastis, dėl kurios automobilis pradeda naudoti daugiau kuro, yra padidėjusi variklio apkrova. Tai gali būti susiję su nusidėvėjusiais variklio komponentais, kurie trukdo sklandžiam jo darbui. Padidėjusi apkrova taip pat gali būti susijusi su išmetimo sistema. Užsikimšęs katalizatorius ar duslintuvas trukdo išmetamosioms dujoms lengvai išeiti iš variklio, dėl to padidėja kuro sąnaudos.
Mažai pastebima, bet dažna problema - stabdžių apkaba arba rankinio stabdžio trosas, kuris „laiko“ vieną iš ratų. Kartais problemos prasideda po degalų pylimo.
Kaip sumažinti kuro sąnaudas neperkant naujo automobilio
Daugelis žmonių galvoja, kad vienintelis būdas sumažinti kuro sąnaudas - nusipirkti naują, ekonomišką automobilį. Bet tai tikrai ne vienintelė išeitis. Yra daugybė būdų, kaip sumažinti sąnaudas su tuo automobiliu, kurį jau turite.
- Keiskite vairavimo įpročius: Išmokite nuspėti eismo situaciją ir vengti staigių stabdymų. Naudokite variklio stabdymą vietoj stabdžių, kai įmanoma. Neperlaikykite aukštų apsisukimų - perjunkite pavarą anksčiau. Šie paprasti dalykai gali sumažinti kuro sąnaudas 10-15 procentų.
- Prižiūrėkite automobilį: Reguliarus aptarnavimas, tepalų keitimas laiku, filtrų keitimas - visa tai padeda varikliui dirbti efektyviai.
- Mažinkite nereikalingą svorį: Jei jūsų bagažinėje mėnesiais guli žieminės padangos, seni įrankiai ar kiti daiktai, kurių nereikia kasdien, išmeskite juos. Kiekvienas papildomas 50 kilogramų gali padidinti kuro sąnaudas maždaug 1-2 procentais. Nuimkite stogo bagažinę, jei ja nesinaudojate - ji sukuria papildomą oro pasipriešinimą.
Degalai sudaro didelę dalį bet kurios gabenimo bendrovės sąnaudų dalį - dažnai siekia jų trečdalį. Išaugusios degalų kainos yra nauja realybė, su kuria teks susigyventi neribotam laikui. Jos pasekmes jaučia visi, netgi patys mažiausi, o ką jau kalbėti apie didelius ūkius, nuolat ieškančius naujų kaštų taupymo sprendimų. Tačiau norintiems sutaupyti, verta fokusuotis ne tik į mažesnį kuro suvartojimą, bet ir į didžiausią įmanomą jo naudojimo efektyvumą.
Nudažykite antžemines kuro saugyklas šviesia spalva ir saugokite nuo tiesioginės saulės šviesos tam, kad išvengtumėte perteklinio garavimo ir tiesiogine prasme nepaleistumėte savo pinigų pavėjui. Laiku pakeisti tepalai, alyva ir oro filtrai turi lemiamą poveikį kuro sąnaudoms. Bet to, apžiūros metu padidėja tikimybė aptikti bet kokius techninius nesklandumus, didinančius kuro naudojimą.
Svarbu turėti skirtingų dydžių technikos, pritaikytos įvairaus sunkumo darbams. Prieš įsigydami naują traktorių, atsižvelkite ne tik į dyzelino ir „AdBlue“ sąnaudas, bet ir kitus parametrus, nurodančius taupesnį kuro naudojimą, pavyzdžiui, sūkių skaičių, reikalingą didžiausiam sukimo momentui pasiekti. Ekonomiškiausias ir klientų jau ne kartą įvertintas FENDT modelis 724 Vario Gen6, pagal oficialius DLG testus pademonstravo 263 g/kWh dyzelino ir 10,7 g/kWh „AdBlue“ sąnaudas lauko darbuose.
Kiekviena minutė, prarasta atliekant nereikalingus arba pakartotinius manevrus lauke, kainuoja ir brangų kurą, ir dar brangesnį jūsų laiką. Automatinė vairavimo sistema su palydovine technologija padeda išvengti dubliavimo ir padidinti dirbamo ploto aprėptį, taigi, su tuo pačiu kuro kiekiu nudirbate gerokai daugiau. Skaitmenizuotas planavimo įrankis leidžia sutaupyti iki 10% brangių ūkio sąnaudų, įskaitant ir kurą.
Sukimo momentas ir galia: ką jie reiškia automobiliui
Yra sakoma, jog galia nurodo kaip greitai atsitrenksite į sieną, o sukimo momentas - kaip toli tą sieną su savimi nusitempsite. Trumpa atsakymo versija. Sukimo momentas - tai variklio „raumenys“. Kuo didesnis sukimo momentas, tuo stipriau automobilis traukia, ypač esant žemoms apsukoms. Jėgos pojūtis prie mažesnių apsukų = sukimo momentas.
Ilgos atsakymo versija. Skaitant apie konkrečių automobilių variklių savybes matome dvi pagrindines charakteristikas - galią ir sukimo momentą. Sukimo momentas ir galia yra rezultatas to, ką išvysto variklis, nuspaudžiant akceleratoriaus pedalą. Potencinė degalų energija vidaus degimo variklyje yra verčiama kinetine energija, kuri reikalinga važiavimui. Energija galima vadinti kūno galimybes atlikti darbą arba išskirti šilumą. Darbas - kūną veikiančios jėgos modulis ir kūno poslinkis sandauga. Sukimo momentas - rotacinė variklio alkūninio veleno jėga. Kuo didesnį sukimo momentą išvysto variklis, tuo didesnį darbą jis gali nuveikti. Sukimo momento išraiška yra vektorinė, turi kryptį, jis yra matuojamas niutonmetrais. Galia - kaip greitai atliekamas darbas. Taigi, sukimo momentas yra reikalingas šiam svoriui pakelti, o galia - tą atlikti greitai. Aukštą sukimo momentą ir mažai galios turintis variklis gali pakelti didelį svorį, tačiau darys labai lėtai.
Fiziką padėjus į šalį, egzistuoja ir kitokių paaiškinimų, kurie vaizdžiai iliustruoja, ką reiškia galia, o ką - sukimo momentas. Kada sunku, viską nudirba sukimo momentas. Tai yra, iš vietos greičiau pajudės tas automobilis, kuris turi aukštesnį sukimo momentą. Aukštą sukimo momentą turi sunkioji technika dėl akivaizdžių priežasčių. Pavyzdžiui, Volvo FH vilkikas su D16G varikliu išvysto 2650 Nm sukimo momentą ir 540 arklio galių. Didelis sukimo momentas reikalingas tam, kad vilkikas galėtų tempti sunkius krovinius. Palyginimui, 540 AG išvystė ir 2010-ųjų metų gamybos Ford Mustang GT500, tačiau turėjo tik 690 Nm sukimo momentą.
Profesionali diagnostika ir programavimas
Sąvoką “kompiuterinė diagnostika” žmonės paprastai supranta skirtingai. Mėgėjiški diagnostikos įrankiai, tokie kaip OBD11, Carista ar ELM327 tipo adapteriai, dažniausiai komunikuoja tik su pagrindiniu ECU ir ribotu skaičiumi valdymo blokų. Profesionali diagnostika - tai prieiga prie visų valdymo blokų, įskaitant vidinius gamintojo kodus, realaus laiko parametrų stebėseną aukštu atnaujinimo dažniu, komponentų aktyvavimą (actuations), adaptacijas ir firmware analizę.
Atliekant programavimą, mums būtina pilna sistemos būklės apžvalga, nes net nedidelė anomalija (pvz., silpnai reaguojantis jutiklis ar paslėpta klaida sub-sistemoje) gali turėti įtakos rezultatui. Mes kuriame arba adaptuojame programinę įrangą remdamiesi konkrečiais jūsų automobilio duomenimis, technine būkle ir poreikiais. Daugelis pigesnių paslaugų yra greiti sprendimai - dažnai be dėmesingos ir kokybiškos diagnostikos, atsakomybės, su failais, kurie skirti „visiems“ ir „niekam konkrečiai“. Gali veikti, gali neveikti. Nedirbame su tokiais kompromisais. Mūsų kaina atspindi kokybę, žinias, įrangą, patirtį ir atsakomybę už tai, ką darome.
Programuojame VAG grupės (Volkswagen, Audi, Skoda, Seat) DSG / S-Tronic / Tiptronic AL551 / AL552 ir kt.
Etapai:
- Stage 1: Laiko patikrintas, remiantis žiniomis apie konkretaus variklio ir pagrindinių mazgų konstrukciją, saugus sprendimas galingumui padidinti taip, kad rezultate turėti idealų galios / patvarumo / kuro sąnaudų balansą.
- Stage 2: Gerokai geresnė dinamika, didesnė apkrova varikliui, sankabai, pavarų dėžei, taip pat stabdžiams. Variklio galia padidinama agresyviai, ir priklausomai nuo konkrečios situacijos, galimai reikalauja nedidelių mechaninių patobulinimų.
- Stage 3: Stipriai modifikuota variklio valdymo programa itin agresyviems galingumo bei sukimo momento pokyčiams išgauti. Būtinos ženklios mechaninės modifikacijos.
Neapgalvotus prašymus atlikti Stage 2 / Stage 3 galios didinimą dažniausiai išgirstame iš jaunų vairuotojų, dažnai vos įsigijusių savo pirmąjį automobilį, kuris kaip taisyklė būna ne jaunesnis nei 10-15 metų. Tokiais atvejais dažniausiai stengiamės suteikti reikalingą informaciją, paaiškinti galimas rizikas tam, kad klientui padėti išvengti remonto nuostolių, galimai sieksiančių didelę dalį automobilio rinkos vertės.
Galios matavimo paslauga kainuoja papildomai.
Kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai
Iš pavadinimo galima suprasti, kad tai komponentas, kuris padeda reguliuoti tiekiamo kuro slėgį sistemoje. Nors yra visuose vidaus degimo varikliuose, tačiau išvaizda gali skirtis, priklausomai nuo paties variklio dizaino, nes skirtingi varikliai reikalauja skirtingo kuro kiekio. Gera žinia, kad blogo kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai lengvai pastebimi, o daugelyje variklių jį nėra sudėtinga pakeisti nauju.
Kuro slėgio reguliatoriaus slėgis yra stebimas automobilio kompiuterio, kuris taip pat mato kitas automobilio sistemas per įvairius signalus, perduodamus daviklių, ir taip optimizuoja variklio darbą. Visas šis procesas prasideda kuro bake. Kuro slėgio reguliatorius užtikrina, kad kuro slėgis neviršytų numatytos normos, atitinkančios variklio parametrus. Pavyzdžiui, varikliui dirbant laisvąja eiga, išpurškiamo kuro intervalai yra labai trumpi, todėl norint išlaikyti gana aukštą slėgį, kuro slėgio reguliatoriaus vožtuvas atsidaro ir leidžia kurui tekėti į kuro baką pro grįžtamąją kuro liniją. Galime įsivaizduoti, kas vyksta priešingu atveju, jei variklio sūkiai yra aukšti, vadinasi, ir daugiau kuro patenka į variklio cilindrus. Šiuo atveju išpurškiamo kuro intervalai yra ilgesni, todėl kuro slėgio reguliatoriaus vožtuvas užsidaro, taip nukreipdamas visą reikalingą slėgį į kuro purkštuvus. Senesniuose automobiliuose vožtuvas yra valdomas diafragmos, kurią valdo variklio sukeliamas vakuumas. Varikliui dirbant laisvąja eiga, esant stipriam vakuumui, diafragma atidaro vožtuvą ir taip kuro perteklius grįžta atgal į kuro baką. Naujesniuose modeliuose vožtuvas yra reguliuojamas kompiuterio ir jo veikimo principas yra kitoks.
Žemiau apžvelgsime požymius, kurie gali būti susiję su blogo kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiais.
Dažni gedimo požymiai:
- Sumažėjusi automobilio galia.
- Netolygus variklio darbas dirbant laisvąja eiga, trūkčiojimai arba užgęstantis variklis.
- Padidėjusios kuro sąnaudos.
- Juntamas vis stipresnis degalų kvapas gali reikšti degalų nuotėkį.
- Jeigu ištraukus tepalo lygio matuoklę galima aiškiai užuosti degalų kvapą, taip pat gali būti blogo kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai. Taip nutinka, kai dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus darbo yra išpurškiamas didesnis kuro kiekis į variklio cilindrus nei priklauso.
- Dėl blogo kuro slėgio reguliatoriaus veikimo kuro linijos gali persipildyti degalais, kurie patenka į išmetimo sistemą. Norėdami patikrinti, ar kuro linijos yra perpildytos, atjunkite vakuumo žarnelę nuo kuro slėgio reguliatoriaus ir patikrinkite, ar nėra viduje degalų.
- Padidėjus kuro sąnaudoms, vertėtų atkreipti dėmesį ir rasti priežastį. Taip nutinka, kai išpurškiamas per didelis kuro kiekis į variklio cilindrus.
- Galios trūkumas, kuro nuotėkis ar padidėjęs išmetimo dujų kiekis - tai tik keletas požymių, kurie gali neigiamai paveikti jūsų dieną.
- Automobilio variklis sukasi ir kartais gali atrodyti, kad trumpam buvo paleistas, tačiau staiga vėl užgęsta dėl per mažo slėgio sistemoje.
- Silpnai girdimas kuro siurblio darbas yra normalus, tačiau sugedus kuro slėgio reguliatoriui, garsas gali būti daug stipresnis ir erzinantis. Jeigu girdite, kad kuro siurblys veikia garsiau nei įprasta, vertėtų patikrinti slėgį kuro sistemoje.
Daugelyje automobilių kuro slėgio reguliatorių pakeisti nėra sudėtinga, tačiau prieš keičiant labai svarbu diagnozuoti ir patvirtinti, kad atsiradusių požymių priežastis yra būtent blogo kuro slėgio reguliatoriaus gedimo požymiai.
Devyni dažni sugedusių degalų purkštukų požymiai
Daugumoje XX a. devintajame dešimtmetyje ir vėliau pagamintų automobilių įtaisyta pažangi elektroninė degalų įpurškimo sistema (pakeitusi karbiuratorių), kurios svarbiausia dalis yra degalų purkštukai. Svarbiausia degalų purkštuko funkcija yra tiekti varikliui degalus. Purkštukas per antgalį išpurškia (įpurškia) degalus į variklio cilindrą, kad galėtų prasidėti vidaus degimo procesas. Elektroninis variklio valdymo blokas (ECU) yra bet kurios transporto priemonės „centrinis kompiuteris“ arba „smegenys“ - jis valdo daugelį atskirų komponentų, tarp jų ir degalų purkštukus. Transporto priemonės degalų siurblys degalų tiekimo linijomis pumpuoja benziną iš benzino bako į degalų purkštukus. Sugedus vienam ar keliems degalų purkštukams, jūsų automobilio variklis negalės veikti taip, kaip turėtų. Sugedęs degalų purkštukas arba apskritai neįpurškš degalų į variklį, arba purkš degalus netvarkingais intervalais.
Toliau pateikiami devyni netinkamai veikiančių degalų purkštukų požymiai, kuriuos galite atpažinti gana anksti.
- Netolygi tuščioji eiga arba gęstantis variklis: Kadangi jūsų automobilis negauna pakankamai degalų arba gauna nevienodą jų kiekį, varikliui veikiant tuščiąja eiga sūkiai krenta žemiau optimalaus lygio, ir dėl to variklis veikia netolygiai ar net šiurkščiai.
- Variklio vibracija: Dėl sugedusio degalų purkštuko degalų mišinys atitinkamame cilindre neužsidega.
- Variklio uždegimo pertrūkiai: Jeigu dėl užsikimšusio degalų purkštuko į cilindrą neįpurškiama pakankamai degalų, važiuojant pasireikš uždegimo pertrūkiai. Tai reiškia, kad kils problemų norint pagreitinti automobilį arba paspaudus akceleratoriaus pedalą susidarys pauzė.
- Įsižiebia indikatorius „Patikrinkite variklį“: Akivaizdžiausias problemos požymis - prietaisų skydelyje šviečiantis indikatorius „Patikrinkite variklį“. Nors tai gali reikšti daugybę dalykų, tačiau netinkamai veikiantis degalų purkštukas gali būti vienas iš jų. Kiekvieną kartą, kai purkštukas paduoda mažiau degalų, nei reikia (arba, kai kuriais atvejais, paduoda jų per daug), variklio veiksmingumas sumažėja, ir gali įsižiebti pirmiau minėtas indikatorius.
- Degalų protėkis: Jeigu jūsų automobilio degalų purkštukas iš tiesų sugedęs arba įtrūkęs dėl pažeidimų ar nusidėvėjimo, pro jį pradės pratekėti benzinas. Tai reiškia, kad degalai nepasieks purkštuko antgalio, tačiau prasiskverbs pro jo korpusą. Tikrindami degalų purkštukus, pratekėjusį benziną pastebėsite jų išorėje arba šalia esančioje degalų tiekimo linijoje.
- Degalų kvapas: Šis požymis pasireiškia lygiagrečiai su degalų protėkiu, tačiau degalų kvapą galite jausti ir tada, kai dėl pažeisto purkštuko benzinas nesudega, arba purkštukas užstringa ir neužsidaro. Kartais problema gali būti susijusi su degalų tiekimo linijomis arba sugedusiu jutikliu, kuris duoda ECU komandą įpurkšti daugiau degalų nei būtina.
- Variklio „bangavimas“: Jeigu degalų purkštukas į variklio cilindrą purškia per daug degalų, tai sukelia variklio „bangavimą“, ir automobilis greitėja ne taip sparčiai.
- Didelės degalų sąnaudos: Dėl sugedusio arba pratekančio degalų purkštuko, benzinas gali degti netolygiai arba sudegti nevisiškai, o tai gali lemti didesnį išmetamųjų teršalų kiekį.
- Padidėjęs išmetamųjų teršalų kiekis: Degalų purkštukai neamžini, visgi ėmęsi tinkamų veiksmų jų gyvavimo trukmę galite gerokai prailginti.
Už tinkamą degalų įpurškimo sistemos išvalymą galite sumokėti meistrui, arba galite įsigyti degalų purkštukų valymo rinkinį ir atlikti tai patys. Degalų purkštukų valiklio butelis - gera ir gana nebrangi profilaktinės priežiūros priemonė. Už valiklio butelį būkite pasiruošę sumokėti 10-20 eurų. Labiau užterštiems ar užsikimšusiems purkštukams valyti gali prireikti brangesnės specialistų pagalbos. Už šią paslaugą būkite pasirengę pakloti 50-100 eurų.
Technologijos Dizainas Reklama Klipas Purkštukai Delfi Volvo FH
