Lietuvos pasienyje su Baltarusija siekiant sureguliuoti kelyje susikuriančias vilkikų eiles prie pasienio kontrolės punktų ir užtikrinti viešąją tvarką, nuo 2023 m. gruodžio 1 d. įvedama išankstinė visų krovininių transporto priemonių, išvykstančių iš Lietuvos per Europos Sąjungos (ES) išorės sieną, registracija į elektroninę eilę.
Nuo 2024 m. kovo 1 d. nutraukiamas vykimas per du pasienio kontrolės punktus (PKP) Lietuvos pasienyje su Baltarusijos Respublika: Lavoriškių ir Raigardo PKP. Tokiam Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos siūlymui 2024-02-21 posėdyje pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Vyriausybės posėdyje pritarta Vidaus reikalų ministerijos teikimui atidaryti Šalčininkų ir Medininkų pasienio punktus, besiribojančius su Baltarusija, ir pripažinti šių metų spalio 29 d.
Palaukimo aikštelėse, esančiose priešais Raigardo, Kybartų, Medininkų ir Šalčininkų pasienio kontrolės punktus, vienos valandos parkavimas nemokamas. Už ilgesnį nei vienos valandos parkavimą palaukimo aikštelės valdytojui ar nuomotojui mokamas jo nustatytas mokestis. Mokestį privalo mokėti ir iš anksto registruotų transporto priemonių vairuotojai, jeigu per 1 val. Atvykusios į palaukimo zoną ar palaukimo aikštelę transporto priemonės nebus įleidžiamos į pasienio kontrolės punktą be eilės, jeigu bus nustatyta, kad transporto priemonės valstybinis numeris (visos raidės, skaičiai ir simboliai), nurodytas rezervacijos metu, neatitinka faktinio transporto priemonės numerio.
Lietuvos Respublikos valstybės sienos kirtimas yra nemokamas (išskyrus mokestį už eilės rezervaciją ir už naudojimąsi palaukimo aikštelių paslaugomis). Dėl informacijos galite kreiptis telefonu (8 5) 243 1110.
Naujos kartos sienos apsaugos sistemos diegiamos ir kituose Lietuvos pasienio ruožuose. Pavyzdžiui, 24,5 km Plaškių užkardos ruože, kur iki įdiegimo tebuvo du stebėjimo bokštai, dabar padėtis ir sienos apsauga pasikeitė iš esmės. Už ES lėšas buvo pastatyti dar 9, 25 metrų aukščio bokštai. Kiekviename bokšte įrengta po tris kameras: viena stebi patį bokštą, kita „mato“ vaizdą dieną, o trečioji kamera praverčia naktį bei aptinka šiluminę energiją spinduliuojančius objektus.
Naktinio matymo įrenginiai (termovizoriai) VSAT pareigūnams leidžia užfiksuoti pažeidėjus ir tamsoje, kelių kilometrų spinduliu. Specialūs davikliai automatiškai fiksuoja judesius bei pasisuka į judantį objektą. Šilumą fiksuojančios kameros itin jautrios: net automobiliui pravažiavus per sniegą aiškiai išsiskiria padangų paliktos žymės, kurių temperatūra, nors ir nežymiai, skiriasi nuo neliesto sniego ruožo.
Kameros stebi ir pasienio ruožo iš Rusijos pusės prieigas. Kameros gali užfiksuoti vaizdą kelių kilometrų atstumu, todėl pasieniečiai gali iš anksto stebėti galimus pažeidėjus, kol dar jie net nepasiekė Lietuvos teritorijos. Tačiau kameros negali užfiksuoti vaizdo miškingose teritorijose, bet tai nereiškia, kad sienos apsauga susilpnėja. Šiuo atveju praverčia specialūs davikliai, sumontuoti ties kelio išsišakojimais, kurie leidžia nustatyti objekto judėjimo kryptį. Šie davikliai, užkasti žemėje ir turintys tik ploną, nepastebimą anteną, yra žinomi tik nedideliam skaičiui pareigūnų, todėl juos surasti praktiškai neįmanoma.
Žmogiškasis faktorius išlieka
Kad ir kokia moderni būtų naujoji sistema, ji negalėtų funkcionuoti be žmonių pagalbos. Specialiame kabinete kamerų perduodamą vaizdą keliuose monitoriuose stebi du pareigūnai. Pasieniečiai pasakojo, kad dažnai į kamerų stebėjimo zonas patenka kiškiai, stirnos, lapės, briedžiai ir kiti gyvūnai. Priartinus vaizdą net ir tamsiu paros metu nesunku atskirti gyvūnų siluetus, todėl nereikia kiekvienu atveju siųsti pasieniečių ekipažų ir taip taupomi resursai. Tačiau sistema užfiksuoja pažeidėją, o sprendimus priima pareigūnai.
Pagal sienos apsaugos taisykles naktį stabdomi visi automobiliai, užfiksuoti pasienio ruože. Tokiu būdu užfiksuojami ne tik galimi sienos pažeidėjai, bet ir Kelių eismo taisyklių nesilaikantys vairuotojai. Pasieniečiams ne kartą teko sustabdyti neblaivių vairuotojų, o tokiu atveju į pagalbą kviečiami policijos pareigūnai. Taip pat pasienio ruože netrūksta žvejų, ypatingai prasidėjus vėgėlių gaudymo sezonui. Patyrę pasieniečiai greitai atskiria, kuris žmogus yra tikras žvejys, o kuris tokiu apsimeta. Neretai pažeidėjai tik dėl akių į automobilius įsimeta meškeres ir taip bando įtikinti atvykę gaudyti žuvis. Pasitaiko ir taip, kad kai kurie veikėjai tikina į Nemuną atvykę gaudyti... vėžių. Taip pat pasitaiko ir tokių atvejų, kai vidurį nakties jaunuoliai tikina atvykę apžiūrėti sodybos, kurią neva norima pirkti.
Be to, pastebima, kad pasienyje su Rusija įdiegus naują sistemą kontrabandos „veteranai“ keliasi į mažiau apsaugotus pasienio ruožus su Baltarusija. Pasieniečiams jau teko girdėti, kad pasienyje su Aleksandro Lukašenkos valdomis jau yra įkliuvę ir puikiai Plaškiuose žinomi veikėjai.
Pagrindiniuose šalies keliuose pradedama diegti bandomoji daugiafunkcė pažeidimų kontrolės sistema. Šiandien magistralinio kelio A6 ruože tarp Karmėlavos ir Jonavos darbininkai pradėjo ardyti kelio dangą - čia pradedama montuoti unikali įranga, galinti pasverti įprastu greičiu važiuojančius automobilius. Iš viso keliuose bus įrengti trys tokie kontrolės postai.
Sistema ne tik pasvers automobilius, bet ir fiksuos jų gabaritus, nuskaitys automobilių valstybinius numerius, rinks statistiką apie eismo intensyvumą. Siekiama, kad ateityje ši sistema galėtų automatiškai išsiųsti baudos kvitą svorį viršijusių ir kitus reikalavimus pažeidusių transporto priemonių valdytojams - taip pat, kaip automatiškai baudos kvitą dabar gauna stacionaraus greičio matuoklio užfiksuotas pažeidėjas. Tyrimai rodo, kad maždaug ketvirtadalis sunkiojo transporto Lietuvoje viršija leistiną svorį. Tiesiant kelius atsižvelgiama į maksimalias leistinas apkrovas, todėl jas viršijus kelių danga greičiau dėvisi, o sugadintus kelius reikia remontuoti už visuomenės lėšas. Be to, bloga kelių būklė - duobės, provėžos - turi įtakos eismo saugumui. Lietuva - pirmoji iš kaimyninių šalių, diegianti tokią kompleksinę sistemą.
„Pažeidimų kontrolės sistema vienu metu atliks daug funkcijų ir tai vienas didžiausių jos privalumų. Sumontuosime elektroninę įrangą keliuose: kameras, įvairius jutiklius, indukcines kilpas bei sukursime informacinę sistemą, kuri apdoros šios įrangos renkamus duomenis bei bus integruota į jau įdiegtas eismo kontrolės sistemas. UAB „Fima“, bendradarbiaudama su Kauno technologijos universitetu (KTU), taip pat pradėjo rengti transporto priemonių svėrimo nestabdant eismo sistemos metrologinės patikros metodiką, nes Lietuvoje iki šiol tokių sistemų nebuvo. Virš kelio pažeidimų patikros postuose bus įrengtos santvaros, ant kurių bus sumontuoti transporto priemonių gabaritų nustatymo jutikliai, transporto priemones iš priekio, šono ir galo fiksuojančios vaizdo kameros, kameros su valstybinių numerių atpažinimo funkcija bei vaizdo kameros, stebinčios galimus vandalų išpuolius. Įrangos diegimo ir bandomosios informacinės sistemos kūrimo darbus planuojama pabaigti iki šių metų pabaigos. Be to, UAB „Fima“ įsipareigojo iki 2020 metų atlikti periodinę metrologinę patikrą, įrangą prižiūrėti, atnaujinti ir remontuoti. Bendra viso projekto vertė - 3,3 mln. eurų.
„Šis projektas nėra vien techninės įrangos sumontavimas. Tai pirmas žingsnis kuriant integruotą daugiafunkcę sistemą, kuria galės naudotis visos tiek eismą prižiūrinčios, tiek transporto priemones kontroliuojančios institucijos bei teisėsauga. Galėsime stebėti daugybę parametrų ir gauti informaciją ne tik apie pažeidėjus, bet ir apie eismo srautus, kryptis, transporto priemonių tipą“, - sako E. Pirmojo (t. y. bandomojo) projekto tikslas yra išbandyti, kokios technologijos tinkamiausios ir efektyviausios Lietuvoje, kaip jos pakeis vairuotojų elgseną.
Pavyzdžiui, eismo stebėjimo kameros arba meteorologinės stotelės kartais palaikomos greičio radarais. LRT.lt nutarė išsiaiškinti, kurie įrenginiai skirti tik stebėjimui, o kurie skirti nedrausmingų vairuotojų nustatymui.
Dviejų tipų greičio matuokliai
Šiuo metu Lietuvos keliuose galima pamatyti dviejų tipų greičio matuoklius - stacionarius ir vidutinio greičio. Stacionarūs užfiksuoja tik momentinį greitį, kuriuo automobilis važiuoja pro matuoklį. O vidutinio greičio matuokliai dirba tam tikruose ruožuose. Pavyzdžiui, viename ruožo gale jis užfiksuoja laiką, kai automobilis į ruožą įvažiavo, o kitame gale fiksuojamas laikas, kada automobilis iš ruožo išvažiavo. Pagal tai nustatomas vidutinis transporto priemonės greitis. Jei jis didesnis nei numatyta - fiksuojamas pažeidimas.
„Atskirti, kur stacionarus, o kur vidutinio greičio matuoklis, galima pagal kelio ženklus. Prie sektorinį greičio matuoklį žyminčio kelio ženklo papildomai montuojama lentelė, kurioje nurodomas kontrolės ruožo ilgis“, - paaiškino Lietuvos automobilių kelių direkcijos Tarptautinių ryšių ir komunikacijos skyriaus patarėjas Saulius Jansonas.
„Pažeidimų vartai“ veikia ne pilnai
Šalia kelio vairuotojai mato ne tik greičio matavimo įrangos kameras, bet ir tokias, kurios stebi eismą. Kartais, pamatę jas, vairuotojai išsigąsta, kad tai gali būti nepažymėti greičio matuokliai. Tačiau S. Jansonas nuramino - greičio jos tikrai nefiksuoja.
„Kelio ženklais šios eismo stebėjimo kameros nepažymėtos, nes jos nukreiptos į kelio dangą ir skirtos tik eismo sąlygoms stebėti. Jokių asmens duomenų jos nerenka“, - tikino S. Jansonas. Vairuotojai, važiuojantys iš Vilniaus į Kauną, netoli Rumšiškių, gali pamatyti virš kelio įrengtą metalinę konstrukciją, ant kurios sumontuotos kelios kameros. Ant metalinių santvarų sumontuotos kameros gali fiksuoti stambiagabarites transporto priemones, kurios neturi leidimo važiuoti šiuo keliu. Taip pat identifikuoti kelių mokesčio nesumokėjusius sunkvežimius. Nuskaičius valstybinius numerius, galima nustatyti automobilius, kurie neturi galiojančios techninės apžiūros ir nėra apdrausti privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Taip pat identifikuoti policijos, valstybės sienos apsaugos ar muitinės tarnybų ieškomas transporto priemones.
Galiausiai, vaizdo stebėjimo įranga gali nustatyti transporto priemonės rūšį, rinkti duomenis apie transporto srauto intensyvumą ir greitį, bet visi šie duomenys renkami tik statistikai, o ne vairuotojų baudimui.
Į kelio dangą įmontuoti jutikliai gali nustatyti transporto priemonės svorį. Tai itin aktualu dėl to, kad tyrimai rodo, jog ketvirtadalis sunkiojo transporto Lietuvoje viršija leistiną svorį, o tai daro neigiamą įtaką kelių būklei ir greitesniam dėvėjimuisi. S. Jansonas papildė, kad ši daugiafunkcė įranga šiuo metu pilnai paruošta naudojimui, bet kol kas veikia tik bandymų režimu. Automatinis baudimas dėl pažeidimų galės būti atliekamas modernizavus Administracinių nusižengimų registrą 2019-aisiais.
Trikdo meteorologinės stotelės
Dar vienas įrenginys, kurį vairuotojai kartais klaidingai identifikuoja kaip greičio matavimo įrangą - meteorologinės stotelės. „Šalia valstybinės reikšmės kelių pastatytos automatinės kelių oro sąlygų stotelės, iš kurių duomenys renkami į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą. Kelių oro sąlygų stotelėse sumontuoti jutikliai, matuojantys kelių būklei ir eismo sąlygoms nustatyti reikalingą informaciją. Tai yra, kelio dangos paviršiaus ir oro temperatūrą, oro santykinę drėgmę, rasos tašką, vėjo kryptį, greitį ir gūsius, kritulių intensyvumą ir tipą, matomumą, kelio dangos būklę, kelio konstrukcijos įšalo gylį“, - LRT.lt pasakojo S. Jansonas.
Dar vienas įvairiais mitais apipintas kelio įrenginys - į asfalto dangą įlieti „kvadratai“. Kol vidutinio greičio matuokliai buvo tik vizija, kai kurie vairuotojai manė, kad būtent tokie kvadratai atlieka greičio matavimo funkciją. Tai tiesa, tačiau informacija gaunama iš šių daviklių, skirta ne Kelių eismo taisyklių pažeidimų fiksavimui. „Tai eismo intensyvumo skaitikliai, kurie į Valstybinės reikšmės kelių eismo informacinę sistemą teikia duomenis apie tam tikroje kelio atkarpoje pravažiavusių transporto priemonių vidutinį skaičių ir greitį. Tai padeda nustatyti kokiu greičiu atitinkamoje atkarpoje važiuojama žiemą ir kokiu vasarą“, - sako S. Jansonas.
Šiuo metu keliuose A1, A2 ir A5 yra įrengtos šešios kintamos informacijos ženklų sistemos. Jos įspėja apie iš šalutinio kelio išsukančius ar į apsisukimui skirtą juostą įvažiavusius vairuotojus.