Lietuvos kelių policijos tarnyba (LKPT) šalies keliuose stebi naują tendenciją - vis dažniau sustabdomi vairuotojai, kurie eisme dalyvauja su tinkamai neįregistruotomis transporto priemonėmis.
2021 metais nustatyti 11 357 tokie atvejai, šiais metais (iki rugsėjo 20 d.) - ne mažiau nei 11 750 atvejų.
„Sudarius pirkimo-pardavimo sandorį, tiek automobilio pirkėjas, tiek pardavėjas pirmiausia „Regitroje“ turi deklaruoti nuosavybės pasikeitimą, kurio metu naujajam savininkui sugeneruojamas unikalus SDK. Tuo metu automatinis išregistravimas dėl prievolių nevykdymo, t. y. kai baigia galioti automobilio techninė apžiūra ir/arba privalomasis draudimas, panaikintas dar 2018 m. „Šiuo metu, pasibaigus jų galiojimui, yra tiesiog sustabdomas leidimas su transporto priemone dalyvauti viešajame eisme. Taigi, iš naujo atlikus techninę apžiūrą ar apdraudus automobilį, leidimas dalyvauti eisme atnaujinamas automatiškai be jokio papildomo mokesčio ir pakartotinių registracijos procedūrų“, - priminė E.
Lizingo ir nuosavybės pasikeitimo procedūros
Įsigijus transporto priemonę lizingu, anot „Regitros“ atstovės, jos savininku tampa bankas/lizingo bendrovė, o valdytoju - pirkėjas. Visų pirma, su banku/lizingo bendrove reikia sudaryti lizingo sutarties pabaigos aktą. Tuomet abiem pusėms per 5 d. d. Pirmiausia kreipiasi lizingą išsimokėjęs asmuo ir pateikia įgijimo deklaraciją, o bankas/lizingo bendrovė turi patvirtinti pateiktus duomenis, t. y. pateikti perleidimo deklaraciją. „Kai lizingą išsimokėjusiam asmeniui suteikiamas naujas SDK, labai svarbu nepamiršti atlikti antrojo žingsnio ir per 10 kalendorinių dienų kreiptis dėl automobilio įregistravimo. Kitu atveju jis bus automatiškai išregistruojamas ir su juo dalyvauti viešajame eisme bus draudžiama“, - LRT.lt teigė E.
Ridos klastojimas ir jo pasekmės
Nesibaigianti kova su ridos klastotojai tęsiasi, o nuo nelegalių veiksmų neatbaido net baudžiamoji atsakomybė. Ir tai gali padaryti kiekvienas gyventojas, mat prekyba tokiais prietaisais nėra ribojama, t.y. nėra prašoma jokių licencijų. Šių įrenginių kaina gali siekti maždaug nuo 50 iki 2 tūkst. „Iki šiol Europos Sąjungoje nėra sukurta vieningos sistemos, todėl yra labai sunku atsekti, kur ir kada buvo suklastota rida, kas tai padarė ir pan. Gresianti atsakomybė už ridos klastojimo atvejus skirtingose valstybėse taip pat yra nevienoda. Pavyzdžiui, Latvijoje arba Italijoje asmenims gresia bauda iki 1 tūkst. eurų, tuo metu Prancūzijoje baudos dydis siekia net iki 300 tūkst. Tiesa, atsiranda ir naujų būdų, kaip yra klastojama transporto priemonių rida. Štai JAV nesąžiningi automobilių pardavėjai vis dažniau naudoja vadinamuosius „ridos reduktorius“. Tarkime, jeigu su automobiliu nuvažiavote 1 tūkst. Taip pat jie primena, kad jau kitąmet nuo liepos 8 d., jeigu techninio patikrinimo metu bus užfiksuota mažesnė rida nei praėjusio patikrinimo metu, su tokiu automobiliu toliau važiuoti negalėsite. Pasak R. „Šiuo metu mūsų šalyje rida oficialiai fiksuojama tik TA stotyse. Ši procedūra atliekama viso labo kartą per dvejus metus (išskyrus taksi ar komercines transporto priemones), remiantis tik odometro rodmenimis. Bandant ridos klastojimo „epidemiją“ įveikti naudojant vienintelį filtrą - techninės apžiūros stotis - rezultatas bus panašus, kaip bandant apsaugoti kiemą nuo neprašytų svečių pastačius vartus, bet to kiemo nepatvėrus tvora“, - tąkart įstatymų leidėjų dėmesį atkreipė R. „Tačiau prieigą prie jų turi tik oficialūs automobilių gamintojų atstovai. Pavyzdžiui, variklio valdymo, ABS/ASC sistemose, oro pagalvių ir kt. Be to, žinant, iš kur automobilis atvyko ir kur buvo eksploatuojamas, galima nusiųsti užklausą automobilio priežiūrą vykdžiusiam atstovui ir tokiu būdu sužinoti tikrąją automobilio ridą. Tačiau tikrosios senesnių automobilių, su mechaniniais odometrais, ridos išsiaiškinti gali nepavykti“, - pastebėjimais dalijosi R.
Bauda už nesunkų nusikaltimą - nuo 2 750 tūkst. iki 110 tūkst. eurų (pagal nuo sausio 1 d. galiojantį bazinės socialinės išmokos dydį). „Dabar nustatyta bausmė atrodo pakankamai adekvati. Atkreipiame dėmesį, kad nustatyti realų ridos klastojimo atvejį ir nusikaltimo kaltininką jau po įvykusio fakto yra sudėtinga. Jei tokio pobūdžio nusižengimas nėra vizualiai užfiksuotas realiu metu, nėra ir nusikalstamos veikos įrodymų ikiteisminiam tyrimui pradėti. Tačiau pašnekovas M. Buzelis svarsto, kad net jeigu ir tam tikros priemonės šiuo metu galioja, joms reikia aiškaus precedento, t.y. „Trūksta aiškių precedentų. Ir tai liečia ne tik Lietuvą, bet ir kitas valstybes, kur ridos klastotojų nubaudžiama itin mažai. O dabar mes galime sakyti, kad gresia laisvės atėmimas t.t., tačiau nustatyti tikrą kaltininką ir įrodyti jo kaltę yra be galo sunku. Tad ir ridos klastotojai čia daro, ką nori, o pabaigos nematyti.
„carVertical“ surinktais duomenimis, Lietuvoje dažniausiai klastojama „Lexus IS“ rida - 16,21 proc. visų platformoje tikrintų „IS“ modelių odometro rodmenys buvo pakoreguoti.
Štai 100 tūkst. kilometrų sumažinta automobilio rida vidutiniškai jo vertę, pasak "carVertical", padidina 2 tūkst. eurų. Jei tikroji transporto priemonės rida - 400 tūkst. kilometrų, o odometras rodo - 200 tūkst. kilometrų, vadinasi, jos pirkėjas už šį modelį vidutiniškai gali sumokėti net 4 tūkst.
Susitikimas su automobilių perpardavinėtojais ne visada baigiasi sąžiningai sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi. Tačiau kai pastaroji pasirašyta, o automobilio brokas ar apie jį nuslėpta informacija išlenda kaip yla iš maišo tik po kurio laiko, tampa labai apmaudu. „Automobilių perpardavinėtojų skelbimuose pateiktą informaciją reikėtų vertinti itin atsargiai, nes ja labai dažnai manipuliuojama. Pavyzdžiui, jeigu automobilis buvo registruotas 2015 m. gruodžio mėn., skelbime galima rasti nurodytus 2016 metus“, - pasitaikantį sukčiavimo pavyzdį pateikia P. Tarkime, vietoje krovininio, kaip rašoma dokumentuose, skelbime nurodoma kad automobilis yra keleivinis. O čia jau papildomos išlaidos ir nenumatytas vargas tokio automobilio savininkui, nes jam teks dažniau atlikti techninę apžiūrą ir mokėti kelių mokestį“, - atkreipia dėmesį P. Visgi tai retesni sukčiavimo atvejai. „Dirbtinai, arba maskuojant tikrąją padėtį, sukčiai neretai siekia padidinti automobilio vertę. Dažniausiai tą jie daro atsukdami - t.y. sumažindami ridą. Dėl šio „triuko“ vėliau gali kilti įvairių problemų, pavyzdžiui, įvykus draudiminiam įvykiui kompensuojamos pigesnės detalės. Pasak automobilių eksperto, atskirti tikrąją automobilio vertę nuo dirbtinai padidintos galima dėmesį ir laiką skiriant pateiktų duomenų tikrinimui. Tai galima atlikti patiems savarankiškai arba servise. „Tai trys dalykai, kuriuos nesąžiningi asmenys siekia pateikti ne tokius, kokie iš tikrųjų yra. Tad į juos labiausiai reikėtų kreipti dėmesį. Pirmiausia automobilio metus reikia tikrinti transporto priemonės techninės specifikacijos dokumentuose ir nepasitikėti jokiais kitais popieriais. atskirti, ar rida atsukta. Kalbant apie komplektaciją, reikia įvertinti, ar ji originali.
Baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus Europoje
2026 m. Europoje vairuotojams bus skiriamos griežtesnės baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus. Naudojantis telefonu vairuojant, pravažiavus raudoną šviesoforo signalą ar viršijus greitį vairuotojams teks sumokėti ženkliai didesnes baudas, o pažeidus kai kuriuos įstatymus baudos bus skiriamos ir vežėjų įmonėms.
Olandija
Baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus Olandijoje didės 3-4%. Nusižengus taisyklėms, vairuotojams teks mokėti šias sumas:
- Už naudojimąsi telefonu vairuojant - 440€.
- Už važiavimą degant raudonam šviesoforo signalui - 320€.
- Už saugos diržo neprisisegimą - 180€.
- Už greičio viršijimą daugiau nei 4 km/h gyvenvietėse - 37€.
Vokietija
Vairuotojams, transporto priemonę vairuojantiems valanda ilgiau nei leistina, bus taikoma 30€ bauda - peržengus 2 val. ribą vairuotojui teks sumokėti 60€ baudą, o jo kompanijai - 160€. Vairuotojui praleidus privalomąją pertrauką bus skiriama bauda, siekianti iki 60€ - vežėjo kompanija taip pat turės susimokėti baudą, kurios vertė gali siekti 180€. Perkrovus transporto priemonę daugiau nei 20% leistino svorio, vairuotojui bus taikoma 425€ bauda bei skiriamas vienas baudos taškas. Vežėjo įmonei taip pat bus taikoma bauda, kuri galės siekti iki 850€. Už naudojimąsi telefonu vairuojant vairuotojui bus skiriama 150€ bauda bei vienas baudos taškas.
Ispanija
Už naudojimąsi telefonu vairuojant vairuotojams bus taikoma bauda, siekianti iki 500€, ir 6 baudos taškai. Pravažiavus degant raudonam šviesoforo signalui bus skiriama 400€ bauda ir 4 baudos balai. Už nesilaikymą vairavimo laiko limitų ir privalomo poilsio periodų taisyklių bus taikomos baudos nuo 200€ iki 500€.
Italija
Italijoje taikomos baudos už greičio viršijimą bus vienos didžiausių Europoje:
- Viršijus greitį 10 - 40 km/h: bauda, siekianti nuo 173€ iki 695€ ir 3 baudos taškai.
- Viršijus greitį 40 - 60 km/h: bauda, siekianti nuo 543€ iki 2,170€, 6 baudos taškai ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas 1 - 3 mėn.
- Viršijus greitį daugiau nei 60 km/h: bauda, siekianti nuo 845€ iki 3,382€, 10 baudos taškų ir vairuotojo pažymėjimo atėmimas 6 - 12 mėn.
- Už naudojimąsi telefonu vairuojant vairuotojams bus taikoma bauda, siekianti nuo 165€ iki 660€, ir 8 baudos taškai. Už pakartotinį nusižengimą taip pat bus atimamas vairuotojo pažymėjimas 1 - 3 mėn.
- Už vairavimą išgėrus bus taikomos baudos, siekiančios nuo 543€ iki 6,000€, bei bus atimamas vairuotojo pažymėjimas 1 - 2 metams.
Prancūzija
Už naudojimąsi telefonu vairuojant vairuotojams bus taikoma 135€ bauda ir 3 baudos taškai. Pravažiavus degant raudonam šviesoforo signalui bus skiriama 135€ bauda ir 4 baudos balai. Už greičio viršijimą daugiau nei 30km/h bus taikoma 135€ bauda ir 3 baudos taškai, o greitį viršijus daugiau nei 50 km/h - 1,500€ bauda ir 6 baudos taškai.
Lenkija
Už naudojimąsi telefonu vairuojant vairuotojams bus taikoma 500 PLN bauda ir 12 baudos taškų. Pravažiavus degant raudonam šviesoforo signalui bus skiriama 500 PLN bauda ir 15 baudos taškų.
Lietuvių patirtys su užsienio baudomis
Su tokia situacija susidūrė vilnietis Eduardas, vieną dieną savo pašto dėžutėje aptikęs laišką iš Prancūzijos teisėsaugos institucijų. Jame pranešama, kad rugsėjo 5 dieną, šiemet, vyras, vairuodamas savo „Citroen“, 16 km/val. viršijo leistiną greitį viename Prancūzijos užmiesčio kelių. Pranešime siūloma susimokėti baudą ir nurodoma, kad rinktis galima iš kelių variantų. Pavyzdžiui, susimokėjus baudą per 46 dienas, Prancūzijos teisėsaugai teks atseikėti 45 eurus, susimokant per 76 dienas - 68 eurus. O jeigu per 76 dienas skirta bauda nebus sumokėta arba dėl jos nebus kreiptasi, bauda išaugs iki 180 eurų.
„Niekada nebuvau Prancūzijoje, automobilio niekam neskolinau, numeriai nebuvo pavogti“, - DELFI pasakojo Eduardas, nebežinantis, kaip turėtų elgtis toliau. Pridėtame pranešime apie baudą nurodoma, kad jeigu automobilis buvo parduotas, pavogti numeriai, vairavo ne tas asmuo, kuriam skirta bauda, reikėtų apie tai pranešti Prancūzijos teisėsaugai. Kitais atvejais reikėtų sumokėti 68 eurų dydžio užstatą ir tuomet aiškinti įvykio aplinkybes. „Mano atveju reikia ieškotis prancūziškai ar angliškai mokančio žmogaus ir aiškintis su Prancūzijos policija. Skambinau į Lietuvos policiją, bet jie padėti negali“ - pasakojo vyras. Eduardo nuomone, situacija keista, mat padėti vyrui negali niekas ir jis pats, nesuprasdamas prancūzų kalbos, įstatymų ir pan., turi spręsti kilusius rūpesčius. „Kodėl, tarkime, turėčiau sukasti kaimynui daržą už vertėjavimą ir, šiuo atveju, už valstybinės sutarties kenkėjišką veikimą? Kažkas juk už tai gauna atlyginimą, o paprastas niekuo dėtas žmogus turi patirti stresą ir nuostolius“, - kalbėjo vyras.
Policijos ir VMI pozicija
Stasė Stankevičienė, Lietuvos kelių policijos tarnybos (LKPT) Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus greičio matavimo sistemų administravimo grupės vyresnioji specialistė DELFI informavo, kad nors ES valstybės sudariusios galimybes viena kitai lengviau pasiekti informaciją apie svečiose šalyse KET pažeidimus padariusius vairuotojus, informacija apie skirtas baudas pasiekia tik vairuotojus. „Mes duomenų apie tai, kiek ir kur lietuviai gavo baudų, negauname. Užsienio valstybės teisėsaugos institucijos bendrauja su konkrečiu KET pažeidimą padariusiu asmeniu“, - akcentavo žinovė. Anot jos, gavus pranešimą apie skirtą baudą, paprasčiausias kelias - pasinaudoti galimybe užpildyti paaiškinimo formą internetu, svetainėje „Antai.fr“. Būtent tą specialistė rekomendavo ir DELFI parašiusiam Eduardui. „Sunku pasakyti, kokias procedūras gali taikyti užsienio valstybė, mat ji remiasi ten galiojančiais teisės aktais. Sunku numatyti, kaip būtų elgiamasi, jei bauda nebūtų mokama ar pasiaiškinimas nebūtų rašomas, ypač tuo atveju, jei kada nors žmogus visgi keliautų į minėtą valstybę“, - kalbėjo S. Stankevičienė. Visgi ji negalėjo pasakyti, ar užsienyje gauta bauda už KET pažeidimą būtų administruojama taip pat, kaip Lietuvoje, kai nesumokėta bauda atitenka Lietuvos Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) ir būna jos administruojama. Rūta Asadauskaitė, VMI atstovė spaudai, DELFI patikino, kad VMI iš užsienio šalių teisėsaugos institucijų pranešimų apie lietuviams skirtas baudas negauna, taip pat ir nebendradarbiauja skatinant jas susimokėti.
Galimos klaidos ir jų prevencija
S. Stankevičienė neneigė, kad nepaisant to, jog Eduardo gautame pranešime apie KET pažeidimą Prancūzijoje nurodyta, jog greičio viršijimas užfiksuotas matavimo įrenginiu, klaidų gali pasitaikyti. Pasak specialistės, lietuviškas valstybinio ženklo numeris yra itin panašus į išduodamą Švedijoje, taip pat - Vengrijoje. Todėl gali būti taip, kad nusižengė šių šalių piliečiai, tačiau dėl numerių panašumo, bauda atkeliavo į Lietuvą. Visgi specialistė pabrėžė, kad norint išvengti problemų ateityje, vertėtų paaiškinti Prancūzijos teisėsaugai situaciją. „Pranešimą tikrai galima pildyti nacionaline kalba, juk ir informacija apie baudą parašyta lietuviškai. Jeigu, visgi, dėl kažkokių priežasčių nebūtų norima priimti informacijos lietuvių kalba, rekomenduočiau pasinaudoti kad ir nemokamu „Google“ internetiniu vertėju“, - teigė LKPT atstovė.
ES šalių bendradarbiavimas ir duomenų apsaugos iššūkiai
Kaip DELFI informavo „Regitra“, remiantis 2015 m. Europos Sąjungos direktyva, beveik jau visos šalys narės automatiniu būdu keičiasi duomenimis apie KET pažeidėjus. Pažeidimai, pagal kuriuos galima vykdyti paieškas kitų valstybių narių duomenų bazėse, yra šie: leidžiamo greičio viršijimas, važiavimas neprisisegus saugos diržu, važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui, vairavimas apsvaigus nuo alkoholio, vairavimas apsvaigus nuo narkotikų, važiavimas motociklu be apsauginio šalmo, važiavimas draudžiama juosta, neteisėtas naudojimasis mobiliuoju telefonu arba kitokiu ryšių įrenginiu vairuojant. Šia informacija Lietuva ir kitos ES šalys keičiasi per EUCARIS sistemą. Kitaip tariant, tai sistema, kuri leidžia keistis valstybėms narėms duomenimis apie jų šalyse įregistruotas transporto priemones ir jų valdytojus bei savininkus. Pavyzdžiui, jei užsienio šalyje, greičio matuoklis užfiksavo automobilį su lietuviškais valstybiniais registracijos numeriais, tos šalies specialistai tikrina informaciją apie šią transporto priemonę ir siunčia užklausą į pažeidėjo transporto priemonės registravimo instituciją, t. y. šiuo atveju konkrečiai į „Regitrą“. Tuomet, jei Kelių transporto priemonių registre nurodytu KET pažeidimo metu transporto priemonė buvo įregistruota, išsiunčiamas automatinis atsakymas, kuriame pateikiami duomenys apie transporto priemonę ir su ja susijusius asmenis - savininką ir valdytoją. Gavusi šią informaciją, ta šalis, kuri paskyrė baudą, išsiunčia automobilio valdytojui/savininkui pranešimą apie paskirtą baudą. Tuo tarpu užsienio vairuotojų Lietuvoje padarytų pažeidimų informacija rūpinasi Lietuvos policija.
Didžiosios Britanijos duomenų skandalas
Dienraštis „The Guardian“ atskleidžia, kad kelios šalys apkaltino „Transport for London“ instituciją neteisėtai gavus jų piliečių vardus, pavardes ir adresus, kad galėtų skirti baudas, o nuo 2021 m. buvo išsiųsta daugiau kaip 320 000 baudų, kurių kai kurios siekė tūkstančius eurų.Tai buvo pavadinta „galbūt vienu didžiausių duomenų pažeidimų ES istorijoje“. Liberalų demokratų atstovas transporto klausimais Londono asamblėjoje paragino nedelsiant atlikti tyrimą, teigdamas, kad šis klausimas gali pakenkti Jungtinės Karalystės sostinės, kaip atviros lankytojams, reputacijai.Nuo „Brexit“ Jungtinėje Karalystėje uždrausta automatiškai gauti ES gyventojų asmens duomenis.Belgijos, Ispanijos, Vokietijos ir Nyderlandų transporto institucijos dienraščiui „Guardian“ patvirtino, kad vairuotojų duomenimis negalima dalytis su Jungtine Karalyste siekiant užtikrinti Londono itin mažos taršos zonos vykdymą, ir teigia, kad registruotų valdytojų duomenis neteisėtai gavo agentai, veikiantys institucijos rangovo „Euro Parking Collection“ vardu.Prancūzijoje daugiau nei 100 vairuotojų pateikė ieškinį, kuriame teigiama, kad jų duomenys buvo gauti apgaulės būdu, o Olandijos sunkvežimių vairuotojai kreipėsi į teismą dėl 6,5 mln. svarų sterlingų baudų, kurios, jų teigimu, buvo skirtos neteisėtai.Belgijos parlamento nario Michaelio Freilicho, kuris savo rinkėjų vardu tyrė šią problemą, teigimu, „Transport for London“ Europos vairuotojus laiko „melžiama karve“, nes naudoja neteisėtai gautus duomenis nepagrįstoms baudoms skirti.Kai kurie mažai taršūs automobiliai buvo neteisingai priskirti sunkiasvorėms dyzelinėms transporto priemonėms ir nubausti pagal atskirą mažos taršos zonų schemą, pagal kurią baudos siekia iki 2 000 svarų sterlingų per dieną. Šimtai vairuotojų skundėsi, kad baudos buvo skirtos praėjus kelioms savaitėms po to, kai baigėsi išankstinio mokėjimo nuolaidos ir apeliacijų pateikimo terminai.Vienam Prancūzijos vairuotojui buvo skirta 25 000 svarų sterlingų bauda už tariamą „Lez“ ir „Ulez taisyklių pažeidimą, nors jo mikroautobusui buvo taikoma išimtis.M.Freilichas paprašė ministrų iškelti šį klausimą Belgijos pirmininkavimo ES Tarybai metu. „Tai galbūt vienas didžiausių privatumo ir duomenų apsaugos pažeidimų ES istorijoje, tačiau iki šiol nesiimta jokių konkrečių veiksmų, o atsakomybė perkeliama vairuotojams“, - sakė jis.Daugelis nuobaudų buvo skirtos vairuotojams, kurie į Londoną atvyko „Ulez“ reikalavimus atitinkančiomis transporto priemonėmis ir nežinojo, kad jos turi būti užregistruotos surinkimo agentūroje „Euro Parking“ bent prieš 10 dienų iki vizito. Pagal „Ulez“ taisykles, neregistravimas nelaikomas pažeidimu, tačiau kai kurie vairuotojai vis tiek buvo nubausti penkiaženklėmis baudomis.Nepaisant to, jog su ES šalimis nėra atskirų dalijimosi duomenimis susitarimų, „vietos įstatymai“ leidžia valdžios institucijoms dalytis informacija apie transporto priemonių savininkus su JK, kad būtų užtikrintas kelių eismo taisyklių vykdymas.Tačiau ES šalys teigia, kad pagal nacionalinius įstatymus, JK gali naudotis asmens duomenimis tik baudžiamųjų, o ne civilinių nusikaltimų atvejais. „Ulez“ taisyklių pažeidimas yra civilinis nusižengimas, o rizikingesnis elgesys, pavyzdžiui, greičio viršijimas arba vairavimas apsvaigus nuo alkoholio ar narkotikų, gali būti laikomas baudžiamuoju nusižengimu. Todėl kyla klausimas, ar „Euro Parking“ gali teisėtai vykdyti sutartį su „Transport for London“.Duomenys gauti neteisėtai?2020 m. „Transport for London“ sudarė penkerių metų sutartį su „Euro Parking“ dėl skolų išieškojimo iš užsienio vairuotojų, pažeidusių spūsčių ar išmetamųjų teršalų zonų taisykles.Apskaičiuota, kad bendrovė, kuriai mokama pagal veiklos rezultatus, uždirbo nuo 5 iki 10 mln. svarų sterlingų. Ji turi galimybę pratęsti sutartį dar penkeriems metams.Įmonė priklauso JAV transporto technologijų grupei „Verra Mobility“, kuri yra įtraukta į „Nasdaq“ vertybinių popierių biržos sąrašus ir kuriai vadovauja buvęs „Bank of America Merrill Lynch“ vadovas Davidas Robertsas. Įmonės grynosios pajamos 2023 m. antrąjį ketvirtį sudarė 205 mln. dolerių (161 mln. svarų sterlingų).Spalio mėnesį Belgijos vyriausybė nurodė atlikti baudžiamąjį tyrimą po to, kai teismo antstolis buvo apkaltintas neteisėtai perdavęs 20 000 vairuotojų duomenis „Euro Parking“, kad ši vykdytų „Ulez“ reikalavimus. Teismo antstolis buvo nušalintas nuo pareigų 2022 m., o „Transport for London“ iš pradžių teigė, kad nuo to laiko jokiais Belgijos duomenimis su „Euro Parking“ nebuvo dalijamasi.Tačiau dienraščiui „The Guardian“ pateikus prašymą dėl informacijos laisvės suteikimo paaiškėjo, kad per 19 mėnesių belgams buvo skirta daugiau nei 17 400 baudų.Tada kaltinama institucija teigė, kad Belgijos transporto priemonių licencijavimo agentūra vairuotojų duomenis tiesiogiai pateikė „Euro Parking“. Vėliau ji „Guardian“ nurodė, kad jie gaunami per nacionalinį kontaktinį centrą - oficialių informacijos centrų tinklą, kuriuo naudojasi įgaliotos agentūros.Tačiau Belgijos transporto ministras patvirtino, kad duomenimis negalima dalytis nei tiesiogiai, nei netiesiogiai siekiant užtikrinti „Ulez“ vykdymą. Praėjusį mėnesį Belgijos duomenų apsaugos institucija pradėjo tyrimą dėl to, kaip informacija vis dar buvo gaunama. Praėjusiais metais Nyderlandų transporto priemonių licencijavimo institucija RDW, atlikusi tyrimą, nustatė, kad 55 000 piliečių asmens duomenys buvo gauti per nacionalinį kontaktinį centrą (NCP) Italijoje. „NCP mus informavo, kad įgaliotieji naudotojainaudojo duomenis neteisėtai, ir sustabdė jų prieigą“, - sakė atstovas spaudai.Vokietijos transporto institucija teigė, kad Italijos įmone buvo naudojamasi siekiant gauti informaciją iš jos duomenų bazės. „Euro Parking“ duomenis gavo neteisėtai pasinaudodama ES direktyva, kuria siekiama palengvinti tarpvalstybinį keitimąsi informacija apie kelių eismo taisyklių pažeidimus, keliančius grėsmę eismo saugumui“, - sakė atstovas spaudai. „Direktyva neapima aplinkosaugos taisyklių pažeidimų“.Ispanijos transporto departamentas laikraščiui „Guardian“ teigė, kad JK valdžios institucijoms nebuvo leista susipažinti su vairuotojų duomenimis, reikalingais „Ulez“ vykdymo užtikrinimui. Nuo 2021 m. „Euro Parking“ Ispanijos vairuotojams išsiuntė daugiau kaip 25 600 baudų.Prancūzijoje 102 vairuotojai pradėjo teisminį procesą, teigdami, kad jų duomenys buvo gauti apgaulės būdu. Bylos šalims atstovaujantis advokatų kontoros „Woog & Associés“ atstovas Romainas Binelli.„Transport for London“, kalbėdama „Euro Parking“ vardu, sakė: „Bet kuri mūsų vardu dirbanti įmonė pagal sutartį privalo užtikrinti, kad duomenys būtų tvarkomi pagal atitinkamus duomenų apsaugos teisės aktus. Glaudžiai bendradarbiaujame su „European Parking Collection“, siekdami užtikrinti, kad būtų laikomasi visų sutarties elementų, ir esame numatę mechanizmus, jei jų nebūtų laikomasi.„Euro Parking“, teikdama prašymus dėl valdytojo duomenų ES šalyse, aiškiai nurodo, kad veikia „Transport for London“ vardu, siekdama užtikrinti kelių naudotojų apmokestinimo vykdymą Londone, net ir tada, kai šiuos prašymus nukreipia per trečiąją šalį.
"Žalia rodyklė": Baudos už kelių eismo taisyklių pažeidimus
Prancūzijos naujovės transporto srityje
Liepos 7 d. Prancūzijoje paskelbtame naujame dekrete sugriežtinta transporto įmonių ir jų vadovų atsakomybė už sunkiasvorių perkrovą. Vežėjai gali būti nubausti iki 1,5 tūkst. Eur bauda. Taip pat gali būti baudžiami ir krovinių vežime dalyvaujantys asmenys. Šis dekretas yra 2022 m. priimto įstatymo, kuriuo siekiama pagerinti kelių eismo saugą ir sumažinti kelių transporto poveikį aplinkai, dalis. Jame teigiama, kad vežėjams, kurie savo vairuotojams duoda instrukcijas, neatitinkančias didžiausios ašies apkrovos (kitaip tariant, apmoka, kaip viršyti leistiną transporto priemonės apkrovą arba leidžia bei ragina taip daryti), gresia 5 klasės bauda. Tai aukščiausio lygio bausmė už kelių eismo taisyklių pažeidimus šioje šalyje. Tokiu būdu, dabar verslininkams už perkrovą Prancūzijoje gali būti skirta iki 1,5 tūkst. Prancūzijos dekrete taip pat nurodoma, kad krovinių siuntėjui, ekspeditoriui, agentui (tarpininkui) arba krovinio gavėjui taip pat gali būti taikoma 5 klasės bauda, jei jie pateikė klaidingą deklaraciją, dėl kurios buvo viršytas sunkiasvorės transporto priemonės svoris ar ašies apkrova. Naujame įstatyme taip pat numatyta priemonė, leidžianti nuotoliniu būdu tikrinti sunkiasvorių krovininių transporto priemonių krovinį: sunkvežimiai gali būti tikrinami nesustodami ir negaišdami laiko.
tags: #isregistruotas #prancuzijoje #automobilis #kokia #bauda #taikoma