Šiuolaikiniai vairavimo mechanizmai labai padeda vairuotojui važiuojant ir statant automobilį, bet... jie taip pat genda.
Vairavimo mechanizmas atlieka keletą užduočių. Juo vairuotojas vairuoja transporto priemonę ir tuo pat metu turi galimybę greitai reaguoti į kelyje atsiradusius pavojus. Kalbant technine kalba, vairavimo mechanizmas keičia ratų sukimosi plokštumos kampą transporto priemonės kėbulo atžvilgiu. Jau keliolika metų taip pat svarbus yra vairuotojo patogumas - sukant vairą neturėtų reikėti didelių pastangų. Vairavimo mechanizmai yra projektuojami taip pat atsižvelgiant ir į aktyvaus bei pasyvaus saugumo reikalavimus.
Šiuolaikinio automobilio vairavimo mechanizmą galima suskirstyti į kelias dalis. Pirmoji - tai vairas, vairo kolona ir vairo velenas (dažnai laužtas, dviejų arba daugiau dalių), tai yra vairo mechanizmas. Jo užduotis - perduoti vairo judesį rato posūkio mechanizmui.
O pats rato posūkio mechanizmas yra antroji vairavimo mechanizmo dalis. Rato posūkio mechanizmas susideda iš rato kronšteino svirties, rato kronšteino traukės, skersinės traukės ir išilginės traukės bei vairo traukių antgalių. Rato posūkio mechanizmo užduotis - reaguoti į vairo judesius ir atitinkamai pasukti ratus.
Trečioji vairavimo mechanizmo sudedamoji dalis yra vairo stiprintuvas. Šis mechanizmas palengvina vairo sukimą manevravimo metu. Pirmasis ir seniausias sprendimas - tai hidraulinis vairo stiprintuvas. Jo pagrindą sudarė juostiniu diržu varomas hidraulinis siurblys.
Hidraulinis vairo stiprintuvas buvo pakeistas elektrohidrauliniu stiprintuvu. Jame yra naudojamas elektros variklio varomas siurblys, kuris veikia tik tuomet, kai vairuotojas suka vairą. Tai leido sumažinti vairo stiprintuvo siurblio ir automobilio variklio apkrovą. Abiejuose sprendimuose buvo naudojama skysta vairavimo mechanizmo dalis - darbinis skystis (vairo stiprintuvo hidraulinė alyva).
Šiuo metu yra labai populiarūs elektriniai vairo stiprintuvai. Šiuo atveju vairo stiprintuvo mechanizmas yra integruotas, užima mažai vietos ir nereikalauja skysčio naudojimo.
Laikui bėgant, taip pat pasikeitė transporto priemonių vairai - svarbiausias vairavimo mechanizmo elementas, su kuriuo susiduria vairuotojas. Jau daugelį metų juose yra montuojamos vairuotojo oro pagalvės. O pastaraisiais metais beveik masiškai pradėta montuoti daugiafunkcius vairus. Tai vairai, kuriuose yra sumontuoti automobilio įrangos valdymo mygtukai (pvz., garso aparatūrai).
Kodėl genda automobilių vairavimo mechanizmai?
Važiavimo metu automobilio vairavimo mechanizmą veikia įvairios jėgos, sudėtyje esantys komponentai eksploatacijos metu susidėvi. Tai gali būti medžiagos senėjimas, kuris yra ypač pastebimas guminiuose elementuose. Atskiri komponentai turi tam tikrą numatytą mechaninį atsparumą. Taip pat gedimai galimi ir dėl aptarnavimo klaidų.
Vairavimo mechanizmas reikalauja reguliaraus aptarnavimo, kurio apimtis priklauso nuo vairavimo mechanizmo sandaros. Kiekviename automobilyje būtina kontroliuoti ir reguliuoti pakabos geometriją.
Tipiški vairavimo mechanizmo gedimų požymiai
Vairavimo mechanizmo gedimai yra labai pavojingi važiavimo saugumui. Dėl jų gali įvykti rimtų eismo įvykių. Ne be reikalo techninių apžiūrų metu ypatingas dėmesys yra skiriamas vairavimo mechanizmo būklei įvertinti.
Į ką reikia atkreipti ypatingą dėmesį? Aiškiai jaučiamas vairo laisvumas, pasipriešinimas sukant vairą, problemos pasukant ratus, vairo stiprintuvo darbo trikdžiai arba stiprintuvo neveikimas, pašaliniai garsai iš vairavimo mechanizmo, triukšmas iš ratų pusės, siurblio kaukimas hidraulinėse sistemose, netolygus padangų protektoriaus susidėvėjimas - tai dažniausiai iškylančios problemos. Jas būtina kuo skubiau diagnozuoti ir pašalinti.
Tipiniai ir dažniausiai pasitaikantys vairavimo mechanizmo gedimai
Vairo traukių antgalių susidėvėjimą galima atpažinti pagal triukšmus, sklindančius iš po variklio gaubto. Jie girdimi net tuomet, kai automobilis stovi. Susidėvėję vairo traukių antgaliai taip pat yra vibracijos ir drebėjimo, jaučiamo ant vairo, priežastimi.
Dažniausiai gedimas pasireiškia laisvumais, dėl kurių automobilis labai lėtai reaguoja į lengvus vairo judesius. Vairo traukių antgaliai gali būti pažeisti dėl eksploatacinio susidėvėjimo. Taip pat jų susidėvėjimas gali būti nulemtas kitų pažeistų pakabos elementų poveikio, jie gali būti pažeisti per neatsargumą užvažiavus ant aukšto bordiūro.
Kita dažniausiai pasitaikanti problema - tai netinkama ratų geometrija. Problema su tinkamu ratų geometrijos nustatymu gali iškilti jau po vieno rato įvažiavimo į duobę kelyje. Netinkamai nustatytos geometrijos požymiai: automobilio tempimas į kurią nors pusę, nuolatinis judėjimo trajektorijos koregavimas, lėta reakcija į vairo judesius, o taip pat netolygus padangų protektoriaus dilimas (nupjovimas).
Senesniuose automobiliuose gali kilti problemų dėl susidėvėjusių ratų posūkių kronšteinų, kurie dažniausiai yra paveikti korozijos.
Labai dažnas gedimas - ratų guolių susidėvėjimas. Jo požymis, visų pirma, yra įvairaus pobūdžio ir lygio triukšmas: dūzgimas, trintis, nykstanti trintis, metalo garsai, ūžimas, barškėjimas ir t. t. Tai labai pavojingas gedimas, kurį būtina kuo skubiau pašalinti. Kai kurių automobilių atveju į stebules yra presuojami nauji guoliai. Taip pat yra naudojami ir kiti techniniai sprendimai, pvz., kai kuriuose naujesniuose automobiliuose gali būti naudojamos stebulės su nekeičiamais guoliais. Tuomet būtina pakeisti visą elementą.
Vairo kolonėlės gedimas taip pat yra gana dažna ir, deja, brangi problema. Vairo kolonėlės gedimo požymiai - tai vairo strigimas posūkio metu, nenatūraliai didelis laisvumas sukant vairą, o taip pat įvairių rūšių triukšmai, atsirandantys sukant vairą. Yra daug priežasčių, dėl kurių atsiranda vairo kolonėlės gedimai. Tai gali būti eksploatacinis susidėvėjimas dėl automobilio intensyvios eksploatacijos, tepalo prasisunkimas pro nesandarias apsaugas, vandens patekimas į kolonėlės vidų ir korozijos atsiradimas, įvorės susidėvėjimas, rutulinių jungčių išmušimas, alyvos kanalų užsikimšimas ir pan.
Vairo stiprintuvo sistemos gedimai yra ta problema, kuri „nesustabdo“ automobilio. Vis dėlto daugybei nepatyrusių vairuotojų tai gali būti nemaloni staigmena - vairo pasukimui reikės didelės jėgos. Apsunkintas automobilio valdymas ir galima panika gali baigtis avarija. Tipiniai vairo stiprintuvo gedimų požymiai yra apsunkintas vairo pasukimas, stiprintuvo darbo trikdžiai (užsikirtimai), triukšmas, hidraulinėse sistemose - siurblio kaukimas ir prietaisų skydelyje deganti vairo stiprintuvo kontrolinė lemputė. Yra daug vairo stiprintuvo gedimų priežasčių: nepakankamas vairo stiprintuvo skysčio lygis, skysčio nuotėkiai, stiprintuvo siurblio arba jo pavaros diržo pažeidimas.
Elektriniuose vairavimo mechanizmuose gedimo priežastimi gali būti perdegęs saugiklis, pažeista valdymo pynė, sistemos perkaitimas dėl ilgalaikio intensyvaus manevravimo statant automobilį arba kurio nors daviklio gedimas.
Pirmasis gedimo požymis: sunkiau pasukti vairą
Hidraulinis vairo stiprintuvo skystis veikia kartu su stūmokliu, tai leidžia vairą sukinėti lengvai ir nejaučiant didelio pasipriešinimo. Todėl esant gedimui vairą pasukti tampa vis sunkiau. Pasak Vilniuje įsikūrusio autoserviso vadovo Tomo Marecko, dauguma vairuotojų posūkiuose juda nedideliu greičiu, būtent tada sunkiai judantis arba užstrigęs vairas tampa geriausiai pastebimas. „Sunerimti vertėtų pajutus pirmuosius gedimo požymius. Dažniausiai jie pasireiškia vairo stiprintuvo darbo trikdžiais arba jis apskritai nustoja veikęs. Po automobiliu gali būti pastebimas vairo stiprintuvo skysčio nuotėkis, girdimas triukšmas sukant vairą arba užsidega kontrolinės lemputės, informuojančios apie gedimą. Šie požymiai aiškiai rodo, kad jūsų automobilio vairo stiprintuvo sistemoje kilo bėdų“, - apie pirmuosius gedimo požymius įspėja ekspertas.
Gedimų priežastis - netinkamas skystis arba jo trūkumas
Dažniausios vairo stiprintuvo gedimo priežastys - standartų neatitinkančios alyvos naudojimas ir jos nesavalaikis pakeitimas. „Dažniausiai vairo stiprintuvo gedimų kyla tada, kai stiprintuvo sistemoje būna likę per mažai hidraulinio skysčio, tokiu atveju posūkiuose vairą sukti tampa sunku. Ši problema paprastai susidaro dėl skysčio pratekėjimo iš hidraulinės žarnelės. Kartais žarnelė sutrūkinėja ar tiesiog atsipalaiduoja ir skystis išteka. Jeigu laiku nepašalinsite prasisunkimo, vairo stiprintuvo siurblys galiausiai suges, o jį pakeisti kainuos tikrai nemažai“, - vairuotojus įspėja T. Mareckas.
Visgi, jei vairo stiprintuvo skysčio pakanka, gali būti, kad hidraulinis skystis pasenęs ir sutirštėjęs. „Kaip ir kiti automobilio skysčiai, vairo stiprintuvo skystis laikui bėgant gali sutirštėti. Jeigu nesilaikoma automobilio gamintojo rekomendacijų ir skystis nekeičiamas laiku, laikui bėgant jis taps per tirštas ir negalės veiksmingai sutepti sistemos. Dėl šios priežasties pasukti vairą taps sunku, ypač važiuojant mažu greičiu. Jei patikrinę stiprintuvo skystį pastebėsite, kad jis tamsus ir tirštas, skystį reikalinga kuo greičiau pakeisti“, - patarimais dalijasi ekspertas, akcentuodamas, jog įtakos alyvos kokybės suprastėjimui turi vairavimo stilius: sistemos perkaitimas, kurį gali sukelti ilgalaikis ir intensyvus manevravimas be pertraukos, ar per intensyvus vairo stiprintuvo naudojimas.
Reikalauja priežiūros: skysčio keitimas ir tikrinimas
Pasak alyvos ir tepalų gamintojo „Total“ atstovybės Lenkijoje techninio skyriaus vadovo Andrzejaus Husiatynskio, nors vairo sistemos skystis veikia mažiau reikliomis sąlygomis nei, pavyzdžiui, dyzelinė alyva, jis taip pat pasižymi ypatingomis savybėmis ir turi būti periodiškai keičiamas - kad išvengtumėte problemų, patariama kas mėnesį pasitikrinti šio skysčio lygį.
„Šiandien vairo stiprintuvo skysčiai skirstomi į mineralinius, sintetinius ir pusiau sintetinius. Senesniuose automobiliuose arba specialių poreikių transporto priemonėse naudojami mineraliniai skysčiai. Daugelyje šiuolaikinių vairo stiprintuvų sistemų naudojami sintetiniai hidrauliniai ATF skysčiai, dažniausiai raudonos spalvos, specialių patobulinimų dėka jie veiksmingi visomis eksploatavimo sąlygomis. Pagrindinė taisyklė - griežtai draudžiama šiuos skysčius sumaišyti vieną su kitu, nes atsiranda rizika pakeisti jų konsistenciją. Sumaišius šiuos skysčius reikėtų kuo greičiau pakeisti skystį nauju tinkamu“, - akcentuota „Total“ atstovas.
Šie skysčiai skiriasi ir pagal savo spalvą, tačiau rinktis skysčio atsižvelgiant į jo spalvą nepatartina: „Vairo stiprintuvo skysčio pakuotėje paprastai pateikiama informacija apie standartus, kuriuos skystis atitinka, ir nurodoma, kurių prekės ženklų automobiliuose jie gali būti naudojami“, - patarimais dalinasi A. Husiatynskis, atkreipdamas dėmesį, jog 90 proc. visų vairo stiprintuvo gedimų galima išvengti, jei vairuotojai laiku tikrintų savo transporto priemonę.
Automobilio gamintojas nurodo, kas kiek laiko būtina keisti vairo stiprintuvo skystį - daugelis automobilių gamintojų, įskaitant „Mitsubishi“, „Volkswagen“, „Ford“, rekomenduoja pakeisti skystį kartą į 1-2 metus arba kaskart pravažiavus 100 000 kilometrų. Taip pat skystį reikalinga keisti, jei buvo vykdomas siurblio ar kitų vairo stiprintuvo komponentų taisymas.
Specialistai rekomenduoja keisti skystį kas dvejus metus arba kas 30 tūkst. km ridos. Taip pat būtina laiku, daugiausia kas 60 tūkst. km, tikrinti ir prireikus pakeisti vairo traukių antgalius ir kitas pakabos dalis.
Vairo stiprintuvo sistemos: hidraulinės ir elektrinės
Vairo stiprintuvo sistema yra viena svarbiausių šiuolaikinio automobilio komforto sistemų, apie kurią dažnai net nepagalvojame. Tai labiausiai jaučiama sukant vairą automobiliui esant stacionarioje pozicijoje, pavyzdžiui parkuojantis.
„Elektrinė vairo stiprintuvo sistema gali būti montuojama ant krumplinės juostos, vairo kolonėlės arba krumplinio mechanizmo korpuso. Tai leidžia naudoti ją bet kurioje transporto priemonėje. Be to, ši sistema teoriškai nepadidina degalų sąnaudų, nes jai reikia visai nedaug elektros energijos - sistema aktyvuojama tik tuomet, kai vairuotojas suka vairą“, - sako M. Tuo tarpu hidraulinė vairo stiprintuvo sistema susideda iš daugybės elementų. Vienas svarbiausių jų - hidraulinis siurblys, generuojantis atitinkamą hidraulinio skysčio, kuris atlieką pagrindinį darbą tokioje sistemoje, slėgį. Sistemoje taip naudojami tokie komponentai kaip slėgio valdymo vožtuvas, hidraulinis cilindras, aukšto bei žemo slėgio žarnos.
Ką daryti pastebėjus vairo stiprintuvo gedimą?
Trumpas atsakymas - taip. Vairo stiprintuvo sistemos gedimas pirmiausiai mažina vairavimo komfortą. „Ignoruojant hidraulinės sistemos gedimą gali kilti rimtų pažeidimų, pavyzdžiui, esant hidraulinio skysčio trūkumui, gali užsikirsti hidraulinis siurblys, o dėl staigaus pažeidimo ar rimto gedimo važiuojant galima prarasti automobilio kontrolę. Jei pastebėjote, jog vairuojant automobilį vairas sukasi sunkiau nei įprastai, vairo stiprintuvas veikia su pertraukomis, užsidegė kontrolinė lemputė skydelyje arba krenta hidraulinio skysčio lygis, kuo skubiau apsilankykite artimiausiame autoservise, kuris atlieka vairo stiprintuvų remontą“, - pataria M.
Jei vairo stiprintuvo gedimas įvyko važiuojant, reikia saugiai sustoti. Išjungus variklį verta patikrinti sistemos būklę ir susisiekti su specialistu. Patys galite patikrinti, ar neperdegė saugiklis, ar nėra stiprintuvo skysčio prasisunkimų, ar skysčio lygis nėra per žemas.
Dar viena dažna vairo stiprintuvo sistemos gedimo priežastis - nutrūkęs vairo stiprintuvo siurblio pavaros diržas.
Kad vairo stiprintuvo sistema veiktų tinkamai, būtina reguliariai keisti skystį ir tikrinti komponentų būklę.
Anot M. Šerėjaus, elektrinio vairo stiprintuvo atveju reikia vengti intensyviai ir ilgą laiką manevruoti be pertraukų, ypač važiuojant lėtai, nes tai gali sukelti perkaitimą.
„Eksploatuojant automobilį su hidrauline arba elektrohidrauline sistema pagrindinė užduotis yra hidraulinio skysčio, nurodyto automobilio gamintojo specifikacijoje, keitimas ir jo lygio papildymas. Stiprintuvo skysčio negalima maišyti su kitokiais, skirtingas specifikacijas turinčiais skysčiais. Automobilio gamintojas nurodo, kas kiek laiko turi būti keičiamas vairo stiprintuvo skystis“, - teigia M.
Kaip pakeisti stiprintuvo skysti ir bakeli E90
tags: #issijungia #vairo #stiprintuvas