Degalų kainos yra „įsiūtos“ į kone kiekvieną pridėtinės vertės grandinę per transportavimo kaštus, per sąnaudų veikėjų eilutes ir visų dėmesio centre yra didžiulė priklausomybė tarp iškastinio kuro, trąšų ir žemės ūkio žaliavų kainų, nes tai yra neišvengiamos pirmo būtinumo vartojimo prekės - maistas. Jei šita energetinė krizė labai užsitęs, gali tapti ir maisto žaliavų krize.
Statistikams kovo mėnesį fiksuojant išankstinę 4,5 proc. metinę bei 1,6 proc. mėnesinę infliaciją, analitikai pastebi, kad kol kas į infliaciją įsiskverbė tie pirminiai efektai, tai būtent kuro kainos. Antriniai efektai taip greitai vartotojų nepasiekia. Jų kelionė per pridėtinės vertės grandines užtrunka nuo keturių mėnesių iki netgi metų. Yra rizika, kad artimiausiais mėnesiais vis labiau galime pajusti netiesioginę (kuro kainų augimo) įtaką, kai įmonės bandys perkelti padidėjusias sąnaudas - pavyzdžiui, transportavimo kaštus, plastiko, pakuotės kainas - tai jau per kitas prekių ir paslaugų grupes jau gali pasimatyti ir netiesioginė infliacija.
Dėl maisto produktų, infliacija gali būti kiek didesnė antroje pusėje metų.
Kuro kainos sudėtis ir ją lemiantys veiksniai
Galutinę kuro kainą lemia ne tik naftos kaina - ją taip pat sudaro tokie elementai kaip perdirbimo sąnaudos, pridėtinės vertės mokestis, pardavimo kaštai bei akcizas. Žaliavinės naftos kainos, taikomo akcizo, perdirbėjų antkainio, pardavėjų antkainio, pridėtinės vertės mokesčio (PVM) sudaro galutinę kainą vartotojui.
Žinomas faktas, kad augančioms kuro kainoms didžiausią įtaką darė 2022 m. vasario 24 d. prasidėjęs Rusijos karas su Ukraina. Pablogėjusi geopolitinė situacija lėmė naftos brangimą pasaulinėse rinkose. Pavyzdžiui, iki karo pradžios naftos „Brent“ kaina už barelį siekė 90 JAV dolerių, o kiek daugiau nei po mėnesio kaina išaugo netoli 140 JAV dolerių už barelį. Naftos paklausa bei pasiūla priklauso nuo žaliavos išgaunamo kiekio, geopolitinės situacijos, kylančių neramumų regionuose, kuriuose naftos ištekliai gausiausi. Taigi, naftos kainą reguliuoja rinka.
Kiekvieną šalį atskirai nustato pridėtinės vertės mokestį. Lietuva naftos produktams taiko standartinį tarifą - 21%. Pati šalis taip pat reguliuoja akcizų tarifo dydį: benzinui taikomas 0.466 euro litrui produkto, o dyzelinui - 0.372 euro.
Didžiajai daliai Lietuvos gyventojų aktualesnė dyzelino kaina. Remiantis „Regitra“ duomenimis, šalyje iš 1.6 milijonų registruotų lengvųjų transporto priemonių 1,1 milijonas yra varomi dyzelinu. Europos Sąjunga negali užtikrinti reikiamo dyzelino gamybos pajėgumo. Kadangi ES pagrindinis dyzelino tiekėjas yra Rusija, situacija nėra stabili; dyzelino tiekimas iš Rusijos taip pat lemia jo didesnę kainą lyginant su benzinu. Taigi, ateityje galima tikėtis dar didesnių kuro kainų.
Tolesnė kainų raida priklausys nuo to, kada vėl visiškai bus atidarytas laivybai kritiškai svarbus Hormūzo sąsiauris bei kiek dar brangs nafta. Yra rizika, kad gegužę mėnesinė infliacija irgi gali būti pakankamai nemaža. Tuo metu metinės infliacijos augimą, pasak analitikų, taip pat lėmė nuo šių metų įsigalioję padidinti akcizai, panaikinta 9 proc. PVM lengvata.
Kaip mažinti kuro sąnaudas?
Kelionių kainos yra vienas pavyzdys. Dabar reikėtų daugiau galvoti ne tik apie tai, kaip keliais centais atpiginti dyzeliną, bet kaip toliau mažinti Lietuvos priklausomybę nuo importuojamo iškastinio kuro, kaip daugiau investuoti į atsinaujinančią energiją, jos kaupiklius ir jungtis su kitomis šalimis.
Toliau augant degalų kainoms, verta pamastyti apie ateitį ir apgalvoti kitas galimas keliavimo alternatyvas. Miestuose vis daugiau gyventojų kelionei į darbą renkasi dviratį, paspirtuką ar viešąjį transportą. Vien sostinėje kasdien keliauti dviračiu renkasi apie 36 tūkstančiai gyventojų. Skaičiuojama, kad net 30% išaugo kelionių viešuoju transportu srautai.
Vairavimo įpročiai ir automobilio priežiūra
Jei planuojate išlaidas, planuokite ir kelionių automobiliu skaičių. Pavyzdžiui kruopščiai suplanavus maisto bei buities pirkinius, į parduotuvę pakaks vienos kelionės per savaitę vietoje kelių. Tinkami vairavimo įpročiai gali padėti sutaupyti net iki 25% degalų:
- Išlaikytas didesnis atstumas leis švelniau greitėti ir be reikalo nespausti stabdžio pedalo;
- Venkite aktyvaus startavimo prie šviesoforo bei agresyvaus vairavimo stiliaus;
- Apsvarstykite ar tikrai yra reikalingas kondicionierius ar veidrodėlių, sėdynių ir galinio lango šildymas visos kelionės metu.
Agresyvus vairavimas yra blogas įprotis, kuris ne tik didina degalų sąnaudas, bet ilgainiui trumpina ir automobilio dalių, pvz., stabdžių, tarnavimo laiką. Kai nuolat viršiji greitį, staigiai greitėji ir staigiai stabdai, automobilis sunaudoja daugiau degalų, nei reikia. Iš viso toks agresyvus vairavimas gali padidinti degalų sąnaudas iki 40%.
Jei vairuoji automobilį su mechanine pavarų dėže, atkreipk dėmesį ir į tai, kada bei kokią pavarą įjungi. Netinkamai parinkta pavara taip pat gali padidinti kuro sąnaudas. Jei važiuodamas į kalną pasirinksi aukštą pavarą, bus sunkiau išlaikyti greitį ir tai be reikalo apkraus variklį. O bet kokia variklio apkrova reikalauja ir daugiau degalų. Panašiai nutinka ir bandant važiuoti dideliu greičiu su žema pavara.
Tiek kelių, tiek oro sąlygos taip pat gali turėti įtakos sunaudojamam kuro kiekiui. Važiuojant kalvotu keliu, automobilis sunaudos daugiau degalų nei važiuojant lygiu keliu, nes kalvoms įveikti reikia daugiau pajėgumų. Daugiau kuro sąnaudų pareikalauja ir ekstremalios oro sąlygos.
Kaitinimo žvakės yra esminis automobilio užvedimo komponentas. Jei jos veikia netinkamai, pasidaro sunkiau užvesti automobilį ir tam išeikvojama daugiau kuro. Automobilio filtrai (tiek kuro, oro ir alyvos) ir kuro purkštukai taip pat gali prisidėti prie didelio degalų sunaudojimo. Užsikimšus filtrams, į variklį nebepatenka pakankamai oro bei kuro, todėl jam tenka sunkiau dirbti ir taip jis sunaudoja daugiau išteklių.
Pastebėjus, kad automobilis sunaudoja daugiau kuro nei anksčiau, pravartu patikrinti ir lambda zondo būklę. Tai įrenginys, skirtas matuoti deguonies kiekį automobilio išmetamosiose dujose. Jis šią informaciją perduoda automobilio variklio valdymo blokui. Jei lambda zondas sugedęs, automobilio variklio valdymo blokas gauna netikslią informaciją.
Oro kondicionierius yra nepamainomas vasarą, tačiau kaip energijos šaltinį jis taip pat naudoja automobilio kurą. Tad kuo ilgiau palieki kondicionierių įjungtą, tuo daugiau degalų jis sunaudoja. Kad to išvengtum, kol automobilio salonas nėra per daug įkaitęs, verčiau pradaryk langus.
Kuo sunkesnis daiktas, tuo daugiau jėgų reikia jam pakelti. Taip pat ir su automobiliu. Kuo daugiau jame papildomo svorio, tuo daugiau kuro jis sunaudos, kad tą svorį pervežtų. Todėl verta gerai apgalvoti, ar būtina visąlaik vežiotis visus bagažinėje sudėtus daiktus. Anot "Renault vairavimo mokyklos“ atstovų, JAV atliktų skaičiavimų duomenimis, pusė kilogramo vairuotojo ar keleivio viršsvorio sąlygoja per 140 mln. papildomų litrų kuro sunaudojimą per metus. Vairuotojai nenusimąsto, kad ryšys tarp automobilio apkrovimo ir kuro sunaudojimo yra toks ryškus. Kiekvienas papildomas kilogramas, nesvarbu ar tai bagažas, ar automobiliu važiuojančio žmogaus svoris, turi tiesioginę įtaką kuro sunaudojimui.
Jei suruošėte 100 kg bagažą, važiuojant 60 km/h greičiu automobilis sunaudos 5 proc. kuro daugiau, kai krovinį padėsite į bagažinę, 8 proc. daugiau, jei krovinį vešite priekaboje ir 10 proc. daugiau, jei krovinį padėsite bagažinėje ant automobilio stogo. Jei ant jūsų mašinos stogo įtaisyta bagažinė, nepamirškite jos nuimti, kai ji nereikalinga.
Kadangi automobiliui techniniai skysčiai yra kaip mums kraujas, labai svarbu atkreipti dėmesį ir į jų kokybę. Jei naudosi prastos kokybės kurą ar tepalus, variklis veiks ne taip efektyviai, kaip galėtų. Taip pat labai svarbu žinoti, kiek tepalo pilasi į variklį bei kas kiek kilometrų reikia keisti tepalus.
Retas vairuotojas susimąsto, kad palikti įjungtą variklį, kai automobiliu nevažiuojama, yra blogas įprotis. Stovėjimo metu palikus variklį įjungtą ilgiau nei minutę ar dvi, be reikalo eikvojamas kuras. Net ir žiemą nebebūtina ilgai šildyti šiuolaikinių automobilių.
Automobilio pasirinkimas
Remiantis ekspertų nuomone, tinkamas mašinos pasirinkimas taip pat gali padėti sutaupyti. Kuo didesnis automobilis, tuo didesnį oro pasipriešinimą jis turės, kuris nulems ir didesnes kuro sąnaudas. Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į transporto priemonės amžių bei techninę būklę - su naudotais automobiliais kyla daugiau rizikos, ištinka dažnesni gedimai, jie taršesni ir netaupūs degalų atžvilgiu.
Pasaulinės kuro tendencijos ir alternatyvos
Pasaulyje yra įvairiausių variklių, kurie naudoja skirtingas degalų rūšis. Dažniausiai tai priklauso nuo klimato sąlygų, gamtinių išteklių ir akcizų, taikomų skirtingiems degalams.
- Rusija: Čia dyzeliniai degalai sudaro apie 16 proc. rinkos. Dėl žemų temperatūrų žiemą, žmonės linkę naudoti benzinu varomas transporto priemones. Naudojamos ir gamtinės dujos, bet tikėtis didelių permainų ateityje neverta, nes šalis kol kas pro pirštus žiūri į ekologines problemas.
- Japonija: Didžioji dalis suskystintų gamtinių dujų naudojama elektros energijai išgauti. Ateityje šio kuro sąnaudos tik didės.
- Artimieji rytai: Vis daugiau išgaunama ir eksportuojama suspaustų gamtinių dujų, jos taip pat naudojamos vietiniame viešajame transporte. Ateityje galima tikėtis dar didesnio šių degalų populiarumo.
- Brazilija: Etanolio naudojimas Brazilijoje yra populiaresnis nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Ateitis gali priklausyti būtent etanoliui.
- Venesuela: Visiškai nuo naftos priklausanti valstybė, kurioje benzinas pigesnis už mineralinį vandenį.
- JAV: Gamtinių dujų naudojimo bumas prasidėjo praėjusiais metais. Jos pradėtos naudoti energetikoje. Šiuo metu jų suvartojimas neįtikėtinai greitai didėja.
- Europa: Europoje jau nuo senų laikų dyzelinas užima itin svarbias pozicijas. Benzinas yra labiau apmokestintas visame žemyne, išskyrus Jungtinę Karalystę. Europiečiai bando įvairias alternatyvas, tokias kaip dujos, tačiau kol kas didesnių pokyčių nėra.
Išsivystę regionai, tokie kaip Europa ar Š. Amerika gali pasigirti tuo, kad didėjantį kuro poreikį jie patenkina alternatyviais ir ekologiškais degalais. Tuo metu Azijos ir Afrikos regionuose kuro poreikis auga dideliais tempais ir kol kas naudojami tradiciniai degalai. Būtent šiems regionams reiktų labiausiai susimąstyti apie galimybę naudoti ekologiškesnius degalus nei iki šiol.
Kuro kainų prognozės ir palyginimas
Lenkijos degalinės kelia kainas, ir tendencija rodo kilimą. Dabartiniai vidurkiai rodo, kad benzinas Pb95 kainuoja 5,67 PLN (maždaug 1,32 EUR) už litrą, Pb98 - 6,47 PLN (1,50 EUR), dyzelinas - 5,96 PLN (1,38 EUR), o suskystintos naftos dujos - 2,74 PLN (0,64 EUR).
Diplomatinio proveržio stoka branduolinėse derybose ir galimas Amerikos smūgis Teheranui didina spaudimą pasaulinėms naftos kainoms. „Brent“ žalia nafta, viena iš pagrindinių pasaulinių naftos lyginamųjų kainų, prekiaujama maždaug 70-71 JAV dolerio (64-65 eurų) už barelį. Silpnesnis Lenkijos zlotas JAV dolerio atžvilgiu sustiprina kylančių žaliavinės naftos kainų poveikį. Nafta prekiaujama doleriais. Šis dvigubas poveikis - kylančios žaliavinės naftos kainos doleriais kartu su valiutos silpnėjimu - sukuria didėjantį spaudimą mažmeninėms degalų kainoms.
Analitikai atkreipia dėmesį, kad pasaulinė įtampa ir kylančios naftos kainos jau paveikė degalinių rinką. Daugelis Lietuvos vairuotojų, ypač gyvenančių netoli sienos arba keliaujančių per Lenkiją, reguliariai pila degalus ten, kur kainos tradiciškai buvo mažesnės nei Lietuvoje. Lenkijos degalų kainų tendencijų supratimas padeda planuoti, kada ir kur pildytis.
Apskritai tie patys pasauliniai veiksniai, darantys įtaką Lenkijos kainoms, daro įtaką ir Lietuvos degalų rinkoms. Geopolitinė įtampa nepaiso nacionalinių sienų. Padėtis Artimuosiuose Rytuose verta dėmesio kiekvienam, perkančiam degalus bet kurioje Europos vietoje. Maždaug 20 procentų pasaulinės naftos prekybos vyksta šiuo siauru vandens keliu. Bet koks sutrikimas - net ir sutrikimo grėsmė - prideda tai, ką analitikai vadina „geopolitinės rizikos priemoka“ prie žaliavinės naftos kainų.
Nei vienas analitinis portalas nesiūlo vilties dėl trumpalaikio kainų mažėjimo. Trajektorija rodo į viršų. Vairuotojai, tikintis grįžti prie mažesnių kainų, gali tekti palaukti diplomatinės pažangos, kuri šiuo metu atrodo nepasiekiama. Praktinė realybė: atitinkamai planuokite biudžetą. 1,32 EUR už litrą lenkiško benzino, kurį matote šiandien, kaina kitą savaitę gali skirtis.
