Eismo įvykiai gali turėti skaudžių pasekmių ne tik transporto priemonėms, bet ir juose esantiems žmonėms. Kiekvienas vairuotojas ir transporto įmonė puikiai žino, kad avarijos kelyje - tai ne tik nemaloni patirtis, bet ir didelis galvos skausmas, susijęs su finansiniais, administraciniais ir kartais net teisiniais padariniais. Niekas nenori atsidurti tokioje situacijoje, tačiau nutikus eismo įvykiui, kritiškai svarbu žinoti savo teises ir pareigas.
Kas yra automobilinė trauma?
Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) Vilniaus skyriaus vedėjas ir teismo medicinos ekspertas Tadas Bimba aiškina, kad automobilinė trauma - tai visuma kūno sužalojimų, kuriuos avarijos metu patiria pėsčiasis, automobilio vairuotojas ir keleiviai. Pavojingiausios ir daugiausia sužalojimų atneša tos avarijos, kai automobilis ar sunkusis transportas partrenkia žmogų. „Automobilio salone išgyventi yra daugiau šansų, nes saugo oro pagalvės ir panašiai“, - priduria T. Bimba.
Teismo medicinos ekspertas išskiria penkis automobilinių traumų padarymo būdus:
- Kai automobilis susiduria su pėsčiuoju;
- Kai jį pervažiuoja ratu ar ratais;
- Kai asmuo sužalojamas automobilio viduje;
- Kai asmuo iškrenta iš automobilio;
- Kai pėsčiasis prispaudžiamas automobiliu.
„Automobiliui susidūrus su pėsčiuoju, visų pirma, būna pirminis kontaktas - smūgis. Čia labai svarbus dalykas yra greitis - kuo jis didesnis, tuo sužalojimai didesni. Jei avarijoje dalyvauja lengvasis automobilis, kūnas dažniausiai krinta ant variklio dangčio. Trečia fazė - kūno nubloškimas ant kelio dangos, taip patiriamas dar vienas smūgis. Na, o paskutinė fazė - čiuožimas dangos paviršiumi, tai jau būtų kūno paviršiaus trintis į kietą paviršių. Antros fazės nebūna, kai avarijoje dalyvauja sunkvežimis ar autobusas. Jų priekiai lygūs, todėl kūnas ne užkrinta ant automobilio, o yra nubloškiamas“, - lrt.lt sakė T. Bimba.
Priklausomai nuo lengvojo automobilio bamperio aukščio, dažniausiai traumuojamos blauzdos ir keliai. „Kas vyksta smūgio metu? Blauzdose būna poodinės kraujosruvos, randam riebalinio audinio sutraiškymą. Dažnai būna kaulų lūžių, jei bamperis aukštesnis - šlaunies, kelio srityje. Žinoma, odoje gali likti žymių, priklausomai nuo to, kokiu kampu partrenkiamas žmogus, ar yra tarp lempų grotelės ir pan. Jei smūgis stiprus, pirmos fazės metu būna bendras kūno sukrėtimas, gali būti įvairių vidaus organų kraujosruvų“, - aiškina ekspertas.
Jei smūgį patiria užpakalinė kūno dalis, kūnas persilenkia, gali atsirasti kaklo lūžių - vadinamasis „botago kirčio“ sindromas (kai galva priverstinai maksimaliai atlošiama ir nulenkiama). Antroje fazėje, pasak T. Bimbos, kai kūnas užmetamas ant variklio dangčio, taip pat patiriamas smūgis - dažniausiai kenčia galva ir krūtinės ląsta, trenkiantis į variklio dangtį ar statramsčius. „Būna kraujosruvų, odoje gali būti žaizdų, kaukolės lūžių, gali lūžti šonkauliai. Jei kūnas trenkiasi į stiklą, gali būti pjautinių žaizdų veide, plaštakose, kitose vietose, kurių nedengia drabužiai. Trečios fazės metu kūnas nubloškiamas ant grindinio ir patiriamas dar vienas smūgis. Kenčia galva, dažnai traumuojamos galūnės, atsiranda kaukolės lūžių, dažnai gali būti sužalojamos smegenys, išsilieti kraujas. Taip pat lūžta galūnių kaulai, dažniausiai - dilbių. Kūnas vartosi, todėl gali būti daug visokių sužalojimų ir žaizdų. Po nubloškimo žmogus čiuožia dangos paviršiumi, todėl patiriami platūs nubrozdinimai, plėštinės žaizdos“, - vardijo T. Bimba.
Sunkiasvoris automobilis, pasak teismo medicinos eksperto, iškart nubloškia kūną ant grindinio ir dažniausiai dar pervažiuoja jį ratais. Tuomet viskas priklauso nuo to, kokia kūno vieta bus pervažiuota - tai gali būti galva, krūtinės ląsta, dubens sritis, kojos. „Kai kūnas pervažiuojamas sunkiasvorio transporto, jis traiškomas. Jei pervažiuojama galva, gali būti plėštinių žaizdų, daugiaskeveldrinių kaukolės skliauto pamato lūžių, gali būti sutraiškomos smegenys. Mirtis tada įvyksta akimirksniu. Jei pervažiuojama krūtinės ląsta, lūžta šonkauliai, nuo spaudimo gali būti suplėšyti plaučiai, širdis. Neretai kūnas sumalamas taip, kad krūtinės ląstos organai atsiranda pilvo ertmėje. Pervažiavus dubenį, patiriami dubens žiedo kaulų lūžiai, gali būti stambių kraujagyslių pažeidimų“, - tęsia teismo medicinos ekspertas.
Kartais nutinka ir taip, kad pervažiuotas kūnas dar užsikabina už automobilio dugno, todėl jis yra velkamas. Tokiu atveju kūno paviršuje būna plačių nubrozdinimų. „Apskritai kalbant, jei kūną partrenkia dideliu greičiu važiuojantis sunkvežimis, šansų išgyventi yra labai mažai“, - priduria T. Bimba.
Jis aiškina, kad visuomet svarbu segėti saugos diržą, kad vairuotojas ar keleiviai neiškristų iš automobilio. „Susidūrus su kitu automobiliu ar nejudančiu objektu, pavyzdžiui, medžiu, ar kai automobilis verčiasi, daug šansų, kad kūnas išlėks iš automobilio, jei asmuo nebus prisisegęs diržo. Tuomet kūnas trenkiasi į automobilio detales, vėliau - į kelio dangą ar gruntą. Maža to, jį dar gali prispausti automobilis. Tuomet patiriama daugybė sužalojimų“, - perspėja teismo medicinos ekspertas.
Vis dėlto, pasak T. Bimbos, esant automobilio viduje yra daugiau šansų išlikti gyvam nei tuomet, kai esi partrenkiamas. „Dabar automobiliai turi diržus, oro pagalves, kitus saugos elementus. [...] Stebiu, kaip išbandomi automobiliai, bet viskas priklauso nuo greičio ir vairavimo kultūros. Gamintojai stengiasi apsaugoti žmones, bet jie niekaip negali paveikti žmogaus psichikos. Yra didelis skirtumas, ar tave partrenks automobilis, važiuodamas 50 km/val greičiu, ar 90 km/val. Atsakomybė čia tenka ir pėstiesiems, ar jie saugo save, ar vaikšto su atšvaitais ir žibintais, eina per perėjas“, - aiškino T. Bimba.
Pavojingiausi eismo įvykiai ir jų pasekmės
Smūgis kaktomuša, grandininis automobilių virtinės susidūrimas ar nuslydęs ir apsivertęs automobilis - kokie eismo įvykiai patys pavojingiausi vairuotojų bei keleivių gyvybei? Vienas iš jų - automobilio smūgis į nejudančią kliūtį. „Susiduriant su kitu automobiliu, smūgio jėgos tenka ir kitam automobiliui. O atsitrenkus į medį, stulpą ar sieną, visa energija tenka vieno automobilio deformacijai. Ta jėga tuomet tenka automobiliui ir keleiviams“, - tvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro Techninių ekspertizių skyriaus vedėja Lina Lazarenko.
Ypač skaudžius padarinius sukelia ir susidūrimas kaktomuša. Taip pat labai skaudūs avarijos padariniai, kai lengvasis automobilis susiduria su stambių gabaritų, didelės masės transporto priemone, tarkime, sunkvežimiu ar autobusu, sako VGTU Transporto inžinerijos fakulteto prodekanas profesorius Edgaras Sokolovskis.
Yra manančių, kad saugos diržai ar oro pagalvės tokiu atveju gali ir pakenkti. Tarkime, esant nedideliam smūgiui išsiskleidusi oro pagalvė vaikui ar trapesnius kaulus turinčiam senyvo amžiaus žmogui gali sulaužyti veido ar krūtinės kaulus. Tačiau žinovai sako, kad tokie atvejai - išimtys. Visgi oro pagalvės ir saugos diržai tikrai sumažina mirtinų smūgių tikimybę.
Būti prisisegus ypač svarbu, kai automobilis verčiasi. Automobiliui susidūrus su kliūtimi ar vairuotojui praradus budrumą, nuo kelio nulėkusi transporto priemonė dažnai verčiasi net kelis kartus. Ekspertai sako, kad vertimosi atveju pavojingiausia vieta automobilio salone - priekinė keleivio sėdynė.
Teisinė atsakomybė ir veiksmai po avarijos
Transporto avarijų teisinė atsakomybė apima visą spektrą juridinių pasekmių, kurios kyla asmeniui ar įmonei, sukėlusiai ar dalyvavusiai eismo įvykyje. Lietuvoje, kaip ir daugelyje šalių, ji gali būti civilinė, administracinė arba net baudžiamoji, priklausomai nuo įvykio aplinkybių, padarytos žalos dydžio ir kaltės laipsnio.
Civilinė atsakomybė - tai pareiga atlyginti dėl eismo įvykio padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Dažniausiai tai apima apgadintų transporto priemonių remontą, medicinines išlaidas nukentėjusiųjų gydymui, prarastas pajamas ir net moralinę žalą. Lietuvoje privalomasis civilinės atsakomybės draudimas (TPVCAPD) yra skirtas apsaugoti trečiųjų asmenų interesus ir užtikrinti žalos atlyginimą nukentėjusiesiems, jei avarijos kaltininkas neturi pakankamai lėšų.
Administracinė atsakomybė kyla už Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimus, dėl kurių įvyko avarija. Tai gali būti baudos, vairuotojo pažymėjimo atėmimas ar kitos administracinės sankcijos. Pavyzdžiui, viršijus greitį, nepraleidus kito automobilio ar nesilaikant saugaus atstumo.
Baudžiamoji atsakomybė taikoma daug retesniais ir sunkesniais atvejais, kai dėl avarijos metu padarytų veiksmų nukentėję asmenys patiria sunkių sužalojimų arba žūsta.
Teisingi veiksmai iš karto po avarijos gali turėti lemiamą reikšmę tolimesniam žalos atlyginimo procesui ir jūsų teisinei padėčiai.
Veiksmai avarijos metu ir iš karto po jos:
- Saugumas pirmiausia: Įjunkite avarinį signalą, užsidėkite saugos liemenę ir pastatykite įspėjamąjį trikampį.
- Patikrinkite sužeistuosius: Įvertinkite, ar eismo įvykyje yra nukentėjusiųjų. Jei taip, nedelsdami suteikite pirmąją pagalbą ir iškvieskite greitąją medicinos pagalbą bei policiją (bendruoju pagalbos numeriu 112).
- Nekeiskite įvykio vietos: Išskyrus atvejus, kai būtina atlaisvinti eismą ir niekas nebuvo sužeistas (pildant eismo įvykio deklaraciją).
- Rinkite informaciją: Užsirašykite kitų avarijos dalyvių vardus, pavardes, adresus, telefono numerius, transporto priemonių markes, modelius, valstybinius numerius, draudimo poliso numerius ir draudimo bendrovių pavadinimus.
- Fotografuokite: Padarykite kuo daugiau nuotraukų iš skirtingų kampų - apgadintos transporto priemonės, įvykio vieta, kelio ženklai, stabdymo žymės, aplinkos detalės.
Jei avarija nedidelė, nėra sužeistųjų ir visi avarijos dalyviai sutaria dėl kaltės, galite pildyti bendrą eismo įvykio deklaraciją (Europos eismo įvykio deklaraciją). Atidžiai perskaitykite ir užpildykite visus laukelius. Nepamirškite pažymėti tų langelių, kurie atspindi įvykio aplinkybes. Deklaracija turi būti pasirašyta abiejų pusių. Apie įvykį nedelsdami praneškite savo draudimo bendrovei. Padarykite tai kuo greičiau, kad nepraleistumėte nustatytų terminų. Pateikite visą surinktą informaciją ir nuotraukas.
LR Transporto priemonių draudikų biuro Žalų administravimo dep. direktoriaus pavaduotojas Eligijus Oršauskas pabrėžia, kad įvykus eismo įvykiui, jame dalyvavusios transporto priemonės valdytojas pirmiausiai turi laikytis įstatyme nurodytų pareigų: nedelsiant sustoti ir pažymėti eismo įvykio vietą KET nustatyta tvarka, pasilikti eismo įvykio vietoje ir apie jį pranešti policijai (išskyrus atvejus, kai to daryti nebūtina), imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji pagalba nukentėjusiesiems. Po eismo įvykio negalima vartoti alkoholinių gėrimų, vaistų, narkotinių ar kitų svaigiųjų medžiagų.
Jei eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, sugadinto turto savininkas privalo likti įvykio vietoje, kol visi dalyviai sutaria dėl įvykio aplinkybių bei kaltės. Tuo metu gali būti pildoma eismo įvykio deklaracija, o policija į eismo įvykio vietą nekviečiama. Kitais atvejais būtina kviesti policiją, pavyzdžiui, eismo įvykio metu sužalotas žmogus, kaltininkas neteisėtai pasišalino iš eismo įvykio vietos, įtariama, kad eismo įvykio dalyvis neblaivus ar apsvaigęs nuo psichotropinių medžiagų, kaltininkas teikia įtartiną informaciją dėl transporto priemonės registracijos, teisės valdyti transporto priemonę, atsisako pildyti eismo įvykio deklaraciją ir panašiais atvejais.
Jei nei vienas eismo įvykio dalyvis neturi popierinės eismo įvykio deklaracijos formos ir nėra galimybės užpildyti elektroninės eismo įvykio deklaracijos formos, įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma ant švaraus popieriaus lapo, kuriame taip pat nurodomi eismo įvykio dalyvių vardai, pavardės, gimimo datos (jeigu eismo įvykio dalyvis vairavo neregistruotą transporto priemonę, - asmens kodas) ar vairuotojų pažymėjimų numeriai, transporto priemonių markės, modeliai ir valstybiniai numerio ženklai, apgadintas turtas, eismo įvykio liudininkai (vardai, pavardės, asmens kodai). Visi eismo įvykio dalyviai turi apsikeisti informacija, būtiną civilinę atsakomybę apdraudusiam draudikui nustatyti.
Svarbu teisingai užpildyti eismo įvykio deklaraciją
Transporto įmonių atsakomybė
Įmonėms, turinčioms transporto priemonių parką, transporto avarijų teisinė atsakomybė įgyja papildomų niuansų. Jei įmonės darbuotojas sukelia avariją vairuodamas įmonės transporto priemonę darbo metu, atsakomybė gali tekti ir įmonei. Be to, įmonės privalo užtikrinti, kad jų transporto priemonės būtų techniškai tvarkingos, o vairuotojai turėtų reikiamą kvalifikaciją ir laikytųsi visų saugos reikalavimų. Netinkama transporto priemonių priežiūra ar nepakankamas vairuotojų mokymas gali tapti pagrindu papildomai įmonės atsakomybei.
Keleivių vežimo taisyklės ir atsakomybė
Pagal Lietuvos kelių eismo taisykles (KET), vairuotojai yra teisiškai atsakingi už keleivių saugumo užtikrinimą. Vaikai iki 135 cm ūgio turi sėdėti patvirtintoje vaikų saugos kėdutėje, atitinkančioje jų amžių ir dydį. 135-150 cm ūgio asmenys gali naudoti įprastą saugos diržą, tačiau rekomenduojama naudoti paaukštintą sėdynę. Visi keleiviai, tiek priekyje, tiek gale, privalo segėti saugos diržus, jei jie yra.
Vairuotojas negali vežti daugiau žmonių, nei leidžiama transporto priemonės registracijos dokumentuose. Jei keleiviai vairuodami trikdo vairavimą arba kelia pavojų, vairuotojas privalo sustabdyti transporto priemonę. Keleiviai krovininėse transporto priemonėse gali būti vežami tik tuo atveju, jei yra tinkamos sėdynės ir saugos sistemos.
Jei avarijos metu sužalojamas keleivis ir pažeidžiamos saugos taisyklės (pvz., neprisisegus saugos diržo, netinkamas transportavimas), vairuotojas gali būti laikomas iš dalies arba visiškai atsakingu.
Kompensacijos už žalą gavimas
Norėdami pradėti ieškoti kompensacijos dėl žalos po automobilio avarijos, surinkite visą reikiamą dokumentaciją, kuri palaikys jūsų reikalavimą. Tai apima medicininius įrašus, remonto įvertinimus, policijos ataskaitas, liudininkų pareiškimus ir bet kokius kitus įrodymus, kurie gali sustiprinti jūsų bylą. Labai svarbu dokumentuoti jūsų sužalojimų mastą, žalą jūsų transporto priemonei ir bet kokias kitas nuostolius, kuriuos patyrėte dėl avarijos.
Ieškant kompensacijos svarbu bendrauti su įsitrauktomis draudimo bendrovėmis, pateikiant jiems reikiamą dokumentaciją ir informaciją apie avariją. Būkite pasiruošę deryboms ir žinokite savo valstijos įstatymus, susijusius su kaltės ir kompensacijos nustatymu automobilių avarijose. Jei per derybas nepavyksta pasiekti susitarimo, galbūt turėsite apsvarstyti bylą pateikiant ieškinį dėl žalos atgavimo.
Kaltininko draudimo bendrovė privalo atlyginti nukentėjusio asmens patirtą žalą. Kai žala padaryta automobiliui, nukentėjęs asmuo privalo išsaugoti sugadintą ar sunaikintą automobilį (ar kitą turtą) tokį, koks jis buvo po eismo įvykio, tol, kol jį apžiūrės atsakingos draudimo bendrovės specialistai ar kiti įgalioti asmenys. Jei sugadinto automobilio remontas yra ekonomiškai tikslingas, žala už sugadintą automobilį atlyginama pagal sudarytą automobilio remonto sąmatą arba pagal pateiktą sąskaitą faktūrą. Taip pat gali būti atlyginamos pakaitinio automobilio nuomos, transportavimo, saugojimo, techninės ekspertizės ir kitos išlaidos, taip pat nukentėjusio asmens negautos pajamos ir sugadinto automobilio prekinės vertės netekimas.
Teisės aktų nustatyta tvarka kaltininko draudimo bendrovė privalo išmokėti išmoką per 30 dienų nuo nukentėjusio asmens pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos. Tačiau, jei per 30 dienų terminą neįmanoma ištirti aplinkybių, būtinų draudžiamojo įvykio faktui ar žalos dydžiui nustatyti, išmoka mokama per 14 dienų, skaičiuojant nuo dienos, kai šias aplinkybes būtų įmanoma baigti tirti dedant reikiamas pastangas. Taip pat - ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo pretenzijos dėl padarytos žalos pateikimo dienos.
Suprasti transporto avarijų teisinę atsakomybę yra ne tik pareiga, bet ir būtinybė kiekvienam eismo dalyviui Lietuvoje. Žinios apie tai, kaip elgtis po įvykio, kokius dokumentus pildyti ir kada kreiptis pagalbos, gali sutaupyti daug laiko, nervų ir pinigų.
tags: #jei #avarijoje #suzalojamas #keleivis #atsako