Jūrininkas, atsakingas už laivo saugų įvedimą į uostą, jo prisišvartavimą ir išplaukimą į jūrą, yra locmanas. Jis yra uosto atstovas, pirmasis užlipantis ant laivo dar jam esant jūroje, ir teikiantis patarimus laivo kapitonui. Locmano darbas reikalauja išsamios navigacinių ypatybių, hidrometeorologinių sąlygų ir uosto taisyklių žinios. Jis atvyksta į laivą greitaeigiu kateriu arba sraigtasparniu, o jo darbo trukmė priklauso nuo uosto dydžio ir atstumo iki krantinės - Klaipėdoje tai užtrunka apie valandą, o Antverpene - 6-8 valandas.
Locmanas nėra laivo kapitono įpėdinis, o tik jo patarėjas. Jis dirba pagal schemą "locmanas-vairininkas", o šturmanas tikrina, ar vairininkas teisingai suprato komandą. Oficialiai pakilęs ant kapitono tiltelio, locmanas aptaria su kapitonu visus su laivo valdymu susijusius klausimus, taip pat planuojamus manevrus uoste ir buksyrų panaudojimą. Kapitonui itin svarbu gauti išsamią informaciją apie uostą ir jo prieigas, ypač jei jis čia atplaukia pirmą kartą.
Nors locmano darbas yra itin svarbus, jis gali atsisakyti tęsti laivo vedimą, jei kapitonas ignoruoja jo patarimus. Taip pat pasitaiko atvejų, kai kapitonas gali pareikalauti pakeisti locmaną. Atsisakęs vykdyti savo funkcijas, locmanas gali likti tiltelyje, tačiau privalo teikti informaciją, jei kapitonas jos paprašo.
Klaipėdos uosto reikšmė ir plėtra
Klaipėdos uostas yra vienas svarbiausių Rytų Baltijos jūros regiono uostų, konkuruojantis su Talino, Rygos ir Ventspilio uostais. Jis yra aiškus keleivinių ir krovinių konteinerių lyderis tarp Baltijos šalių uostų. Didžiąją dalį krovinių sudaro nafta ir jos produktai, nors jų kiekiai mažėja dėl pasaulinės paklausos mažėjimo. Taip pat svarbūs kroviniai yra trąšos, ro-ro kroviniai, grūdai, mineralai ir metalai.
Uosto gilinimo darbai ir sėkmingas prisitaikymas prie nuolat kintančių rinkos sąlygų padėjo didinti krovos darbų apimtis. AB „Klaipėdos nafta“ naftos krovinių terminalas yra svarbus Baltijos šalių naftos krovinių tranzito paslaugų rinkoje. AB „Klaipėdos jūrų krovinių kompanija“ (KLASCO) yra didžiausia krovos kompanija, užimanti daugiau nei trečdalį uosto paslaugų rinkos.
Klaipėdos uostas taip pat plėtoja kruizinių laivų turizmą. Nuo 2003 m. veikia kruizinių keleivinių laivų terminalas, kuris leidžia Lietuvai priimti užsienio turistus. Nors 2020-2021 m. kruizinių laivų turizmas pasaulyje beveik sustojo dėl COVID-19 pandemijos, Klaipėdos uostas tikisi atsigavimo.
Istoriškai, jūrinės prekybos svarba Lietuvai išaugo atkūrus Klaipėdos kraštą su jūrų uostu 1923 m. Buvo siekiama sukurti tautinį prekybos laivyną, įsteigta jūrų laivininkystės kompanija „Lietuvos Baltijos Lloydas“. Nors karai ir okupacijos sutrikdė šią plėtrą, Klaipėdos uostas atstatytas po Antrojo pasaulinio karo ir tapo svarbiu tranzito centru.
Šiuo metu Klaipėdos uostas gali aptarnauti didelius laivus, įskaitant PANAMAX tipo sausakrūvius ir didelius tanklaivius. Per metus į jį atplaukia apie 7000 laivų iš apie 50 šalių. Uosto infrastruktūra nuolat modernizuojama, siekiant išlaikyti konkurencingumą su kaimyniniais uostais.
Laivų dydžių ir krovinių rekordai Klaipėdos uoste
Klaipėdos uostas yra matęs daug įspūdingų laivų ir rekordinių krovinių:
- Didžiausias kruizinis laivas „Constellation“ (294 m ilgio) pirmą kartą apsilankė 2005 m.
- Didžiausias tanklaivis „Tour“ (274,47 m ilgio) prisišvartavo 2008 m.
- Plačiausias konteinervežis „MSC Fortunate“ (40 m pločio) uoste buvo 2011 m.
- Didžiausias kruizinis laineris „Celebrity Eclipse“ (317,30 m ilgio) atplaukė 2014 m.
- Didžiausias tanklaivis „Ridgebury Captain Drogin“ (285,41 m ilgio, 50 m pločio) lankėsi 2017 m.
- Ilgiausias, plačiausias ir didžiausios talpos konteinervežis (400 m ilgio, 59 m pločio) uoste buvo 2018 m.
- Didžiausios talpos sausakrūvis „FPMC B LUCK“ (299,7 m ilgio) atplaukė 2020 m.
Taip pat uostas pasiekė krovinių apyvartos rekordus:
- 2011 m. pasiekta didžiausia krovinių metų apyvarta - 36,59 mln. t.
- 2020 m. pasiekta didžiausia krovinių metų apyvarta - 47,74 mln. t.
Ypatingas krovinys buvo 1080 gyvų mėsinių galvijų, išgabentas laivu „Abou Karim IV“ 2014 m. Tai buvo pirmas toks krovinys ne tik Klaipėdos, bet ir visų rytinių Baltijos šalių uostų istorijoje.
Klaipėdos uosto laivybos istorija
Lietuvos teritorijoje gyvenusios baltų gentys jau prieš 11 amžių prekiavo su kitais kraštais jūrų keliu. Kryžiuočiams ir kalavijuočiams nustūmus lietuvius nuo Baltijos jūros, tiesioginiai jūrų transporto ryšiai nutrūko, tačiau vėliau, Vokiečių ordinui tapus Lenkijos vasalu, Lietuva kurį laiką galėjo naudotis Klaipėdos jūrų uostu.
Jūrinis transportas vėl pradėtas plėtoti tik 1923 m., Lietuvai atgavus Klaipėdos kraštą. Tais metais įkurtas Jūrininkystės skyrius prie Kauno aukštesniosios technikos mokyklos, ruošiantis pirmuosius Nepriklausomos Lietuvos jūrų kapitonus. 1936 m. įkurta jūrų laivininkystės kompanija „Lietuvos Baltijos Lloydas“, kuri įsigijo garlaivius-šaldytuvus „Rimfrost“ ir „Barfrost“, pavadintus „Kretinga“ ir „Utena“. Šie laivai gabendavo lietuviškus maisto produktus į Vakarų Europos uostus.
1939 m. Klaipėdos kraštui perėjus nacistinei Vokietijai, Lietuvos prekybiniai laivai buvo perregistruoti į Šventosios uostą. Po Lietuvos okupacijos 1940 m. birželį „Lietuvos Baltijos Lloydas“ ir jos laivai buvo nacionalizuoti ir įtraukti į Latvijos TSR valstybinę laivininkystę. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, laivai „Kretinga“ ir „Utena“ nuskendo karo metu.
Po karo Klaipėdos jūrų uostas buvo atstatytas ir tapo svarbiu tranzito centru. 1969 m. įkurta laivybos bendrovė „Lietuvos jūrų laivininkystė“, gabenusi krovinius tarp Baltijos jūros ir įvairių pasaulio uostų. 1986 m. pradėjo veikti tarptautinė jūrų perkėla Klaipėda-Mukranas.
Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, Klaipėdos uostas įgijo valstybinio jūrų uosto statusą. Jis ir toliau plėtojasi, modernizuojasi ir išlaiko savo pozicijas Baltijos jūros regiono laivybos rinkoje.
Nuo 2020 metų dėl COVID-19 pandemijos kruizinių laivų turizmas pasaulyje beveik sustojo. Todėl 2021 metais į Klaipėdą atvyko tik 2 kruiziniai laivai.
Prasilenkiantys laivai Kuršių mariose
Klaipėdos uostas, kaip svarbus Lietuvos jūrų vartai, nuolat plėtojasi ir prisitaiko prie kintančių pasaulinės laivybos tendencijų. Jo istorija ir dabartis atspindi Lietuvos siekį būti stipria jūrų valstybe.
tags: #jurininkas #vairuojantis #laivus #uoste