Vandens transportas yra seniausia transporto rūšis ir pirmiausia pradėtas naudoti žvejyboje. Akmens amžiuje dėl maisto stygių buvo pradėta žvejoti. Vandens transportui gaminti senovėje buvo naudojama mediena ir nendrių ryšuliai, o ten kur nebūdavo nei vieno nei kito plaustai ir kitas vandens transportas būdavo gaminamas iš bet ko kas tik plūduriuodavo ant vandens. Po daugelio metų laivų kūryboje buvo sukurtos lentinės valtys, kurios turėjo irklus ar bures. Po truputi tobulėjo laivai, pradėta naudoti vairalazdė, pradėta statyti aukštaborčius laivus. V amžiuje prieš mūsų erą Graikijoje pirmojoje šalyje pradėti statyti uostai. XVII a. pradėta kurti laivo teorija. Iki tol laivai būdavo statomi be apskaičiavimų, nežiūrint kiek turės būti keliamoji galia, kur plauks, ar išsilaikys ant vandens. XIXa. pabaigoje pradėtas naudoti plienas laivu statybai, sukurtas pirmasis garlaivis. 1883 m. sukonstruota garo turbina kuri leido laivams plaukti net 34 mazgų greičiu. Po antro pasaulinio karo, R.Dyzelis sukonstravo pirmąjį vidaus degimo variklį kuris buvo daug ekonomiškesnis nei garo turbinos. Iki šių dienų yra naudojami vidaus degimo varikiai, kurie vis labiau tobulėja.
Transporto priemonės skirstomos į skirtas kroviniams ar žmonėms pervežti: numatomi atitinkami tūriai (platformos, triumai, deniai, uždari kėbulai). Transporto priemonės turi apsaugoti krovini nuo aplinkos poveikių. Transporto priemones geriausia klasifikuoti pagal kelią, nes būtent ši klasifikacija geriausiai atspindi transporto priemonių specifiką ir galimybes.
Jūrų transporto svarba ir raida
Naujausi statistiniai duomenys rodo, kad 70 % pasaulio krovinių gabenama vandenynais, 18 % keliais, 9 % geležinkeliais, 2 % vidaus vandens keliais ir mažiau kaip 0,25 % oro transportu.
Žinoma, visos transportavimo rūšys turi savų pliusų ir minusų. Jūrų transportas yra pagrindinė pasaulinės prekybos transporto rūšis - jis dar vadinamas pasaulinės prekybos kraujotakos sistema. Palyginti su kitomis transporto rūšimis, transportavimo vandens keliais kaina yra mažiausia, tačiau daugeliu atvejų jis yra lėčiausias.
Kinai, indai, prie Viduržemio jūros gyvenančios tautos jūrų transportą naudojo dar prieš Kristų. Europoje jis ėmė labiau plėtotis 9-10 a., paplitus buriniams laivams. 15-16 a. šalys pradėjo kovoti dėl įsitvirtinimo pasaulinėje jūrų prekyboje. Ilgą laiką joje dominavo Portugalija ir Nyderlandai. 17 a. Jūrų transportas tobulėjo plėtojantis pramonei, tarptautinei prekybai. 19 a. buvo sukurti garlaiviai, 20 a. Pasaulio jūrų laivų bendras tonažas 1970 sudarė 326,1 mln. tonų, 1980 - 628,8, 1990 - 658,4, 2000 - 825,7 mln. tonų. 20 a. 8 dešimtmečio viduryje pusę tonažo sudarė tanklaiviai. Vėliau jų dalis sumažėjo. 1970 jūrų transportu buvo pervežta 2,5 mlrd. tonų krovinių (iš jų - 1,1 mlrd. tonų naftos), 1980 - 3,7 (1,5), 1990 - 4 (1,2), 2000 - 5,9 mlrd. tonų (1,7 mlrd. tonų).
Lietuvos teritorijoje gyvenusios baltų gentys jau prieš 11 a. prekiavo su kitais kraštais jūrų keliu. 13-14 a. kryžiuočiams ir kalavijuočiams nustūmus lietuvius nuo Baltijos tiesioginiai jūrų transporto ryšiai su kitais kraštais nutrūko. Pirkliai naudojosi Hanzos tarpininkavimu. 16 a. Vokiečių ordinui tapus Lenkijos vasalu, Lietuva galėjo naudotis Klaipėdos uostu. Šiek tiek krovinių buvo išvežama ir per Šventosios uostą. Po Olyvos taikos (1660) Lietuva vėl neteko teisių į Klaipėdos uostą. Šventosios uostas 18 a. Jūrų transportas vėl pradėtas plėtoti 1923 atgavus Klaipėdą. 1924 Klaipėdos uosto prekių apyvarta buvo 438 046 tonos, 1938 - 1 533 281 tona. 1936 rūpintis laivininkystės reikalais įsteigta bendrovė Lietuvos Baltijos Loidas. Imta kurti prekybinį laivyną; 1939 jis turėjo 11 laivų (bendras tonažas - 11 400 bruto tonų). Didžioji dalis krovinių buvo gabenama užsienio laivais. Sovietinės okupacijos metais Lietuvos jūrų transportas buvo SSRS transporto sistemos dalis. Tuo laikotarpiu atstatyti ir pagerinti Klaipėdos uosto apsauginiai įrenginiai, jis pagilintas, įrengtos naujos prieplaukos, uoste sumontuota krovos technika. 1965 Klaipėdoje buvo įsteigta Jūrų agentūra. 1969 įkurta Lietuvos jūrų laivininkystė (1982 turėjo 40 laivų, jų bendra talpa sudarė 162 900 bruto tonų); kroviniai vežti tarp Baltijos jūros ir Vakarų Europos, Šiaurės Afrikos, Artimųjų Rytų, Kubos, Pietų Amerikos uostų, reguliariai - tarp Klaipėdos ir Vokietijos Demokratinės Respublikos ir Vokietijos Federacinės Respublikos uostų. 1991 Klaipėdos uoste įsigaliojo Lietuvos jurisdikcija, jam buvo suteiktas valstybinio jūrų uosto statusas (Klaipėdos jūrų uostas). Daugiau kaip 70 % Klaipėdos uoste perkraunamų krovinių yra tranzitiniai.
Daugiausia krovinių vežama Atlanto (jo pakrantėje yra 2/3 visų pasaulio jūrų uostų), Ramiuoju ir Indijos vandenynu. Pasaulyje yra daugiau kaip 2700 jūrų uostų (iš jų - apie 100 konteinerių terminalų). Daugiau kaip 30 uostų metinė krovinių apyvarta yra po daugiau kaip 50 mln. tonų krovinių, 11 uostų - po daugiau kaip 100 mln. Pasaulyje jūrų keliais pervežama apie 80 % visų krovinių (2003 - apie 6,2 mlrd. tonų). Daugiausia vežama nafta (2003 - 1,7 mlrd. tonų) ir jos produktai (2003 - 0,5 mlrd. Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos duomenimis, 2005 pradžioje pasaulio jūrų transporto laivyną sudarė 46 222 laivai (iš jų daugiau kaip 50 % plaukiojo su užsienio šalių vėliavomis) - 18 150 prekinių, 6139 laivai biriems ir skystiems kroviniams vežti, 11 356 tanklaiviai, 5679 keleiviniai laivai, 3165 konteinervežiai, 1733 kitos paskirties laivai. Laivų bendras tonažas - apie 857 mln. Kai kurios nedidelės šalys turi didelį jūrų laivyną, nes su šių valstybių vėliavomis plaukioja didelių valstybių laivai (taip laivų savininkai siekia mokėti mažesnius mokesčius ir jūreivių atlyginimus). Jūrų laivai plaukioja su apie 160 valstybių vėliavomis, daugiausia su Panamos, Liberijos, Bahamų, Maltos, Kipro, Bermudos. Europoje yra daugiau kaip 1100 jūrų uostų (2 lentelė); per metus pervežama apie 3,5 mlrd. tonų krovinių ir apie 350 mln. keleivių.
5 PAGRINDINIAI KROVININIŲ LAIVŲ TIPAI – IŠSAMI PAŽINIMAS Į KROVININIŲ LAIVŲ PASAULĮ
Jūrų transporto laivų tipai
Jūrų transportu gabenama didžioji dalis pigių birių krovinių, tokių kaip grūdai, geležis, anglis ir t. t. Tai taip pat yra geriausias būdas gabenti didelės apimties ir sunkius krovinius, tokius kaip žaliavos, metalai ir t. Dauguma krovinių jūromis gabenami konteineriuose. Konteineriai yra tikslių matmenų, kad į didžiulius laivus juos būtų galima sukrauti kaip LEGO kaladėles. Dažniausiai naudojami 20 pėdų (išoriniai matmenys 6090x2440x2590 mm) ir 40 pėdų (išoriniai matmenys 12180x2440x2590 mm) konteineriai. Dvidešimties pėdų ekvivalentinis vienetas (Twenty-foot Equivalent Unit - TEU) - tai laivyboje (konteinerių laivams ir terminalams) naudojamas krovinių tūrio matavimo vienetas. Jis pagrįstas 20 pėdų standartinio konteinerio matmenimis. Šiuo metu, 2022 m. Pilno konteinerio krovinys (FCL) - tai jūrinis krovinys, užimantis visą konteinerį. Taigi FCL siunta yra pagrįsta, jei krovinio tūris yra didelis ir užima didžiąją dalį konteinerio. Egzistuoja tam tikras krovinio kiekis, kai didelės siuntos (LCL) kaina yra lygi 20 pėdų FCL konteinerio kainai. Šis kiekis priklauso nuo gabenimo maršruto ir nuo esamos situacijos jūrų transporto rinkoje.
Besivystant jūrų transportui, išpopuliarėjo ir konteineriai. Standartizuoti matmenys daro juos pagrindine tarptautinio vežimo dalimi. Standartizavus konteinerių dydžius, perkrovimas įmanomas be kišimosi į jų vidų, todėl jie dažniausiai naudojami įvairiarūšiame transporte. Vis dėlto konteineriai dažniausiai naudojami jūrų transporte, nes, visų pirma, ši transporto rūšis teikia daugiausia galimybių. Didžiausias pasaulyje konteinerių laivas 2022 m. Konteinerių naudojimas turi taip pat ir minusų - krovinių gabenimas laivu paprastai trunka kur kas ilgiau nei kita transporto priemone, ypač, jeigu papildomai susiduriama su problemomis su oro sąlygomis - audros, taifūnai, uraganai, dėl kurių kroviniai gali būti atgabenami pavėluotai.
Konteinerių tipai
- Standartinis konteineris (Dry Van): Tai populiariausias jūrų konteineris, kuris visų pirma naudojamas smulkių daiktų gabenimui. Durys įrengiamos vienoje iš sienų. Tuščio konteinerio masė, priklausomai nuo jo dydžio, siekia nuo 2 iki 3,5 t.
- Atviras konteineris (Open Sided, Open Top, Hard Top): Tai konteineriai be lubų. Paprastai jie naudojami birių krovinių gabenimui, taip pat krovinių, viršijančių konteinerio aukštį, gabenimui. Kadangi konteineris neturi lubų, tai krovinius galima pakrauti per viršų - ypač patogu krovinių, kuriuos sudėtinga pakrauti dėl riboto dydžio durų, atveju.
- Cisterninis konteineris (Tank Container): Apvalus konteineris, skirtas skystų ar dujinių krovinių, pvz.: kuro ar pieno, gabenimui. Cilindro formos konteineris, dažniausiai įrėminamas į metalinius rėmus, kurio matmenys panašūs kaip ir 20 pėdų konteinerio.
- Šaldytuvai (Reefer Container): Jame įrengtas šaldytuvas, sienos su termoizoliacija, kuri padeda išlaikyti pastovią teigiamą arba neigiamą temperatūrą.
- FLAT tipo konteineriai: Šiais konteineriais galima gabenti birius produktus. Puikiai tinka sunkių ir negabaritinių krovinių pervežimui. FLAT tipo konteineriai turi specialiai pritaikytas grindis, priekį ir galą, kad krovinius galima būtų pakrauti šonu arba iš viršaus. Jie papildomai yra sustiprinti, kad galima būtų saugiai gabenti prekes.
tags: #juru #transporto #priemones #skirstomos