Automobilius su paslėptais defektais įsigiję pirkėjai jaučiasi patiriantys dvigubą neteisybę.
Nepaisant to, kad neretai tenka minti teismo slenkstį kovojant su nesąžiningais pardavėjais ir siekiant atgauti pinigus už pirkinį, ne ką lengviau tampa ir kreipusis į „Regitrą“ dėl pirkimo-pardavimo sutarčių nutraukimo bei minėtai įmonei sumokėtų mokesčių atgavimo.
Dalis automobilio pirkėjų tikina negalintys susigrąžinti „Regitrai“ sumokėto taršos mokesčio.
Teisiniai aspektai ir procedūros
Nuo 2015 m. lapkričio 1-osios Lietuvoje galioja transporto priemonių pirkimo-pardavimo tvarkos pakeitimai.
Tomas LRT.lt portalui pasakojo praėjusiais metais papuolęs į biurokratijos pinkles.
Vyro teigimu, jis įsigijo automobilį su paslėptais defektais.
„Teismas pritaikė restituciją, kad viskas turi grįžti į pradinę padėtį.
Po to viskas buvo nusiųsta į VMI, su visais čekiais, teismo išrašais ir t. t.
Mes kreipėmės į „Regitrą“, ji vėl nurodė kreiptis į VMI ir taip viskas užsisuko.
Galų gale „Regitra“ mane informavo, kad taršos mokesčio negali grąžinti, nes yra vienintelis būdas tą padaryti - kai automobilis būna pirktas visiškai naujas, per 90 dienų išregistruotas ir išvežtas į užsienį.
Kitos tvarkos nėra ir mes jums tų pinigų negrąžinsime.
„Grąžinant transporto priemonę su defektais buvusiam savininkui, pirkimo-pardavimo sutartis turėtų būti nutraukiama.
Anot jos, žvelgiant teisiškai, tai traktuojama kaip naujas sandoris, o automobilio pirkėjas iš esmės tampa pardavėju.
„Jeigu pirkėjas, įsigijęs automobilį, nėra išsiaiškinęs visų jo trūkumų, pardavėjas, kuriam grąžinamas automobilis su defektais, gali pareikšti pretenziją pačiam pirkėjui“, - aiškino E.
„Vien taršos mokestis, priklausomai nuo automobilio galingumo, degalų tipo ir kitų aspektų, gali varijuoti nuo keliasdešimties iki kelių šimtų eurų.
Jeigu automobilis būtų grąžinamas tiesiog nutraukus pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią automobilis buvo įsigytas, teisiškai kaip ir viskas gerai, pritaikoma restitucija ir šalys būtų grąžinamos į ikisutartinius santykius.
Tačiau sudarius naują pirkimo-pardavimo sutartį, tai traktuojama kaip naujas sandoris ir taršos mokestis yra negrąžinamas“, - pabrėžė E.
Visgi ji dar kartą pabrėžė, kad net jeigu pirkimo-pardavimo sutartis „Regitroje“ nutraukiama, dabartinėje situacijoje nėra garantijos atgauti registracijos metu sumokėtų mokesčių, mat tokia tvarka nėra įtvirtinta.
Anot pašnekovės, dažniau klientai pageidauja anuliuoti deklaraciją dėl klaidingai pateiktų duomenų ir pateikti naują, t. y.
„Galimybė nutraukti sutartį visuomet yra, jei tam yra priežastis.
Jei buvo sudarytas transporto priemonės pirkimo-pardavimo sandoris ir jis buvo deklaruotas „Regitroje“, tačiau vėliau paaiškėjo, jog, pavyzdžiui, automobilis turi trūkumų, apie kuriuos pirkėjas nežinojo, galima nutraukti pirkimo-pardavimo sutartį“, - tvirtino J.
„Tokiu būdu bus panaikintas pirkėjo vardu galiojantis savininko deklaravimo kodas (SDK) ir transporto priemonės nuosavybė bus sugrąžinta pardavėjui.
Gyventojai sutarties anuliavimą gali atlikti ir naudodamiesi e. paslaugomis - „eKetris“ portale, tokiu atveju vykti į padalinį nereikia“, - portalui sakė J.
Pasiteiravus apie gyventojams kylančias problemas, kurios aptartos ir šiame straipsnyje, J. Kazragytė akcentavo, jog „Regitra“ vykdo konkrečias įstatymo leidėjo pavestas funkcijas, numatytas Registracijos mokesčio įstatyme, t. y.
Visgi J. Kazragytė neslėpė, jog tam tikrų spragų įstatyminėje bazėje išties egzistuoja.
Pirkėjo ir pardavėjo teisės ir pareigos
Parduodamų daiktų kokybė, kiekis ir kiti kriterijai turi atitikti sutarties sąlygas, o jeigu sutartyje nėra nurodymų, - įprastus reikalavimus.
Įprasti reikalavimai įstatyme apibrėžiami kaip galimybė parduotą prekę tam tikrą laiką naudoti tam, kam ji paprastai naudojama.
Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
Įstatymai numato pardavėjui pareiga garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
Parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad: pirma, pardavėjas ir naudoto daikto pardavimo atveju pagal sutartį ir statymą atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu toks neatitikimas paaiškėja vėliau, t. y. pardavėjas užtikrina, kad parduodamas naudotas daiktas, jei sutartyje nenustatyta kitaip, atitinka įprastus reikalavimus.
Antra, sprendžiant dėl parduodamo naudoto daikto kokybės, turi būti įvertinta, ar parduotas naudotas daiktas buvo galimas naudoti pagal paskirtį ne tik pardavimo metu, bet ir tam tikrą laiką po to.
Trečia, turi būti nustatyta, ar dėl natūralaus tokio daikto nusidėvėjimo parduodamo naudoto daikto kokybės pokytis, lyginant jį su analogišku nauju daiktu, yra savaime suprantamas, atsižvelgiant į jo naudojimo trukmę ir sąlygas, bet kuriam vidutiniam pirkėjui.
Atkreiptinas dėmesys, kad, pardavėjo atsakomybė už perduodamo daikto kokybę nėra absoliuti.
Pardavėjo pareiga garantuoti parduodamo daikto kokybę neapima tų atvejų, kai daikto trūkumai pirkėjui buvo žinomi arba tokie akivaizdūs, kad kiekvienas atidus pirkėjas juos būtų pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
Įstatyme įtvirtintą pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę prezumpciją pardavėjas gali paneigti įrodęs, kad daikto trūkumai atsirado po daiktų perdavimo pirkėjui dėl to, jog pirkėjas pažeidė daikto naudojimo ar saugojimo taisykles, dėl trečiųjų asmenų kaltės ar nenugalimos jėgos.
Pirkėjo teisių gynimo būdai
Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti:
- Kad daiktas, būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;
- Kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
- Kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
- Grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Pirkėjo teisių gynimo būdų pasirinkimas turi būti proporcinga priemonė, skirta pirkėjo dėl daikto kokybės trūkumų patirtiems praradimams kompensuoti, taikoma atsižvelgiant į kokybės trūkumų mastą.
Įstatymuose nustatyta galimybė pirkėjui grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis pažeidimas, suteikiama kaip paskutinė teisių gynimo priemonė, kai kitų teisių gynimo būdų, nepakanka pažeistoms pirkėjo teisėms apginti.
Pavyzdžiui, automobilio variklio defektas teismų praktikoje yra vertinamas kaip pakankamas pagrindas nutraukti šalių sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį ir iš pardavėjo reikalauti grąžinti sumokėtą kainą.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą ir pateiktas faktines situacijos aplinkybes, nekokybišką automobilį įsigijusiam pirkėjui patartina kuo tiksliau nustatyti automobilio trūkumų mastą ir jų atsiradimo priežastis.
Tik tiksliai nustačius visus automobilio trūkumus, pirkėjui rekomenduotina pasirinkti proporcingą jo pažeistų teisių gynybos būdą bei kreiptis į teismą arba vartotojų teises ginančias institucijas, jei automobilis buvo pirktas asmeniniams pirkėjo poreikiams tenkinti.
Pirkėjui šioje situacijoje taip pat patartina kreiptis į servisą, kuris tikrino automobilį prieš pirkimą ir nepastebėjo visų automobilio defektų, ir pareikšti pastarajam pretenziją dėl suteiktos netinkamos kokybės paslaugos.
Dažniausiai užduodami klausimai
Ar galima ką nors padaryti, jei sutartyje parašyta, kad pardavėjas už defektus neatsako, o pirkėjas dabar ir ateityje jokių pretenzijų neturės?
Taip, galima.
Toks įrašas sutartyje yra negaliojantis, nes jis prieštarauja įstatymui.
Įstatymas numato pardavėjui pareigą parduoti tinkamos kokybės prekę ir pardavėjas pagal sutartį ir Civilinį kodeksą (CK) atsako už bet kokį neatitikimą, kuris buvo nuosavybės teisės perėjimo pirkėjui momentu, net jeigu tas neatitikimas paaiškėja vėliau.
Todėl sugedus automobiliui ar atsiradus defektui, kuris trukdo automobilį naudoti pagal paskirtį, nepaisant įrašo pirkimo-pardavimo sutartyje, pirkėjas gali reikšti pretenzijas ir reikalavimus pardavėjui.
Prekės pardavėjas, nesvarbu, ar tai automobilis, ar namas, ar koks nors buitinis prietaisas, privalo perduoti prekę, kuri atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas.
Todėl, jeigu sutartyje nenurodyti jokie defektai, vadinasi pardavėjas garantuoja, kad automobilis defektų neturi, o jeigu automobilio defektai atsirado vėliau, tai laikoma paslėptais daikto trūkumais/defektais.
Žinoma reikės įrodyti, kad trūkumai/defektai sukelia nepatogumų naudotis daiktu ar sumažina jo naudingumą.
Ar galima parduoti automobilį su defektais (gedimais)?
Taip, galima, tačiau tai turi būti nurodyta ir aptarta pirkimo-pardavimo sutartyje.
Jeigu sudarant pirkimo-pardavimo sutartį pardavėjas buvo aiškiai informuotas apie tai, kad yra tam tikras automobilio defektas ir jis su tuo sutiko pasirašydamas sutartį, laikoma, kad automobilis yra tinkamos būklės (susitartos kokybės).
Jeigu prieš perkant automobilį nepatikrinau jo jokiam servise, tai jau nebegaliu nieko įrodyti ir reikalauti, nes neva sutikau su automobilio technine būkle?
Pardavėjui nėra pareigos (nei įstatymas, nei pirkimo-pardavimo sutartis nenustato) privalomo daiktų kokybės patikrinimo vien dėl to, kad parduodamas naudotas daiktas.
Įstatymas numato, kad pirkėjas turi teisę, o ne pareigą bet kokioje vietoje, bet kokiu laiku ar metodu, atitinkančiu protingumo kriterijus, patikrinti perkamo daikto kokybę (CK 6.328 straipsnis).
Tai, kad pirkėjas nepasinaudoja savo teise patikrinti perkamo naudoto daikto kokybę, nepanaikina pardavėjo atsakomybės už parduodamo daikto kokybę, jeigu įrodoma, kad pirkėjas, kaip bet kuris kitas vidutinis pirkėjas, sutarties sudarymo metu nežinojo ar negalėjo žinoti apie tokį perkamo daikto neatitikimą.
Tiesa, parduodamas naudotas daiktas dėl natūralaus nusidėvėjimo, ankstesnio naudojimo sąlygų (intensyvumo ir kt.) savo kokybės savybėmis gali skirtis nuo analogiško naujo daikto, dėl ko galima tikėtis mažiau efektyvios ir trumpesnės jo naudojimo trukmės, tačiau ir toks daiktas turi būti tinkamas naudoti pagal paskirtį.
Daikto tinkamumas naudoti pagal paskirtį neturi būti suprantamas kaip įmanomumas jį naudoti, nors ir patiriant dėl to didelius nepatogumus, įvairaus pobūdžio trikdžius ar papildomas sąnaudas.
Jei tokios sąlygos atsiranda, galima traktuoti, kad automobilis nėra tinkamas naudoti pagal paskirtį.
Kas yra esminis ir neesminis automobilio trūkumas/defektas?
Tiek pardavėjas, tiek pirkėjas dažniausiai supranta, ypač perkant/parduodant naudotą automobilį, jog ne dėl bet kokio trūkumo/defekto galima reikalauti pinigų grąžinimo.
Įstatymas numato, kad pirkėjas neturi teisės nutraukti sutartį, jeigu trūkumas yra nedidelis.
Pareiga įrodyti, kad trūkumas yra nedidelis, tenka pardavėjui.
Tačiau ne retai pasitaiko atvejų, kai po tam tikro laiko (savaitės ar kelių, mėnesio ar kelių) atsiranda defektas, kuris trukdo naudoti automobilį pagal paskirtį (t. y. esminis defektas/trūkumas).
Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį.
Daiktas turi pasižymėti tokia kokybe ir veikimu, kokie paprastai būdingi tokio paties pobūdžio daiktams.
Naudotam automobiliui yra taikomi kokybės reikalavimai (pardavėjas turi garantuoti daikto kokybę).
Įstatymas (CK 6.333 str. 2 d.) numato, kad pardavėjas turi pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
Tačiau pardavėjas neprivalo garantuoti, kad nėra paslėptų trūkumų, jeigu apie juos pirkėjas žino arba jie yra tiek akivaizdūs, kad bet koks atidus pirkėjas būtų juos pastebėjęs be jokio specialaus tyrimo.
Esminiai defektai yra tokie, kurie trukdo automobilį naudoti pagal jo tikslinę paskirtį.
Pažymėtina, kad teismas atsižvelgia ir į esminiams defektams pašalinti reikalingas išlaidas - jei gedimų pašalinimas reikalauja papildomų investicijų, viršijančių pusę ar daugiau automobilio kainos, šis faktas taip pat turi įtakos defektų esmingumui nustatyti.
Taigi, defektas esminis ar ne, sprendžia teismas, vadovaujantis pateiktais įrodymais.
Koks gi yra terminas, per kurį galima reikšti pretenzijas dėl naudoto automobilio atsiradusių trūkumų/defektų?
Pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos.
Savaime suprantama, kad kuo daugiau laiko praeis, tuo sunkiau bus įrodyti, kad defektas buvo paslėptas pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu, o ne atsirado naudojant automobilį.
Paprastai pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo.
Trūkumus/defektus būtina užfiksuoti automobilio remonto specialistų pagalbą, t. y. gauti apžiūros aktą, defektų šalinimo sąmatą ir pan.
Ką daryti, jei vis dėl to atsiranda esminiai automobilio trūkumai?
Tais atvejais, kai parduotas daiktas neatitinka kokybės reikalavimų ir pardavėjas su pirkėju neaptarė jo trūkumų, pirkėjas turi teisę reikalauti taikyti vieną iš įstatyme nustatytų alternatyvių jo teisių gynimo būdų:
- kad daiktas būtų pakeistas tinkamos kokybės daiktu, išskyrus atvejus, kai trūkumai yra nedideli arba jie atsirado dėl pirkėjo kaltės;
- kad būtų atitinkamai sumažinta pirkimo kaina;
- kad pardavėjas neatlygintinai per protingą terminą pašalintų daikto trūkumus arba atlygintų pirkėjo išlaidas jiems ištaisyti, jei trūkumus įmanoma pašalinti;
- grąžinti sumokėtą kainą ir atsisakyti sutarties, kai netinkamos kokybės daikto pardavimas yra esminis sutarties pažeidimas.
Dažniausiai pirkėjai nori grąžinti automobilį ir atgauti sumokėtus pinigus, tačiau tai ne visada įmanoma.
Ši teisių gynimo priemonė yra kraštutinė ir gali būti taikoma tik tada, kai kitais būdais nėra galimybės pasinaudoti.
Taigi, pastebėjus defektus/trūkumus, būtina kreiptis į autoservisą, kad defektai būtų aiškiai nustatyti ir užfiksuoti kartu su jų taisymo kaštais.
Tada kreiptis į pardavėją ir tartis, kaip spręsti situaciją.
Būna atvejų, kai pardavėjas sutinka su defektais ir sutinka sumokėti jų pašalinimo išlaidas, būna - sumažina pardavimo kainą ir grąžina dalį sumokėtos sumos, kartu pataisant pirkimo-pardavimo sutartį, na ir reti atvejai, bet pasitaiko - pardavėjas pasiima automobilį ir grąžina pirkėjo sumokėtus pinigus.
Kaip išvengti nemalonių situacijų
Tam, kad išvengti nemalonių staigmenų dėl naudoto automobilio gedimo, geriausia kuo smulkiau automobilio būklę aprašyti pirkimo-pardavimo sutartyje ir nenaudoti tokių formuluočių, kaip: „pardavėjas už defektus neatsako, pirkėjams pretenzijų neturi ir ateityje neturės“, nes jos negalioja.
Pardavėjas tikrai atsako už defektus, o juos nuslėpus privalės prisiimti atsakomybę.
Labai svarbu suprasti, kad transporto priemonės detalės ir dalys natūraliai dėvisi, todėl pardavėjas, parduodamas transporto priemonę, negali prisiimti visų transporto priemonės detalių sugedimo rizikos dėl natūralaus dėvėjimosi - atsižvelgiant į pirkimo objekto specifiškumą - naudotą ir ne vienerius metus eksploatuotą transporto priemonę, jos pirkėjas negali tikėtis tokių pat garantijų ar daikto nepriekaištingo veikimo, kaip ir naujos transporto savininkas, kadangi eksploatavimo eigoje mechanizmai natūraliai dėvisi.
Konsultacijoje pateikta informacija yra bendro pobūdžio ir nelaikytina individualiai pritaikoma kiekvienam atvejui.
Konkrečios situacijos aplinkybės ar pasikeitęs teisinis reguliavimas gali lemti kitokį teisinį vertinimą bei atsakymą.
Svarbūs aspektai renkantis ir perkant naudotą automobilį
- Jei pirkote iš fizinio asmens (pvz., per skelbimą), taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (CK) 6.327-6.334 straipsnių nuostatos apie daikto kokybę.
- Jei pirkote iš įmonės (pvz., automobilių salono ar pardavėjo su verslo liudijimu), jums galioja vartotojų teisės, numatytos Vartotojų teisių apsaugos įstatyme.
- Jei gedimas atsirado per 6 mėnesius nuo pirkimo, pagal CK 6.333 straipsnį laikoma, kad defektas egzistavo pardavimo metu (nebent pardavėjas įrodo kitaip).
- Jei pardavėjas nuslėpė informaciją apie variklio gedimus ar bandė juos paslėpti (pvz., specialiai pripylė priedų, laikinai sumažinusių problemą), tai laikoma tyčiniu defektu.
- Jei automobilis pirktas iš fizinio asmens, sprendimas priklausys nuo jūsų susitarimo su pardavėju ar teismo vertinimo.
Kaip pasiruošti galimiems ginčams dėl automobilio defektų
Neretai pasitaiko atvejų, kai po naudoto automobilio įsigijimo pradeda ryškėti jo trūkumai, kurie šalių nebuvo aptarti automobilio derybų ir/arba pirkimo-pardavimo metu ir kurie nebuvo akivaizdūs, arba kurių nebuvimas buvo pardavėjo užtikrintas, ir kurie vėliau sąlygoja skaudžias finansines pasekmes - išlaidas automobilio remontui.
Reikia pabrėžti, kad vienintelis kelias išspręsti kilusį ginčą, kai pardavėjas nesutinka su pirkėjo reiškiamomis pretenzijomis dėl automobilio kokybės, yra kreipimasis į teismą.
Visų pirma, reikėtų pasirūpinti tinkama Automobilio pirkimo-pardavimo sutartimi, o ne šablonine VĮ “Regitra” siūloma sutartimi, kurioje, iš esmės, nurodomi tik pagrindiniai šalis bei automobilį identifikuojantys duomenys.
Automobilio pirkimo-pardavimo sutartyje reikėtų aptarti automobilio techninę būklę, šalių teises ir pareigas, jų atsakomybės klausimus bei atsiskaitymo tvarką, ginčų sprendimo tvarką ir kt.
Antra, renkantis automobilį internetu siūlytina iš karto išsisaugoti automobilio skelbimą atitinkamame automobilių skelbimo portale (ne svetainės nuorodą, bet vaizdo kopiją, Print Screen’a”), kuriame yra išsamus automobilio aprašymas su stambių defektų (jei tokių yra) nurodymu.
Trečia, patartina turėti grynųjų pinigų priėmimo kvitą ar bet kokį kitą dokumentą (raštelį), patvirtinantį, kad pardavėjas gavo pinigus už perduodamą automobilį, jei atsiskaitymas vyksta grynaisiais.
Pagrindiniai principai perkant naudotą automobilį
- Pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus.
- Įstatymai ar sutartis gali numatyti pardavėjo pareigą garantuoti pirkėjui, kad daiktai atitinka sutarties sąlygas ir kad sutarties sudarymo metu nėra paslėptų daiktų trūkumų, dėl kurių daikto nebūtų galima naudoti tam tikslui, kuriam pirkėjas jį ketino naudoti, arba dėl kurių daikto naudingumas sumažėtų taip, kad pirkėjas, apie tuos trūkumus žinodamas, arba apskritai nebūtų to daikto pirkęs, arba nebūtų už jį tiek mokėjęs.
- Laikoma, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y.
Terminai pretenzijoms pareikšti
Labai svarbu žinoti terminą, per kurį gali būti pareikšti reikalavimai dėl parduoto daikto trūkumų.
CK 6.338 straipsnyje numatyta, kad “…kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino.
Taigi linkime Jums atsižvelgti į mūsų praktinius patarimus perkant naudotą automobilį, būti budriems ir apdairiems, žinoti savo teises bei, reikalui esant, mokėti jas apginti.
Naudotų automobilių rinka ir internetinė prekyba
Kaip skaičiuoja UAB „Autopretenzija“ įkūrėjas Ramūnas Mackevičius, per metus Lietuvoje potencialiai parduodama 15-20 tūkst.
„2020 m. apie 67 proc.
Įmonės klientai - naudotų automobilių pirkėjai, pastebėję naujai pirktos transporto priemonės paslėptus techninius trūkumus: suklastotą ridą, variklio ar pavarų dėžės gedimus.
„Tuomet, gavęs defektinį aktą, žmogus gali pats surašyti pretenziją - porą dienų pasidomėjęs susirastų visus teisinius aktus.
Tačiau gali kreiptis į mus arba į advokatą, nes ir jie kartais užsiima tokiais dalykais.
Jei kreipiasi į mus, surašome pretenziją, dėl paslėptų defektų pardavėjui siūlome susitarti taikiai - grąžinti pinigus ir pasiimti automobilį.
Šiuo metu vienintelio tokio verslo Lietuvoje idėja R.Mackevičiui kilo į nesąžiningų pardavėjų pinkles patekus kaimynui: „Kaimynas pasikvietė į svečius pasidžiaugti nauju pirkiniu - žmonai nupirko automobilį, bet iš akių mačiau, kad nori ne tik pasidžiaugti, bet ir kažką dar pasakyti.
Nors įtikinti pardavėją grąžinti pinigus nebuvo lengva, R.Mackevičiui tai padaryti pavyko.
„Pamačiau, kad 2015-2017 m.
Klientus įmonė aptarnauja visoje Lietuvoje, tačiau patikimų servisų, kuriems kelia ypatingus reikalavimus, turi ne kiekviename mieste.
„Mes savo servisų neturime, renkamės iš klientų atsiliepimų.
Remontų dirbtuvėse labai svarbu, kad defektinį aktą išrašytų kuo detaliau.
„Mes orientuojamės į sėkmės mokestį, kuris yra aiškiai nustatytas konsultavimo sutartyse.
Klientams tai yra priimtina.
Nors teoriškai paklausa yra didelė, rekomendacijos sklinda iš lūpų į lūpas, klientų pritraukti kol kas sudėtinga.
Verslininko teigimu, taip yra todėl, kad įmonė veikia vos dvejus metus ir dažnas su poblema susidūręs pirkėjas nežino apie egzistuojančią galimybę.
Į įmonę, pasak pašnekovo, pagalbos daugiausia kreipiasi jauni, technologijomisnaudotis įgudę žmonės.
Savarankiškai automobilius perka ir vyrai, ir moterys, tačiau į nesąžiningų perpardavėjų pinkles dažniau papulti tenka dailiosios lyties atstovėms.
„Turime vieną pardavėją, kuris apgavo dvi moteris.
Kiek trunka išieškojimo procesas, pasak R.Mackevičiaus, prognozuoti sunku.
Pasak pašnekovo, įmonei teko ginti ne tik pirkėjų, bet ir pardavėjų interesus: „Automobilį pardavęs žmogus sulaukė grasinimų, mes paprašėme pirkėjo atsiųsti dokumentus, kas konkrečiai nutiko jo pirktam automobiliui.
Ketinantiems įsigyti naudotą automobilį R. Mackevičius turi keletą patarimų.
Vykstant apžiūrėti automobilio rekomenduotina atsispausdinti skelbimą ir paprašyti pardavėjo jį pasirašyti, taip patvirtinant, jog visa pateikiama informacija yra teisinga.
Verslininkas taip pat rekomendavo apžiūrėti automobilio atvykti bent 15 min.
Tokią tendenciją fiksuoja naudotų automobilių prekybos bendrovė „Longo LT“.
Panašias permainas rodo ir tarptautinės prognozės - pagal „Expert Market Research“ ataskaitą, iki 2025 metų galo net 10 proc.
visų naudotų automobilių sandorių Europoje bus vykdomi internetu.
Tai rodo spartų e. komercijos įsitvirtinimą ir augantį pasitikėjimą skaitmeniniu pirkimu net ir tokiuose sprendimuose, kaip automobilio įsigijimas.
„Internetinio pirkimo bumas prasidėjo pandemijos laikotarpiu, kai buvo ribojamas fizinis judėjimas - tuomet ši dalis buvo dar didesnė.
Šiandien pastebime, kad dalis klientų vis tiek renkasi gyvą apžiūrą, jei tik turi galimybę, bet labai dažnai automobilis rezervuojamas dar jo nemačius - apžiūrimas tik tuomet, kai jau atkeliauja į pasirinktą padalinį“, - komentuoja bendrovės vadovas Paulius Valiukėnas.
Anot jo, dalis klientų vis dar renkasi tradicinį kelią, tačiau internetinių pirkėjų skaičius išlieka stabilus.
Skaitmeninį naudoto automobilio įsigijimo kelią dažniausiai pasirenka klientai, kurie jau yra įpratę pirkti internetu, vertina laiką, patogumą ir pasitiki skaitmeninėmis platformomis.
„Pastebime, kad pirkimą internetu dažniau renkasi gyventojai iš mažesnių miestų, kur nėra mūsų fizinių filialų.
Ši galimybė jiems suteikia platesnį pasirinkimą - jie gali įsigyti automobilį iš bet kurio mūsų padalinio, nesvarbu, kur jis yra - Vilniuje, Kaune ar Rygoje“, - teigia P. Valiukėnas.
Didžiausias internetinio pirkimo privalumas, pasak eksperto, yra skaidrumas ir informacijos prieinamumas.
Platformoje pateikiamos detalios nuotraukos, automobilio aprašymai, patikros ataskaitos bei finansavimo pasiūlymai - visa tai leidžia klientui priimti sprendimą neišvykus iš namų.
„Kiekvienas automobilis turi 150 punktų techninės ir vizualinės būklės patikrą, detalią serviso istoriją, patvirtintą ridą ir suteikiamą garantiją.
Be to, klientas gali susisiekti su mūsų konsultantais ir gauti papildomų nuotraukų ar informacijos.
Tokia prieiga prie duomenų stipriai padidina skaidrumą ir pasitikėjimą“, - aiškina P. Valiukėnas.
Anot jo, internetinis pirkimas taip pat leidžia išvengti papildomų kelionių - įsigytas automobilis gali būti pristatytas tiesiai į pirkėjo pasirinktą vietą.
Grąžinimo galimybė suteikia ramybę
Nors apie tai dar žino ne visi pirkėjai, įsigyjant automobilį internetu taikoma 14 dienų grąžinimo teisė, kaip numato vartotojų teisių apsaugos įstatymas.
Ši apsauga suteikia papildomą saugumo jausmą.
„Tai labai naudinga - pirkėjas žino, kad, įsigydamas nuotoliniu būdu, yra apsaugotas nuo galimų nesąžiningų pardavėjų.
Mūsų atveju nė vienas klientas dar nėra pasinaudojęs šia teise - tai parodo, kokios kokybės automobilius siūlome.
Be to, suteikiama garantija taip pat mažina rizikas ir stiprina pasitikėjimą“, - sako bendrovės vadovas.
Skirtingi pirkėjų tipai
Gyvai į saloną atvykstantys klientai dažniausiai nori išbandyti automobilį, pasikalbėti su konsultantu, gauti rekomendacijų.
Tuo metu internetiniai pirkėjai - labiau savarankiški, dažnai jau apsisprendę dėl modelio, komplektacijos ir kainos.
„Internetinis pirkėjas ieško greičio, tikslumo ir aiškaus proceso.
Jam svarbu, kad visa informacija būtų prieinama be papildomų skambučių - greitai ir sklandžiai.
Mūsų tikslas - užtikrinti, kad ir vienas, ir kitas kelias būtų vienodai paprasti, aiškūs ir saugūs“, - pabrėžia P. Valiukėnas.
Iššūkis - pasitikėjimas
Nepaisant augančio susidomėjimo, naudotų automobilių pirkimas internetu vis dar kelia klausimų daliai pirkėjų.
Didžiausias iššūkis - įveikti nepasitikėjimą, kad brangus pirkinys įsigytas nuotoliniu būdu bus toks pat patikimas, kaip gyvai apžiūrėtas.
„Naudotų automobilių rinka istoriškai turi neigiamą šleifą - pirkėjai vis dar bijo būti apgauti.
Todėl skaidrumas, kokybiška informacija ir pagalba kiekviename žingsnyje - mūsų prioritetai.
Siekiame, kad klientui net nekiltų abejonių dėl patikimumo“, - pažymi jis.
Ateitis - vis drąsesnė
Pasak „Longo LT“ vadovo, net jei šiandien pirkimas internetu sudaro tik dešimtadalį sandorių, artimiausioje ateityje šis skaičius augs.
Tą lemia ne tik globalios prognozės, bet ir jau susiformavę pirkimo įpročiai Lietuvoje.
„Turime visą kartą žmonių, kurie drąsiai perka internetu - ne tik drabužius ar elektroniką, bet ir baldus, keliones ar net būstą.
Automobilis - kitas žingsnis.
Technologiniai sprendimai, tokie kaip automatizuotas informacijos pateikimas, virtualūs turai ar išmanūs filtrai, šį procesą dar labiau supaprastins“, - reziumuoja P. Valiukėnas.