Lietuvos kelių eismo taisyklėse yra griežtai nurodyta, kad žiemos sezono metu automobiliai gali būti eksploatuojami tik su žiemai tinkamomis padangomis, t.y. žieminės, universalios arba dygliuotos padangos. Tačiau, nors žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d., jas galima (bet nerekomenduojama) naudoti visus metus. Tuo tarpu, dygliuotas padangas leidžiama naudoti tik nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 10 d., nes dygliuotoje padangoje esantys metaliniai dygliai gadina asfaltą, gali bet kada iškristi ir pažeisti kitas transporto priemones.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip atsitinka - padangų dydis. Bandymai atliekami su vieno dydžio padangomis, tačiau to paties modelio, tik kitų išmatavimų padangų savybės gali skirtis. Gerai žinomo „premium“ padangų gamintojo tiek R15, tiek R17 skersmens įvairiausių išmatavimų padangos elgsis panašiai. Tuo tarpu biudžetinių padangų gamintojai neretai sukuria modelį, kuris vieno išmatavimo teste pasirodo puikiai, o visuose kituose - prastai.
Dygliuotų padangų privalumai ir trūkumai
Dygliuotos padangos užtikrina geriausią sukibimą su ledu ar suplūktu sniegu, tačiau jų savybės prasčiausios ant sauso asfalto. Ant ledu padengto kelio jos veikia žymiai geriau nei nedygliuotos. Jos tarsi nagais įsikimba į ledinį paviršių, kuris automobiliui nesiūlo jokios gyvybiškai svarbios trinties, ir užtikrina trumpesnį stabdymo kelią bei geresnį stabilumą posūkiuose. Dygliuotos padangos yra nepakeičiamos užklupus plikledžiui.
Tačiau dygliuotos padangos sukelia ir nemažai problemų. Jos yra šiek tiek triukšmingesnės, nėra tokios komfortiškos, stabilumas gali būti šiek tiek mažesnis, ypač važiuojant sausu arba šlapiu keliu. Važiuojant jos skleidžia papildomo triukšmo, kuris girdimas daugelio automobilių salonuose. Be to, dygliuotos padangos gadina asfalto ir betono dangas. Jų daroma žala yra matoma plikomis akimis ir būtent dėl to daugybė valstybių jas uždraudė.
Padangos dyglį įprastai sudaro dvi medžiagos - labai kieta šerdis dažnai yra pagaminta iš volframo karbido, o ją supa minkštesnis metalas. Volframo karbido dygliai ne šiaip braižo asfaltą, o jį kapoja mažais, bet labai greitais ir dažnais kirčiais. Tarsi koks labai mažas smūginis grąžtas. Galite įsivaizduoti, kad dygliai - tai tarsi maži kaltai, kurių kietumui asfaltas negali prilygti. Aišku, padangos dyglys yra visai mažas. Tačiau vienoje padangoje dyglių yra labai daug ir automobiliui riedant jie dideliu greičiu daužo asfaltą. Su laiku milijonai tokių smūgių išjudina ir pakankamai dideles asfalto dangos daleles, kurios tuomet pradeda judėti ir dilti su kiekvienu pravažiuojančiu automobiliu. Prasidėjęs procesas tęsiasi ir tada, kai keliu važiuoja automobilis su nedygliuotomis padangomis - išklibintas dangos daleles toliau judina ir trina visos transporto priemonės. Be to, atsivėrusias duobeles užpildo vanduo, kuris tuomet suledėja ir dar labiau plėšo asfaltą, gilindamas jo žaizdas.
Vienas-kitas automobilis su dygliuotomis padangomis didelės žalos kelio dangai nepadaro, ypač jei asfaltas yra kokybiškas, tačiau šimtai ar tūkstančiai automobilių sukelia žymią asfalto eroziją. Juk visi tie dyglių kirčiai koncentruojami į dvi vėžias, kurios dėvisi labai sparčiai - viršutinis dangos sluoksnis, vaizdžiai tariant, yra sušaudomas, o tada sudyla į dulkes. Ir taip, kadangi asfaltą sudaro nemažos dalelės, dygliuotų padangų sukeltos erozijos gylis yra daug didesnis nei vidutinis dyglio ilgis.
Dygliuotų padangų sukeltą eroziją galima pamatyti jau po kelių žiemų, ypač jei asfaltas ilgesnį laiką būna nepasidengęs ledu. Kietų dyglių kirčiai suformuoja į išgraužas panašias duobeles, kurios jungiasi į ilgus mikro-kanjonus. Kai tik dyglių sukelta asfalto erozija pažengia toliau ir tos duobės tiek šiek išsiplečia, jų kraštus ima trupinti ir paprastos visos padangos. Negana to, dygliuotų padangų priešininkai turi ir kitų argumentų. Tas mechaninis asfalto žalojimas kelia dulkes, kurios potencialiai gali būti žalingos žmogaus sveikatai. Be to, dygliuotos padangos kelia daugiau triukšmo.
Kada dygliuotos padangos yra tinkamos, o kada ne?
Prieš priimant sprendimą, kokias padangas įsigyti, svarbiausia įvertinti savo poreikius. Ar daug keliaujate gerai prižiūrimomis automagistralėmis? Ar dažnai važinėjate žvyrkeliais? Ar tenka išvažiuoti į Vakarų Europą?
Kieto gumos mišinio padangos yra tinkamos žmonėms, kuriems automobilis nėra pirmo būtinumo susisiekimo priemonė arba jis yra naudojamas tik gerai prižiūrimuose keliuose. Minkšto gumos mišinio padangos puikiai atlieka savo funkciją ant sniegu nukloto asfalto bei ledo ir yra populiarios „lietuviško“ klimato šalyse. Dygliuotos padangos užtikrina geriausią sukibimą su ledu ar suplūktu sniegu, tačiau jų savybės prasčiausios ant sauso asfalto.
Net ir pačias geriausias padangas nusipirkęs žmogus gali likti nusivylęs, jeigu jos neatitiks lūkesčių. Pavyzdžiui, mieste dažniausiai važinėjantis žmogus, įsigijęs dygliuotas padangas, gali likti nusivylęs jomis dėl keliamo triukšmo ir prastesnių savybių nuvalytuose keliuose. Taip galima susigadinti nuomonę ne tik apie padangų tipą, bet ir apie jų gamintoją.
Analogiškai į poreikius atsižvelgti turėtų ir kiti vairuotojai: jeigu maršrute bent kartą į savaitę pasitaiko rečiau valomas žvyrkelis, dygliuotos padangos atsipirks su kaupu. Yra labai aiškūs, konkretūs atvejai, kai be dygliuotų padangų neįmanoma. Daug lietuvių išsikėlė už miesto, kur keliai nevalomi. Vilnius taip pat yra kalvotas miestas. Žmonės, gyvenantys Dvarčionyse arba Antakalnyje, atvažiuoja pas mus ir sako: be dygliuotų padangų mes negalim grįžt namo. Ledu gali važiuoti tik dygliuota padanga. Jokia kita padanga netiks - kad ir minkščiausia būtų.
Visais kitais atvejais ji ne itin reikalinga - su ja važinėjant komforto nėra. Ant šlapios dangos jos stabdymo kelias yra prastas, jos triukšmingos. Ji reikalinga tiems, kurie be jos negali apsieiti. Jeigu 90 proc. važinėji mieste ir kai kada nuvažiuoji į kitus didesnius miestus, Kauną, Panevėžį, Šiaulius, Klaipėdą, Alytų ar pan., dygliuotų padangų nereikėtų. Tokie keliai prižiūrimi - nuvalyti. Jeigu tu turi sodybą, dažnai važiuoji pas gimines į kaimą ir tenka važinėti prastai prižiūrimais keliais, tada tenka pagalvoti apie dygliuotas, nes dygliuotų niekas nepakeis.
Net šalyse, kuriose dygliuotas padangas naudoti galima, jų naudojimas yra ribojamas. Pavyzdžiui, kartais taip apautais automobiliais negalima įvažiuoti į tam tikras gatves (pavyzdžiui, išklotas trinkelėmis). Dygliuotos padangos nėra leidžiamos ir Belgijoje, Čekijoje, Vokietijoje, Vengrijoje, Nyderlanduose ir keliose kitose šalyse, kur ledinių žiemų tikrai pasitaiko.
Kaip pasirinkti tinkamas padangas?
Lietuvoje jau daugelį metų populiariausios yra minkšto gumos mišinio žieminės padangos. Žmonės važinėja tiek gerai, tiek prasčiau prižiūrimais keliais ir tokios padangos yra kompromisas tarp šiaurės šalims subalansuotų dygliuotų ir Vidurio Europai geriausiai tinkamų kieto mišinio padangų. Šalyje kasmet auga ir „premium“ padangų pardavimai - tai rodo, kad žmonės vis rečiau taupo saugumo sąskaita.
Vokietijos automobilininkų klubas ADAC, žurnalas „Auto Bild“ ir kiti leidiniai kasmet atlieka įvairiausius padangų bandymus. Didžiųjų leidinių bandymai yra atliekami kompetentingai, tad jais galima vadovautis renkant tiek žieminį, tiek vasarinį apavą automobiliui. Testų rezultatuose tarp „premium“ padangų gamintojų paprastai įsiterpia ir vienas kitas biudžetinės klasės, gerokai pigesnis produktas.
Viena pagrindinių priežasčių, kodėl taip atsitinka - padangų dydis. Bandymai atliekami su vieno dydžio padangomis, tačiau to paties modelio, tik kitų išmatavimų padangų savybės gali skirtis. Gerai žinomo „premium“ padangų gamintojo tiek R15, tiek R17 skersmens įvairiausių išmatavimų padangos elgsis panašiai. Tuo tarpu biudžetinių padangų gamintojai neretai sukuria modelį, kuris vieno išmatavimo teste pasirodo puikiai, o visuose kituose - prastai.
Renkiantis automobilio apavą artėjančiam sezonui pravartu peržiūrėti naujausius padangų testus. Europoje yra kelios nepriklausomos organizacijos, atliekančios kompetentingus bandymus įvairiomis sąlygomis - tai vokiečių ADAC, „Auto Bild“, švedų „Vi Bilagare“ ir kitos.
Tinkamos padangos svarbios kiekvienam vairuotojui. Blogai pasirinktas produktas gali sumažinti saugumą ir suteikti nemalonių pojūčių, galiausiai net sugadinti nuomonę apie konkretų prekės ženklą. Padangų pasirinkimas vasarą kelionių automobiliu neriboja, tačiau žiemą turi didelės įtakos.
Jeigu gyvenate toli nuo miesto ir kasdien kelis kilometrus tenka įveikti žvyrkeliu, geresnio pasirinkimo šaltajam sezonui už dygliuotas padangas nerasite - juk žiemą tas žvyrkelis apledija. Kitais atvejais optimalus variantas Baltijos šalių klimatui yra „Nordic“ mišinio padangos, pavyzdžiui, „Goodyear UltraGrip Ice 2“. Jos pasižymi labai geromis savybėmis ant sauso ar šlapio asfalto, lyjant lietui, krentant šlapdribai ir dygliuotoms nusileidžia tik važiuojant plikledžiu.
Vidurio Europos šalims skirtos žieminės padangos kaip „UltraGrip Performance“ automobilio „apavu“ galėtų tapti nebent jei važinėjate ganėtinai nedaug ir dienos metu, kai keliai jau būna nuvalyti.
Ką žinote apie žiemines padangas?
Padangų žymėjimai ir jų reikšmė
Visos padangos yra atitinkamai pažymimos, kad pirkėjas galėtų greitai ir aiškiai pamatyti informaciją apie jas. Beveik visos Europoje gaminamos padangos yra žymimos ES etiketėmis, kuriose yra suteikiama trumpa informacija apie tam tikras savybes. Pagal ES įstatymus, kiekviena nauja padanga - žieminės, vasarinės, universalios, keturračiams privalo būti paženklintos informacine etikete. Etiketėje yra nurodoma atitinkama informacija apie kuro sąnaudas, sukibimą su šlapia kelio danga bei padangų keliamą triukšmą.
Pirkdami naujas žiemines, vasarines ar universalias padangas, būtinai pažvelkite į informaciją etiketėje, kad įsitikintumėte, jog padangos atitinka jūsų poreikius bei vairavimo stilių. Aukščiausios ekonomijos klasės padangos pasižymi mažiausiu pasipriešinimu su kelio danga. G klasės padangos dažniausiai turi didesnį, retesnį protektorių geresniam pravažumui. Tiesa, geras sukibimas reiškia didesnį pasipriešinimą, todėl sunku suderinti ekonomiją su geru sukibimu.
Visiems gerai žinoma, kad labai triukšmingos yra dygliuotos padangos. Triukšmo lygis yra vertinamas pagal tris skirtingus lygius (trys bangos prie garsiakalbio ikonos). Tiesa, ne visų rūšių padangos yra aprūpinamos šiais lipdukais.
Pagrindiniai padangų žymėjimai:
- Padangos plotis - padangos plotis milimetrais.
- Padangos aukščio koeficientas - padangos aukštis. Pavyzdžiui, jeigu aukščio koeficientas yra 70, tada padangos aukštis sudaro 70% jos pločio.
- Rato diametras - padangos skylės skersmuo coliais.
- Apkrovos indeksas - maksimali apkrova padangai (žr. pav.). Pavyzdžiui, skaičius 79 reiškia, kad maksimali leistina apkrova tai padangai yra 437kg.
- Greičio indeksas - maksimalus leistinas greitis, kai padanga yra pilnai apkrauta. Kiekvieną maksimalų greitį nurodo atitinkamas indeksas. Pradedant raide K ir baigiant Y, su lig kiekvienu indeksu maksimalus greitis kinta kas 10km/h (yra ir daugiau greičio indeksų, bet jie pasitaiko labai retai). Pavyzdžiui, jeigu ant padangos nurodomas greičio indeksas T, tada su šiomis padangomis gali pasiekti maksimalų 190km/h greitį.
- Padangos konstrukcijos tipas - Radial reiškia, kad padanga yra radialinė - pats populiariausias padangos tipas jau daugelį metų.
- Sustiprinta padanga - žymima XL, EXTRA LOAD, REINFORCED arba REINF. Sustiprintos padangos yra atsparesnės šoniniams smūgiams bei atlaiko didesnį svorį, todėl puikiai tinka sunkiau pakrautiems arba daugiaviečiams automobiliams.
- UTQG - (Uniform Tyre Quality Grading) įvertinimas susidaro iš trijų punktų: protektoriaus nusidėvėjimas, sukibimas ir atsparumas temperatūrai.
- Protektoriaus nusidėvėjimas gali būti įvertinamas bet kokiu skaičiumi ir kuo jis didesnis, tuo geriau. Ant padangos jis žymimas „Treadwear 160“ (skaičius gali būti bet koks). Testo metu „bandomosios padangos“ nusidėvėjimas yra įvertinamas 100 balų. Tada bandoma kita padanga ir jeigu ji pasirodo geriau nei „bandomoji padanga“, ji įvertinama daugiau nei 100. Jeigu prasčiau - mažiau nei 100. Įvertinimas gali būti įvairus: 200, 400, 700 ir panašiai.
- Sukibimas yra žymimas „TRACTION AA“. Raidės AA nurodo aukščiausią sukibimo su kelio danga kokybę. Įvertinimo lygiai gali būti AA, A, B ir C. C įvertinimu apdovanojamos yra prasčiausią sukibimą parodžiusios padangos. Padangų sukibimas su kelio danga matuojamas ant šlapio asfalto dangos stabdant pilnu pajėgumu.
- Atsparumas temperatūrai žymimas „TEMPERATURE A“. Raidė A nurodo aukščiausios kokybės atsparumą aukštai temperatūrai.
- DOT - (Department Of Transportation). Šis žymėjimas nurodo, kad padanga atitinka JAV transporto departamento nustatytus saugumo reikalavimus.
- Padangos nusidėvėjimo indikatorius - leidžia vairuotojui pačiam lengvai įvertinti padangos būklę.
- Gamintojo informacija - gamyklos kodas bei padangos išmatavimai.
- Pagaminimo data - nurodomi trys arba keturi skaitmenys. Trys skaitmenys buvo naudojami padangų gamyboje iki 2000 metų. Pavyzdžiui, skaičiai 343 parodo, kad padanga pagaminta 1993 metais, 34 savaitę. Jeigu žymėjimas būtų 3403, vadinasi padanga buvo pagaminta 2003 metais, 34 savaitę.
- Papildomas žymėjimas - pačios populiariausios Lietuvoje yra M+S padangos (gali būti žymimos ir M&S). Šios padangos skirtos tiek purvui, tiek sniegui (Mud&Snow). Taip pat galite pastebėti ir tokius žymėjimus, kaip AW (Any Weather), AS (All Seasons). Žieminės padangos visada yra pažymėtos paveiksliuku, kuriame pavaizduotas kalnas su snaige viduryje.
- E11 - E raidė nurodo, kad padanga atitinka ECE R30 reikalavimus. Skaičius šalia raidės, šiuo atveju 11, yra šalies kodas, kurioje padanga buvo sertifikuota. Šalia šių simbolių yra nurodomas kelių skaitmenų kodas, kuris yra ECE sertifikato numeris.
- Bekamerinė padanga - žymima „TUBELESS“.
- Papildoma informacija apie konstrukciją - nurodoma šoninės ir važiuojamosios dalies konstrukcija: dirbtinio šilko, nailono bei plieno sluoksnių kiekis.
- Gamintojo pavadinimas - taip pat gali būti naudojamas firminis ženklas.
Ne visos padangos aprūpinamos ypatingomis savybėmis, kurios taip pat turi tam tikrus žymėjimus. * PR - gali būti bet koks skaičius vietoje *. Nurodomas sluoksnių kiekis. BSW - (Black Side Wall). ContiSeal - Continental vystoma technologija. NWS - (Narrow White Stripe). Kai kurios padangos leidžia važiuoti dar 80-150 km. Net išsileidus orui, tačiau šios padangos neturi vieno specifinio žymėjimo. Populiariausios runflat padangos yra su sutvirtintomis sienelėmis. Jų veikimas yra labai paprastas: Padangos sienelės yra sustiprintos. Tokiu atveju jos nesunkiai atlaiko spaudimą, kai iš padangos yra išleidžiamas oras. Tiesa, važiuojant išsileidus orui padangoje, reikia laikytis nurodyto greičio. Antras runflat padangos tipas yra padanga su pagalbiniu žiedu. Kietas guminis žiedas yra montuojamas apie ratlankį. Kai padangoje išleidžiamas oras, žiedas neleidžia ratlankiui liestis su asfaltu ir apsaugo nuo padangos sudraskymo. Runflat padangos nėra prestižinis pirkinys ir naudingas gali būti kiekvienam. Jos padės išsisukti iš įvairių nemalonių situacijų, kaip rato keitimas nemaloniomis oro sąlygomis arba nuleidus padangą mieste, kai nėra galimybės sustoti šalikelėje.
Pats svarbiausias padangos kokybės rodiklis yra protektoriaus gylis. Jeigu padangos protektorius yra per daug susidėvėjęs, stipriai padidėja rizika prarasti sukibimą posūkyje, važiuojant šlapia kelio danga arba tiesiog stabdant. Latvijoje bei Kroatijoje žieminės padangos privalo turėti bent 4mm gylio protektorių.
Padangų amžius - Lietuvoje dažnai perkamos yra jau naudotos arba restauruotos padangos, todėl padangų amžius yra vienas svarbiausių kriterijų. Galima rasti nebrangiai parduodamas labai gerai atrodančias padangas. Pasitaiko atvejų, kai, pavyzdžiui, pavieniui parduodamos padangos būna visiškai nenaudotos, nuimtos nuo originalaus atsarginio rato. Senos padangos praranda įvairias gamintojo suteiktas savybes, nes guma sukietėja ir netgi gali būti sutrūkinėjusi. Taip pat gali būti pažeistos plieninės vielos viduje. Rekomenduojame pažvelgti į padangos nusidėvėjimo lygį (TREADWEAR), jeigu jums svarbus yra padangų ilgaamžiškumas. Kai kurios padangos įvertinamos TREADWEAR 100, o kitos netgi 700.
Padangos sukibimas su kelio danga yra pats svarbiausias ir norėdami sužinoti jo įvertinimą, pažvelkite į užrašą TRACTION. Geriausią sukibimą užtikrina padangos su žymėjimu AA. Po to seka raidės A, B ir C. Paskutinis įvertinimas yra atsparumas karščiui (TEMPERATURE). Tai itin aktualu mėgstantiems keliauti, nes daugelis nustebtų, kiek stipriai įkaista padangos karštą dieną važiuojant magistrale. Įkaitusi guma minkštėja, bet jeigu ji nėra pakankamai atspari karščiui, ji gali deformuotis.
Lietuvoje itin populiarios yra restauruotos padangos. Turbūt teko girdėti, kad labai daug žmonių peikia restauruotas padangas. Kai kurie sako, kad restauruotos padangos tai lyg nauji jaunatviški batai senoliui. Tai kyla klausimas kodėl šio tipo padangos susilaukia tiek neigiamų nuomonių? Šiuolaikinės technologijos sparčiai žengia į priekį ir padangų restauravimas tampa vis kokybiškesnis dalykas. Naudojama kokybiška medžiaga, o protektoriaus priklijavimas yra gerokai patikimesnis ir tvirtas. Restauruotos padangos kokybe tikrai neprilygsta naujoms padangoms. Restauravimas padangų neatnaujina. Taigi, jeigu padangas sudėvėjote per 5 metus ir jas restauruojate - padangos kordas nėra atnaujinamas. Negana to, važiavimas dideliu greičiu su restauruotomis padangomis yra pavojingas, jeigu padanga restauruota nekokybiškai.
Visa informacija ant padangų yra ne kam kitam, kaip tik vartotojui - jums. Dėka atitinkamų padangų žymėjimų, patys išsirinksite puikiai jūsų poreikius atitinkančias padangas.
tags: #kada #dygliuota #padanga #tampa #nebetinkama