„Opel Automobile GmbH“, anksčiau žinoma kaip „Opel AG“ ar „Adam Opel AG“, yra viena seniausių ir didžiausių Vokietijos automobilių gamybos bendrovių. Nuo 2017 m. ji priklauso Prancūzijos automobilių gamintojai „Peugeot“. Kompanija gamina „Opel“ ir „Vauxhall“ (Didžiojoje Britanijoje) markių lengvuosius automobilius bei mikroautobusus, o iki 2019 m. pagamino daugiau nei 70 milijonų automobilių. „Opel“ turi gamyklų Ispanijoje, Lenkijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vengrijoje ir Rusijoje, o jos metinės pajamos siekia 18,3 mlrd. eurų.
Bendrovės istorija prasidėjo 1862 m., kai pramonininkas Adamas Opelis Riuselsheime (Vokietija) įkūrė siuvamųjų mašinų gamybos dirbtuvę. Šis verslas 1868 m. išaugo į fabriko dydžio gamyklą. Iš pradžių Adamas Opelis, prieš savo tėvo valią, siekė įgyvendinti savo svajonę - gaminti siuvimo mašinas. Po kelionių į Lježą, Briuselį ir Londoną, jis grįžo į gimtąjį Riuselsheimą ir savo tėvų namuose įkūrė kuklias dirbtuves. Pirmosios siuvimo mašinos surinkimas truko kelis mėnesius, tačiau vėliau ji buvo sėkmingai parduota ir eksploatuojama net 40 metų, pelnydama „Opel, patikimasis“ pravardę.
1863 m. Adamas Opelis įkūrė savo pirmąją gamyklą. Vėlesniais metais siuvimo mašinų verslas klestėjo, o „Opel“ plėtėsi. 1868 m. buvo pastatytas naujas gamyklos pastatas, kuriame dirbo 40 žmonių. Tais pačiais metais Adamas vedė Sophie, kuri aktyviai prisidėjo prie įmonės buhalterijos tvarkymo. Gamybos apimtys sparčiai augo, ypač dėl to, kad „Opel“ atsižvelgdavo į individualius klientų pageidavimus. 1886 m. buvo pagaminta 18 000 siuvimo mašinų.
Nuo dviračių iki automobilių: plėtra ir inovacijos
Devyniolikto amžiaus devintajame dešimtmetyje industrializacija suteikė „Opel“ šeimai naujų verslo galimybių. 1884 m. kelionės į Paryžių metu Adamas Opelis susipažino su dviračiais. Verslininkas nusprendė įsigyti tokį įrenginį, o jau po kelių mėnesių, 1886 m., jo paties sukonstruotas dviratis paliko gamyklą Riuselsheime. „Opel“ greitai įdiegė modernias technologijas savo dviračiams. 1888 m. prancūziškas didžiaratis buvo pakeistas šiuolaikišku žemaračiu dviračiu. Iki 1890 m. buvo parduota 2200 dviračių. Penki Adamo ir Sophie sūnūs tapo puikiais kompanijos ambasadoriais, iškovodami daugiau nei 550 pergalių dviračių lenktynėse. 1920-aisiais „Opel“ tapo didžiausiu pasaulyje dviračių gamintoju, turinčiu 15 000 atstovų visame pasaulyje.
Lemiamas žingsnis įmonės istorijoje, kurią po Adamo Opelio mirties 1895 m. tęsė jo penki sūnūs, buvo automobilių gamybos pradžia 1899 m. „Opel“ yra vienas iš šios pramonės pionierių ir vienas daugiausiai tradicijų turinčių automobilių gamintojų pasaulyje. 1899 m. sausio 21 d. „Opel“ įsigijo „Anhaltische Motorwagenfabrik“ įmonę iš Friedricho Lutzmanno. Tais pačiais metais automobilių gamyba Riuselsheime prasidėjo nuo „Opel Patent-Motorwagen System Lutzmann“ modelio. 1906 m. buvo pagaminta 1000-oji transporto priemonė. Vėlesniais dešimtmečiais „Opel“ tapo nuolatiniu madų kūrėju, kurioje komfortas, saugumas ir naujausios technologijos vaidino svarbų vaidmenį, išlaikant pagrindinę filosofiją - daryti mobilumą prieinamą visiems.
1862 m. savo tėvo dirbtuvėse Riuselsheime A. Opelis pradėjo siuvimo mašinų gamybą, o jų gamybai nutrūkus, buvo pradėti gaminti dviračiai. 1886 m. pasirodė pirmasis dviračio modelis „Velociped“. Netrukus dviračiai iš Riuselsheimo sulaukė populiarumo ir „Opel“ užsitarnavo didžiausio pasaulyje dviračių gamintojo vardą. Tuo pačiu metu „Opel“ įtraukė ir motorinių dviračių gamybą. „Opel“ automobilių gaminimo istorija prasidėjo 1899 metais - tai antra seniausių automobilių gamintoja Vokietijoje po „Daimler - Benz“. 1902 metais „Opel“ pristatė „Lutzmann motorcar patent“ automobilį su 10/12 AG varikliu. Iki 1906 m. iš gamyklos išriedėjo per 1000 automobilių. 1914 m. „Opel“ tapo didžiausia automobilių gamintoja Vokietijoje, žinoma kaip populiarių ir įperkamų modelių, tokių kaip „Doktorwagen“ (1909 m.) ar „Puppchen“ (1914 m.), gamintoja.
Nuoseklus augimas ir modernizacija
1920 metai „Opel“ kompanijai buvo paženklinti sėkme, kuri tęsiasi iki šiol. Tai - „Laubfrosch“ ir „Rakete“ modelių aukso amžius. 1924 m. „Opel“ tapo vienu pirmųjų automobilių gamintojų, įdiegęs gamykloje automatinę surinkimo liniją. Taip pat „Opel“ pradėjo automobilio su reaktyviniu varikliu bandymus. 1928 m. Berlyno „Avus“ lenktynių trasoje Fritzui von Opeliui su automobiliu - raketa pavyko pasiekti greičio rekordą - 238 km/val. Dar po vienerių metų „Opel-Sander Rak1“ pakilo į orą.
1929 m. prasidėjo sunkmetis automobilių industrijoje. Pasaulinės krizės metu „Opel“ rado stiprų partnerį už Atlanto - Amerikos gigantą „General Motors“. Riuselsheimo automobilių gamykla sugebėjo konsoliduoti savo poziciją rinkoje ir 1935 m. gamybos pajėgumai išaugo iki 100 tūkst. automobilių per metus. Pristatomas naujas sunkvežimis „Blitz“, kuris buvo surenkamas Brandenburgo gamykloje. Tuo pat metu Riuselsheimo gamykla pristatė technologinę naujovę - modelis „Olympia“ buvo pirmasis vokiečių automobilis, kuris turėjo laikančiosios konstrukcijos plieninį kėbulą. Lygiai po metų prasidėjo 75 metus trunkanti kompaktinės automobilių klasės sėkmės istorija. Su pirmuoju „Kadett“ modeliu kurtos tradicijos iki šių dienų tęsiamos „Astra“ modelių linijoje. Iki 1936 m. „Opel“ tapo didžiausia automobilių gamintoja Europoje, surinkdama per 120 tūkst. automobilių kasmet.
Karo metu civilinių automobilių gaminimas buvo laikinai sustabdytas ir atnaujintas Vokietijos atstatymo metais. Greitai po karo atsigaunanti Vokietijos ekonomika turėjo įtakos daugumai „Opel“ modelių pavadinimų: „Olympia“, „Olympia Rekord“, „Rekord P1“, „Kapitän”. 1962 m., švenčiant 100-ąjį „Opel“ jubiliejų, buvo atidaryta antroji gamykla Bochume - joje buvo gaminamas naujasis „Kadett“ modelis. Praeito amžiaus septintajame dešimtmetyje sukurta keletas naujų modelių: legendinis „Commodore“, „Manta“ bei „GT“ modeliai; dėl ko „Opel“ vardas tampa dar labiau žinomas, kaip sportiškų ir emocionalių automobilių gamintojas. „Opel“ savo produktų segmente turėjo prestižinę „KAD“ liniją („Kapitän”, „Admiral””, „Diplomat“), kuriuos vėliau pakeitė „Senator“ ir „Monza“ modeliai. 1971 m. iš gamyklos išriedėjo 10-milijonasis „Opel“ automobilis. Tais pačiais metais vairuodamas „Opel GT“ automobilį, Georgas von Opelis pasiekia elektra varomo automobilio greičio rekordą - 188 km/val.
1972 m. „Opel“ tapo pačiu sėkmingiausiu automobilių gamintoju Vokietijoje. Tuo metu Riuselsheime gimė naujų ekonomiškų, saugių bei aplinkai draugiškų modelių gama. Išleista penktoji „Kadett“ karta su priekiniais varomaisiais ratais, o aerodinaminio pasipriešinimo koeficientas siekė tik 0,39 Cd. Šie pasiekimai toliau buvo gerinami su „Omega“ (Cd 0,28) ir „Calibra“ (Cd 0,26) modeliais. 9-ajame praeito amžiaus dešimtmetyje pagrindine tema tapo CO2 taršos mažinimas. „Opel“ tapo pirmąja Vokietijos kompanija, kuri pradėjo montuoti katalizatorius, o nuo 1989 m. visuose modeliuose buvo montuojama ši sistema. 1991 m. „Opel Astra“ modelyje debiutavo saugumo sistemos. 1992 m. „Opel“ atidarė gamyklą Eisenache. 1997 m. „Opel“ tapo pirmąja gamintoja Europoje, kuri rinkai pristatė ekonomišką trijų cilindrų „Corsa“ modelį. 1999 m. debiutavo „Opel Zafira“ modelis, kuris nustatė naujus šeimos automobilio interjero universalumo standartus. Tais pačiais metais „Opel“ šventė gamybos jubiliejų: iš gamyklos išriedėjo 50-milijonasis automobilis.
Šiuolaikiniai iššūkiai ir ateities vizija
2008 m. pristačius „Insignia“ modelį, „Opel“ pradėjo prekės ženklų pozicionavimo kaitą. Su naujuoju flagmanu atskleista nauja kompanijos filosofija: skulptūriškas meniškumas ir vokiška precizika. Šią filosofiją tęsia neseniai pristatyti „Zafira Tourer“ bei „Astra GTC“ modeliai. „Opel“, kartu su dukterine britų kompanija „Vauxhall“, parduoda savo automobilius daugiau nei 40 valstybių. 6 Europos valstybėse įsikūrusiose gamyklose ir inžineriniuose centruose dirba apie 40 500 žmonių. Per 2010 m. „Opel/Vauxhall“ pardavė per 1,1 mln. automobilių bei komercinių automobilių ir pasiekė 6,2 proc. rinkos dalį Europoje.
Bendrovė „Opel“ vis aukščiau kelia elektromobilumo vėliavą. 2024-ieji jai taps ypatingais metais - pirmą kartą „Opel“ istorijoje kiekvienas modelis turės savo elektrinę versiją. 1899 m. sausio 21 d. Wilhelmas Opelis, įmonės įkūrėjo Adamo Opelio sūnus, su šaltkalviu Friedrichu Lutzmannu pasirašė Motorwagenfabrik įsigijimo sutartį. Nuo to laiko iš Europos gamyklų išriedėjo daugiau nei 75 milijonai „Opel“ automobilių. „Dabar esame naujos eros aušroje - taip kaip prieš 125 metus. Šiais laikais ji yra elektrifikacijos pionierė, siūlanti individualius mobilumo be išmetalų sprendimus.
Elektrinis bendrovės kompaktinis universalas yra vienas pirmųjų tokio segmento modelių, jo premjera įvyko pernai. Automobilio elektros motoras išvysto 115 kW/156 AG galią ir 270 Nm sukimo momentą. „Astra Sports Tourer Electric“ gali pasiekti 170 km/val. greitį. Viena akumuliatoriaus įkrova juo galima nuvažiuoti iki 413 km (pagal WLTP). 2024-ieji bus pažymėti svarbia sukaktimi ir „Opel“ kelią į elektrifikaciją įtvirtinančiais modeliais.
Daug ką apie šios markės esmę pasako modelių pavadinimai - „Vauxhall Insignia“, „Vauxhall Astra“, „Vauxhall Mokka“. Tai yra „Opel“ automobiliai, dėvintys kitą ženkliuką ir vardą. „Vauxhall“ istorija prasideda 1857 metais - škotų inžinierius Alexanderis Wilsonas įkūrė savo vardo kompaniją, kuri gamino jūrinius variklius ir įvairias metalines detales. Pirmąjį savo automobilį „Vauxhall“ pristatė 1903 metais.
Apžvalga: „Opel“ - tai ne tik automobilių gamintojas, bet ir istorijos liudininkas, nuolat besikeičiantis ir prisitaikantis prie naujų technologijų bei rinkos poreikių. Nuo siuvimo mašinų iki pažangių elektrinių transporto priemonių - „Opel“ kelias yra kupinas inovacijų, patikimumo ir siekio padaryti mobilumą prieinamą kiekvienam.