Lietuvos keliuose kasdien įvyksta eismo įvykių, o kartais situacija tampa sudėtinga, kai avarijos kaltininkas pasišalina iš įvykio vietos arba nepateikia savo duomenų. Tokiais atvejais nukentėjusiam vairuotojui tenka spręsti sudėtingą problemą, kaip atlyginti patirtą žalą.
Sukčiavimo schemos ir vairuotojų klaidos
Draudimo bendrovės „ERGO Lietuva“ direktorius Audrius Pilčicas pasakoja, kad pasitaiko atvejų, kuomet avarijos kaltininkai pasisiūlo deklaraciją užpildyti už abu dalyvius. Dažniausiai šie sukčiaujantys asmenys pasinaudoja nukentėjusiųjų dėl eismo įvykio patirtu šoku bei pasimetimu. Jie geranoriškai pasisiūlo greitai užpildyti eismo įvykio deklaraciją ir surašo neteisingus duomenis, taip išvengdami atsakomybės už eismo įvykį.
Pasak A. Pilčico, tokiais atvejais eismo įvykį sukėlę vairuotojai eismo įvykio deklaracijoje įrašo savo išgalvotą vardą, pavardę, kitus asmeninius duomenis. Automobilio modelį įrašo teisingai, kad nukentėjusiajam nekristų į akis akivaizdus neatitikimas, tačiau registracijos duomenis sukuria, taip pat pateikiami fiktyvūs duomenys apie draudimo polisą.
„Remiantis LR Draudimo įstatymu, draudimo išmoka dėl automobilio apgadinimų nukentėjusiam vairuotojui gali būti mokama tik tuomet, jeigu yra aiškus eismo įvykio kaltininkas. Tad, kai avarijos metu nukentėjęs vairuotojas kreipiasi į eismo įvykio deklaracijoje nurodytą kaltininko draudimo bendrovę ir paaiškėja, jog deklaracijoje duomenys išgalvoti, nurodytas žmogus neegzistuoja, nukentėjusiajam automobilį remontuotis tenka iš savo kišenės“, - teigia A. Pilčicas.
Transporto priemonių draudikų biuro vaidmuo
Jeigu iš eismo įvykio deklaracijos negalima identifikuoti avarijos kaltininko, dėl žalos atlyginimo padėti negalės ir draudimo bendroves Lietuvoje vienijanti asociacija Transporto priemonių draudikų biuras. „Šis biuras vairuotojams žalą atlygina tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas nebūna apsidraudęs privalomuoju vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu, kai vairuotojo civilinę atsakomybę apdraudusiai bendrovei yra iškelta bankroto byla, kai kaltininko civilinę atsakomybę yra apdraudusi kitos valstybės draudimo kompanija, tačiau ši draudimo kompanija nėra paskyrusi savo korespondento žaloms administruoti Lietuvoje. Kai nėra aiškus eismo įvykio kaltininkas Transporto priemonių draudikų biuras atlygina tik žalą, padarytą asmens sveikatai“, - pasakoja A. Pilčicas.
Vaizdo registratorių svarba
Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, jog pildant deklaraciją reikėtų neskubėti ir nepasiduoti jokiam spaudimui. „Į avarijas pakliūvame tikrai ne kiekvieną dieną, todėl normalu, jog stresą išvengti nepavyksta, tad rekomenduojama pirmiausia nusiraminti, eismo įvykio deklaraciją pildyti palengva, nuosekliai ir neskubant. Jeigu kyla kokių neaiškumų - vairuotojas gali skambinti tiek policijai, tiek draudimo bendrovei. Vairuotojams visuomet suteikiame konsultacijas bet kuriuo paros metu. Be to, neskubėdami atkreipkite dėmesį, ar eismo įvykio kaltininko duomenys deklaracijoje teisingi, ar eismo įvykio deklaracijos pabaigoje, kur reikia pasirašyti tik eismo įvykio kaltininkui, padėtas reikiamas parašas“, - teigia A. Pilčicas.
Draudimo bendrovė „ERGO Lietuva“ apie 95 proc. eismo įvykių administruoja, remdamasi eismo įvykio deklaracijomis. Tik apie 10 proc. jų užpildoma visiškai teisingai, kas dešimtoje deklaracijoje būna tiek netikslumų, kad tenka ją perrašinėti.
Pastaruoju metu draudimo kompanijos stebi tendenciją, kai stovėjimo aikštelėje ar kitoje viešoje vietoje apgadinę svetimus automobilius kaltininkai pasišalina iš įvykio vietos. Kaip išvengti tokių nemalonių netikėtumų kelyje ir laiko gaišaties ieškant sąžiningų liudininkų ar pravažiavusių automobilių, kurie turėjo vaizdo registratorius ir užfiksavo eismo įvykį? Kaip rasti avarijos kaltininką ir nepatirti nuostolių?
„Tokioje situacijoje gali pagelbėti nešališkas liudininkas - vaizdo registratorius. Kai kuriose pasaulio šalyse draudimo kompanijos taiko nuolaidas, jei automobilyje yra įmontuotas vaizdo registratorius. Šis mažas prietaisas, kainuojantis nuo keliasdešimt eurų, gali atskleisti tikrąjį avarijos kaltininką ir išgelbėti nuo tūkstantinių nuostolių“, - patarimais dalinasi pasaulyje pirmaujančios vaizdo registratorių gamintojos „Mio“ atstovas Lietuvoje Mindaugas Fressdorf.
Ar žinojote, jog avarija įvyksta vidutiniškai per tris sekundes, kai vairuotojas atitraukia dėmesį? Ypač dažnai eismo įvykiai nutinka, kai vairuotojai naudojasi telefonu. Statistika rodo, jog žinučių rašymas vairuojant padidina avarijos tikimybę 23 kartus.
„Pasaulyje populiarūs vaizdo registratoriai padeda užtikrinti saugumą kelyje ir apsaugo nuo neteisingų kaltinimų. Jie - kaip eismo įvykių įrodymai, kai jų labiausiai reikia. Todėl vaizdo registratorių rekomenduojama turėti kiekvienam vairuotojui“, - teigia M.Fressdorf.
Statistika ir prevencija
Statistikos duomenimis, 2022 m. iš viso nustatyta - vos ne pusantro milijono kelių eismo taisyklių pažeidimų - 1 465 568! Iš jų - net 664 201 greičio viršijimo atvejai, 12 337 kartus pačiuptas neblaivus ar nuo narkotikų apsvaigęs vairuotojas, o 6 506 kartus jie pasitraukė iš eismo įvykio.
Lietuvoje drausti transporto priemones yra privalu, tačiau 9 proc. vairuotojų to nepadaro. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, kuriuos skelbia Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Lietuvos gatvėmis važinėja net 140 tūkst. nedraustų automobilių. Jeigu aplinkybės susiklostė nepalankiai ir avarija įvyko su savo automobilio neapdraudusiu kaltininku, patariama iš karto kviesti policiją.
Jeigu įvykio aplinkybės aiškios ir pildoma eismo įvykio deklaracija, vertėtų įsitikinti, kad prie detalių apie automobilį būtų nurodytas jo nedraustumas. Svarbu nepasiduoti galimam neapsidraudusiojo spaudimui „susitarti“ - dažnai kaltininkas bando įtikinti, kad šis apsidraus ir deklaraciją užpildys vėliau. Jeigu kaltininko automobilis nedraustas ir įvykis užfiksuotas policijos pareigūnų arba deklaracija užpildyta tvarkingai bei teisingai, nukentėjęs asmuo gali kreiptis į savo draudimo kompaniją, kurioje automobilį draudė transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu.
Dažniausiai privalomuoju draudimu vairuotojai nepasirūpina vildamiesi sutaupyti bei nežinodami galimų pasekmių masto. Už automobilio be draudimo eksploatavimą keliuose gresia nemenkos baudos. Be to, išlaidos eismo įvykio atveju gali išaugti dešimtimis kartų. „Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, per avariją patiriama žala vidutiniškai siekia apie 950 eurų. Tačiau dar visai neseniai nukentėjusiam automobilio savininkui atlyginta beveik 7 tūkst. Gana dažnai į eismo įvykį su nedrausta transporto priemone patenkama ir užsienyje - tokiu atveju suma gali išaugti kone dvigubai.
Elektroninė eismo įvykio deklaracija
Vakarų Europoje skiriasi požiūris į žalas ir čia gali tekti atlyginti sveikatos, net moralinę žalą, taip pat avarija gali kainuoti daugiau, nes remonto darbai ir keičiamos dalys - brangesnės. Geriausiu atveju nuostoliai užsienyje gali siekti kelis šimtus eurų, tačiau transporto priemonę itin sumaitojus arba apgadinus brangų automobilį, neapsidraudusiam vairuotojui gali tekti sumokėti ir iki keliasdešimties tūkstančių eurų.
Nukentėjusiam vairuotojui, kurio automobilis buvo apgadintas, o kaltininkas nepateikė savo duomenų, svarbiausia išlikti ramiam ir neskubėti. Atidžiai užpildyti eismo įvykio deklaraciją, jei įmanoma, užfiksuoti įvykio aplinkybes nuotraukomis ar vaizdo įrašu. Jei situacija tampa neaiški ar kyla abejonių dėl kaltininko pateiktų duomenų, būtina nedelsiant kreiptis į policiją arba draudimo bendrovę konsultacijai.
tags: #kai #avarijos #kaltininkas #nesirodo