Kazlų Rūdos gyventojai ir miesto valdžia jau ne vienerius metus kelia susirūpinimą dėl nesaugios geležinkelio pervažos Miškininkų gatvėje, kurioje neseniai įvyko tragiška avarija. Ši nelaimė, nusinešusi dviejų žmonių gyvybes, dar kartą atkreipė dėmesį į ilgalaikes problemas, susijusias su pervažos saugumu ir galimai neveikiančiais signalizacijos įrenginiais.
nelaimės aplinkybės ir tyrimas
Pranešimas apie tai, kad traukinys Kazlų Rūdoje, Miškininkų gatvėje, rėžėsi į „Audi Q5“, tarnyboms buvo pranešta 2013 m. rugpjūčio 20 d. 14 val. 58 min. Tranzitinis traukinys „Maskva-Kaliningradas“ automobilį stūmė dar maždaug puskilometrį. Atvykę gelbėtojai iš „Audi“ nuolaužų ištraukė du jaunus vyrus, kuriems padėti jau nebebuvo įmanoma. Paaiškėjo, kad žuvusieji - vietiniai gyventojai, gimę 1981 m. Policija dėl įvykio pradėjo ikiteisminį tyrimą, kas konkrečiai nutiko, dar aiškinamasi.
Nors tarp gyventojų pasklido gandų apie toje pervažoje kartais neveikiantį šviesoforą, pagal pirminius liudininkų parodymus, „Audi“ vairuotojas ant bėgių užvažiavo degant draudžiamam signalui. Tačiau prokurorė Lina Bingelienė aiškino, kad dar nėra atsakymo į svarbų klausimą - ar raudonas šviesoforo signalas degė ir toje pusėje, kurioje stovėjo „Audi Q5“. Liudininkai patvirtino, kad kitoje pervažos pusėje automobiliams degė raudonas šviesoforo signalas.
Traukinio mašinistas patvirtino matęs ties pervaža sustojusį automobilį, kuris staiga pajudėjo ir atsidūrė ant bėgių prieš pat traukinį. Mašinistas bandė jį stabdyti, įjungė garsinį signalą, tačiau išvengti susidūrimo nebuvo jokių galimybių. Kitoje pervažos pusėje automobilyje tuo metu sėdėję žmonės taip pat patvirtino, kad „Audi Q5“ buvo sustojęs.
Bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“ komunikacijos partneris Gediminas Petrauskas pareiškė, kad eismo įvykio metu Kazlų Rūdos pervažoje įrengti signalizacijos įrenginiai veikė tvarkingai. Automobilis kurį laiką pastovėjęs prie kelio ženklo „Stop“, netikėtai išvažiavo prieš pat atvažiuojantį traukinį, todėl susidūrimo išvengti nebuvo įmanoma. Avarijos metu apgadintas ir lokomotyvas, kuris kelionės toliau tęsti nebegalėjo. Taip pat apgadinta geležinkelio infrastruktūra, sutrikdytas geležinkelių transporto eismas geležinkelio linijoje.
saugumo spragos ir gyventojų nuogąstavimai
Nepaisant oficialių pareiškimų, Kazlų Rūdos gyventojai ir miesto meras Mantas Varaška yra įsitikinę, kad tragedijos buvo galima išvengti ir kad problemos esmė slypi pačioje pervažoje.
„Kol tu nepatenki ant bėgių, tu negali pamatyti atvažiuojančio traukinio“, - sakė miesto meras M. Varaška, akcentuodamas prastą matomumą. Prieš maždaug 7 metus, vykdant „Rail Baltica“ projektą, Kazlų Rūdoje sumontuoti garsą izoliuojantys barjerai, siekiant užtikrinti gyventojų ramybę. Tačiau jie pastatyti taip arti bėgių, kad ženkliai apriboja galimybes pamatyti artėjantį traukinį. „Tos pervažos šviesoforas, kurioje įvyko prieš kelias dienas nelaimė ir žuvo du žmonės, neveikia jau kuris laikas. Atsirado begalės liudininkų, kad jis neveikia“, - minėjo viena skaitytoja.
Meras M. Varaška tvirtino, kad nesaugios pervažos problema ne kartą buvo keliama susitikimuose su atsakingomis institucijomis. „Ne vieną kartą buvo kreiptasi, ne vieną kartą tai buvo akcentuota susitikimuose su Lietuvos geležinkeliais, diskutuojant apie naują vėžę, apie senosios rekonstrukciją, buvo akcentuojama, kad nė viena pervaža neatitinka šiuolaikinių sprendinių. Reikia arba dviejų lygių pervažos su tuneliu, arba dviejų lygių pervažos su viaduku per geležinkelį, kaip tai daroma kituose Lietuvos miestuose, kaip buvo per 6 metus padaryta Marijampolėje“, - kalbėjo meras.
Pasak jo, šioje pervažoje yra tik vienas saugumo lygis - šviesoforas. Kitos saugumo priemonės, kaip STOP ženklas, yra neefektyvios. „Sustojus toje vietoje per užtvarus nematai artėjančių traukinių, turime tik vieno saugumo lygio pervažą ir klausimas, ar tokia pervaža gali būti naudojama“, - komentavo jis.
raginimai ir ateities perspektyvos
Meras M. Varaška žada, kad ragins institucijas įrengti saugesnes geležinkelio pervažas Kazlų Rūdoje. „Antrame „Rail Baltica“ vykdymo etape mes neturime jokio aiškaus Susisiekimo ministerijos ar Lietuvos geležinkelių įsipareigojimo mieste įrengti bent vieną 2 lygių pervažą. <...> Derėsimės, kad su „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimu bent viena pervaža būtų dviejų lygių apie 2027-2028 metus“, - sakė meras.
„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Gediminas Petrauskas paaiškino, kad pervaža buvo tikrinama per techninę apžiūrą, vykstančią kasmet balandžio-birželio mėnesiais, tačiau ekspertai nepateikė jokių siūlymų tobulinti pervažos saugumo mechanizmus. Jis priminė esmines taisykles, kaip eismo dalyviams apsisaugoti artėjant prie geležinkelio pervažos: „sustok, apsižvalgyk, klausyk“.
Lietuvos geležinkelio pervažose per metus fiksuojama daugiau nei 600 KET pažeidimų ir apie 10 eismo įvykių, iš kurių 2-3 baigiasi mirtimi ar sunkiais sužalojimais. „Praktiškai visi eismo įvykiai geležinkelio teritorijoje įvyksta dėl žmonių neatsargaus ar neapdairaus elgesio“, - pažymėjo G. Petrauskas.
Geležinkelio stotyje užsimušė iš antro aukšto iškritęs vyras
Nepaisant skirtingų pozicijų, akivaizdu, kad Kazlų Rūdos geležinkelio pervažos saugumo problemos reikalauja neatidėliotinų sprendimų, siekiant užkirsti kelią panašioms tragedijoms ateityje.