Ridos klastojimas - tai problema, su kuria susiduria daugelis automobilių pirkėjų. Siekiant pažaboti šią praktiką, Lietuvos techninės apžiūros asociacija (LTSA) priėmė sprendimą, numatantį, kad nustačius ridos klastojimą, vairuotojui bus suteikti du metai atstatyti realią ridą. Nepadarius to, techninės apžiūros metu toks neatitikimas bus laikomas dideliu trūkumu, neleisiančiu dalyvauti eisme.
„Techninės apžiūros stotyje nustačius, kad automobilio rida sumažėjusi, juo važiuoti bus leidžiama, bet tokia taisyklė galios tik dvejus metus - iki 2025 m. liepos 7 d. Tokį sprendimą priėmėme po ilgų diskusijų ir patvirtinome teisės akto pakeitimą, susijusį su odometro rodmenų reikalavimais“, - komentavo Simonas Mažionis, LTSA patarėjas.
Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į tai, kad daugelis vairuotojų, pirkdami automobilį, nežinojo apie ridos klastojimą ir tapo situacijos įkaitais. LTSA atstovas teigė, kad būtent dėl to ir yra svarbus dviejų metų pereinamasis laikotarpis. „Turėjome svarbiausią klausimą: kaip elgtis automobilių vairuotojams, kurie nusipirko automobilį nežinodami, kad rida suklastota, ir jie tėra situacijos įkaitai. Įvertinę teisinį aspektą bei praktines situacijas, su kuriomis susiduria techninės apžiūros kontrolieriai, manome, kad šiuo metu sprendimas nustatomą nepagrįstą ridos sumažėjimą vertinti kaip nedidelį trūkumą yra racionaliausias“, - aiškino S. Mažionis.
Ridos klastojimo mastas ir priežastys
LTSA žada pasinaudoti numatomu 2 metų laikotarpiu, kad detaliau įvertintų ridos sumažėjimo atvejų mastą šalyje ir įsigilintų į šių atvejų priežastis. Anot S. Mažionio, numatomu laikotarpiu bus daugiau dėmesio skiriama ir vairuotojų švietimui, kad šie, prieš pirkdami automobilį, daugiau pasidomėtų planuojamo pirkti automobilio rida ir istorija.
„Labai dažna situacija, kai vairuotojai tik techninės apžiūros centre sužino nemalonią naujieną - rida atsukta. Tačiau dažnas vairuotojas nuleidžia rankas ir negina savo kaip vartotojo teisių, o galbūt net nežino, kaip elgtis tokioje situacijoje“, - teigė S. Mažionis.
Automobilių istorijos patikros ataskaitas teikiančios įmonės „carVertical“ duomenimis, maždaug kas penkta transporto priemonė yra su suklastota rida (18,3 proc.). Tai kuria nesąžiningos konkurencijos aplinką, todėl būtina su tuo kovoti. Vis dėlto, dėl to bausti į pardavėjų pinkles pakliuvusius pirkėjus - nesąžininga.
„Laikyti tai smulkiu trūkumu techninės apžiūros metu yra šauni idėja. Jeigu vairuotojas nežinojo, kad įsigijo transporto priemonę, kurios rida buvo perpus sumažinta, tai bent jau kažkada per dviejų metų laikotarpį apie tai tikrai sužinos. Tačiau LTSA noras suklastotą ridą laikyti dideliu trūkumu ne tik nesprendžia problemos iš esmės, bet ir šalia to sukuria papildomą galvos skausmą vairuotojams, kurie, visų pirma, nuo sukčių nukenčia. Vietoje empatijos, apie savo automobilio suklastotą ridą sužinoję vairuotojai sulauks reikalavimų, kurie verčia gūžčioti pečiais“, - teigė automobilių rinkos ekspertas ir „carVertical“ komunikacijos vadovas Matas Buzelis.
Anot jo, asmenys, nežinantys apie naujai įgyto naudoto automobilio suklastotus odometro rodmenis, privalės kažkokiu būdu spręsti ridos atstatymo klausimą. Jeigu techninės apžiūros metu automobiliui nebus leidžiama dalyvauti eisme, vairuotojas turės sukti galvą: ar jam pakoreguos ridą ir kokią ridą tada nurodyti? „Tai reiškia, kad niekuo nenusikaltę vairuotojai ne savo noru turės nerti stačia galva į juodąją rinką ir ieškoti, kas atliks šią nelegalią ridos korekcijos paslaugą. Tokia priemonė, visų pirma, sukurs didelę pasipiktinimo bangą, o sėkmės istorijos bei laimingos pabaigos taip ir liks utopiniu tikslu. Komunikacijoje visa tai veiks kaip stipri edukacija, tačiau ridos klastojimo šaknys liks nepaliestos. Sukčiai ir toliau suks ridas, o pirkėjai lips ant to paties grėblio metų metus.
Negana to, techninės apžiūros metu vertinami tik Lietuvoje fiksuotos ridos pokyčiai. Naudotų automobilių importas sudaro reikšmingą dalį visų šalyje įvykstančių sandorių, o iš importo ir ateina didžioji dauguma suklastotos ridos atvejų. LTSA pasiūlymas laikyti odometro rodmenų sumažėjimą stambiu defektu niekaip neliečia iš užsienio įvežamų automobilių. Skirtingos šalys tarpusavyje nesikeičia duomenimis ir per artimiausią laikotarpį keistis nepradės“, - įžvalgomis dalijosi M. Buzelis. Jis taip pat pabrėžė, kad ridos klastojimo problemą reikia judinti nuo klastotojų paieškos, o ne užkraunant visą naštą ant pirkėjų, kurie nė nenumano, kad kažkas su jų pigiu, tačiau labai geru automobiliu yra negerai.
Kaip atpažinti suklastotą ridą?
Nors skaitmeniniai odometrai tapo standartu, ridos klastojimas ir toliau plinta. Tačiau yra keletas būdų, kaip atpažinti suklastotus rodmenis:
- Apžiūrėkite automobilio saloną: stipriai nusidėvėjęs vairas, pavarų svirtis, pedalai, sėdynės gali rodyti didesnę ridą nei deklaruojama.
- Patikrinkite durų vyrius: jei durys laikosi netvirtai, tai gali reikšti, kad automobilis jau nuvažiavo nemažai kilometrų.
- Analizuokite techninės priežiūros įrašus: trūkstami ar neatitinkantys įrašai serviso knygelėje gali būti įtartini.
- Naudokitės automobilio istorijos ataskaitomis: įmonės kaip „carVertical“ siūlo išsamias ataskaitas, kurios gali atskleisti tikrąją automobilio ridą ir istoriją.
„Štai kaip ataskaitose pateikiama rida:
Šaltinis: carVertical
Šis pavyzdys demonstruoja, kaip tolygiai kiekvienais metais didėjo kilometražo kreivė. Akivaizdu, kad tai automobilis, kurio rida nebuvo atsukta. Pasisekė!
Kai kuriais atvejais matysite kone horizontalias kreives. Tai gali reikšti, kad kažkas per šį laikotarpį suklastojo ridą. Vis dėlto, apgavikai dažniausiai yra linkę suklastoti ridą itin dideliu mastu - pavyzdį pamatysite netrukus. Labiau tikėtina, kad horizontalios grafiko sritys reiškia, kad laikotarpis tarp įrašų buvo trumpas arba automobilis kurį laiką nebuvo naudojamas.
Šaltinis: carVertical
Čia pateikiame klasikinį pavyzdį, kai prieš pat 200 000 km ribos kirtimą automobilio kilometražas staiga sumažėja. Kodėl ši riba yra tokia ypatinga?
Ties šia riba daugelis šiuolaikinių automobilių pradeda susidurti su įvairiausiais gedimais. Naudotų automobilių pardavėjai tai puikiai žino ir gali nelegaliai „pakoreguoti” odometro rodmenis.
Šiame pavyzdyje nuo 2020 m. sausio mėn. iki 2022 m. gegužės mėn. buvo nuvažiuota 134 913 km. Jei kitas šio automobilio savininkas, prieš pirkdama automobilį, nesusipažino su jo istorijos ataskaita, jo gali laukti nemaloni staigmena! Ši nelemta 200 tūkst. km riba yra daug arčiau, nei atrodo.
Jei ketini pirkti naudotą automobilį, visada patikrink jo istoriją, kad nustatytum tikrąją jo ridą ir sužinotum apie automobilio vagystes, registracijos liudijimus ir apgadinimus. Šį įprotį įgyja vis daugiau žmonių, o apgavikams tai kelia pasipiktinimą.“
Vidutinis metinis ridos rodiklis
Nors kiekvieno vairuotojo kelionės skiriasi, vidutiniškai automobilis per metus nuvažiuoja apie 20 000 km. Tai reiškia, kad penkerių metų senumo automobilis turėtų rodyti apie 80 000-100 000 km ridą. Tačiau svarbu atsiminti, kad tai tik orientacinis skaičius. Pavyzdžiui, automobiliai, naudojami kasdieniam važiavimui į darbą, dažnai nuvažiuoja daugiau nei šis vidurkis, o prabangūs automobiliai, naudojami laisvalaikiui, gali turėti mažesnę ridą.
Pašnekovai pastebi, kad itin dažna situacija, kai pardavėjai, siekdami padidinti automobilio kainą, atsuką ridą. Pavyzdžiui, 7 metus Vokietijoje važinėjęs dyzelinis universalas turėtų būti nuriedėjęs bent pusę milijono kilometrų, tačiau parduodamas Lietuvoje dažnai rodo gerokai mažesnę ridą.
Techninės apžiūros kainos
Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA) taip pat apskaičiavo, kiek nuo šių metų liepos mėnesio transporto priemonių savininkams kainuos techninės apžiūros paslauga. Kainos indeksuojamos kasmet, atsižvelgiant į infliacijos ir darbo užmokesčio pokyčius. Dėl darbo užmokesčio ir infliacijos didėjimo šalyje techninės apžiūros kainos nuo šių metų liepos mėnesio didės vidutiniškai 5 procentais.
Lengvųjų automobilių savininkams techninė apžiūra brangsta apie 1 eurą. Dujomis varomų automobilių savininkai mokės 28,90 euro, benzinu varomų - 23 eurus, dyzelinu varomų - 26,70 euro. Mopedų ir motociklų savininkams teks mokėti 60 centų daugiau, o už keturratį - 80 centų daugiau.
Ką patikrinti perkant naudotą automobilį | AUTODOC patarimai
Technikos ekspertai pastebi, kad išsiaiškinti tikrąją automobilio ridą - ypač naujos kartos transporto priemonių - įmanoma, jei automobilių gamintojai turi skaitmeninių serviso įrašų sistemą, kurioje kaupiami techninės priežiūros ir ridos įrašai. Tačiau prieigą prie jų turi tik oficialūs automobilių gamintojų atstovai. „Taip pat galima atlikti kompiuterinį visų automobilio elektroninių sistemų patikrinimą, nes reali rida fiksuojama kai kuriuose elektroniniuose moduliuose, pavyzdžiui, variklio valdymo, ABS/ASC sistemose, oro pagalvių ir kitose. Be to, žinant, iš kur automobilis atvyko ir kur buvo eksploatuojamas, galima nusiųsti užklausą automobilio priežiūrą vykdžiusiam atstovui ir tokiu būdu sužinoti tikrąją automobilio ridą. Tačiau tikrosios senesnių automobilių, su mechaniniais odometrais, ridos išsiaiškinti gali nepavykti“, - teigė R. Gabartas.