Lietuvos kelių policijos tarnybos vadovas Vytautas Grašys LRT televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ pažymėjo, kad tiems, kurie laikosi Kelių eismo taisyklių, dėl nežymėtų policijos automobilių apskritai nereikėtų jaudintis.
Kita vertus, yra vairuotojų, kurie piktybiškai pažeidžia KET - jiems užfiksuoti ir reikalinga tokia technika. Nežymėtų specialių transporto priemonių skaičiaus pareigūnas neišdavė, bet prasitarė, kad jų yra tiek, kiek reikia. Skaičius, anot tarnybos vadovo, nėra didelis, bet jo užtenka tvarkai palaikyti.
Kaip atskirti automobilį?
V. Grašys paaiškino, kad nežymėtame automobilyje dažniausiai dirba du pareigūnai. Jie apsirengę įprastomis uniformomis ir turi visą ekipuotę.
Tikrąją transporto priemonės paskirtį išduoda po radiatoriaus grotelėmis arba po priekiniu langu įrengti mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalai. Taip pat tokie automobiliai gale turi skydelius, kuriuose informuojama, ko reikalaujama iš vairuotojo.
„Stabdydami vairuotoją pareigūnai taip pat naudojasi garso signalais: įjungiama sirena, o balsu pranešama, ką asmuo turi daryti“, - aiškino tarnybos vadovas.
Anot jo, pagal galiojančius įstatymus vairuotojas negali nepaklusti pareigūnams. Abejojantiems, ar juos tikrai stabdo policijos ekipažas, jis patarė skambinti Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 ir pasiteirauti, ar konkrečiame ruože dirba pareigūnai. V. Grašio teigimu, atvejai, kai bandoma inscenizuoti pareigūnų darbą - labai reti.
Kada ir kur naudojami nežymėti automobiliai?
Tarnybos vadovas paaiškino, kad specialiose policijos priemonėse tokie automobiliai tamsiu paros metu nedalyvauja. Tačiau, jei pareigūnai mato, kad daroma nusikalstama veika, jie privalo reaguoti. „Buvo atvejų, kai pareigūnai turėjo imtis priemonių ir tamsiu paros metu“, - konstatavo jis.
LRT laidos vedėjai priminus versiją, kad I. Strazdauskaitę galėjo stabdyti pareigūnais persirengė įtariamieji, V. Grašys patikslino, kad vairuotojai informaciją gali pasitikslinti tuo metu, kai yra stabdomi. Visgi tikėtis, kad laukdami, kol vairuotojas pabendraus su bendrojo pagalbos centro operatore, pareigūnai persigalvos - neverta.
„Jei stabdo, tai galiausiai vis tiek sustabdys, todėl tarkime, galima pavažiuoti iki degalinės, kur yra daugiau žmonių ir ten sustoti“, - galimą veiksmų eigą iliustravo V. Grašys.
Pareigūnas sakė, kad dėl darbo specifikos nežymėti automobiliai daugiausiai naudojami magistraliniuose ir krašto keliuose. Pastaruoju metu fiksuojama daug chuliganiško vairavimo atvejų.
„Negalime leisti, kad keliuose įvyktų nelaimės, todėl naudojame visas turimas priemones“, - apie tokių automobilių paskirtį kalbėjo V. Grašys.
Anot jo, sunku įvertinti nežymėtų policijos automobilių efektyvumą. Kaip galimą rodiklį jis pateikė praėjusiais metais 20 procentų sumažėjusį žuvusiųjų keliuose skaičių.
Nežymėtų automobilių galimybės ir ypatumai
„Vakarų šalyse tie automobiliai yra įvairesni ir greitesni. Italai turi nežymėtą „Lamborghini“, su kuriuo dirba ne viešai“, - sakė tarnybos vadovas.
V. Grašio manymu, Lietuvos kelių policijos naudojami automobiliai taip pat yra pakankamai galingi. Su jais pareigūnai pasiveja ir sustabdo didesniu nei 200 km/val. greičiu važiuojančius pažeidėjus.
Nežymėti policijos automobiliai Lietuvoje tapo kasdienio eismo realybe. Jei anksčiau vairuotojai juos laikė retenybe, šiandien slaptai patruliuojantys automobiliai aktyviai naudojami greičio, pavojingo vairavimo ir kitų pažeidimų kontrolei.
Nežymėtas policijos automobilis - tai tarnybinė transporto priemonė, kuri išoriškai niekuo nesiskiria nuo civilinio automobilio. Ant jos nėra policijos lipdukų, užrašų ar iš anksto matomų švyturėlių. Nežymėtų policijos automobilių skaičius auga dėl paprastos priežasties - jie veikia efektyviau nei pažymėti.
Lietuvoje naudojami nežymėti policijos automobiliai dažniausiai parenkami taip, kad neišsiskirtų iš bendro eismo srauto. Dažniausiai tai vidutinės ir aukštesnės klasės sedanai bei universalai, kurie tinka ilgiems patruliavimams ir dinaminei kontrolei. Svarbu suprasti, kad konkretaus, oficialaus sąrašo viešai nėra ir jis nuolat kinta.
Nors nežymėti policijos automobiliai sąmoningai maskuojami, vairuotojai laikui bėgant pastebi tam tikrus pasikartojančius požymius. Vienas dažniausių signalų - neįprasta elgsena eisme. Automobilis gali ilgą laiką važiuoti pastoviu greičiu, laikytis arti, neforsuoti lenkimų ar, atvirkščiai, palaikyti provokuojančią distanciją. Kitas požymis - vidaus įranga. Kartais per galinį stiklą galima pastebėti papildomus laikiklius, kameras ar neįprastus veidrodėlius. Taip pat atkreipiamas dėmesys į ratlankius, stabdžius ir bendrą automobilio būklę.
Svarbu pabrėžti: nė vienas požymis pats savaime nėra įrodymas. Net jei manote, kad šalia važiuoja nežymėtas policijos automobilis, teisingiausias sprendimas yra laikytis Kelių eismo taisyklių.
Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
- Ar nežymėti policijos automobiliai Lietuvoje yra legalūs? Taip. Nežymėti policijos automobiliai yra visiškai legalūs ir oficialiai naudojami policijos pareigūnų eismo kontrolei, pažeidimų fiksavimui ir prevencijai.
- Ar nežymėti policijos automobiliai gali stabdyti vairuotojus? Taip. Pareigūnai, važiuojantys nežymėtu automobiliu, turi teisę stabdyti transporto priemones. Sustabdymo metu jie privalo prisistatyti ir parodyti tarnybinį pažymėjimą.
- Kaip atpažinti, kad mane stabdo tikrai policija? Sustabdant įsijungia mėlyni ir raudoni švyturėliai, o pareigūnai vilki uniformą arba pateikia tarnybinį pažymėjimą. Jei kyla abejonių, leidžiama sustoti saugioje, apšviestoje vietoje.
- Ar galima ignoruoti nežymėto automobilio signalus? Ne. Signalų ignoravimas laikomas rimtu pažeidimu. Net jei kyla abejonių, būtina reaguoti į švyturėlius ir laikytis pareigūnų nurodymų.
- Kodėl dažniausiai naudojami „įprasti“ automobiliai? Tokie automobiliai lengviau susilieja su eismo srautu. Tai leidžia fiksuoti realų vairuotojų elgesį, o ne trumpalaikį atsargumą pamačius pažymėtą policijos automobilį.
Kelių policijos pareigūnai, užtikrindami kelių eismo taisyklių laikymąsi, patruliuoja specialiomis spalvomis nudažytais, policijos skiriamaisiais ženklais pažymėtais automobiliais (viešas patruliavimas) ir specialiomis spalvomis nenudažytais, policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtais automobiliais (neviešas patruliavimas).
„Padidėjus eismo srautui policija imasi iniciatyvos pažiūrėti į vairuotojų elgesį gatvėse. Norime atkreipti dėmesį į tuos, kurie elgiasi negražiai rytinio ir vakarinio piko metu, chuliganiškai vairuoja. Norime, kad vairuotojai suprastų, jog policija dirba ir su nežymėtais automobiliais. Tai yra neviešas patruliavimas ir daugelis vairuotojų nepastebi šių automobilių. Tačiau yra tokių, kurie nuolat pažeidžia KET“, - teigė Lietuvos kelių policijos tarnybos Specialios paskirties skyriaus viršininkas Tadas Juozumas.
„Žymėtą policijos automobilį pamatę vairuoja laikydamiesi KET, o nežymėto kartais nepastebi. Kartais sustabdžius vairuotoją užtenka prevencinio pokalbio, bet kartais tenka ir nubausti dėl pažeidimo. Vis tik mes siekiame ne bausti, o skirti dėmesį, kelti sąmoningumo lygį“, - aiškino T. Juozumas.
Kiekviena apskritis turi ne vieną nežymėtą policijos automobilį su greičio matavimo įranga, kuri gali fiksuoti tiek vidutinį, tiek momentinį greitį.
„Yra skeneriai, kurie skenuoja valstybinius numerius ir policijos pareigūnas iš karto mato, ar vairuotojas yra apdraudęs transporto priemonę privalomuoju draudimu, ar automobilis yra praėjęs techninę apžiūrą. Tai palengvina darbą policijos pareigūnui, jis iš karto gali nustatyti pažeidimą“, - LRT.lt komentavo T. Juozumas.
Pasak viršininko, policijos automobilių parkas dabar yra gerokai atsinaujinęs ir turi galingų automobilių, kurie gali pasivyti net ir greičiausius „lakūnus“.
„Šie automobiliai naudojami ir tam tikrose kitose operacijose, palydose. O patruliuojant turime tam tikrus ruožus, kur šie automobiliai būna dažniau. Galiu išduoti paslaptį, kad ir žymėtuose policijos automobiliuose yra greičio kontrolė, taigi piliečiai, kurie pažeidžia Kelių eismo taisykles ir galvoja, kad už tai nereikės atsakyti, labai klysta. Ateityje piliečiai vis dažniau susidurs su tuo, sulaukdami pažeidimų“, - aiškino T. Juozumas.
Vaizdas iš nežymėto policijos automobilio: kaip gaudomi įžūlūs greičio viršytojai
Galingiausių automobilių galimybės
Nežymėtas policijos automobilis „Audi A6 quattro“ visuomenei buvo pristatytas praėjusių metų pavasarį ir tai yra vienas galingiausių policijos pirkinių. Kiekvieną savaitę šis automobilis atsiduria vis kitoje šalies vietovėje.
Šis sedanas ypatingas tuo, kad jame sumontuota naujausia greičio matavimo ir numerių skanavimo įranga. Ji gali nuskaityti visų pravažiuojančių automobilių numerius ir iš karto atpažinti, kas važiuoja neturėdami galiojančios techninės apžiūros kortelės arba privalomojo civilinės atsakomybės draudimo.
Automobilyje sumontuotas 3 litrų darbinio tūrio turbodyzelinis šešių cilindrų variklis, kuris išvysto 267 AG galią ir gali pasiekti 300 km/val. greitį.
Su juo patruliuojantys pareigūnai pasakoja, kad šalies keliais 200 km/h greičiu skriejantys vairuotojai - jokia išimtis. Buvo atvejų, kai kelyje Vilnius-Panevėžys užfiksuotas automobilis, lėkęs 205 km/val. greičiu. Kelyje Alytus-Seirijai-Lazdijai buvo pagautas kelių pažeidėjas, skuodęs 195 km/val. greičiu.
Tąkart sustabdžius paaiškėjo, kad vairuotojas teisę vairuoti gavo tik prieš du mėnesius, tad jam leistinas greitis - 70 km/val. Toks greitis pavojingas ne tik pažeidėjui, bet ir jį besivejantiems pareigūnams, todėl nuolat rengiami įvairūs mokymai.
„Audi A6 quattro“ iš karto gali užfiksuoti kelias dešimtis greitį viršijančių automobilių, tačiau stabdomi tie, kurių greitis kelia pavojų kitiems eismo dalyviams ar važiuoja chuliganiškai. Visi kiti tiesiog užfiksuojami aparatūros ir pažeidimas keliauja į Kelių policiją.
Tuo metu Kauno pareigūnai prieš porą metų įsigijo „Škoda Octavia Scout“ su viena šiuolaikiškiausių greičio matavimo įrangų „Stalker Dual SL“. Automobilis aprūpintas garsiuoju radaru, kurio galimybės potencialius KET pažeidėjus verčia iš koto. Ekrane iš karto užfiksuojami net 32 automobiliai, judantys visomis kryptimis. Jų greitis nustatomas 2-3 kilometrų spinduliu.
„Tačiau, kaip aiškina patruliai, neaišku, ar asmuo nėra padaręs kitų nusikalstamų veikų, ar automobilį vairuoja blaivus vairuotojas - priežasčių, dėl ko nestoja bėgliai gali būti pačių įvairiausių. Todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tokiems pažeidimams, pareigūnai privalo pasivyti automobilį ir jį sustabdyti.
Kaip atskirti nežymėtą policijos automobilį?
Nežymėtame automobilyje dažniausiai dirba du pareigūnai. Jie apsirengę įprastomis uniformomis ir turi visą ekipuotę.
Tikrąją transporto priemonės paskirtį išduoda po radiatoriaus grotelėmis arba po priekiniu langu įrengti mėlynos ir raudonos spalvos šviesos signalai.
Taip pat tokie automobiliai gale gali turėti skydelius, kuriuose informuojama, ko reikalaujama iš vairuotojo.
Stabdydami vairuotoją pareigūnai taip pat naudojasi garso signalais: įjungiama sirena, o balsu pranešama, ką asmuo turi daryti.
Pagal galiojančius įstatymus vairuotojas negali nepaklusti pareigūnams.
Abejojantiems, ar juos tikrai stabdo policijos ekipažas, patariama skambinti Bendrojo pagalbos centro numeriu 112 ir pasiteirauti, ar konkrečiame ruože dirba pareigūnai.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, šiais metais mūsų šalyje įvyko daugiau kaip 2 200 eismo įvykių, kuriuose žuvo 119 žmonių ir beveik 2 700 buvo sužeista, tarp sužeistųjų - 13 proc. nepilnamečių.
G. Kviklio teigimu, didžiausia problema keliuose yra lenkimas tam neleistinose vietose: „Daugiausia problemų keliuose kelia lenkimas išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, kai draudžiama tai daryti, būtent kertant ištisines kelio ženklinimo linijas arba sankryžas, kur yra sunkiai matomas arba avaringas kelio ruožas, kur nesimato atvažiuojančių automobilių, o tai yra didžiausia vairuotojų daroma klaida.
Paklaustas, kaip kelių policininkai fiksuoja vairuotojų pažeidimus nežymėtais policijos automobiliais, G. Kviklys atsako, kad tai daroma dviem būdais: „Greičio viršijimo fiksavimui naudojama speciali greičio matavimo įranga. Tam, kad patikrintume, ar automobilis yra apdraustas, ar atlikta techninė apžiūra, naudojame numerių skanavimo įrangą.“
Anot pareigūno, bauda už padarytą nusižengimą kelyje priklauso nuo pažeidimo. Jeigu yra lenkiama ne sankryžoje, o tik kertama ištisinė kelio ženklinimo linija, gresia baudą nuo 30 iki 90 eurų.
Kelių policininkas Asvydas Bertašius akcentuoja, kad griežtesnės nuobaudos taikomos vairuotojams, nepaisantiems policijos pareigūnų nurodymo sustoti: „Jeigu vairuotojai nekreipia dėmesio į garsinius policijos automobilių signalus ir nesustoja, turintys vairuotojo pažymėjimą asmenys gauna baudą nuo 850 iki 1200 eurų, o neturintys teisės vairuoti - baudą nuo 1 150 iki 1 450 eurų.“
Anot G. Kviklio, vairuotojai turi teisę peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pažeidimas, ir skųsti policijos sprendimą, jeigu su juo nesutinka: „Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuojamas pažeidimas, išimamas iš atminties kortelės ir įkeliamas į administracinių nusižengimų registrą. Kiekvienas žmogus turi teisę apskųsti policijos sprendimą.“
Pareigūnai džiaugiasi, kad vairuotojų požiūris į nusižengimus keičiasi į gerą pusę. Jų teigimu, auga žmonių sąmoningumas ir mažėja ketinimų papirkti policijos pareigūnus. „Per paskutinius trejus metus tokių atvejų nepasitaikė, o tai rodo, kad žmonės tampa sąmoningesni. Jeigu vairuotojas bando papirkti policijos pareigūną, pradedamas ikiteisminis tyrimas,“ - akcentuoja G.
tags: #kaip #atpazinti #nezymeta #policijos #automobili