Vairo kolonėlė yra esminė automobilio vairo sistemos dalis, atsakinga už vairuotojo judesių perdavimą į vairo mechanizmą ir galiausiai į transporto priemonės ratus. Ji užtikrina, kad vairuotojo pastangos būtų tiksliai ir efektyviai paverstos mechaniniu judesiu, leidžiančiu keisti automobilio kryptį. Vairo kolonėlės konstrukcija gali skirtis priklausomai nuo transporto priemonės tipo, tačiau jos pagrindinė funkcija išlieka ta pati - užtikrinti patikimą vairo sistemos veikimą.
Vairo kolonėlė yra mechaninis sujungimas tarp vairaračio ir vairo mechanizmo, perduodantis vairuotojo rankų judesius vairo mechanizmui. Ji taip pat veikia kaip saugos mechanizmas, sugeriantis smūgius avarijos atveju, bei reguliuoja vairo padėtį pagal vairuotojo poreikius.
Vairo kolonėlė susideda iš kelių pagrindinių komponentų, kurie kartu užtikrina tikslų vairavimo judesių perdavimą ir saugumą:
- Vairo velenas yra esminė vairo kolonėlės dalis, kuri jungia vairaratis su vairo mechanizmu. Kai vairuotojas suka vairą, sukimo momentas perduodamas per vairo veleną į kitus vairo mechanizmo komponentus.
- Teleskopinis mechanizmas leidžia vairo kolonėlei judėti aukštyn arba žemyn, taip pritaikant vairo padėtį pagal vairuotojo poreikius.
- Saugos mechanizmas yra vairo kolonėlės konstrukcijos dalis, kuri sukurta tam, kad avarijos metu sumažintų smūgio jėgą, perduodamą vairuotojui.
- Kardano velenas jungia vairo veleną su vairo kryžme arba vairo mechanizmu.
- Guoliai vairo kolonėlėje užtikrina, kad vairo velenas galėtų suktis laisvai ir be didelio trinties.
- Vairo užraktas yra saugos sistema, kuri blokuoja vairo kolonėlę, kai automobilis užrakinamas arba kai variklis išjungtas.
- Jungtys ir tvirtinimo elementai užtikrina, kad vairo kolonėlės dalys būtų tinkamai pritvirtintos ir neatsipalaiduotų.
- Jei automobilis turi vairo stiprintuvą, dalis vairo kolonėlės bus skirta stiprintuvo mechanizmui. Stiprintuvas palengvina vairavimą, ypač esant mažam greičiui ar stovėjimo metu.
Vairo kolonėlė perduoda vairuotojo sukimo jėgą iš vairaračio į vairo mechanizmą, kuris tiesiogiai valdo transporto priemonės ratus. Kai vairuotojas suka vairą, vairo velenas perduoda šį judesį per guolius ir kardano veleną į vairo mechanizmą.
Yra du pagrindiniai vairo kolonėlių tipai:
- Tai paprasčiausia vairo kolonėlės forma, kai vairo judesiai tiesiogiai perduodami mechaniniu būdu, be stiprintuvo pagalbos.
- Hidraulinėje vairo kolonėlėje įdiegtas hidraulinis stiprintuvas, kuris naudoja skysčio slėgį vairo stiprinimui.
Supraskite savo automobilio vairą ir vairo stiprintuvą!
Vairo stiprintuvas yra viena iš svarbiausių šiuolaikinių automobilių sistemų, leidžianti vairuotojui lengviau valdyti transporto priemonę, ypač mažomis greičio sąlygomis ar stovėjimo metu. Šios sistemos pagrindinis elementas yra vairo stiprintuvo siurblys, kuris generuoja hidraulinį slėgį, padedantį vairuotojui lengviau sukti vairą. Siurblys tiekia slėgį vairo stiprintuvo skysčiui, kuris perduodamas į vairo stiprintuvo sistemą.
Vairo stiprintuvo siurblys yra mechaninis arba elektrinis įrenginys, atsakingas už hidraulinio slėgio generavimą, reikalingą vairo stiprintuvo sistemai. Siurblys siurbia vairo stiprintuvo skystį iš rezervuaro, suspaudžia jį ir nukreipia į vairo stiprintuvo mechanizmą.
Vairo stiprintuvo siurblys yra sudėtingas mechanizmas, sudarytas iš įvairių dalių, kurios kartu užtikrina, kad siurblys veiktų efektyviai ir patikimai:
- Siurblio korpusas yra išorinė dalis, kuri laiko visas kitas siurblio dalis kartu.
- Rotorius yra besisukanti dalis vairo stiprintuvo siurblyje, kuri yra atsakinga už vairo stiprintuvo skysčio pumpavimą. Rotorius sukuria siurbimo jėgą, kuri perneša skystį per siurblį.
- Mentės yra mažos plokštelės, kurios yra rotoriaus viduje ir juda kartu su rotoriaus sukimu. Mentės išsiskleidžia, kai rotorius sukasi, ir padeda sukurti slėgį, kuris stumia skystį per siurblį.
- Siurblio vožtuvas reguliuoja vairo stiprintuvo siurblio veikimą, užtikrindamas, kad skystis būtų tiekiamas reikiamu slėgiu.
- Įleidimo ir išleidimo angos yra skylės siurblio korpuse, per kurias vairo stiprintuvo skystis patenka į siurblį ir yra išsiurbiamas į vairo stiprintuvo sistemą.
- Diržas ir skriemulys naudojami mechaniniuose vairo stiprintuvo siurbliuose, kad perduotų variklio sukimo momentą į siurblį.
- Guoliai yra judančios siurblio dalys, kurios sumažina trintį tarp besisukančių komponentų, tokių kaip rotorius ir korpusas.
- Siurblio rezervuaras yra papildoma talpa, kurioje laikomas vairo stiprintuvo skystis, kol jis yra pernešamas į siurblį.
Vairo stiprintuvo siurblys veikia pagal hidraulinį principą, kai siurblys siurbia vairo stiprintuvo skystį ir suspaudžia jį, sukurdamas slėgį.
- Mechaniniai siurbliai yra varomi automobilio variklio diržu ir skriemuliu. Jie yra plačiai naudojami senesniuose ir kai kuriuose šiuolaikiniuose automobiliuose.
Automobilio vairo sistema yra sudėtingas mechanizmas, leidžiantis vairuotojui tiksliai valdyti transporto priemonės kryptį. Tarp svarbiausių vairo sistemos komponentų yra vairo kryžmė ir vairo mechanizmo velenai, kurie užtikrina, kad vairuotojo rankos judesiai būtų tiksliai perduoti transporto priemonės ratams.
Vairo kryžmė - tai sujungimo mechanizmas, kuris jungia vairaratis su vairo kolonėle ir leidžia perduoti judesį esant skirtingiems kampams tarp vairo veleno ir vairo mechanizmo.
- Universalusis sujungimas yra pagrindinė vairo kryžmės dalis, leidžianti perduoti judesį per skirtingus kampus. Kryžminis sujungimas yra pagamintas iš dviejų sujungtų metalinių dalių, kurios gali suktis nepriklausomai viena nuo kitos.
- Guoliai vairo kryžmėje sumažina trintį tarp judančių dalių ir užtikrina sklandų sujungimo veikimą.
- Smeigės yra dantytos jungtys, kurios tvirtina kryžmę prie vairo veleno arba vairo mechanizmo.
- Tvirtinimo elementai užtikrina, kad vairo kryžmė būtų patikimai pritvirtinta prie vairo kolonėlės ir vairo mechanizmo.
- Kai kuriose vairo kryžmėse gali būti naudojamas apsauginis gaubtas, kuris saugo vidines dalis nuo dulkių, drėgmės ir kitų teršalų.
Vairo velenai yra tiesioginiai sujungimo elementai, kurie perduoda vairaratyje sukurtą judesį į vairo mechanizmą, pavyzdžiui, vairo pavarą arba vairo dėžę.
- Vairo velenas yra ilga metalinė dalis, kuri jungia vairaratis su vairo mechanizmu.
- Kai kuriuose automobiliuose naudojamas teleskopinis vairo velenas, kurį galima reguliuoti pagal vairuotojo poreikius.
- Vairo kolonėlės sujungimas yra dalis, kuri tvirtina vairo veleną prie vairo kryžmės ir perduoda jėgą iš vairaratyje sukurtos jėgos į kitą vairo sistemos dalį.
- Kaip ir vairo kryžmėje, guoliai vairo veleno sistemoje užtikrina sklandų judėjimą.
- Vairo kryžmė ir vairo velenai veikia kartu, perduodami vairaratyje sukurtą sukimo momentą į vairo mechanizmą, kuris valdo ratus.
Kai vairuotojas suka vairą, jėga perduodama per vairo veleną ir vairo kryžmę į vairo mechanizmą, kuris savo ruožtu keičia ratų kryptį. Vairavimo sistema yra esminė automobilio dalis, leidžianti vairuotojui valdyti automobilio kryptį. Ši sistema yra atsakinga už vairuotojo veiksmų perdavimą ratams, kad automobilis galėtų saugiai ir tiksliai judėti norima kryptimi. Vairavimo sistema susideda iš keleto pagrindinių komponentų, kurie dirba kartu, užtikrindami sklandų ir saugų automobilio valdymą. Pagrindinė vairavimo sistemos funkcija yra perduoti vairuotojo valdymo veiksmus iš vairo į automobilio ratus, užtikrinant tikslų automobilio krypties valdymą. Vairavimo sistema apima įvairius mechaninius ir hidraulinius komponentus, kurie kartu leidžia automobilio ratams reaguoti į vairuotojo veiksmus.
| 1. Vairaratis | Pagrindinis vairuotojo valdymo įrankis. |
| 2. Vairo kolonėlė | Mechaninė dalis, jungianti vairaratį su vairo mechanizmu. |
| 3. Vairo mechanizmas | Perduoda vairuotojo judesius į vairo traukes, kurios jungiasi su ratais. |
| 4. Vairo stiprintuvas | Sumažina vairuotojo pastangas vairuojant. |
| 5. Vairo traukės | Jungia vairo mechanizmą su ratais. |
| 6. Šarnyrai ir jungiamieji strypai | Jungia vairavimo sistemą su automobilio pakaba. |
| 7. Ratų guoliai | Leidžia ratams laisvai suktis. |
Norint užtikrinti tinkamą vairavimo sistemos veikimą ir saugumą, būtina reguliari jos priežiūra. Vairavimo sistema yra svarbi automobilio dalis, leidžianti saugiai ir efektyviai valdyti automobilio kryptį. Pagrindinės vairavimo sistemos dalys, tokios kaip vairaratis, vairo kolonėlė, vairo mechanizmas, vairo stiprintuvas, vairo traukės ir šarnyrai, kartu dirba siekdamos užtikrinti sklandų ir tikslų automobilio valdymą.
Viena pagrindinių vairo kolonėlės sudedamųjų dalių - velenas su šarnyrais, įtaisytas vairo kolonėlės korpuse. Likę vairo kolonėlės elementai yra pagalbiniai, įvairioms automobilio dalių sistemoms jie suteikia papildomų veikimo funkcijų: jungiklių tvirtinimo korpusai, vairą su kolonėle jungiančioji detalė, montavimo „rankovė“, įvairios tvirtinimo dalys, vairo amortizatorius, fiksavimo mechanizmai ir kitos detalės.
Įdomus ir vienas iš techninių vairo kolonėlių gamybos sprendimų - jų konstravimui naudojamos mechaninę energiją „sugeriančios“ medžiagos. Toks sprendimas automobilių gamintojų priimtas dėl transporto priemonių vairuotojų saugumo - stipraus priekinio smūgio atveju visa kolonėlės konstrukcija gali pagal smūgį deformuotis, išlieka „paslanki“. Galima teigti, jog vairo amortizatoriaus esminė funkcija - patogaus vairo valdymo užtikrinimas. Vairo kolonėlei taip pat priskiriamas ir vairo užraktas. Tai išorinis įrenginys, montuojamas ant vairo kolonėlės, jam veikiant visiškai pašalinama galimybė naudotis automobiliui. Užraktas naudojamas kaip apsaugos nuo vagystės sistema.
Vairo kolonėlės kardanas yra vienas iš elementų, leidžiančių ne tik perduoti sukimo judesį, bet ir užtikrinti saugumą: kardano galimybė sulenkti apatinį bei viršutinį velenus stipraus priekinio smūgio atveju sumažina galimą žalą vairuotojui.
Vairo kolonėlei svarbūs ir jos ilgio bei pasvirimo reguliavimo mechanizmai. Jie gali būti mechaniniai arba elektriniai. Pastaruosiuose yra įdiegiama atminties funkcija, dėl kurios automobilio valdymas tampa dar patogesnis: išjungus variklį, vairas „persikelia“ į bazinę padėtį, netrukdydamas vairuotojui laisvai išlipti iš automobilio, o prieš užvedant automobilį, vairas atminties funkcijos grįžta į vairuotojo prieš tai nustatytą padėtį.
Norint užtikrinti sklandų, stabilų ir patogų automobilio vairavimą ir jo veikimą, vairo kolonėles, kaip ir beveik visas kitas automobilio dalis, reikia reguliariai apžiūrėti, o prireikus - remontuoti. Apie tai, jog atėjo metas nuodugniai vairo kolonėlių apžiūrai ir remontui, gali byloti daug skirtingų požymių. Vienas iš jų - hidraulinio skysčio nutekėjimas. Esant šiai problemai, hidraulinis skystis dažnai bėga pro vairo kolonėlės šonus, iš po apsauginių gumų arba prasisunkdamas pro vairo kolonėlės viršutinį riebokšlį. Apie vairo kolonėlės gedimus signalizuoja ir tokie požymiai, kaip matomos dėmės ar pratekėjimo ženklai, pašaliniai vairo kolonėlės garsai (kolonėlės barškėjimas, girgždėjimas važiavimo metu, ypač važiuojant nelygiais keliais, per duobes), ūžesys vairą sukinėjant į šonus. Apie reikalingą vairo kolonėlės apžiūrą, remontą gali byloti ir kiti, fiziniai, vairavimo metu atsirandantys nesklandumai - automobilį sudėtingiau suvaldyti kelyje, įveikus posūkius yra daug sunkiau grąžinti vairą į pradinę padėtį, automobiliui judant, jo priekinėje dalyje, po priekine ašimi, girdimas beldimas, kuo ilgau mašina neremontuojama, tuo labiau ji bilda. Akivaizdžias vairo kolonėlės problemas gali parodyti ir hidraulinio vairo stiprintuvo bakelyje itin greitai sumažėjantis hidraulinio skysčio lygis.
Vairo kolonėlių problemų priežastys gali būti itin įvairios. Itin svarbus vairuotojo automobilio valdymo būdas, transporto priemonės priežiūrai skiriamas dėmesys. Vairuotojui patartina reguliariai keisti hidraulinį vairo stiprintuvo sistemos skystį, skirti dėmesio profilaktinėms automobilio dalių apžiūroms. Problemos vairo kolonėlėse gali kilti ir dėl tokių iš pažiūros paprastų veiksnių, kaip nelygūs, prastos dangos kokybės keliai, dulkėtos gatvės. Net ir nedidelė, iš pažiūros nereikšminga skylutė traukės apsaugoje (atsiradusi smūgio metu), gali būti pakankama purvo, nešvarumų, skatinančių detalių dėvėjimąsi, patekimo į vairo kolonėlės sistemą, priežastis.
Vairo kolonėlė - viena iš svarbiausių automobilio sistemų, kuri yra atsakinga už tikslų ir saugų vairavimą. Jei vairo kolonėlė pradeda rodyti gedimus - tai gali turėti rimtų pasekmių vairavimo komfortui ir saugumui. Vienas iš pirmųjų ir dažniausiai pasitaikančių vairo kolonėlės problemų požymių yra neįprasti garsai, kuriuos galite išgirsti vairuodami automobilį. Tai gali būti girgždėjimas, traškėjimas, šnypštimas arba kiti triukšmai atsirandantys tik pasukus vairą arba kai automobilis juda. Dažniausia priežastis, dėl kurios atsiranda šie garsai, yra netinkamai suteptos arba dėvimos vairo kolonėlės dalys. Garsai gali būti taip pat susiję su prarasta tepimo medžiaga arba susidėvėjusiomis guoliais, krumpliaračiais ar kitais judančiais elementais.
Kitas svarbus požymis, kad jūsų vairo kolonėlė gali turėti problemų, yra sunkus vairavimas arba padidėjęs pasipriešinimas. Jei vairas pradeda trūkčioti arba pasijuntate, kad jis juda nenatūraliai - tai gali būti aiškus ženklas, kad yra problemų su vairo kolonėle. Kai vairuotojas sukasi posūkyje - vairo kolonėlė turi suteikti pakankamą pasipriešinimą, kad būtų užtikrintas stabilus ir tikslus automobilio valdymas.
Kai kurie vairuotojai pastebi, kad jų automobilio vairo sistema pradeda elgtis neįprastai, tačiau jie nesusieja to su konkrečiu gedimu. Jei automobilis pradeda pasiduoti neįprastoms jėgoms arba atsiranda nenatūralių judesių, pavyzdžiui, automobilį pradeda „traukti“ į šoną - tai taip pat gali būti susiję su vairo kolonėlės problemomis. Šie požymiai gali būti ypač akivaizdūs, kai vairuojate esant didesniam greičiui arba sunkesnėmis sąlygomis.
Jei pastebite bet kurį iš minėtų simptomų - nedelskite ir kreipkitės į profesionalų autoservisą, kad atliktumėte techninę apžiūrą. Vairo kolonėlės gedimus dažnai galima išspręsti ankstyvame etape atlikus reikiamą remontą arba pakeitus susidėvėjusias dalis.
Kad būtų išvengta vairo kolonėlės gedimų - labai svarbu reguliariai atlikti techninę priežiūrą ir laikytis tam tikrų atsargumo priemonių. Pirmiausia, patikrinkite - ar visi vairo kolonėlės komponentai yra teisingai sureguliuoti ir ar nėra jokių dėvėjimosi požymių. Venkite vairuoti per didelį kiekį duobių ir nelygių kelių, nes jie gali smarkiai pakenkti vairo kolonėlės mechanizmui, ypač jei automobilis neturi geros pakabos sistemos. Taip pat svarbu naudoti tik kokybiškas detales, nes prastos kokybės dalys greičiau dėvisi ir sukelia įvairius gedimus.
Vairuojamą automobilį galime valdyti dėka jame esančio vairo mechanizmo. Jis susidaro iš įvairių dalių, kaip kryžmės, ašys, vairas, o svarbiausia, vairo kolonėlė. Ji jungia vairo traukes su vairo ašimi ir yra atsakinga už tolygų ir lengvą ratų krypties keitimą. Šiais laikais automobiliuose vis dažniau naudojamos elektrinės vairo kolonėlės - tokiose sistemose nenaudojamas vairo stiprintuvo skystis, todėl ji yra patikimesnė ir tikslesnė. Tačiau, tiek mechaninių, tiek elektrinių vairo kolonėlių gedimai yra labai panašūs.
Vairo kolonėlėse yra metalinis velenas su sriegiu. Susidėvėjęs jis pradeda klibėti. Trumpais intervalais pasukiokite vairą - neužvedę variklio, lengvai, trumpais intervalais pasukiokite vairą į šonus. Pasivažinėkite prastesnės kokybės keliais - susidėvėjęs vairo kolonėlės velenas nebėra standžiai įtvirtintas, todėl važiuojant duobėtu keliu gali girdėtis jo skleidžiami pašaliniai garsai.
Dėl nesandarių tarpiklių ir jungčių į vairo kolonėlės vidų kartais patenka šiek tiek drėgmės, kurios pakanka korozijos židiniams sukurti. Korozijos pažeistos vidinės kolonėlės dalys stringa, todėl sukant vairą protarpiais gali jaustis pasunkėjimas. Neapsigaukite - daugelis vairo kolonėlės gedimų požymių gali reikšti ir kitokius gedimus. Pavyzdžiui, vairo laisvumą sukelti gali ir susidėvėjusi vairo kryžmė, vairo traukių antgaliai. Vairo sunkumas pasireiškia ir susidūrus su vairo stiprintuvo gedimais.
Automobilio vairo kolonėlė yra specifinis transporto priemonės valdymo komponentas, kurio dėka vairo sukimo momentas sklandžiai perduodamas iš vairo mechanizmo į automobilio ratus. Būtent vairo kolonėlė leidžia valdyti ir keisti automobilio judėjimo trajektoriją posūkių manevrų atlikimo metu. Natūralu, jog kasdien šimtus ar net tūkstančius kartų panaudojama vairo kolonėlės detalė susiduria su natūraliu dėvėjimusi. Kolonėlę eksploatuojant itin ilgą laiką arba dažnai važiuojant ekstremaliomis sąlygomis, susiduriama ir su įvairiais šios detalės gedimais. Tam, jog kolonėlės gedimus būtų galima laiku aptikti ir efektyviai pašalinti, svarbu išmokti nustatyti pagrindinius galimus šios detalės defektų požymius.
Neįprastas vairo laisvumas - vienas aiškiausių ir greičiausiai pajaučiamų automobilio valdymo sistemos gedimo požymių. Šiuo atveju dažnai pastebima, jog vairas sukasi daug lengviau, nei įprasta (aiškiai jaučiamas vairo mechanizmo atsipalaidavimas), tačiau gerokai lėčiau ir sunkiau į pasirinktą posūkio kryptį reaguoja automobilio ratai. Automobilis iš dalies arba visiškai praranda savo manevringumą posūkiuose. Nors bendras vairo laisvumas signalizuoja apie akivaizdų gedimą, defektai gali slypėti daugybėje skirtingų detalių. Minėtas gedimo požymis gali atsirasti ir dėl vairo kolonėlės guolių defektų, ir dėl kolonėlės veleno laisvumo. Taip pat vairo laisvumo atsiradimą gali sukelti nusidėvėjusi ar kitaip pažeista vairo kryžmė. Pastebėjus vairo laisvumo problemą savo automobilyje, labai svarbu ją spręsti nedelsiant. Gedimui nevaldomai progresuojant, rizikuosite visiškai prarasti automobilio kontrolę itin pavojingose vairavimo situacijose. Dėl kompleksiško šios problemos priežasčių nustatymo ir specifinių remonto darbų, vairo laisvumo gedimo pašalinimą dauguma vairuotojų patiki profesionaliems autoservisams.
Neįprastai sunkus vairo sukimas - tarp dažniausių vairo kolonėlės gedimo požymių pasitaiko ne tik vairo laisvumo, bet ir neįprastai sunkaus vairo sukimo problema. Šis gedimo požymis gali būti susijęs ir su vairo kolonėlės komponentų pažeidimais, ir su vairo stiprintuvo gedimais. Pastebėjus, jog staiga pasidarė neįprastai sunku pasukti užvesto automobilio vairą, kai kada problemos priežastį galima rasti patikrinus vairo kolonėlės guolius. Automobilyje su itin apsunkusiu vairo valdymu kartais randami stipriai susidėvėję ar kitaip pažeisti vairo kolonėlės guoliai. Taip pat problema gali slypėti vairo kolonėlės veleno defektuose bei nesandariuose, atsilaisvinusiuose sujungimuose tarp kolonėlės ir kitų vairo sistemos dalių.
Jei kiekvienas automobilio vairo pasukimas tapo rimtu fiziniu iššūkiu, neretai gedimų galima ieškoti ir vairo stiprintuvo sistemoje. Tarp įprastų hidraulinės stiprintuvo sistemos problemų šiuo atveju galima įvardinti stiprintuvo siurblio gedimą, stiprintuvo filtro arba vamzdelių užsikimšimą bei vairo stiprintuvo skysčio trūkumą. Jei vairo stiprintuvo sistema - elektrinė, galimi įvairių elektroninių komponentų gedimai, programinės įrangos defektai arba elektros srovės tiekimo problemos.
Triukšmas ir vairo vibracijos - apie vairo kolonėlės gedimus taip pat praneša tokie požymiai, kaip neįprasta vairo vibracija tolygaus važiavimo ir (arba) greičio didinimo metu. Šią problemą gali lydėti neįprastas triukšmas priekinėje automobilio dalyje ir pačiame vairo kolonėlės mechanizmo skyriuje. Nors dalis vairuotojų tik pajuokauja, kad nepageidaujamą triukšmą puikiai nuslopina garsi muzika, išvardinti gedimo požymiai iš tikro gali signalizuoti apie rimtas vairo kolonėlės problemas. Vairo vibracijos ir specifiniai traškėjimo-cypimo garsai atliekant posūkių manevrus gali atsirasti dėl įvairių kolonėlės gedimų. Tarp dažniausiai pasitaikančių problemų galima atrasti ir jau minėtą nusidėvėjusių kolonėlės guolių defektą, ir pažeistą arba nesubalansuotą vairo kolonėlės veleną. Tiesa, ne visada vairo vibracijos reiškia gedimus būtent vairo kolonėlėje. Ieškant problemos šaltinio, gali būti aptikti tokie defektai, kaip sugedusios pakabos svirtys, šarnyrai ar pažeistos stabilizatoriaus traukės. Pastaruosius gedimus dažnai taip pat lydi ir specifiniai triukšmo garsai, aiškiai girdimi automobilio salone.
Kaip išvengti vairo kolonėlės gedimų? Nekokybiškas automobilio ratų suvedimas ir prasta įvairių pakabos detalių būklė gali sukelti netolygų kolonėlės komponentų nusidėvėjimą ir ženkliai paspartinti bendrą vairo kolonėlės detalių dilimą. Todėl, norint užtikrinti kokybišką vairo kolonėlės sistemos tarnavimą ir saugų automobilio valdymą, pirmiausia patartina palaikyti gerą automobilio pakabos būklę bei reguliariai (mažiausiai kartą per metus) atlikti ratų geometrijos patikras. Taip pat netikėtų vairo kolonėlės gedimų išvengti padeda reguliari šios sistemos detalių priežiūra bei operatyvus nusidėvėjusių kolonėlės komponentų pakeitimas. Reikšmės turi ir saugesnio vairavimo stiliaus pasirinkimas. Jei vengsite itin greito važiavimo prastos kokybės kelio danga ir be reikalo neatlikinėsite staigių ir „aštrių“ posūkių manevrų, galite tikėtis tolygesnio vairo kolonėlės sistemos veikimo ir didesnių neplanuotų gedimų išvengimo.
Pastaruoju metu vairo stiprintuvo sistemos tapo praktiškai standartine įranga naujai gaminamose transporto priemonėse. Jau kelis dešimtmečius hidraulinė sistema yra labiausiai paplitęs ir naudojamas sprendimas. Tipinę sistemą sudaro siurblys, varomas trapeciniu diržu, hidraulinės žarnos, išsiplėtimo bakelis bei vairo kolonėlė su integruotais hidraulikos elementais. Pagrindinis tokios sistemos privalumas - sąlyginai paprasta sandara, užtikrinanti aukštą patikimumą ir patvarumą. O pagrindinį šios sistemos trūkumą sudaro didelės energijos sąnaudos, susidarančios dėl nuolat veikiančio hidraulinio siurblio. Dėl šios priežasties padidėja kuro sąnaudos bei anglies dioksido emisija. Mažuose automobiliuose, turinčiuose sąlyginai nedidelės galios variklius, nuolat veikiantis vairo stiprintuvo siurblys ženkliai riboja pasiekiamus rezultatus.
Bendra pasaulinė tendencija kurti vis ekonomiškesnes ir ekologiškesnes transporto priemones bei klientų lūkesčiai, kad mažuose automobiliuose būtų įrengiamos vairo stiprintuvo sistemos, privertė konstruktorius ieškoti naujų sprendimų. Firma „TRW“, turinti didelę patirtį hidraulinių sistemų konstravimo bei gamybos srityse, sukūrė elektrohidraulines vairo stiprintuvo sistemas EPHS (Electrically Powered Hydraulic Steering) ir pradėjo serijinę gamybą. Situacijoje, kai vairuotojas nesuka vairo, variklis (suprantama, ir siurblys) apskritai neveikia arba veikia mažomis apsukomis, taip ribodamas sistemos energijos sąnaudas, nesukeldamas energijos nuostolių. Galima teigti, kad EPHS sistema apjungė hidraulinės sistemos privalumus (veikimo patikimumą, aukštą patvarumą, gerą virpesių, perduodamų iš ratų pusės, slopinimą) su elektrinių sistemų privalumais (lengvu valdymu, išjungimo galimybe, energijos taupymu, kai sistema neveikia). Ši sistema taip pat įgalino papildomos komforto funkcijas - adaptacinio stiprinimo - įgyvendinimą. Adaptacinėse sistemose jėga, reikalinga vairo pasukimui, mažėja kartu su mažėjančiu greičiu.
Hidraulinio siurblio sistemą sudaro: alyvos bakelis, elektrinis siurblys, siurblys, apsauginis vožtuvas bei valdymo blokas. Vairo kolonėlės konstrukcija beveik nesiskiria nuo kolonėlės su hidrauliniu stiprintuvu. Sistemos valdymo blokas gauna signalus iš įvairių daviklių ir pagal šių signalų reikšmes priima sprendimus apie siurblio įjungimą bei jo sukimo greitį.
Veikimo sutrikimai. Alyvos lygis tikrinamas matuoklės, esančios sistemos bakelio kamštelyje, pagalba. Matuoklėje yra žymės, nurodančios minimalų ir maksimalų šaltos bei įkaitusios alyvos lygį. Čia būtina pažymėti, kad sistemoje esanti alyva nesunaudojama ir jos lygio sumažėjimas visuomet rodo alyvos nuotėkį iš sistemos. Todėl prieš alyvos lygio papildymą būtina nustatyti nuotėkio vietą ir pašalinti jo priežastį. Dažniausiai, nuotėkiai pasitaiko hidraulinėse žarnose arba vairo kolonėlėje, rečiau - hidraulinio siurblio sistemoje. Gali pasitaikyti tokia situacija, kad iš kolonėlės prasisunkusi alyva renkasi traukių apsaugose ir nėra pastebima išorėje. Tačiau, jei alyvos prasisunkimą sukėlė vairo kolonėlės gedimas, negalima jo šalinti dirbtuvių sąlygomis. Būtina pakeisti vairo kolonėlę. Vieninteliai leistini dirbtuvių sąlygomis atliekami remonto darbai turi apsiriboti vairo traukių ir jų apsaugų keitimu. Vairo traukių apsaugų būklė turi būti tikrinama kiekvieno periodinio automobilio aptarnavimo metu.
Montuojant naują arba regeneruotą vairo kolonėlę, negalima pamiršti apie naujų sandarinimo elementų naudojimą hidraulinės sistemos jungtyse. Tokių sandarinimo elementų vaidmenį atlieka guminiai sandarinimo žiedai arba tarpinės iš minkšto metalo (vario arba aliuminio). Tais atvejais, kai yra nesandarios hidraulinės žarnos, jas taip pat būtina pakeisti naujomis. Pašalinus nuotėkio priežastis, visuomet būtina užpildyti sistemą nauja alyva ir nuorinti. Sistemos užpildymui naudojama alyva, atitinkanti transporto priemonės gamintojo specifikacijų reikalavimus. Automobiliuose su klasikinėmis hidraulinėmis vairo stiprintuvo sistemomis dažnai naudojama ATF tipo alyva. Elektrohidraulinių sistemų (taip pat ir hidraulinių, esančių naujesnėse transporto priemonėse) atveju situacija atrodo kitaip. Užpildžius sistemą, ją būtina nuorinti kelis kartus pasukant vairą iš vienos kraštinės padėties į kitą (be variklio paleidimo). Būtina prisiminti kad nuorinimo procedūra turi būti atliekama su pakeltais priekinės ašies ratais. Tai sumažina jėgas, reikalingas jų pasukimui, ir apsaugo sistemos elementus nuo pažeidimų pradinėje darbo fazėje, kai sistemoje ir alyvoje yra žymus oro kiekis. Kol vienas asmuo suka vairą, kitas asmuo privalo stebėti, kada išsiplėtimo bakelyje nustos išsiskirti oro burbuliukai. Kai oro burbuliukai nebeišsiskiria, galima paleisti variklį ir vėl sukioti vairą iš vienos kraštinės padėties į kitą (apie 10 kartų), neužlaikant vairo kraštinėse padėtyse. Tokiu būdu, be sistemos nuorinimo, galima patikrinti jos veikimo tinkamumą bei sandarumą. Išjungus variklį dar kartą patikrinamas alyvos lygis ir esant reikalui papildomas. Taip pat patikrinama, ar alyva išsiplėtimo bakelyje nesuputojusi. Jei alyvoje pastebimi oro burbuliukai, būtina palikti automobilį apie 30 minučių, leidžiant dujoms pasišalinti.
Netinkamą sistemos veikimą taip pat gali sukelti elektriniai gedimai. Kaip anksčiau minėjome, transporto priemonės su EPHS sistemomis turi kontrolines lemputes, signalizuojančias apie netinkamą sistemos darbą. Jei sistema veikia tinkamai, tai kontrolinė lemputė, įjungus degimą trumpam užsidega. Jei kontrolinė lemputė užsidega veikiant varikliui, tai byloja apie sistemos gedimą. Tokiais atvejais, priklausomai nuo gedimo rūšies, vairo stiprintuvo sistema veikia avariniu režimu arba visiškai neveikia. Pirmas žingsnis tokioje situacijoje - diagnostinė patikra testeriu su tinkama programine įranga. Testeris suteikia galimybę nuskaityti ir ištrinti valdymo bloko atmintyje įrašytas klaidas, tikrų parametrų nuskaitymą (pvz., maitinimo įtampos reikšmę, vairo posūkio kampą) bei atitinkamų kodavimų atlikimą po valdymo bloko keitimo. Jei testeris rodo ryšio su sistema klaidą, tai būtina patikrinti valdymo bloko maitinimą (gnybtai „15”ir „30”), masės sujungimą bei diagnostinės linijos grandinę tarp valdymo bloko ir diagnostinės jungties. Transporto priemonėse su integruotu CAN tinklu, ryšio trūkumas gali reikšti paties tinklo gedimą arba trumpą jungimą kuriame nors valdymo bloke, prijungtame prie šio tinklo.
- Netinkama maitinimo įtampa - šią klaidą gali nulemti pažeistas arba išsikrovęs akumuliatorius, pažeistas generatorius, pažeisti maitinimo, masės laidai, oksiduoti sujungimai sistemoje. Šio tipo pažeidimų nustatymui būtina pasinaudoti atitinkamomis elektrinėmis schemomis.
- Pažeistas vairo posūkio daviklis - trumpasis jungimas su mase arba pliusu. Šiuo atveju, taip pat būtina patikrinti sujungimus (ir pašalinti galimus gedimus) bei patį daviklį.
- Stiprintuvo terminė apsauga - ši klaida įrašoma esant per aukštai hidraulinės alyvos temperatūrai. Tai gali būti sukelta nuolatiniu maitinančio siurblio veikimu, pvz., dėl trumpo jungimo jo maitinimo grandinėje. Toks gedimas reikalauja siurblio sistemos keitimo.
- Susidūrimo signalas - jei transporto priemonė pateko į avariją ir suveikė oro pagalvių sistema, tai ši informacija gali būti išsiųsta į stiprintuvo valdymo bloką. Dėl to stiprintuvo sistema išjungiama.
Paskutiniuoju veiksmu turi būti slėgių patikra sistemoje. Slėgių matavimai atliekami atitinkančiu manometru, prijungtu prie slėginės žarnos tarp siurblio ir vairo kolonėlės. Reikia paleisti variklį ir 5-10 sekundžių prilaikyti vairą kraštinėje padėtyje. Transporto priemonės ratai privalo stovėti ant pagrindo. Tam, kad nebūtų pažeistas kuris nors sistemos elementas, slėgio matavimas neturi trukti ilgiau nei anksčiau minėtos 5-10 sekundžių.
Siurblių sistemų remontą dirbtuvių sąlygomis - joms sugedus, jas būtina pakeisti naujomis arba regeneruotomis. Montuojant naują sistemą, visuose hidrauliniuose sujungimuose būtina sudėti naujus sandarinimo elementus bei užveržti juos tinkamais momentais. Esant galimybei, taip pat reikia patikrinti elektrinių kabelių būklę, atkreipiant ypatingą dėmesį į kištukines jungtis ir jų sandarinimą. Sumontavus naują hidraulinio siurblio sistemą, būtina ją užkoduoti. Tai atliekama diagnostinio testerio pagalba, įrašant kodus, esančius transporto priemonės gamintojo dokumentacijoje. Montuojant vairo stiprintuvo elementus, visi varžtiniai sujungimai užveržiami atitinkamais momentais dinamometrinio rakto pagalba. Pabaigai, būtina priminti, kad vairo mechanizmas daro tiesioginę įtaką kelių eismo saugumui, todėl draudžiama naudoti jo remontui detales, išmontuotas iš kitų transporto priemonių.
Vairo kolonėlių ir stiprintuvų siurblių regeneracijai firmoje „TRW“ naudojamos originalios detalės bei tie patys technologiniai procesai, kurie naudojami naujų elementų gamyboje. Po regeneracijos proceso dalims atliekami tokie patys bandymai kaip ir naujoms dalims, suteikiama tokia pati garantija. Aprašytos pagrindinės EPHS vairo stiprintuvo sistemų gedimų diagnozavimo ir remonto taisyklės panašiu būdu taip pat taikytinos ir klasikinėms hidraulinėms sistemoms - atskyrus „elektrinę“ dalį. Hidraulinės vairo stiprintuvo sistemos tebenaudojamos tiek lengvuosiuose automobiliuose, tiek sunkvežimiuose ir kaip kiekviena transporto priemonės sistema po tam tikros ridos gali reikalauti tam tikrų aptarnavimo - remonto darbų.