Korozija yra vienas didžiausių automobilių priešų. Nors automobilių gamintojai cinkuoja ir storais apsauginiais sluoksniais padengia metalą, ilgainiui silpnosios vietos yra pažeidžiamos ir korozija pradeda plisti. Rūdys ant automobilio paprastai atsiranda vietose, kurios yra labiausiai pažeidžiamos vandeniui ir druskai, pvz., kėbulo žemiausiose dalyse. Tai apima durų, slenksčių, priekinių sparnų, ratų arkų ir kitų kėbulo ir šasi komponentų žemesnias dalis. Mažos pažeidimų, pvz., akmenų smūgiai važiuojant, taip pat gali prisidėti prie rūdžių susidarymo. Pirmaisiais kėbulo korozijos etapais gali pastebėti nedidelius dažų iškilimus, burbuliukus ant paviršiaus, kurie netruks išplisti ir prasiskverbti pro dažus. Kuo anksčiau imsiesi veiksmų, tuo pigesnis ir lengvesnis bus remontas.
Rūdys susidaro dėl ganėtinai nesudėtingų cheminių pakitimų, tad supratimas, kaip jos atsiranda, yra būtinas kovojant su šiuo procesu ir apsaugant automobilį nuo rūdžių. Rūdys atsiranda plikam metalui kontaktuojant su drėgme ir deguonimi, taigi, tavo tikslas - užtikrinti, kad metalas yra apsaugotas ir visi kėbulo tvarkymo darbai atlikti tinkamai. Rūdys susidaro dėl ganėtinai nesudėtingų cheminių pakitimų, tad supratimas, kaip jos atsiranda, yra būtinas kovojant su šiuo procesu ir apsaugant automobilį nuo rūdžių. Rūdys atsiranda plikam metalui kontaktuojant su drėgme ir deguonimi, taigi, tavo tikslas - užtikrinti, kad metalas yra apsaugotas ir visi kėbulo tvarkymo darbai atlikti tinkamai.
Kodėl atsiranda rūdys?
Rūdys susidaro dėl ganėtinai nesudėtingų cheminių pakitimų, tad supratimas, kaip jos atsiranda, yra būtinas kovojant su šiuo procesu ir apsaugant automobilį nuo rūdžių. Rūdys susidaro dėl ganėtinai nesudėtingų cheminių pakitimų, tad supratimas, kaip jos atsiranda, yra būtinas kovojant su šiuo procesu ir apsaugant automobilį nuo rūdžių.
Pagrindinės rūdžių atsiradimo priežastys:
- Drėgmė: Įprastai rūdys atsiranda vietose, pažeistose vandens, akmenukų ir kitų kelio nešvarumų. Drėgmė pati savaime nėra pakankamai stipri, kad prasiskverbtų pro automobilio dažų sluoksnį, tačiau jai pakliuvus į vidinę ratų arkos pusę arba tarp plastikinių detalių, neretai įvyksta reakcija su įvairiomis cheminėmis medžiagomis, todėl dažų sluoksnis prayra ir iškyla rūdys. Kiekviename automobilyje yra latakai, skirti surinkti vandeniui iš uždaresnių vietų ir jam nubėgti ant žemės. Bėgant laikui jie gali užsikimšti purvu ir lapais, todėl vanduo nebegali nubėgti ir korozija paspartėja.
- Druskos: Jeigu tavo gyvenamojoje vietovėje žiemą keliai barstomi druskos mišiniu, puikiai žinai, koks storas jo sluoksnis gali susidaryti nuvažiavus vos keletą kilometrų. Druska ne tik nekaip atrodo - ji taip pat pažeidžia dažus ir kitus apsauginius sluoksnius, galiausiai atidengdama pliką metalą. Gali pastebėti, kad automobilis nebėra toks blizgus, koks būdavo anksčiau, kadangi druska nuėda laką, o vėliau tose vietose iškyla rūdys. Tik įsivaizduok, kiek siaurų tarpų užsipildo vandeniu ir druska - vienu kenksmingiausių mišinių dažams. Tiesą sakant, itin dažnas kelių barstymas druska yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl perkant automobilį iš Skandinavijos šalių reikėtų būti itin atsargiam.
- Pažeisti dažai arba lakas: Akmenukų įdaužos, paukščių „dovanėlės“ ir įbrėžimai - to užtenka potencialiam korozijos židiniui atsirasti. Vairuotojai dažnai ignoruoja mažas įdaužas ir kitus dažų pažeidimus, mat jie neturi įtakos automobilio veikimui ar saugumui, tačiau tokios vietos greitai pradeda rūdyti, todėl jas sutvarkyti laiku yra gerokai pigiau.
- Netinkama priežiūra: Kiekvieną metalinę automobilio kėbulo dalį dengia bent trys apsauginiai sluoksniai - gruntas, dažai ir lakas. Lako sluoksnis su laiku dėvisi, todėl dažų ir grunto sluoksnis tampa labiau pažeidžiami. Visgi jo dėvėjimąsi spartina ir netinkama priežiūra, todėl reguliariai plaunant automobilį galima išlaikyti jo blizgesį ir dažų stiprumą.
- Aliumininės detalės nėra atsparios korozijai: Daugybė automobilių gamintojų pastaruosius porą dešimtmečių kėbulo dalis gamina iš aliuminio. Pavyzdžiui, variklio, bagažinės dangčiai, stogas, durelės ir kai kurios kitos naujosios BMW 5 serijos automobilių kėbulo detalės yra gaminamos iš aliuminio siekiant sumažinti svorį. Nors aliuminis iš tikrųjų nerūdija, visgi jis nėra visiškai atsparus korozijai. Jis daug atsparesnis oksidacijai, tačiau jeigu oksidacija jį visgi pažeidžia, paveiktos vietos tiesiog suyra.
Tam, kad metalas pradėtų rūdyti, jis turi sureaguoti su deguonimi ir vandeniu. Kol metalas yra tinkamai apsaugotas, jis yra apsaugotas nuo išorės, todėl korozijai susidaryti tiesiog nėra galimybės. Tačiau, kai pažeidžiami apsauginiai sluoksniai, rūdys pradeda plėstis į visas puses.
Rūdžių tipai
Priklausomai nuo rūdžių tipo, jos gali būti skirstomos į tris pagrindines kategorijas:
- Paviršinės rūdys: Tai yra pradinis korozijos etapas. Šios rūdys atsiranda nusilupus dažams, tada plikas metalas staiga pasidengia rūdimis. Tuomet metalas dar yra kone nepažeistas, todėl paviršinių rūdžių tvarkymas yra palyginti nesudėtingas. Žmonės neretai į paviršines rūdis nekreipia dėmesio, tačiau jeigu planuoji jas pašalinti, dabar - geriausias metas tai daryti.
- Išplitusios rūdys: Plintančios rūdys skverbiasi gilyn į metalą, todėl dalis jo paviršiaus tampa tarsi žvynuotas, ant jo užsideda pluta. Automobiliuose rūdys iki tokios stadijos išsiplečia dažniausiai per keletą mėnesių nuo paviršinių rūdžių atsiradimo, tačiau šis laikotarpis priklauso nuo aplinkos sąlygų. Tokių rūdžių tvarkymas yra sudėtingesnis, kadangi metalas gali būti stipriai pažeistas, dėl ko jis tampa plonesnis ir silpnesnis.
- Giluminės rūdys: Bjauriausios rūdys - giluminės. Šis rūdžių tipas suardo metalą, todėl šis tampa skylėtas. Rūdys gali prasiskverbti kiaurai metalą per vos keletą metų. Įprastai vairuotojai rūdis pastebi, kol šios dar nėra itin išplitusios, tačiau ignoruojamos jos gali sukelti rimtų problemų.
Kaip pašalinti rūdis nuo automobilio kėbulo?
Vairuotojai dažnai atidėlioja rūdžių šalinimą dėl didelės remonto kainos bei ilgo proceso. Tačiau, turint noro ir valios, rūdis galite panaikinti ir patys. Turbūt esate ne kartą matę rūdimis nusietas automobilių apatines dalis, bagažinės dangčius ir stiklų apvadus. Pirmiausiai reikia gerai apžiūrėti visą automobilį, kad galėtumėte nuspręsti, kiek ir kokių medžiagų reikės, ir kiek pastangų tai pareikalaus. Nepriekaištingam rezultatui eilinio mėgėjo kantrybės ir įgūdžių greičiausiai nepakaks, ypatingai jeigu rūdžių šaltiniai yra nedėkingose vietose. Kaip jau minėjome, dažniausiai rūdys pasirodo ant automobilio dugno, durelių apačios, arkų ir kitų apatinės dalies zonų. Jeigu norite sužinoti kaip pašalinti rūdis nuo metalo dugne, jums prireiks keltuvo arba bent jau remonto duobės patogiai prieigai, taip pat gali tekti nuimti dugno apsaugas. Apžiūrėkite ir vietas aplink stiklus, žibintus, patikrinkite kapoto priekinę dalį. Taigi, suradę visus rūdžių židinius turėtumėte juos atidžiai apžiūrėti.
Žingsnis po žingsnio instrukcija:
- Pasiruošimas: Pirmiausiai reikia pašalinti visas rūdis, t.y., nutrinti jas, kad matytųsi metalo paviršius. Greičiausiai rūdis nušveisti galite naudodami kampinį šlifuoklį su vieliniu šepečiu, bet neturint tokių prietaisų galima nušveisti ir ranka, naudojant P180 šveitimo popierių. Nušveitę rūdis turėtumėte pastebėti, kad metalo paviršiuje yra užsilikusių korozijos židinių - tai yra juodi taškeliai ant metalo paviršiaus.
- Rūdžių surišėjo naudojimas: Sekantis žingsnis yra korozijos židinių šalinimas, o tam yra skirtas rūdžių surišėjas. Šią priemonę galite įsigyti bet kurioje autodalių parduotuvėje ir daugelyje didžiųjų prekybos centrų. Aptepkite visas vietas, kuriose matomas nušveistas metalas bei korozijos židiniai. Užtepę surišėją palikite kelioms valandoms arba nakčiai, kad jis suveiktų. Paskui užteptas vietas nuvalykite naudodami vaitspiritą ir leiskite išdžiūti. Prieš pradedant ruošti kėbulą glaisto tepimui, gruntavimui ir dažymui, korozijos pažeistos vietos turi būti nušveistos iki metalo paviršiaus, kuris turi būti apdorotas naudojant rūdžių surišėją.
- Glaistymas: Glaistymas yra ilgiausia rūdžių šalinimo proceso dalis, ypatingai jeigu norite gražaus rezultato. Jis reikalingas nelygumų šalinimui bei duobučių užpildymui. Pirmam sluoksniui rekomenduojama naudoti glaistą su stiklo pluošto audiniu, kadangi jis yra tvirtesnis ir geriau atlaikys smūgius, vibracijas, lenkimus. Kai pirksite glaistą, jis bus komplektuojamas su mažu kietiklio buteliuku. Kietiklį su glaistu turite sumaišyti santykiu 1:10, kitu atveju jis gali nesukietėti arba kietėti per anksti. Glaistoma vieta turi būti nušveista švitriniu popieriumi ir nuvalyta, o tepti glaistą reikia pradedant bent keletą centimetrų nuo nušveistos vietos. Priklausomai nuo aplinkos temperatūros ir glaisto mišinio su kietikliu, jis turėtų pilnai sukietėti per keletą valandų. Dabar reikia šveisti glaistą švitriniu popieriumi ir lyginti paviršių. Pirmąjį sluoksnį greičiausiai teks šveisti stambiu P180 popieriumi, vėliau pereinant prie P400. Šveitimui naudokite medinę arba kietos gumos kaladėlę (jas galite įsigyti kartu su kitomis priemonėmis). Jeigu šveisite vien tik ranka, tai paviršius bus nelygus, o kieta kaladėlė užtikrins reikiamą rezultatą. Nušveitę pirmąjį glaisto sluoksnį turėsite tepti glaistą dar kartą ir kartoti tepimo, džiovinimo ir šveitimo procesą tol, kol paviršius bus lygus.
- Gruntavimas: Baigus glaistymo darbus laikas purkšti gruntą. Nuvalykite paviršių vaitspiritu ir užpukškite gruntą ant nušveistų paviršių. Purkškite tolygiais rankų judesiais ir nekeiskite atstumo tarp balionėlio ir kėbulo paviršiaus. Gruntui sudžiūvus galite jį šveisti naudojant P400 šveitimo popierių su kaladėle. Gruntą galima šveisti su vandeniu, nes priešingu atveju tai padaryti bus labai sunku. Šveičiant pastebėsite, kuriose vietose glaistas pasimato pirmiau, kur jo galimai trūksta ir vientisa grunto spalva leis lengviau pastebėti “bangas” bei duobes. Prieš dažymą visas paviršius turėtų būti padengtas gruntu, t.y., neturi matytis glaisto, nes prie grunto itin gerai kimba dažai ir nepersišvies glaisto spalva.
- Dažymas: Pirmiausiai apsiklijuokite aplinkines, nedažomas detales, apdenkite ratus. Prieš dažymą dar kartą nuvalykite paviršių vaitspiritu ir leiskite jam nudžiūti. Jeigu dažote lauke, tai venkite tiesioginių saulės spindulių, o temperatūra turėtų būti +15-22°C. Paprastesniam dažymui naudokite akrilinius dažus, nes jie jau sumaišyti su laku, todėl jums nereikės papildomai lakuoti paviršiaus. Prieš dažymą gerai išmaišykite dažus jeigu naudojate pistoletą arba gerai suplakite balionėlį. Dažykite tolygiais rankos mostais, venkite atstumo pokyčių ir nedažykite per lėtai, kad išvengtumėte dažų nubėgimo. Po dažymo keletą valandų saugokite paviršių nuo dulkių ir vabzdžių. Dažai išdžiūna apytiksliai per parą, bet plauti nudažytą detalę galima tik po savaitės.
Rūdžių prevencija
Jeigu norite išlaikyti savo automobilį kaip galima naujesnį, vertėtų pagalvoti apie kėbulo apsaugą nuo rūdžių. Automobilių gamintojai naudoja įvairias antikorozines technologijas, tačiau ilgainiui jos gali prarasti savo efektyvumą. Svarbu reguliariai prižiūrėti automobilį ir imtis prevencinių priemonių.
Būdai, kaip apsaugoti automobilį nuo rūdžių:
- Reguliarus plovimas: Žmonės yra linkę plauti ir čiustyti automobilius tuomet, kai tai leidžia orai, tačiau jie visiškai nekreipia dėmesio į purvą, druską ir kitus nešvarumus šaltuoju sezonu, taip leisdami susidaryti idealioms sąlygoms korozijai. Nepriklausomai nuo metų laiko, automobilį reguliariai plauk bekontaktėje plovykloje arba mikropluošto kempine nuvalyk purvą, druską ir kitas sąnašas. Kad apsaugotum laką, venk automatinių plovyklų ir aštrių kempinių.
- Nuolatinis patikrinimas: Korozijos sukeltos dėmės dažniausiai atsiranda netikėtai, akmenuko įdauža arba paukščių išmatoms pažeidus dažus. Kas porą mėnesių atidžiai apžiūrėk automobilį, ypač pakabą, langų rėmus ir visą apatinę kėbulo dalį. Ankstyvos korozijos stadijos pasireiškia dažų burbuliukais, kuriuos ganėtinai lengva pataisyti. Svarbu spręsti problemą iki rūdims pažeidžiant metalą - tuomet remontas bus gerokai brangesnis.
- Papildoma apsauga: Papildoma dažų apsauga yra labai dažna ir veiksminga priemonė nuo rūdžių. Priklausomai nuo biudžeto ir poreikių, gali rinktis iš skirtingų priemonių ir būdų, pvz., vaškavimo, keraminės dangos arba apsauginės plėvelės. Vaškavimas - pigiausias ir greičiausias būdas, įprastai kainuojantis 45-140 Eur ir išliekantis veiksmingu iki 3 mėnesių. Keraminė danga yra pažangesnis metodas, padedantis sukurti tvirtą, blizgų ir veiksmingą apsauginį sluoksnį, išliekantį 2-5 metus. Tokia apsauga įprastai kainuoja apie 500 Eur, priklausomai nuo automobilio dydžio ir būklės. Galiausiai, brangiausias ir patikimiausias apsaugos sprendimas - apsauginė plėvelė, veiksminga išliekanti iki 10 m. ir kainuojanti keletą tūkstančių eurų.
- Tinkama priežiūra: Stebėkite dažų būklę. Vaškuokite kėbulą. Laikykitės atstumo vairuodami. Priekinė automobilio dalis yra pažeidžiama labiausiai, nes ji atlaiko visus akmenukų smūgius.
Kova su automobilių rūdimis yra amžina - gamtos veiksniai ir kelių būklė nuolat kėsinasi į tavo automobilio išvaizdą ir tvirtumą. Tai ypač pavojinga neatsakingiems savininkams, kurie nepastebi korozijos jos ankstyvoje stadijoje ir nežino, kaip su ja susitvarkyti. Nors susidoroti su automobilio rūdijimu ir jo išvengti yra įmanoma, visgi tam prireiks šiek tiek pastangų ir pasiryžimo. Šiame įraše pateikiame svarbiausius patarimus ir būdus, kurie padės kovoti su rūdimis ir apsaugoti automobilį nuo aštrių korozijos nagų.
Kaip pašalinti rūdis | AUTODOC patarimai
Dabar jau žinote, kaip panaikinti rūdis nuo automobilio. Darbo yra nemažai, bet jis nėra labai sudėtingas, ypatingai jeigu nesiekiate idealaus rezultato. Rūdys yra vienas didžiausių automobilių priešų. Jis gali kelti rimtą pavojų vairuotojams ir keleiviams, todėl būtina ją pašalinti kuo greičiau. Mažus rūdžių dėmelius paprastai galima pašalinti relativ lengvai, tačiau jei problema yra sunkesnė, patariama kreiptis į specialistus.
tags: #kaip #atsikratyti #rudziu #automobilyje