Automobiliai sudaro įvairiapusę transporto priemonių grupę, kurią galima klasifikuoti pagal daugybę kriterijų. Vienas iš svarbiausių rodiklių, ypač kalbant apie krovinių gabenimą, yra automobilio krovumas. Šis straipsnis nagrinėja automobilių klasifikaciją, daugiausia dėmesio skiriant krovumui, taip pat aptaria kitus svarbius klasifikavimo aspektus, pagrindines transporto priemonių kategorijas ir techninius parametrus.
Pagrindiniai automobilių tipai ir paskirtis
Pagal paskirtį automobiliai skirstomi į transportinius ir specialiuosius. Transportiniai automobiliai toliau dalijami į keleivinius ir krovininius. Keleiviniai automobiliai apima lengvuosius automobilius ir autobusus, o krovininiai - sunkvežimius, automobilines cisternas, automobilius šaldytuvus ir vilkikus. Specialiųjų automobilių kategorijai priskiriamos automobilinės kopėčios, sanitariniai, gaisriniai automobiliai, kelių priežiūros ir statybos technika, grunto gręžimo automobiliai, lenktyniniai, sportiniai, atrakcionų, didelio važumo bei pusiau vikšriniai automobiliai, taip pat amfibijos.
Kiekvienas automobilis turi svarbiausias dalis, tokias kaip kėbulas arba kabina, variklis, transmisija, važiuoklė, vairavimo įtaisai, stabdžiai, elektros įrenginiai, kontrolės prietaisai, eismo saugos įranga, apsaugos nuo vagysčių įranga ir degalų bakas. Dauguma agregatų tvirtinami prie rėmo, tačiau berėmio automobilio rėmą atstoja kėbulas. Kėbulo dizainas pritaikomas pagal automobilio paskirtį.
Automobilių klasifikacija pagal krovumą
Sunkvežimiai yra klasifikuojami pagal jų krovumą, t. y. maksimalią leidžiamą gabenti krovinių masę. Ši klasifikacija padeda pasirinkti tinkamiausią transporto priemonę specifinėms pervežimo užduotims atlikti.
- Žemiausios klasės sunkvežimiai: krovumas mažesnis kaip 0,5 tonos.
- Žemosios klasės sunkvežimiai: krovumas nuo 0,5 iki 2,0 tonos.
- Vidutinės klasės sunkvežimiai: krovumas nuo 2,0 iki 5,0 tonos.
- Aukštosios klasės sunkvežimiai: krovumas nuo 5 iki 15 tonų.
- Aukščiausios klasės sunkvežimiai: krovumas didesnis kaip 15 tonų.
Krovumo santykis su savąja mase (automobilio masė be krovinio) nusako automobilio konstrukcijos tobulumą. Lengviesiems automobiliams šis santykis svyruoja nuo 0,25 iki 0,6, o sunkvežimiams - nuo 0,6 iki 1,6.
Lengvųjų automobilių klasifikacija
Lengvieji automobiliai taip pat skirstomi į klases, atsižvelgiant į variklio cilindrų tūrį ir automobilio savąją masę:
- Žemiausioji klasė: variklio cilindrų tūris mažesnis kaip 1,2 litro, savoji masė mažesnė kaip 850 kilogramų.
- Žemoji klasė: variklio cilindrų tūris 1,2-1,8 litro, savoji masė 850-1150 kilogramų.
- Vidutinė klasė: variklio cilindrų tūris 1,8-3,5 litro, savoji masė 1150-1500 kilogramų.
- Aukštoji klasė: variklio cilindrų tūris 3,5-5,0 litrai, savoji masė 1500-1700 kilogramų.
- Aukščiausioji klasė: variklio cilindrų tūris didesnis kaip 5,0 litrai, savoji masė didesnė kaip 1700 kilogramų.
Europos Sąjungos transporto priemonių kategorijos
Europos Sąjungoje (ES) yra nustatytos bendros transporto priemonių kategorijų apibrėžtys, siekiant skatinti laisvą prekių ir paslaugų judėjimą. Šios kategorijos apima ne tik pačias transporto priemones, bet ir jų junginius su priekabomis, kas leidžia tiksliau apibrėžti vairuotojo kompetenciją ir atsakomybę.
Pagrindinės motorinių transporto priemonių kategorijos pagal ES direktyvas ir Lietuvos teisės aktus:
- AM kategorija: Mopedai ir lengvieji keturračiai.
- A1 kategorija: Motociklai (iki 125 cm³, iki 11 kW).
- A2 kategorija: Motociklai (iki 35 kW).
- A kategorija: Motociklai ir triračiai (nuo 18 metų, su patirtimi arba nuo 24 metų).
- B kategorija: Lengvieji automobiliai (iki 3500 kg, iki 8 keleivių).
- BE kategorija: B kategorijos automobiliai su priekaba (iki 7000 kg junginio masė).
- B1 kategorija: Keturračiai lengvieji automobiliai (nuo 16 metų).
- C1 kategorija: Sunkvežimiai (3501-7500 kg).
- C1E kategorija: C1 kategorijos sunkvežimiai su priekaba (iki 12000 kg junginio masė).
- C kategorija: Sunkvežimiai (nuo 3500 kg, nuo 21 metų su profesine kvalifikacija).
- CE kategorija: C kategorijos sunkvežimiai su priekaba (nuo 21 metų su profesine kvalifikacija).
- D1 kategorija: Autobusai (iki 16 keleivių, iki 8 metrų ilgio).
- D1E kategorija: D1 kategorijos autobusai su priekaba.
- D kategorija: Autobusai (nuo 8 keleivių, nuo 21 metų su profesine kvalifikacija).
- DE kategorija: D kategorijos autobusai su priekaba.
- T kategorija: Traktoriai.
Transporto priemonių klasifikacija pagal paskirtį ir konstrukciją
Be kategorijų pagal vairuotojo pažymėjimą, transporto priemonės klasifikuojamos pagal jų paskirtį ir konstrukciją. Tai padeda suprasti transporto priemonės funkcijas ir tinkamumą įvairioms užduotims.
Pagrindinės transporto priemonių klasės:
- L klasė: Mopedai, motociklai, triračiai ir keturračiai.
- M klasė: Keleiviniai automobiliai (M1 - lengvieji automobiliai, M2 - mikroautobusai, M3 - dideli autobusai).
- N klasė: Krovininiai automobiliai (N1 - lengvieji sunkvežimiai, N2 - vidutinio dydžio sunkvežimiai, N3 - dideli sunkvežimiai).
- O klasė: Priekabos ir puspriekabės (O1-O4 pagal masę).
- T klasė: Traktoriai.
- G klasė: Visureigiai.
Automobilių klasifikacija pagal dydį ir kėbulo tipą
Lengvieji automobiliai (M1 klasė) taip pat skirstomi į segmentus pagal dydį ir kėbulo tipą, atsižvelgiant į jų paskirtį ir erdvumą.
Automobilių segmentai:
- A segmentas: Maži miesto automobiliai.
- B segmentas: Maži automobiliai.
- C segmentas: Kompaktiniai automobiliai.
- D segmentas: Vidutinės klasės automobiliai.
- E segmentas: Aukštesnės klasės automobiliai.
- F segmentas: Prabangūs automobiliai.
- SUV (Sport Utility Vehicle): Visureigiai.
Be šių segmentų, automobiliai skiriasi ir kėbulo tipais: sedanas, hečbekas, universalas, kupė, kabrioletas, mikroautobusas, visureigis, krosoveris, limuzinas ir kt. Kiekvienas kėbulo tipas turi savų privalumų ir trūkumų, darančių įtaką automobilio funkcionalumui, išvaizdai ir praktiškumui.
Techniniai parametrai ir jų įtaka klasifikacijai
Transporto priemonės klasifikacija priklauso ir nuo techninių parametrų, tokių kaip variklio galia, darbinis tūris, masė, matmenys. Šie parametrai svarbūs nustatant transporto priemonės tinkamumą tam tikrai kategorijai ir užtikrinant atitiktį saugumo bei aplinkosaugos reikalavimams.
Svarbiausi techniniai parametrai:
- Variklio galia: matuojama kilovatais (kW) arba arklio galiomis (AG).
- Variklio darbinis tūris: matuojamas kubiniais centimetrais (cm³).
- Didžiausia leidžiamoji masė: didžiausia transporto priemonės masė su kroviniu ir keleiviais.
- Masė be krovinio (savoji masė): transporto priemonės masė be krovinio ir keleivių.
- Matmenys: transporto priemonės ilgis, plotis ir aukštis.
- Galios ir masės santykis: svarbus motociklų klasifikacijai.
Atskirai reiktų aptarti autocisternas, kadangi joms klasikinė termino „kėbulas" samprata nelabai tinka. Cisternos, skirtingo nuo kitų krovinių automobilių, paprastai skirstomos pagal cisternos tūrį ir paskirtį. Taip pat reiktų žinoti, kad krovininio transporto klasifikavimas pagal kėbulus, neatsiejamas nuo tokios sampratos, kaip „automobilio sudėtis". Kitaip sakant, sunkvežimis gali būti tiek viena, atskira transporto priemonė, tiek gali būti sujungtas į autotraukinį arba tai gali būti balninio vilkiko kombinacija su puspriekabe.
Ašių kiekis tai ne tik techninė automobilio charakteristika, bet ir svarbus jo krovininės galios rodiklis. Būtent krovininė krovinius pervežančio transporto galia yra vienas svarbiausių faktorių renkantis automobilį konkretaus krovinio gabenimui. Be to, reiktų žinoti, kad nuo ašių skaičiaus ir svorio pasiskirstymo tarp jų priklauso ar sunkvežimis bus leistas į vieną arba kitą bendrojo naudojimo kelią.
Jeigu tiksliai išmanysite krovininių automobilių klasifikaciją, galėsite nesunkiai pasirinkti patį tinkamiausią automobilį jūsų kroviniui pervežti. Automobilis yra universaliausia ir, paprastai, pigiausia krovinių gabenimo sausuma priemonė. Be to, krovininiai automobiliai pasižymi puikiomis kėbulo transformacijos galimybėmis.
tags: #kaip #automobiliai #skirstomi #pagal #krovuma