Akumuliatorius ir baterijas sudaro vienas arba keli elementai. Baterija ar akumuliatorius? Techniniu požiūriu teisingiausias bus pats išsamiausias variantas - baterija. Nes bet koks automobilio akumuliatorius - tai kelios baterijos (sekcijos), uždarytos į bendrą korpusą ir sujungtos viena su kita nuosekliai. Kiekviena akumuliatoriaus dalis yra talpykla, užpildyta elektrolitu - skysčiu, kurio molekulės gali suskaidyti į teigiamai ir neigiamai įkrautus jonus. Plokštės - anodas ir katodas - panardintos į automobilio akumuliatoriaus skystį. Jei per juos praeina elektros srovė, tada „banke“ prasideda cheminių reakcijų grandinė, sudarydama naujus junginius. Plokštelių korys - tai būtent ta vieta, kurioje įvyksta cheminės reakcijos ir susikuria elektronai. Jų srautas ir yra elektros srovė. Būtent plokštelių koryje vykstančios cheminės reakcijos išlaisvina elektronus. Jei šie procesai negrįžtami (tai yra naudojant išorinį srovės šaltinį įkrauti elemento negalima), tai toks elementas vadinamas baterija. Jeigu išorinė šaltinio srovė suteikia galimybę pakartotinai įkrauti elementą, tada jis vadinamas akumuliatoriumi.
Prieš nuspręsdami, kurie akumuliatoriai geriausiai tinka jūsų transporto priemonei, pirmiausia pažvelkime į jų dizainą. Akumuliatoriai dažniausiai skirstomos pagal elektrolito tipą. Labiausiai paplitusios yra rūgštinės, kuriose katodas ir anodas dedami į vandeninį rūgšties, dažniausiai sieros, tirpalą. Rečiau naudojami šarminiai tirpalai su šarminiu natriu arba kaliu. Jie turi mažą savaiminio išsikrovimo lygį ir silpna išėjimo srovę. Todėl jie naudojami ten, kur ilgą laiką reikia mažų srovių.
Naujausios tendencijos transporto pramonėje (ir ne tik joje) - ličio baterijos. Jų elektrolito sudėtis gali būti skirtinga ir gana sudėtinga. Be to, dažniausiai tai visai ne skystis. Tokie akumuliatoriai vis dar yra labai brangus, tačiau pagal sukauptos energijos kiekio santykį su akumuliatoriaus dydžiu ir svoriu joms nėra lygių. Štai kodėl jie naudojami šiuolaikinėse elektrinėse transporto priemonėse kaip traukos akumuliatoriai. Apie tai, kokį akumuliatorių pirkti elektromobiliui, pakalbėsime atskirai, o šiame straipsnyje apžvelgsime tik starterių švino-rūgštinius akumuliatorius, kurių yra 99,9% automobilių su vidaus degimo varikliais. Toks akumuliatorius yra palyginti pigus ir paprastos konstrukcijos - kaip ir pagrindinės jame vykstančios cheminės reakcijos tarp švino, vandens ir sieros rūgšties. Tačiau cheminė pusiausvyra jame ne visada yra stabili. Pavyzdžiui, įkrovimo metu kaip tarpiniai produktai išsiskiria deguonis ir vandenilis, kurie gali tiesiog išeiti iš akumuliatoriaus. Ir jei įkrovimas bus per stiprus, jis sprogs! Inžinieriai daugelį metų bandė išlyginti visus rūgštinių baterijų trūkumus. Beveik viskas yra optimizuojama - nuo elektrodų vietos ir medžiagos iki akumuliatoriaus korpuso konstrukcijos, fiksuojančios dujų garavimą.
Švino-rūgštinių akumuliatorių konstrukcija ir tipai
Akumuliatoriaus gamyba prasideda nuo svarbiausios jo dalies - plokštės, kurioje cirkuliuos elektra. Abi plokštės pusės yra padengtos specialiu švino oksidu. Kuo baterijoje daugiau šių plokščių, tuo galingesnė paleidimo srovė. Antrasis žingsnis - plokštes suvynioti į akytą polietileną, vengiant kontakto tarp teigiamas ir neigiamas elektrodų. Tuomet surenkamas rinkinys, susidedantis iš 60-96 plokštelių. Tai ir yra tikroji baterija. Nors daugumą darbų atlieka automatizuoti įrenginiai, kokybę užtikrina kvalifikuoti darbuotojai. Jie pataiso mašinų broką. Tuomet plokščių komplektai yra dedami į kitą įtaisą, kuriame pašalinamas oksidacijos sluoksnis. Dabar prasideda pagrindinis procesas - plokščių sujungimas. Tam naudojamas iki 400 laipsnių įkaitintas švinas, kuris pilamas į specialias formas ir iškart atvėsinamas. Beje, siekiant apsaugoti darbuotojus nuo kenksmingų sąlygų, kiekvienas iš jų visada nešioja specialius batus ir veido kaukes. Administracija kiekvieną mėnesį siunčia pasitikrinti visus darbuotojus, ar švinas nepakenkė jų organizmui. Sekantis gamybos etapas - plastmasinių dėžių paruošimas plokščių paketams. Beje, jos importuojamos iš Lenkijos arba Prancūzijos. Pagaliau švino oksido plokštelės pasiekė savo ilgalaikes darbo vietas. Aiškiai matoma, kaip elektra tekės per jas. Suvirinus plokštelių sujungimus, ateina laikas dar vienam kokybės patikrinimui. Tai atliekama specialia mašina, kurią valdo akylas darbuotojas. Praėjus patikrinimą, akumuliatoriai po truputį įgauna prekinę išvaizdą. Atėjo laikas uždėti pliuso ir minuso antgalius. Beje, minuso antgalis yra kiek plonesnis. Štai dar vienas patikrinimas. Šį kartą tikrinama, ar akumuliatorius yra sandarus. Tai daro specialus aparatas į bateriją pūsdamas orą ir tikrindamas ar yra nesandarių vietų. Jei baterija praeiną kokybės patikrinimą, ji keliauja į patalpą, kurioje akumuliatoriai yra pripildomi sieros rūgštimi. Tai atlieka automatizuota techniką, kurią prižiūri visas apsaugines priemones dėvintys darbuotojai. Užpildžius visais reikiamais skysčiais, ateina laikas akumuliatorių pakrauti. Tai daroma atskiroje patalpoje, o krovimas užtrunka nuo 15 iki 40 valandų. Po krovimo, ateina laikas akumuliatorius nuplauti specialioje mašinoje. Tai reikalinga, jei ant korpuso yra užsilikę rūgšties pėdsakų. Galiausiai užklijuojami lipdukai.
Galbūt vaikystėje ant savo tėčio ar senelio seno automobilio matėte juodą akumuliatorių su apvaliais kištukais, išdėstytais iš eilės. Jis buvo išdėstytas tiksliai taip, kaip aprašėme aukščiau - anodo ir katodo plokščių pakuotės, korpusas užpildytas juodu sandarikliu viršuje, švino plokštės, jungiančios gretimų skardinių laidus. Tokiai baterijai reikėjo reguliariai tikrinti elektrolito lygį, papildyti distiliuotu vandeniu, kuris dingsta dėl skilimo į vandenilį ir deguonį, ir … plovimo, nes kartu su dujomis išsiveržia ir sieros rūgšties garai. Apsistoję ant akumuliatoriaus korpuso, jie išprovokavo padidėjusį savaiminį išsikrovimą. Ir iš plokščių palaipsniui, veikiant vibracijai, nukrito nuosėdos (dumblas), kurios galėjo trumpai sujungti anodą su katodu.
Tobulėjant automobiliui, jam reikia vis daugiau elektros energijos daugeliui sistemų ir mazgų - nuo elektrinio benzino siurblio iki šildomo priekinio stiklo. Tai reiškia, kad akumuliatorių reikia krauti intensyviau. H2 ir O2 susidarymą palengvina stibis - medžiaga, kuri dedama į minkštą šviną, kad iš jo esančios plokštės turėtų reikiamo stiprumo. Inžinieriai sugebėjo patobulinti plokščių dizainą, kad jas būtų galima pagaminti naudojant mažiau stibio. Jie beveik nepraranda vandens - dažniausiai neturi kamščių, tačiau yra apsauginiai vožtuvai. Net geriausioms „mažai stibio“ baterijoms reikia reguliarios priežiūros, tačiau greičiausiai tai teks plauti ir patikrinti jų lygį. Dauguma šiandien rinkoje esančių baterijų yra tokio tipo.
Baterijos, kurioms visiškai nereikia priežiūros, yra baterijos, pažymėtos Ca. - jose yra švino tinkleliai, pagaminti pridedant kalcio. Ši technologija beveik pašalino vandens „perdegimą“, kelis kartus sumažino savaiminio išsikrovimo laipsnį, o įkrovimas tapo nekritiškas. Tačiau „kalcio“ akumuliatoriai labiau nei kiti kenčia nuo gilaus iškrovimo ir po kelių išsikrovimo ciklų gali prarasti talpą visam laikui. Šių baterijų konstrukcija yra dviejų ankstesnių baterijų derinys. Hibridiniuose akumuliatoriuose plokštės su kalciu yra ant neigiamo poliaus, o pridedant stibio - ant teigiamo. Šios baterijos turi savo pavadinimą - Ca / Sb arba Calcium plus. Tačiau dažnai jie parduodami be etikečių, nes tinka montuoti vietoj standartinių baterijų.
Automobiliuose pradėjus masiškai diegti start/stop, starterių-generatorių ir stabdymo energijos atgavimo sistemas, reikalavimai akumuliatoriams taip pat labai pasikeitė. Kad akumuliatorius atlaikytų dažną variklio užvedimą ir galingus įkrovimo impulsus, inžinieriai sugalvojo Absorbent Glass Mat technologiją. AGM akumuliatoriuose švino plokštės (dažniausiai legiruotos su kalciu ir sidabru) yra suvyniotos į stiklo mikropluoštą, kuris yra impregnuotas elektrolitu. Tai prisideda prie geresnio cheminių komponentų pasiskirstymo ir apsaugo nuo vadinamojo elektrolito atskyrimo. Rezultatas - puikus elektronų perdavimas ir didelis atsparumas kintamoms apkrovoms.
Akumuliatorių tipai pagal konstrukciją ir priežiūrą
- 1. Daugkartinio naudojimo. Jiems veikiant garai laisvai susilieja su aplinka (vanduo, deguonis ir vandenilis, susidarę dirbant akumuliatoriui, gali laisvai garuoti iš jo vidaus).
- Uždaro tipo akumuliatoriai. Jų viduje vyrauja aukštas slėgis, reguliuojamas apsauginio slėgio vožtuvo jis išleidžia susidariusias dujas (deguonį ir vandenilį), jeigu slėgis akumuliatoriaus viduje per didelis.
Daugkartinio naudojimo akumuliatoriai su kamšteliais, uždengiančiais sklendes, skirstomi į dvi rūšis.
- Pirmos rūšies akumuliatorių elektrodų grotelės, ant kurių sudėta aktyvioji masė, pagamintos iš švino (Pb) su 4-5 proc. stibio (Sb) priedu. Tokius akumuliatorius reikia labiau prižiūrėti - dažniau tikrinti skysčio lygį ir prireikus pripilti distiliuoto vandens.
- Antros rūšies akumuliatorių sudėtyje švino ir stibio yra mažiau nei 3,5 proc., taigi skysčio lygį akumuliatoriuje galima kontroliuoti rečiau.
Akumuliatoriuje vykstant cheminėms reakcijoms elektrolite (elektrolitas - 40 proc. sieros rūgšties ir vandens tirpalas) esantis vanduo skaidomas į deguonį ir vandenilį. Vykstant šiam procesui iš akumuliatorių vanduo tiesiog garuoja. Iš akumuliatorių, į kurias negalima įpilti distiliuoto vandens ar patikrinti esamo elektrolito lygio, vanduo dėl cheminių procesų garuoja labai menkai. To pasiekiama keliais būdais. Lydinio tipas parenkamas priklausomai nuo to, kurie akumuliatoriaus techniniai duomenys gamintojui svarbiausi. Pavyzdžiui, jei svarbiausias reikalavimas - ciklinis ir mechaninis atsparumas, o pripildyti distiliuoto vandens - ne problema, tokiu atveju naudingesnis švino ir stibio lydinys. Dažniausiai lengvųjų automobilių akumuliatoriams keliami reikalavimai: turi ilgai veikti, pasižymėti gerais techniniais duomenimis, į juos negalima įpilti vandens ir pamatuoti elektrolito tankio.
Dar kitas būdas, kaip kuo mažiau prarasti vandens, taikomas atviro tipo akumuliatoriams, į kuriuos nėra galimybės pripilti skysčio ir pamatuoti elektrolito tankio. Kad būtų užtikrintas pakankamas elektrolito kiekis visu eksploatavimo laikotarpiu (3, 4 arba 5 metams), gaminant į akumuliatorių įpilama daugiau elektrolito. Be to, šio tipo akumuliatoriai uždengiami specialiu dangčiu su „labirintiniais“ kanalais. Dar vienas būdas, kaip kuo labiau išsaugoti skystį, yra jo rekombinacija, tai yra vandens „atkūrimas“ ir jo grąžinimas į elektrolitą. Atviro tipo akumuliatoriuose kaip papildoma priemonė gali būti naudojamos katalitinės plokštelės - jos padeda iš deguonies ir vandenilio garų gauti vandens.
Akumuliatoriaus elektrodai dažniausiai būna plokšti, išrikiuoti lygiagrečiai ir padalyti skirtuvu. Akumuliatoriuose elektrolitas dažniausiai yra skysto pavidalo. Jis gali išsilieti (tada kai akumuliatorius pasvyra arba pažeistas jo korpusas), be to, pasireiškia segregacija (kai sunkesnė medžiaga yra apačioje, lengvesnė - viršuje), o tai, kaip pasiskirstęs elektrolitas, lemia akumuliatoriaus našumą.
AGM tipo akumuliatoriai ir kitos specializuotos grupės
- AGM tipo akumuliatorių (AGM - Absorbent Glass Mat, liet. Atskira akumuliatorių grupė - motorolerių, motociklų, keturračių akumuliatoriai. Motociklų akumuliatorių įtampa gali būti 6 V arba 12 V. Gaminami atviro tipo akumuliatoriai, į kuriuos galima pripilti vandens, ir vienkartiniai uždaro tipo VRLA.
- Tai visai kita akumuliatorių grupė. Kalbant apie HD (Heavy Duty) klasės akumuliatorius, didžiausias dėmesys skiriamas ilgalaikiam darbui, o jie patys labiausiai tinkami sunkvežimiams. HD klasės akumuliatoriai gaminami tik atviro tipo, galima pripilti distiliuoto vandens ir patikrinti elektrolito kiekį.
Kad yra automobilyje akumuliatoriai, žmonės paprastai jo neprisimena tol, kol su juo nėra problemų. Kuo daugiau reikia elektros energijos, tuo didesnės kuro sąnaudos 1960 metais automobiliui vidutiniškai reikėjo apie 300 W elektros energijos. Elektros energija reikalinga dar ir dėl kitų priežasčių. Kai automobilis stovi, ji palaiko tam tikrų prietaisų ir įrenginių veiklą, pavyzdžiui, garso aparatūros, kompiuterio atminties, signalizacijos sistemos. Taigi jei automobilio akumuliatorius nuolat išsikrauna, labai svarbu pamatuoti srovę, išeinančią iš akumuliatoriaus tuo metu, kai neužvestame automobilyje signalizacijos sistema išjungta. Gana dažnai tokios problemos priežastis - netvarkinga automobilio elektros instaliacija. Taigi nė kiek nestebina vokiečių automobilių klubo ADAC paskelbti duomenys, iš kurių matyti, kad 2006 metais Vokietijoje net 35 proc. lengvųjų automobilių gedimų buvo susiję su netvarkinga elektros instaliacija, o daugiau nei pusės iš jų dėl to sugesdavo akumuliatoriai.
Akumuliatoriaus energijos kiekis priklauso ir nuo jo temperatūros. Štai, pavyzdžiui, kaip teigia akumuliatorių gamintoja „Varta“, jei akumuliatoriaus temperatūra žemesnė nei -20 °C, jo elektros energijos kiekis sumažėja per pusę. Tokia pati variklio temperatūra padvigubina srovės stiprumą, paimamą iš starterio užvedant variklį. Akumuliatoriaus pajėgumas ir patvarumas tiesiogiai priklauso ir nuo to, kaip sklandžiai veikia generatorius bei starteris.
Gamybos procesas
Pirmasis pasirinktinio akumuliatoriaus gamybos žingsnis yra suprasti ir įvertinti konkrečius kliento poreikius. Kai dizainas bus patvirtintas, kitas žingsnis yra įsigyti reikiamų medžiagų. Aukštos kokybės žaliavų, tokių kaip katodas ir anodo medžiagos, elektrolitai ir separatoriai, yra būtini akumuliatoriaus našumui. Jei pirkimo procesas paprastai trunka nuo 3 iki 7 dienų, tačiau jei yra tiekimo grandinės problemos, arba jei yra tam tikrų medžiagų. Tai yra labiausiai daug laiko reikalaujanti proceso dalis. Tai susideda iš kelių žingsnių, tokių kaip elektrodų paruošimas, akumuliatoriaus surinkimas ir preliminarūs bandymai. Kiekvienas žingsnis reikalauja griežtos kokybės kontrolės, kad būtų užtikrintas akumuliatoriaus veikimas ir saugumas. Surinkus akumuliatorių, reikia atlikti daugybę bandymų, kad būtų patikrinta jo našumas, saugumas ir patikimumas. Tai apima funkcinius bandymus, akumuliatoriaus gyvenimo ciklo bandymą ir saugos testavimą. Kai baterijos išlaiko visus bandymus, jos yra supakuotos ir paruoštos pristatymui. Derinant visus šiuos etapus, tipiškas pasirinktinės baterijos gamybos laikas yra nuo 15 iki 30 dienų.
Ličio jonų akumuliatorių gamyba
Ličio jonų baterijų kūrimas yra kruopštus mokslo ir inžinerijos baletas, kuriame kiekvienas žingsnis yra atliktas neprilygstamai tiksliai.
Elektrodų gamyba
Elektrodų gamyba yra ta vieta, kur prasideda akumuliatoriaus kelionė. Jie yra tarsi baterijos širdis. Pirma, mes naudojame žaliavas, daugiausia grafitą anodui ir skirtingus ličio junginius katodui, ir mes jas gerai išvalome. Šis žingsnis yra labai svarbus, nes bet kokie nešvarumai ar priemaišos gali sutrikdyti akumuliatoriaus veikimą. Jas visas išvalius, šias medžiagas sumaišome su specialiais tirpikliais, kad susidarytų lygi suspensija. Labai svarbu pasiekti tinkamą konsistenciją; net ir nedideli pakeitimai gali sutrikdyti, kiek energijos gali sukaupti akumuliatorius ir kaip greitai įkraunama ar išsikraunama. Tada šią srutą paskirstome ant metalinių folijų - vario anodui ir aliuminio - katodui - taip vadiname „danga“. Danga turi būti lygi, kitaip gali susidaryti taškai ir sutrumpėti baterijos veikimo laikas. Po padengimo folija eina per didelio tikslumo džiovinimo tunelius, kad pašalintų tirpiklį, paliekant tik elektrodo medžiagą. Kai jie išdžiūsta, šiuos elektrodų lakštus supjaustome tikslių formų ir dydžių, pagamintų pagal užsakymą, kad tiktų mūsų kuriamam akumuliatoriui. Trumpai tariant, elektrodų gamyba yra meno ir mokslo derinys, kuriame svarbi kiekviena detalė, o tikslumas yra labai svarbus. Tai sudaro sąlygas sukurti tvirtą ir patikimą akumuliatorių.
Baterijų elementų gamyba
Gilindamiesi į ličio baterijų gamybą, patraukėme į veiksmo kupiną surinkimo liniją. Čia visos detalės susijungia ir sudaro mūsų energijos žvėrį. Čia dieną valdo tikslumas ir žinios. Pirmiausia paruošiame tuos elektrodų lakštus. Anodo ir katodo lakštai padengiami specialia aktyvių medžiagų danga, kuri padeda kaupti ir išleisti energiją. Tada ateina separatorius - tai plonas, bet kietas sluoksnis, kuris yra tarp lakštų. Tai neleidžia jiems liesti vienas kito, bet leidžia tiems jonams prasiskverbti be kliūčių. Po to ateina laikas elektrolitui. Tai ne bet koks skystis; tai padeda tiems ličio jonams judėti ir taip pat veikia kaip laidininkas, padidinantis akumuliatoriaus veikimą. Visi šie komponentai sukuria jaukius namus - tvirtą metalinį vamzdelį arba lankstų maišelį, priklausomai nuo to, ko reikalauja darbas. Kitame etape surinkta elementų struktūra sujungiama su gnybtais arba elementų ąselėmis kartu su bet kokiais saugos įtaisais, naudojant ultragarsinį arba lazerinį suvirinimo procesą. Bet mes dar nebaigėme. Kiekvienas akumuliatoriaus elementas išbandomas intensyviai. Mes kalbame apie tokius dalykus kaip įtampos lygis ir tai, kaip jie atlaiko šilumą, kad įsitikintume, jog jie yra aukščiausios klasės ir ypač saugūs.
Nuo atskirų elementų iki baterijų paketų
Ar kada susimąstėte, kaip išmaniojo telefono baterijoje esantys maži ličio jonų elementai gali maitinti įrenginį valandas? Šios atskiros ląstelės yra sugrupuotos į akumuliatorių blokus. Įsivaizduokite vieną ląstelę kaip solo muzikantą. Galingas ir pats savaime, bet kartu su kitais jis sudaro orkestrą. Elektrinių transporto priemonių (EV) srityje šį orkestrą gali sudaryti tūkstančiai elementų. Pavyzdžiui, įprastoje EV baterijoje gali būti 4,000 elementų, kurių bendra įtampa yra apie 400 V. Šios ląstelės gali būti jungiamos nuosekliai, kad padidintų įtampą, arba lygiagrečiai, kad būtų padidintas pajėgumas. Statybos procesas yra labai detalus. Kiekvienas elementas yra kruopščiai patikrintas, ar įtampa yra vienoda, siekiant įsitikinti, kad jie visi veikia vienodai. Tada jie surūšiuojami pagal jų pajėgumus ir voltus - tai labai svarbus žingsnis siekiant išvengti bet kokių trukdžių dirbant. Surūšiuoti jie sujungiami su šynomis ir yra prižiūrimi centrinės baterijos valdymo sistemos (BMS), kad būtų užtikrintas didžiausias našumas. Bet tai daugiau nei tik ląstelių susiejimas. Įdiegtos šilumos valdymo sistemos, kad būtų galima kontroliuoti temperatūrą ir užtikrinti, kad pakuotė per daug neįkaistų. Uždedami apsauginiai apvalkalai, apsaugantys įrenginį nuo bet kokių išorinių pavojų. Atskirų elementų pavertimas akumuliatoriumi yra tarsi meno kūrinio kūrimas. Tai tikslumo, inžinerijos ir kūrybiškumo derinys, užtikrinantis, ar tai telefonas, ar elektromobilis, jis bus patikimas, efektyvus ir ilgalaikis energijos šaltinis. Ir visa tai, laikantis pramonės standartų praktikos ir optimizuojant galios tankį, užtikrinant, kad kiekvienas kūrinys būtų elektrochemijos šedevras, nutolęs nuo vidaus degimo variklių pasaulio.
Kaip veikia ličio jonų baterijos?
Kokybės kontrolė ir bandymai
Ličio baterijų pasaulyje kokybė priklauso ne tik nuo to, kaip gerai jos veikia, bet ir apie daiktų saugumą. Naudoti juos netinkamu būdu gali būti rizikinga, bet ar baterija pagaminta be aukščiausios klasės patikrinimų? Tai tarsi paslėptas pavojus, laukiantis iškilimo. Įsivaizduokite taip: akumuliatorius su mažyte neveikiančia dalimi iš pradžių gali atrodyti nereikšmingas. Tačiau laikui bėgant šis mažas žagsėjimas gali sukelti netolygų nusidėvėjimą, galbūt net trumpąjį jungimą arba, blogiausiu atveju, sukelti gaisrą.
Įeikite į griežtą kokybės kontrolės režimą. Kiekviena baterija, atsirandanti iš mūsų gamybos linijos, yra išbandoma tiek vizualiai, tiek našumu pagrįsta. Pavyzdžiui, talpos testas gali atskleisti, ar akumuliatoriaus talpa yra 4900 mAh, o ne žadėta 5000 mAh, taip užtikrinant, kad joks vartotojas nepasikeistų. Taip pat šiluminiai testai užtikrina, kad net ir ekstremaliomis sąlygomis mūsų baterijos išliks vėsios ir tvarkingos.
Mūsų įsipareigojimas kokybei neapsiriboja bandymais. Kruopščiai parenkame kiekvieną ląstelę ir priedą, griežtai laikydamiesi ISO gamybos standartų. Ličio geležies fosfatą kaip pagrindinę medžiagą pasirinkome apgalvotai - jis garsėja savo saugos savybėmis, pašalina gaisro ar sprogimo riziką. Be to, šį saugos tinklą sustiprina mūsų integruota BMS, veikianti kaip budrus sargas, užtikrinantis, kad kiekviena baterija veiktų pagal saugius parametrus.
Išsamus ličio baterijų bandymas prieš patekimą į rinką. Žmonėms, kurie kuria ir kuria elektroninius prietaisus, labai svarbu įsitikinti, kad ličio baterijos yra saugios. Akumuliatoriaus patikimumas ir saugumas gali sugadinti arba sugadinti gaminį. Prieš užsidegant žaliai ličio baterijai palikti gamyklą, ji patiria daugybę sunkių bandymų.
tags: #kaip #gaminami #akumuliatoriai