Namuose ir darbo patalpose praleidžiame daug laiko, tad labai svarbu, ar jose gera ventiliacija, ar oras švarus ir neužterštas. Laikoma, kad žmogaus sveikata apie 20 proc. priklauso nuo gyvenamosios aplinkos oro. Mokslininkai yra nustatę, jog blogai vėdinamų patalpų oras yra kenksmingesnis už atmosferos. Taip yra todėl, kad patalpoje yra daug taršos šaltinių, tai gali būti grindų dangų, baldų medžiagose naudojamos dervos ir klijai, higienos aerozoliai, buities chemikalai, naminiai gyvūnai, mūsų pačių iškvėptas anglies dvideginis ir kt. Vienas iš kokybiškos aplinkos ir geros sveikatos faktorių - besikeičiantis ir švarus patalpų oras, paprasčiau šnekant - pakankamai gerai vėdinamos patalpos. Pilnaverčio vėdinimo trūkumas gali būti alergijų, astmos, pelėsių atsiradimo priežastimi. Kasdien suvalgome ir išgeriame apie 4 kg maisto ir vandens bei įkvepiame apie 25 000 litrų (15 kg) oro. 90 proc. šio oro sudaro patalpų oras. Bet kažkodėl maisto ir vandens kokybei keliame daug didesnius reikalavimus nei oro kokybei. Susikoncentravę ties šilumos taupymu neretai pamirštame vėdinimą. Jo svarba ypač išryškėja žiemą, kai per sandarius ir nepraveriamus langus į namus ar darbo patalpas nepatenka pakankamai šviežio oro. Tačiau užtikrinti oro cirkuliaciją būtina netgi senuose pastatuose. Tą galima padaryti be ortakinės vėdinimo sistemos, kurią įrengti kur kas paprasčiau nei mechaninio vėdinimo sistemą.
Natūralus vėdinimas ir šilumos praradimai
Pats paprasčiausias ir pigiausias būdas yra natūralus vėdinimas, kai oras dėl temperatūrų ir slėgio skirtumo pats skverbiasi į patalpas ir pats iš jų pasišalina. Natūraliai ventiliacijai būtini vėdinimo kanalai ir angos grynam orui įtekėti. Įstačius sandarius langus ir duris, sumažėja galimybių šviežiam orui patekti į patalpas, o dalį dienos laikyti pravirus langus neracionalu, nes prarandama šiluma ir traukia skersvėjai. Šią problemą galima spręsti įrengiant reguliuojamo skerspjūvio vėdinimo angas, naudojant srovelinius ventiliatorius ar kitokias ventiliacijos sistemas. Bet šviežias oras vis tiek nepateks į namus, jei neturės pro kur pasišalinti. Traukai būtini ventiliacijos kanalai (kaminai), kurių skersmuo priklauso nuo vėdinamos patalpos dydžio, kamino aukščio ir kitų parametrų. Teisinga natūralaus vėdinimo schema būtų tokia: lauko oras pirmiausia patenka į miegamuosius, po to į gyvenamąjį kambarį, prieškambarius ar koridorius ir per virtuvę arba sanitarinius mazgus pasišalina išsinešdamas anglies dvideginį bei drėgmę. Tas pats oras iš pradžių vėdina mažiau užterštas patalpas, vėliau - labiau užterštas. Oras teisinga kryptimi (iš švaresnių patalpų link nešvarių) juda tik tada, kai yra slėgių skirtumas, t.y., oras visada juda iš didesnio slėgio zonos link mažesnio. Slėgių skirtumą natūraliame vėdinime užtikrina gamtiniai faktoriai - temperatūrų skirtumas tarp lauko ir vidaus bei vėjas. Nemažą įtaką natūraliai traukai turi vėdinimo šachtos arba kanalai. Jie turi būti švarūs ir įrengti taip, kad kanalo skersmuo būtų pakankamas reikiamam oro kiekiui pasišalinti ir trauka nebūtų atbulinė. Trauka gali apsigręžti dėl per mažo natūralaus vėdinimo kanalų aukščio virš stogo, netinkamos kanalo išėjimo angos formos, dėl gretimų aukštesnių statinių, kalvų ar miško įtakos, dėl tame pačiame bute veikiančio oro ištraukimo ventiliatoriaus.
Kadangi be oro gyventi negalime, šiltas patalpos oras natūraliai, veikiamas tik oro cirkuliacijos jėgų, išstumiamas pritekančio į jo vietą šviežio oro srauto. Vėdinimo sistemose, kurios veikia natūralios traukos pagrindu, o tokios be išimties yra daugelyje miesto ir kaimo pastatų, prarandama daug šilumos. Šiuo atveju nenaudojami jokie papildomi energijos šaltiniai, tačiau su išmetamu oro prarandama šiluma. Natūralios traukos ventiliacija dažnai yra pagrindinė didelių šilumos energijos sąnaudų priežastis. Vietoje to, kad šildytumėme savo būstą ar darbo patalpas, mes šildome lauko orą ir kaimynines apylinkes.
Pelėsiai - šaltų sienų ir prasto vėdinimo pasekmė. Patalpos gali būti vėdinamos keliais būdais: natūraliu būdu, mechaniškai ištraukiant orą arba mechaniškai tiekiant bei ištraukiant orą, taip pat rekuperacijos būdu.
Rekuperacinė vėdinimo sistema
Efektyviausiai vėdina ir tuo pačiu taupo šilumos energiją mechaninė ventiliacija, o tiksliau - mechaninio oro ištraukimo ir tiekimo sistemos su šilumos atgavimo funkcija. Tokiose sistemose šalinamo oro šiluma yra panaudojama pritekančio oro sušildymui iki tam tikro lygio. Čia svarbu, kad į patalpas oro patektų būtent tiek, kiek reikia - nei daugiau, nei mažiau. Todėl tiksliam ir ekonomiškam rekuperacinės sistemos funkcionavimui būtina, kad oro srautus būtų galima reguliuoti, priklausomai nuo poreikių. Tam naujai statomiems, renovuojamiems pastatams parengiami vėdinimo sistemos projektai, skaičiuojami oro srautai.
Projektuojant vėdinimo sistemą apskaičiuojami ir subalansuojami tiekiamo ir šalinamo oro srautai, užtikrinantys oro kokybę patalpų viduje. Vėdinimo sistemos projektavimas remiasi patalpų naudojimo intensyvumu, tūriu, žmonių skaičiumi, veiklos pobūdžiu, oro kiekio ir paskirstymo sistemos parametrų nustatymu. Pašalinamo oro kiekiai nustatomi pagal patalpų paskirtį, o tiekimo oro kiekis skaičiuojamas vidutiniškai toks, kad vienam žmogui tektų apie 30 kub.m/val. šviežio oro. Oro srautus reguliuoja rekuperatoriuje įmontuotas ventiliatorius, rekuperatoriaus šilumokaitis perduoda išmetamo oro šilumą tiekiamam šviežiam orui - kitaip sakant, jį pašildo. Vasarą rekuperatorius veikia atvirkščiai - iš patalpų šalinamas oras vėsina į vidų tiekiamą karštą lauko orą. Tyrimai rodo, kad šilumos energijos sąnaudos rekuperatoriumi vėdinamose patalpose sumažėja nuo 30 iki 50 proc. Be to, rekuperatoriuose esantis filtras valo tiekiamą orą, tai ypač vertina įvairias alergijas turintys žmonės.
Rekuperatorių tipai ir pasirinkimas
Rinkoje yra kelių tipų rekuperatorių, jų veikimo principas iš esmės toks pat, skiriasi šilumokaičių tipai ir efektyvumas. Pagrindiniai rekuperatorių tipai - rotacinis ir plokštelinis. Rekuperatoriaus efektyvumo rodiklis yra šilumos grąžinimo arba efektyvumo koeficientas, elektros energijos sąnaudos, triukšmo lygis.
Ne vienu tyrimu yra nustatyta, o ir gamintojai deklaruoja, jog plokštelinių rekuperatorių efektyvumas šiek tiek didesnis nei rotacinių, tačiau jie labiau sausina orą, didesnis jų efektyvumas pasiekiamas esant ne žemesnei kaip -3°C lauko temperatūrai. Žemesnėje temperatūroje dėl kondensato formuojasi šerkšnas ar ledas, efektyvumas krinta, taip pat būtina užtikrinti papildomą apsaugą nuo užšalimo.
Rotacinių rekuperatorių efektyvumas, lyginant su plokšteliniais, šiek tiek žemesnis, bet jie sureguliuoja tiekiamo oro drėgmės lygį, kuris yra svarbus oro kokybei ir komfortui bei savijautai. Rotoriniai rekuperatoriai gali pasiekti efektyvumą viršijantį 85 proc. esant lauke iki -20 °C ir dirbti su maksimaliu šilumos atgavimu be jokios apsaugos nuo užšalimo. Dėl drėgmės atgavimo rotacinis šilumokaitis užtikrina drėgmės balansą ir optimalų klimatą kiekvienu metų laiku - ne per drėgną ir ne per sausą vidaus patalpų orą. Tad rekuperatoriaus tipo pasirinkimą turėtų nulemti prioritetai.
Laikoma, kad plokšteliniai rekuperatoriai labiau tinka vidutinio klimato šalyse, Lietuva priskiriama prie šalto klimato zonų. Tokioje pat klimato zonoje esančiose Skandinavijos šalyse populiaresni rotaciniai rekuperatoriai.
Rekuperatorius individualiam namui
Vienas iš pasaulyje pirmaujančių vėdinimo, šildymo, šaldymo įrangos gamintojų - „Systemair". Tai beveik prieš pusšimtį metų Švedijos inžinierių įkurta ŠVOK įrangos gamintoja, dabar turinti dukterines įmones 49 pasaulio šalyse. Lietuvoje veikia trys pardavimų skyriai didžiuosiuose miestuose ir gamykla Ukmergėje. Šio gamintojo įrangos paletėje yra per 9 tūkst. produktų, tarp kurių daugybė įvairių tipų rekuperatorių, pradedant pritaikytų iki 100 kv. m ploto individualiems namams iki pramoninės įrangos ir metro tunelių vėdinimo sprendimų. Tokia apimtis rodo, kad dirba aukščiausios klasės specialistai. Gyvenamųjų namų segmente Skandinavijos šalyse (galbūt ir Lietuvoje, duomenų nėra) vieni populiariausi yra rotaciniai kelių galingumų Systemair SAVE rekuperatoriai, kurių deklaruojamas efektyvumas (A klasės) yra 85 proc. Vėdinimo sistemų specialistai tvirtina, kad realiose sąlygose šio gamintojų rekuperatorių efektyvumas nebūna mažesnis nei deklaruojamas, kaip neretai atsitinka su kitų gamintojų įranga. Plačiau apie rekuperatoriaus pasirinkimą: „Kokį rekuperatorių rinktis?" Gyvenamųjų patalpų „Systemair" rekuperatoriai pasižymi kompaktiškumu, tyliu veikimu. „Systemair" rekuperatoriuose naudojami EC tipo ventiliatorių varikliai, kurie yra ekonomiškesni už AC tipo variklius ir tylesni. Ventiliatoriaus korpusas gaminamas iš dvisienio cinkuoto plieno lakšto, izoliuoto 50 mm mineraline vata. Todėl ventiliatorių su EC varikliais skleidžiamas triukšmo lygis yra vos 20-30 dB (maždaug kaip šaldytuvo skleidžiamas garsas).
Rekuperatoriai biurams ir gamybinėms patalpoms
Renkantis vėdinimo įrangą biurui pagal reikalingus parametrus, atkreipkite dėmesį, ar prietaisas atitinka Europos ekologinio projektavimo direktyvą. Ekologinio projektavimo direktyva sukurta siekiant, kad energiją naudojantys prietaisai jos naudotų kuo mažiau. Direktyva nustato ir minimalius reikalavimus vėdinimo įrangos gamintojams: reguliavimo greičių būtinybę, rekuperatorių šilumos atgavimo efektyvumo lygį, ventiliatorių galios ir efektyvumo rodiklius, informacijos pateikimą ir kt. „Systemair" specialistai laikosi nuomonės, kad Lietuvos klimate biurų patalpoms dėl funkcionalumo ir energijos sąnaudų tinkamiausi ir efektyviausi yra rekuperatoriai su rotoriniu šilumokaičiu. Jei biuro plotas iki 500 kv. metrų, galima rinktis iš kompaktiškų rotacinių rekuperatorių SAVE VTR 150, 250, 300, 500, 700 modelių arba SAVE VSR 150, 300, 500 modelį. VTR - viršutinio pajungimo tipo, VSR - šoninio pajungimo tipo rekuperatoriai. Visi jie turi aukštą šilumogrąžos procentą (iki 85-87 proc.), ventiliatoriai gaminami su taupiais ir tyliais EC technologijos varikliais, įranga valdoma automatiškai. „Systemair" vėdinimo įrangos grupėje yra Topvex oro apdorojimo įrenginių serija, pritaikyta biurams, parduotuvėms, pramonės įmonėms, viešbučiams ir pan. Be reikiamo oro kiekio, kontroliuojamos kokybės, drėgmės, Topvex užtikrina reikalingą patalpų oro temperatūrą.
Vėdinimo sistemos įrengimo kaina
Nors tiksli suma priklauso nuo konkrečių pasirinkimų, tačiau orientacinė rekuperacinės sistemos įrengimo tipiniame, apie 60 kv. m ploto bute kaina yra apie 2 500-3 000 Eur, o maždaug 100 kv. m ploto kotedže - apie 3 500-4 000 Eur. Tiek kainuoja rekuperatorius, jo montavimas, ventiliacijos angų, ortakių įrengimas, medžiagos ir pan. Jei gyvenate būste be rekuperacinės sistemos, bet norėtumėte ją įsirengti, tai kainuos brangiau ir bus daugiau darbo: reikės papildomai įrengti or...
Ortakių sistemos
Yra du populiariausi vėdinimo ortakių tipai: 7,5 cm diametro lankstūs ortakiai ir 10 cm diametro cinkuoti ortakiai. Plastikiniai (lankstūs) vamzdžiai: Užima mažiau vietos. Lengviau apeiti nestandartines vietas (išsikišimus, monolitinius žiedus ir pan.). Paprastas ir greitas montavimas, nereikalaujantis specialių įrankių. Plačios montavimo galimybės: sistemą galima montuoti palubėje, sienoje, perdangoje, daugiau galimybių montuoti sienines groteles. Patogus transportavimas, nes ortakiai susukami ritėmis. Sistema sandari, ilgaamžė, geros akustinės, aerodinaminės savybės. Standartiniams namams iki 200 kvm. teisingai sudėliojus oro kiekius lanksčios ortakių sistemos našumas yra visiškai pakankamas. Komerciniai ar didelio ploto objektai įprastai projektuojami su skardinių ortakių sistema. Galimas ir mišrios sistemos projektavimas, kai magistraliniai vamzdžiai - skardiniai, o likusieji - lankstūs. Populiariausi yra 75 mm diametro ortakiai. Renkantis standartinį variantą įvertinkite, jog lubos nuo perdangos iki lubų apačios nusileidžia mažiausiai 13,5 cm.
