Vairavimo instruktorė Svajūnė Petkevičiūtė atsako, kokios vairuotojų klaidos lemia ilgesnes automobilių spūstis miestuose ir kaip jų išvengti.
Dažniausios klaidos spūstyje
S. Petkevičiūtės teigimu, važiuojant spūstyje vairuotojai daro kelias lemtingas klaidas:
1. Nesilaiko saugaus atstumo
„Kasdien tenka matyti, kaip automobilių eilėje vairuotojai pavojingai priartėja, kone prisiglaudžia prie priešais stovinčio automobilio galinio buferio. Pavojingai priartėjus, namų greičiau nepasieksime. Užtat kyla didelė rizika, kad nesilaikant saugaus atstumo, sukelsime avariją ir padidinsime automobilių spūstį“, - įspėja pašnekovė.
S. Petkevičiūtė primena, kad tinkamas atstumas tarp automobilių turėtų leisti apvažiuoti priešais esančią transporto priemonę, jeigu ši netikėtai sugestų ir negalėtų pajudėti.
2. Nesant būtinybės, persirikiuoja į kitą eismo juostą
Vairavimo instruktorės teigimu, klaidingai manoma, kad persirikiavus į kitą eismo juostą, vos tik šioje atsiranda laisvesnis tarpas, spūstį pavyks įveikti greičiau. Iš tiesų yra priešingai.
„Esant intensyviam eismui, juostą keisti galima tada, kai reikia sukti, apsisukti, vyksta remonto darbai ar kita kliūtis. Bereikalingas rikiavimasis spūstį gali padidinti: įvažiavus iš dešinės į kairią eismo juostą, už mūsų automobilio esančios transporto priemonės turės stabdyti. Jeigu spūstyje rikiuojamės skubėdami, agresyviai, neįsitikinę, kad tai daryti saugu, yra rizika, kad kils avarinė situacija“, - sako S. Petkevičiūtė.
3. Vairuojant užsiima pašalinėmis veiklomis
Vairavimo instruktorė apgailestauja, kad įstrigę spūstyje, vairuotojai linkę užsiimti su vairavimu nesusijusiomis veiklomis: į rankas ima telefoną, naršo socialiniuose tinkluose ir net stebi vaizdo transliacijas.
„Kai esame prie vairo, visą dėmesį turime skirti eismui. Net jei atrodo, kad automobilių eilė juda labai lėtai, lemiama gali būti kiekviena sekundė. Užsižiūrėjus į telefoną, rašant žinutę socialiniame tinkle, nepastebėsime įsijungusio žalio šviesoforo signalo, per perėją žengiančio pėsčiojo, neįvertinsime atstumo tarp kitų automobilių. Geriau keliolika minučių pakentėti ir susikoncentruoti į kelią: atidumas padeda sumažinti spūstis ir išvengti pavojingų situacijų“, - pataria specialistė.
Kultūringai elgiantis, spūstys traukiasi
Paklausta, kaip reikėtų elgtis norint sutrumpinti spūstis, S. Petkevičiūtė teigia, kad svarbiausia - kultūringas, supratingas eismo dalyvių elgesys.
„Pastebiu, kad nemažai lietuvių vis dar yra neramūs vairuotojai. Pykstame ant lėtesnių, mažiau patyrusių eismo dalyvių, skubame persirikiuoti, nenorime įleisti iš šalutinės gatvės įvažiuojančių automobilių“.
Pasak vairavimo instruktorės, pagarbus elgesys padidina saugumą kelyje ir mažina spūstis. „Transporto gatvėse vis daugės, todėl labai svarbu laikytis mandagumo etiketo kelyje.
Saugaus vairavimo svarba
Vairavimo instruktorė pabrėžia, kad svarbu sugebėti tinkamai suprasti įvairių lempučių ir matuoklių funkcijas. Saugaus ir tausojančio aplinką vairavimo sumetimais svarbu, kad vairuotojas būtų susipažinęs su įvairių valdymo įtaisų funkcijomis, transporto priemonės dalimis, kontrolinėmis lemputėmis, matuokliais, skaitikliais, jungikliais ir t. t. Svarbu, kad vairuotojas turėtų tam tikrų įgūdžių, būtinų minėtiems veiksmams atlikti.
Prieš važiuojant automobiliu reikia pasiruošti. Pageidautina, kad vairuotojas, prieš pradėdamas važiuoti, atliktų trumpą automobilio patikrą. Ar transporto priemonės apačioje nėra kokių nors skysčių nutekėjimo žymių arba kitų kliūčių. Kėbulas, langai ir langų valytuvai. Apšvietimas (priekiniai, galiniai bei stabdžių žibintai, posūkio rodikliai ir atšvaitai). Variklio dangtis ir bagažinė (ar gerai uždaryti). Langai ir veidrodėliai (ar švarūs). Padangos (protektorius ir slėgis, ventiliai). Alyvos lygis. Stabdžių skysčio lygis. Aušinimo skysčio lygis. Langų plovimo skystis (žiemą neužšąlantis). Atsarginis ratas, kėliklis (jei turi būti, koks jo slėgis ir kur jis yra). Pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlė ir gesintuvas.
Visi iki vieno eismo dalyviai privalo vykdyti nustatytą tvarką kelyje, aiškiai reglamentuotą Kelių eismo taisyklių 5 punkte, teigiančiame, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Tai - atsakingas darbas, reikalaujantis numatyti ne tik savo, bet ir prognozuoti kitų eismo dalyvių veiksmus. Laikydamiesi Kelių eismo taisyklių, būsime saugesni, išvengsime eismo įvykių ir juos nukentėjusiųjų.
Policijos atstovė akcentuoja, kad meteorologinės sąlygos paprastai apsunkina dalyvavimą eisme tiek esančiajam prie transporto priemonės vairo, tiek pėsčiajam. Įvairūs krituliai ir vasarą gali gerokai apsunkinti matomumą, prie to gali prisidėti ir į akis spiginanti saulė. Be to, derėtų prisiminti, kad šlapia danga ilgina transporto priemones stabdymo kelią. Todėl esant tokioms aplinkybėms reikėtų susikoncentruoti maksimaliai - važiuoti tik saugiu greičiu, būti dar akylesniems, neprarasti budrumo prieš pėsčiųjų perėjas, išvažiuojant iš šalutinio kelio, keičiant važiavimo kryptį, stabdant ar net važiuojant automobilių stovėjimo aikštelėje.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovės teigimu, didelę įtaką vairavimui gali turėti ir kelio remonto darbai. „Paprastai, kai vyksta remonto darbai, apie tai eismo dalyvius informuoja atitinkami kelio ženklai, įspėjantys apie būsimą kelio ruožą, kuriuo važiuojant ar einant reikia imtis atitinkamų atsargumo priemonių. Tokiuose ruožuose ypatingai svarbu laikytis saugaus važiavimo greičio ir atstumo iki kitos transporto priemonės, nepamiršti nukreipiamųjų gairių, sekti visus kelio ženklus. Suprantama, kad tai dažnai lemia didesnes transporto spūstis ir ilgesnę vairuotojų kelionę, tačiau ne be reikalo sakoma, jog geriau 20 minučių vėliau nei 20 metų per anksti“.
Kaip prižiūrėti automobilį, jog jis tarnautu kuo ilgiau
Pavojingiausi manevrai keliuose
Automobilio aplenkimas ar apvažiavimas - ypatingo vairuotojų atidumo reikalaujantys manevrai, nes išvažiuojama į priešpriešinio eismo juostą, todėl gali susidaryti pavojinga situacija. Teigiama, kad pradedantiesiems vairuotojams, kurie neturi pakankamų įgūdžių, toks manevravimas - nemažas iššūkis.
Pagrindinė taisyklė lenkiant kitą transporto priemonę - netrukdyti ir nekelti pavojaus kitiems. Ekspertai pataria apsidairyti ir įsitikinti, ar iš priekio neatvažiuoja automobilis, ar nelenkia kitas vairuotojas. Taip pat manevras turi būti kuo trumpesnis, o greitis didinamas vos tik atsiradus progai aplenkti. Be to, atlikus manevrą, svarbu kuo greičiau grįžti į savo juostą. Tai galima padaryti tada, kai šoniniame veidrodėlyje matomas visas aplenktos transporto priemonės priekis.
„Lenkimas - turbūt pavojingiausias manevras, todėl šia galimybe reikia naudotis ypač atsargiai ir apgalvotai, nes tai susiję su išvažiavimu į priešpriešinę eismo juostą. Tai reiškia, jog kyla didelė rizika, nes klaidos atveju pasekmės būna labai skaudžios - susiduriama kaktomuša“, - teigia „Regitros“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Saulius Šuminas.
Pasak S. Šumino, būsimi vairuotojai dažniausiai neturi galimybės išmokti saugiai atlikti lenkimo manevrą. Priežastis paprasta - automobilių srautas eisme juda maksimaliu leistinu greičiu ar net viršija jį, todėl progos lenkti dažniausiai nepasitaiko.
„Per pirmus savarankiško vairavimo mėnesius rekomenduočiau apskritai vengti atlikti šį pavojingą manevrą. Taip pat, kai priešinga kryptimi jūsų matomumo zonoje nėra kito atvažiuojančio automobilio, nes kitu atveju atsiranda papildomas iššūkis - įvertinti jo greitį, o tai nepatyrusiam vairuotojui - be galo sunku“, - sako S. Šuminas.
Vairuotojų elgsenos ekspertų teigimu, apie penktadalis visų eismo įvykių nutinka dėl to, jog vairuotojas, priimdamas sprendimus, nepakankamai skiria dėmesio aplinkos faktoriams įvertinti.
„Prieš priimant sprendimą lenkti ar apvažiuoti kitas transporto priemones, svarbu tinkamai įvertinti tuos aplinkos faktorius, kurie gali apsunkinti erdvės ir joje esančių objektų suvokimą bei sukelti pavojų jau pradėjus lenkimo ar apvažiavimo manevrą. Pavyzdžiui, rūkas gali sudaryti suvokimo iliuziją, kad priešais atvažiuojanti mašina yra 2-3 kartus toliau nei iš tikrųjų yra, o slidi ar drėgna kelio danga, esančios sniego provėžos gali sukelti avarinę situaciją bandant sugrįžti į savo eismo juostą po lenkimo manevro“, - sako Vytauto Didžiojo universiteto psichologijos doktorantė Justina Slavinskienė.
Apvažiavimo manevras iš esmės labai primena lenkimą, todėl ir pasiruošimas jam toks pat. Vienas esminių patarimų - kliūtį reikia pastebėti kiek įmanoma anksčiau, kad turėtumėte laiko įvertinti eismo situaciją.
Prasilenkimas ir jo ypatumai
Prasilenkimas yra viena iš dažniausių situacijų, su kuria susiduria vairuotojai. Tai yra momentas, kai dvi transporto priemonės, važiuojančios priešingomis kryptimis, turi prasilenkti viena su kita. Priešingomis kryptimis važiuojančių vairuotojų artėjimas ir prasilenkimas svarbus tik tada, kai tai padaryti sudėtinga dėl per siauro kelio.
Lenkimas - tai vienos arba kelių transporto priemonių apvažiavimas išvažiuojant į priešingos krypties eismo juostą. Prasilenkimas - kai viena prie kitos artėja ir prasilenkia transporto priemonės važiuojančios priešingos krypties juostomis. Joms prasilenkti sudėtinga dėl per siauro kelio.
Lenkiant dalyvauja ne vienas asmuo. Lenkiantis vairuotojas yra aktyvus dalyvis, kuris privalo atlikti manevrą saugiai. Ypač tada, kai atliekamas manevras įtraukia ir kitus eismo dalyvius, svarbu paisyti jų interesų. Šiose situacijose itin svarbus važiavimo greitis ir paliekama erdvė.
Svarbu laikytis tinkamo greičio:
- Lenkiamasis vairuotojas turi laikytis tinkamo greičio, kad prasilenkimo metu būtų užtikrinta sauga.
- Laikytis eismo taisyklių: Lenkiamasis vairuotojas turi būti tikslus ir disciplinuotas, laikydamasis eismo taisyklių. Jis turi laikytis savo kelio juostos ir tinkamai informuoti apie savo ketinimus.
- Bendrauti su kitu vairuotoju: Prasilenkimo metu komunikacija yra esminė. Lenkiamasis vairuotojas turi aktyviai bendrauti su kitu vairuotoju, žvilgtelėdamas į jį ir jei reikia naudodamas signalus.
- Būti dėmesingam ir lanksčiam: Lenkiamasis vairuotojas turi nuolat stebėti eismą aplink save ir būti pasiruošęs prisitaikyti prie netikėtų situacijų.
- Laikytis atstumo: Lenkiamasis vairuotojas turi laikytis saugaus atstumo nuo kito automobilio prasilenkimo metu. Tai suteikia pakankamą manevravimo erdvę ir leidžia tinkamai reaguoti į bet kokius netikėtus įvykius.
- Nebūti impulsyviam: Lenkiamasis vairuotojas turi išlaikyti ramybę ir nereaguoti impulsyviai į netikėtus veiksmus ar provokacijas iš kito vairuotojo pusės.
- Sudėlioti prioritetus: Lenkiamasis vairuotojas turi visada sudėlioti prioritetus ir duoti pirmenybę kitiems vairuotojams, kai tai yra būtina.
Būtina stebėti aplinką: Prasilenkiant su kita transporto priemone, taip pat tada, kai jus kas nors lenkia, reikia įdėmiai stebėti aplinką. Prieš sukant į dešinę, reikia pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį, dešinės pusės veidrodėlį ir per dešinį petį. Prieš sukant į kairę, reikia pažiūrėti į galinio vaizdo veidrodėlį, kairės pusės veidrodėlį ir per kairį petį.
Mažas kelio plotis, ypač jei dviračių eismas intensyvus. Reikia nepamiršti vairuotojų, kurie yra labiau pažeidžiami. Situacija, kai abu priešingomis eismo kryptimis važiuojantys vairuotojai susiduria su kliūtimis. Dėl per didelio kelio susiaurėjimo neįmanoma prasilenkti.
Kartais transporto priemonių spūstyje tenka susidurti su lenkiančiu motociklu. Priklausomai nuo laisvos erdvės, motociklų vairuotojai lenkia iš kairės arba dešinės. Reikia atkreipti dėmesį į motociklininkus ir važiuoti taip, kad nesumažėtų laisva erdvė. Jeigu šalia automobilio esančios erdvės nepakaktų kitai transporto priemonei atlikti lenkimo manevrą, reikia važiuoti taip, kad aplenkti nebūtų įmanoma.
Siauresnėse kelio dalyse reikia važiuoti mažesniu greičiu. Kiek sumažinti greitį, kai iš priekio artėja kita transporto priemonė, visų pirma priklauso nuo važiuojamosios kelio dalies pločio. Negalima be reikalo pristabdyti ar sustoti, jeigu dėl to sukeliamas pavojus ar nepatogumų kitiems eismo dalyviams.
Lenkiamo vairuotojo vaidmuo prasilenkimo metu yra svarbus norint užtikrinti saugų eismą.
Transporto priemonių leistinų greičių ribojimai
Nors straipsnyje pagrindinis dėmesys skiriamas eismo saugumui ir spūsčių mažinimui, svarbu nepamiršti ir transporto priemonių leistinų greičių ribojimų. Kiekvienoje šalyje, o neretai ir skirtinguose kelių ruožuose, galioja skirtingi greičio apribojimai, kuriuos privaloma žinoti ir laikytis.
Pavyzdžiui, gyvenvietėse dažniausiai leidžiamas greitis yra 50 km/h, negyvenvietėse - 90 km/h, o automagistralėse gali siekti iki 130 km/h. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į kelio ženklus, kurie gali nurodyti ir mažesnius ar didesnius greičio apribojimus. Mokymosi ir įgūdžių tobulinimo tikslais, ypač pradedantiesiems vairuotojams, rekomenduojama iš pradžių laikytis švelnesnių greičio režimų, kol įgyjama daugiau patirties ir pasitikėjimo savimi.
Vairuojant svarbu ne tik laikytis nustatytų greičio limitų, bet ir pasirinkti saugų greitį atsižvelgiant į esamas eismo sąlygas: oro sąlygas, kelio dangos būklę, matomumą ir eismo intensyvumą. Agresyvus vairavimas ir greičio viršijimas ne tik didina avarijų riziką, bet ir lemia didesnes degalų sąnaudas.
tags: #kaip #lengvai #atsiminti #transporto #priemoniu #leistinus