Policijos pareigūnai turi specialiąsias teises, kurios jiems numato palyginti plačius įgaliojimus.
Pareigūno identifikavimas ir stabdymas
G. Kviklio teigimu, tikrą pareigūną galima atpažinti iš jo uniformos ir policijos automobilio šviesos ir garso signalų.
Jeigu vairuotojui kyla įtarimų dėl policijos automobilio tikrumo, galima kreiptis trumpuoju pagalbos telefonu 112. „Tikrą pareigūną galima atpažinti iš jo uniformos ir policijos automobilio šviesos ir garso signalų. Jeigu vairuotojams kiltų abejonių, kad tai nėra apsišaukėliai, galima skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112 ir pasiteirauti, ar būtent tam tikrame kelio ruože patruliuoja nežymėtas policijos automobilis“, - paaiškina policijos pareigūnas.
Policijos pareigūnas privalo prisistatyti. Policijos pareigūno statusą parodo apranga (uniforma), skiriamasis ženklas ir pareigūno tarnybinis pažymėjimas. Jei asmuo reikalauja, policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Pareigūnas klausiamas privalo pasakyti, kokiai tarnybai jis atstovauja.
Jeigu pareigūnas uniformuotas, automobilio vairuotojui jis gali nurodyti sustoti duodamas signalą lazdele arba modamas skrituliu su raudonu atšvaitu, skersai judėjimo krypties. Taip pat vairuotojui sustoti gali būti liepta per garsiakalbį. Uniformuoto policijos pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „Stop policija“ arba „Stop“.
Be to, automobilis gali būti stabdomas važiuojant policijos tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju pareigūnai turi privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.
Policijos pareigūnas stabdydamas transporto priemonę tamsiuoju paros metu, turi vilkėti uniformą, su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų).
G. Kviklys teigia, kad patruliavimas nežymėtu policijos automobiliu vyksta tik šviesiu paros metu, nes šios transporto priemonės nesiskiria nuo kitų automobilių ir yra sudėtinga juos atskirti: „Nežymėtu automobiliu galima patruliuoti tik dieną, nes jis išsiskiria iš minios tik tuo atveju, kai būna įjungiami specialieji šviesos ir garso signalai. Naktį žmonės gali šių automobilių išsigąsti. Įstatymiškai yra apibrėžta, kad to daryti negalima.“
Vairuotojai, kuriuos stabdo nežymėtas policijos automobilis, turėtų atkreipti dėmesį į kelis aspektus. Pirmiausia, patruliuodami nežymėtu policijos automobiliu pareigūnai niekada neužkers kelio ir nestabdys prieš akis. Norėdami sustabdyti vairuotoją, policijos pareigūnai signalizuos įjungę specialiuosius šviesos signalus (švyturėlius) arba per garsiakalbį lieps sustoti. Pabrėžiama, kad nežymėto policijos automobilio švyturėliai yra matomi 360 laipsnių kampu.
Stabdydami vairuotoją nežymėtu policijos automobiliu, pareigūnai visą laiką važiuos jam iš paskos. Išskirtiniais atvejais policijos pareigūnai gali prisigretinti prie vairuotojo transporto priemonės, kad jis pastebėtų uniformuotus pareigūnus. Šie papildomai išreikš signalą lazdele arba modami skrituliu su raudonu atšvaitu skersai juodėjimo krypties, taip pat per garsiakalbį liepdami sustoti. Taip pat gali būti panaudota švieslentė su užrašu „Stop policija“ arba „Stop“.
Tuo metu pareigūnai nesileidžia į svarstymus, ar vairuotojai gali kartais nepastebėti juos stabdančių pareigūnų, tik akcentuoja, kad įgijęs teisę vairuoti asmuo privalo laikytis Kelių eismo taisyklių, Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių saugų eismą.
Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Norint atkreipti eismo dalyvių dėmesį, gali būti duotas signalas švilpuku.
Policijos patrulio reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“.
Transporto priemonė gali būti stabdoma važiuojant tarnybine transporto priemone, įjungus jos mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialiuosius garso signalus. Šiuo atveju reikia privažiuoti prie stabdomos transporto priemonės iš galo ir reikalavimą sustoti pareikšti žodžiais per garsiakalbį.
Vairuotojai keliuose, kur eismui abiem kryptimis yra ne daugiau kaip 4 eismo juostos, privalo sustoti dešiniajame kelkraštyje, o kai jo nėra - prie dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Keliuose su skiriamąja juosta privalo sustoti tik ta pačia kryptimi judančios transporto priemonės.
Tamsiuoju paros metu policijos pareigūnai automobilius stabdo apšviestuose keliuose, tad jeigu esate stabdomas ne apšviestoje kelio atkarpoje - sukluskite. Taip pat reikėtų nepamiršti, jog nežymėti policijos automobiliai automobilius gali stabdyti tik dienos metu.
Policijos pareigūnai turi įvairių su tarnyba susijusių pareigų, tačiau reikia nepamiršti, jog ir vairuotojai taip pat turi tam tikrų pareigų, kurių yra privaloma laikytis.
Vairuotojo teisės ir pareigos stabdymo metu
Teisininkas Darius Dzikas portalui lrytas.lt teigia, jog policijos pareigūnai privalo vadovautis teisės aktuose įtvirtintomis nuostatomis, kuriose nurodyta, jog policijos pareigūnas neturi teisės stabdyti transporto priemonės kada tik nori, o tam turi būti realus pagrindas. „Policijos patrulių veiklos instrukcijose nustatyta 10 atvejų, kai policijos patrulis gali stabdyti transporto priemonę ar tikrinti vairuotoją. Vairuotojas, sustabdytas policijos pareigūno, visada gali paprašyti nurodyti stabdymo priežastį ir tikslą, o pareigūnas privalo tokią priežastį vairuotojui aiškiai nurodyti“, - apie vairuotojų teises kalba D. Dzikas.
Pasak teisininko, nors vairuotojai privalo sustoti ir vykdyti teisėtus policijos pareigūnų reikalavimus, pabrėžtina, jog sustojimas turi būti saugus: policijos pareigūnas privalo įsitikinti, jog stabdoma transporto priemonė nekelia grėsmės žmonių saugumui ir netrukdo kitiems eismo dalyviams. „Taigi policijos pareigūnas turi įvertinti visas išorines aplinkybes, dėl to policijos pareigūnas turėtų vengti stabdyti automobilį vietose, kur sustoti ir stovėti yra draudžiama arba numatytas kelio ruožas yra pavojingas. Taip pat labai svarbu nesudaryti kliūčių kitiems eismo dalyviams ir nesukelti transporto grūsties. Kitaip tariant, jei vairuotoją stabdo policijos patrulis ir vairuotojas, įvertinęs padėtį, pastebi, jog dėl to gali susidaryti transporto grūstis, jis gali iškart nestoti policijos pareigūnui pareikalavus, tačiau turi dar šiek tiek pavažiavęs rasti saugią vietą automobilio sustojimui, pavyzdžiui, sustoti degalinėje ar aikštelėje, o tai bus vertinama kaip tinkamas vairuotojo pareigų vykdymas“, - lrytas.lt skaitytojams aiškina teisininkas.
Vairuotojo teisės ir pareigos stabdymo metu.
Kada vairuotojas gali nestoti?
Nestoti automobilio vairuotojas gali tik jei stabdantis pareigūnas sukelia jam įtarimų: stabdoma vėlai vakare ar naktį užmiesčio keliuke, nesimato policijos automobilio, nesimato skiriamųjų pareigūno ženklų ir pan.
Ar gali pareigūnai apžiūrėti automobilį?
Automobilį pareigūnai gali apžiūrėti bet kada, prieš tai nurodę sustabdytam vairuotojui, kokiu pagrindu tai bus daroma. Neleisti jiems to daryti, deja, negalima. Nurodymus reikia vykdyti visada, bet paprastai automobiliai nuodugniai tikrinami tik įtartinose vietose - šalia stočių, pasienyje.
Pareigūno prisistatymas ir dokumentai.
Vykdydamas tarnybines pareigas, policijos pareigūnas privalo prisistatyti. Policijos pareigūno statusą parodo apranga (uniforma), skiriamasis ženklas ir pareigūno tarnybinis pažymėjimas. Jei asmuo reikalauja, policijos pareigūnas privalo pateikti tarnybinį pažymėjimą. Pareigūnas klausiamas privalo pasakyti, kokiai tarnybai jis atstovauja.
Ką privalo padaryti vairuotojas?
Tikrinančiam pareigūnui vairuotojas privalo paduoti dokumentus neišlipdamas iš transporto priemonės, o vairuotojui leidžiama išlipti iš transporto priemonės tik tikrinančiam pareigūnui leidus. Tokia pati pareiga yra ir transporto priemonės keleiviams.
Sustabdytas vairuotojas išlipti iš sustabdytos transporto priemonės gali tik paliepus policijos pareigūnui. Žinoma, vairuotojas turi betarpiškai bendrauti su policijos pareigūnu, todėl reikėtų atidaryti langą ar dureles. Jeigu bus būtinybė, kad vairuotojas išliptų, pavyzdžiui, peržiūrėti nusižengimo medžiagą arba tikrinti blaivumą, pareigūnas paprašys išlipti ir galbūt atsisėsti į policijos automobilį.
Šiuo metu policijos pareigūnui sustabdžius transporto priemonę galima pateikti ne vairuotojo pažymėjimą, o galiojantį savo asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Jeigu vairuotojas valdo jam priklausančią transporto priemonę, jis taip pat neprivalo su savimi turėti ir transporto priemonės registravimo dokumento. Taigi nors kartu su savimi dokumentų vežiotis nėra privaloma, tačiau to daryti niekas vairuotojams nedraudžia. Jei dokumentus vežiojatės su savimi, pagreitinsite pareigūnų darbą ir nesudarysite didelių mašinų spūsčių.
Kaip elgtis, jei nesutinkate su pareigūno sprendimu?
Skųstis asmuo gali dviem atvejais: kai pareigūnas priėmė ne tokį sprendimą ir paskyrė ne tą baudą arba kai pareigūnas elgėsi nemandagiai. Pirmu atveju skųstis reikia teismui, nes tik jis gali panaikinti paskirtą baudą. Kur kreiptis, paprastai nurodoma ant baudos kvito arba apskundimo tvarką išaiškina pareigūnas.
Ar galima filmuoti pareigūną?
Policijos pareigūnui elgiantis nepagarbiai, vairuotojas gali įrašyti pokalbį ar net pareigūną filmuoti, o apie tokį savo veiksmą ir daromą įrašą asmuo neprivalo informuoti policijos pareigūno. Tačiau tai nereiškia, jog vairuotojas gali policijos pareigūną filmuoti ar daryti garso įrašą tik tuomet, kai policijos pareigūnas galimai viršija savo įgaliojimus ar pažeidžia etikos kodeksą. Vairuotojas turi teisę filmuoti ir daryti garso įrašą nepriklausomai nuo pareigūno veiksmų.
Be to, vairuotojas gali išreikšti prašymą policijos pareigūnui leisti susipažinti su filmuota medžiaga (jei buvo filmuotas), pamatyti užfiksuotus greičio matuoklio rodmenis ir kt.
Informuoti policiją - kiekvieno pareiga
Kaip pasakoja Lietuvos kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Žilinskė, pastebėjus galimai apsvaigusį vairuotoją, pirmiausia reikėtų skambinti bendruoju pagalbos numeriu 112. „Pirmas ir svarbiausias dalykas, kurį turi padaryti atsakingas eismo dalyvis ar pilietis, yra policijos pareigūnams pranešti apie galimai daromą kelių eismo taisyklių pažeidimą. Tai padaryti galima paskambinus visiems gerai žinomu skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112“, - aiškina D. Žilinskė.
Pranešėjas, informuodamas apie galimai nuo alkoholio ar narkotinių medžiagų apsvaigusio žmogaus vairuojamą automobilį, pasak policijos atstovės, turi gerai įsiklausyti, ko klausia operatorius ir stengtis tiksliai atsakyti į jo klausimus. „Operatorius neužduoda nereikalingų klausimų, o atsakymų tikslumas yra labai svarbus ir reikalingas reaguojančioms pajėgoms. Pagrindinė informacija, kuri yra būtina, kad būtų greitai sureaguota į daromą nusikaltimą, yra miestas, kelio ruožas ir kryptis, kuria važiuoja apsvaigęs vairuotojas. Taip pat labai svarbūs faktoriai yra automobilio modelis, spalva ir valstybinis numeris“, - teigia D. Žilinskė.
Jei pranešėjas yra kito automobilio vairuotojas ir jo transporto priemonėje nėra laisvų rankų įrangos, policijos atstovė primena, kad privaloma vadovautis nustatytomis kelių eismo taisyklėmis. „Įsidėmėjus transporto priemonės valstybinio numerio ženklą ir kitą informaciją, kuri gali padėti identifikuoti bei sulaikyti pažeidėją, privaloma sustoti ir, tik išjungus automobilio variklį, skambinti minėtuoju telefono numeriu“, - sako D. Žilinskė.
Vairuotojų prašo nesavivaliauti
Lietuvos kelių policijos atstovės pasiteiravus, ar be pranešimo vairuotojas gali imtis ir kitų priemonių, siekiant nutraukti neblaivaus vairuotojo dalyvavimą eisme, pašnekovė atsako, kad yra keletas priemonių, kurių, įvertinus situaciją, gali imtis apie apsvaigusį vairuotoją pranešęs žmogus. „Jeigu pranešėjas yra su transporto priemone, pagal galimybes galima važiuoti paskui galimai neblaivų vairuotoją, tokiu būdu pranešant tikslų jo važiavimo maršrutą tam, kad būtų galima pasitelkti arčiausiai esančias policijos pajėgas“ - aiškina D. Žilinskė. Tačiau, pasak jos, pasitaiko ir tokių situacijų, kai atsakingais norintys būti vairuotojai pervertina savo sugebėjimus, t. y., bando savo automobiliu blokuoti pažeidėjo transporto priemonę, ją sustabdyti. Visgi, tokios priemonės yra nerekomenduojamos, nes bandant jas taikyti gali kilti eismo įvykis bei būti pridaryta dar didesnės žalos. „Būtina objektyviai ir nešališkai įvertinti situaciją ir visas galimas rizikas. Geriausia yra užfiksuoti tokį vaizdą (įvykį) techninėmis priemonėmis. Taip pat, kaip minėta, važiuoti paskui tokio asmens vairuojamą transporto priemonę ir informaciją tiesiogiai mobiliuoju, pačiam nepažeidžiant kelių eismo taisyklių, perdavinėti policijos pareigūnams. Patiems stabdyti važiuojantį, įtariama, neblaivų vairuotoją, nepatartina, nes gali įvykti eismo įvykis ar kilti kiti neigiami padariniai“, - sako policijos atstovė.
Jei žmogus užfiksavo pažeidėją techninėmis priemonės, pavyzdžiui, savo automobilyje įrengtu eismo registratoriumi, tokią informaciją jis gali perduoti Lietuvos policijai per www.epolicija.lt internetinį puslapį. „Tai didelė pagalba policijos pareigūnams atliekant tyrimą, aiškinantis įvykio aplinkybes, identifikuojant pažeidėją ir pritaikant jam atitinkamą atsakomybę“, - teigia D. Žilinskė.
Lietuviai nenumoja ranka į kelyje pastebėtus neblaivius vairuotojus
Puikus pavyzdys, kaip teisingai turėtų elgtis pilietiški vairuotojai, praėjusių metų žiemą Vilniuje nutikęs įvykis. Dienos metu su vaikais važiavusi moteris pastebėjo įtartinai kelyje manevruojantį ir apdaužytą automobilį. Netrukus ši transporto priemonė trenkėsi į kito vyro vairuojamą automobilį, tačiau ir toliau nestojo bei tęsė kelionę. Įvykio liudininkei paskambinus bendruoju pagalbos numeriu, operatorė informavo, kad sulaukta jau ne vieno atsakingo žmogaus skambučio apie šį automobilį bei policija jau pakeliui. Policijos pareigūnams sustabdžius automobilį, pasirodė, kad transporto priemonę vairavo vidutinio amžiaus moteris, kuri į alkotesterį įpūtė net 2,66 promiles. Tik dėl atsakingų žmonių šis įvykis baigėsi laimingai ir jame fiziškai nenukentėjo nė vienas eismo dalyvis.
G. Kviklio teigimu, didžiausia problema keliuose yra lenkimas tam neleistinose vietose: „Daugiausia problemų keliuose kelia lenkimas išvažiuojant į priešpriešinę eismo juostą, kai draudžiama tai daryti, būtent kertant ištisines kelio ženklinimo linijas arba sankryžas, kur yra sunkiai matomas arba avaringas kelio ruožas, kur nesimato atvažiuojančių automobilių, o tai yra didžiausia vairuotojų daroma klaida. Dėl to yra nukentėjęs ne vienas asmuo.“
Paklaustas, kaip kelių policininkai fiksuoja vairuotojų pažeidimus nežymėtais policijos automobiliais, G. Kviklys atsako, kad tai daroma dviem būdais: „Greičio viršijimo fiksavimui naudojama speciali greičio matavimo įranga. Tam, kad patikrintume, ar automobilis yra apdraustas, ar atlikta techninė apžiūra, naudojame numerių skanavimo įrangą. Automobilyje taip pat įmontuotos filmavimo kameros, fiksuojančios lenkimo pažeidimus.“
Anot pareigūno, bauda už padarytą nusižengimą kelyje priklauso nuo pažeidimo. Jeigu vairuotojas lenkia kitą automobilį sankryžoje, kurioje tai daryti draudžiama, yra nustatyta bauda nuo 170 iki 230 eurų bei teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas nuo 3 iki 6 mėnesių. Jeigu yra lenkiama ne sankryžoje, o tik kertama ištisinė kelio ženklinimo linija, gresia baudą nuo 30 iki 90 eurų. Tokiu atveju, kai asmuo kerta tik ištisinę kelio ženklinimo liniją ir nėra baustas per vienų metų laikotarpį, jam taikoma pusė minimalios baudos - 15 eurų.
G. Kviklio teigimu, jeigu vairuotojui yra atimama teisė vairuoti, per 15 dienų būtina sumokėti baudą ir pristatyti vairuotojo pažymėjimą į artimiausią policijos komisariatą. Teisės vairuoti atėmimas pradedamas skaičiuoti tą dieną, kai sumokama bauda ir pristatomas vairuotojo pažymėjimas. Jeigu vairuotojas to nepadaro per 15 dienų, bauda padidinama.
Kelių policininkas Asvydas Bertašius akcentuoja, kad griežtesnės nuobaudos taikomos vairuotojams, nepaisantiems policijos pareigūnų nurodymo sustoti: „Jeigu vairuotojai nekreipia dėmesio į garsinius policijos automobilių signalus ir nesustoja, turintys vairuotojo pažymėjimą asmenys gauna baudą nuo 850 iki 1200 eurų, o neturintys teisės vairuoti - baudą nuo 1 150 iki 1 450 eurų. Taip pat gali būti konfiskuota transporto priemonė.“
Nepaklusimas reikalavimui sustabdyti transporto priemonę pagal Administracinių nusižengimų kodeksą asmeniui užtraukia baudą nuo 850 iki 2 tūkstančių eurų. Taip pat gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas.
Praėjusį savaitgalį visuomenė vėl išgirdo apie atlikėjo Egidijaus Dragūno keliones su prabangiu „Lamborghini“ sostinės gatvėmis. Kaip rašė lrytas.lt, grupės SEL lyderis nesureagavo į policijos pareigūnų nurodymą sustoti ir nuvažiavo, o dainininką pareigūnai nusivijo iki pat jo namų. Šaltinių teigimu, E. Dragūnas prie jo namų esantiems pareigūnams sakė, jog tiesiog nepastebėjo per savo automobilio langą policijos automobilio ir jį stabdžiusių pareigūnų. Nemažai darbo su bėgliais turėjo ir pareigūnai naktį iš trečiadienio į ketvirtadienį Kaune. Čia vienas „VW Passat“ vairuotojas tik po įtemptų gaudynių ir įvykusios avarijos buvo sulaikytas. Bėglys nesuvaldė savo transporto priemonės, rėžėsi į apšvietimo stulpą, o pastarasis galiausiai nukrito tiesiai ant tarnybinio policijos automobilio.
Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per pirmus septynis šių metų mėnesius nustatyti net 76 nepaklusimai reikalavimui sustabdyti transporto priemonę arba pasišalinimai iš eismo įvykio vietos, kai tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais užfiksuota tik 10 tokių atvejų, o per visus 2018-uosius tokių atvejų užregistruota 46.
Vairavimo mokyklos „Dorkanas“ saugaus vairavimo instruktorius Darius Kanapinskas ironiškai žiūri į kalbas, kai vairuotojai nestojimą pareigūnams motyvuoja per mažais automobilio langais ar veidrodėliais, esą dėl kurių nepastebėjo juos stabdančių pareigūnų. „Jie nori įtaigiai įpiršti, kad neva nepastebėjo. Nereikia pamiršti, kad dabartiniai automobilių veidrodėliai yra sferiniai. Kariai, vairuodami savo karinę techniką, viską puikiai pastebi net ir per mažiausius veidrodėlius. Jei „Lamborghini“ per maži langai ar veidrodėliai, pirk tokį automobilį, kur langai ir veidrodėliai bus kaip autobuse ar troleibuse“, - siūlo vairavimo instruktorius. D. Kanapinskas apskritai nesupranta tikslo bėgti nuo pareigūnų, nes už pažeidimą esą vis tiek reikės atsakyti. „Praėjusių metų sausį Kaune po policijos gaudynių įvyko tragiška BMW avarija Kaune, kurios metu žuvo net 3 asmenys. Vėliau pavasarį įvyko kurioziškos traktorininko gaudynės Raseinių rajone. Traktorininkas spruko patvinusiais laukais, tačiau pareigūnai vis tiek jį sulaikė. Apie bėgimus nuo pareigūnų šneku ir su mokiniais: iš 10 bėgimų gal vienam ir pavyksta pabėgti, bet dažniausiai pareigūnai sulaiko visus bėglius. Tad kam bėgti?“ - teiraujasi saugaus vairavimo instruktorius.
Sukčiai, apsimetantys policijos pareigūnais
Pastaruoju metu pasitaikė ne vienas atvejis, kuomet policijos uniformą dėvėję sukčiai sugebėjo apgauti gyventojus, ir taip išsivilioti pinigus. Tačiau, pasitaiko ir atvejų, kuomet sukčiai pinigus išsivilioja, ar gyventojus apiplėšia būtent stabdydami automobilius. Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Jorūnė Liutkienė paaiškino, kaip gyventojams reikėtų atskirti sukčius, nuo tikrų policijos pareigūnų: Policijos pareigūnas dėvi tarnybinę uniformą (yra uniformuotas) ir stabdo transporto priemonę šiais būdais: duoda signalą lazdele, arba moja skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties, arba per garsiakalbį liepia sustoti. Reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Tamsiuoju paros metu policijos pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulių ekipažą sudaro ne mažiau kaip 2 policijos pareigūnai su specialiomis spalvomis nudažyta ir policijos skiriamaisiais ženklais pažymėta motorine transporto priemone, kurios mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėliai yra įjungti.
Policijos atstovė taip pat atkreipė dėmesį, jog pagal nurodytas rekomendacijas, policijos pareigūnai tamsiuoju paros metu automobilius stabdo apšviestuose keliuose, tad jeigu esate stabdomas ne apšviestoje kelio atkarpoje - sukluskite.
Ką daryti, jei įtariate, kad jus stabdo sukčius?
Įtarus, kad jus stabdo ne policijos pareigūnas, reikėtų imtis šių žingsnių: Nesustokite. Nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112. Informuokite operatorių dėl kilusio įtarimo, nurodykite savo važiavimo vietą ir kryptį. Klausykite operatoriaus nurodymų. Policijos atstovė J. Liutkienė primena, jog skambinant skubiosios pagalbos tarnyboms, nereikėtų pamiršti kelių eismo taisyklių - taigi, jei vairuotojas važiuoja ne vienas, skubiosios pagalbos numeriu turėtų skambinti keleivis.
Baudos sukčiams.
Neteisėtai automobilius stabdantys ir pareigūnais apsimetinėjantys asmenys ir patys susilaukia baudų. Vis dėlto, neteisėtas automobilio stabdymas apsimetant pareigūnų didelės baudos neužtraukia - pagal LR administracinių nusižengimų kodekso 521 str., neteisėtas vidaus tarnybos sistemos pareigūno uniformos dėvėjimas „užtraukia baudą nuo trisdešimt iki penkiasdešimt eurų“. Nors tokia bauda gali pasirodyti itin maža, nereikėtų pamiršti, jog pareigūnais apsimetantys sukčiai bene visuomet siekia padaryti ir kitas nusikalstamas veikas - už daugelį jų taikoma baudžiamoji atsakomybė, gresia laisvės atėmimo bausmės.
Policijos dėmesys vairuotojams ir pėstiesiems
G. Kviklio teigimu, jeigu vairuotojui yra atimama teisė vairuoti, per 15 dienų būtina sumokėti baudą ir pristatyti vairuotojo pažymėjimą į artimiausią policijos komisariatą. Teisės vairuoti atėmimas pradedamas skaičiuoti tą dieną, kai sumokama bauda ir pristatomas vairuotojo pažymėjimas. Jeigu vairuotojas to nepadaro per 15 dienų, bauda padidinama.
G. Kviklio teigimu, jeigu vairuotojui yra atimama teisė vairuoti, per 15 dienų būtina sumokėti baudą ir pristatyti vairuotojo pažymėjimą į artimiausią policijos komisariatą. Teisės vairuoti atėmimas pradedamas skaičiuoti tą dieną, kai sumokama bauda ir pristatomas vairuotojo pažymėjimas. Jeigu vairuotojas to nepadaro per 15 dienų, bauda padidinama.
Anot G. Kviklio, vairuotojai turi teisę peržiūrėti vaizdo įrašą, kuriame užfiksuotas pažeidimas, ir skųsti policijos sprendimą, jeigu su juo nesutinka: „Vaizdo įrašas, kuriame užfiksuojamas pažeidimas, išimamas iš atminties kortelės ir įkeliamas į administracinių nusižengimų registrą. Kiekvienas žmogus turi teisę apskųsti policijos sprendimą. Jeigu norima šia teise pasinaudoti, vaizdo įrašą, kuriame matomas vairuotojo nusižengimas, galima peržiūrėti bet kuriame policijos komisariate.“
Parengė Gabrielė Sagaitytė.
Visų pirma, neklausyk tokio vairuotojo pažadų susitarti vietoje. Nedelsdami kviesk policiją, užpildyk eismo įvykio deklaraciją ir pažymėk, kad kaltininko transporto priemonė buvo be draudimo. Vėliau per transporto priemonių draudikų biurą ši suma bus išieškoma iš kaltininko. Statistika rodo, kad vidutinė žala Lietuvoje siekia apie 950 eurų, tačiau praktikoje sumos gali būti daug didesnės. Pagal Motorinių transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimo įstatymą, kiekviena transporto priemonė, kurios įprastinė buvimo vieta yra Lietuvos Respublika, privalo turėti galiojantį draudimo polisą. Neapdraustas vairuotojas dažnai bando įtikinti, kad problemą galima išspręsti be policijos. Jis gali siūlyti užpildyti deklaraciją vėliau, pakeisti eismo įvykio datą ar apsimesti, jog pamiršo dokumentus. Eismas keliuose grindžiamas pasitikėjimu kitais vairuotojais, tačiau pasitaiko atvejų, kai eismo įvykį sukelia neapdraustas vairuotojas. Nors transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas Lietuvoje yra privalomas, apie 9 proc. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, keliuose važinėja net apie 140 tūkst. neapdraustų automobilių. Tai reiškia, kad avarija gali nutikti bet kada, o jos kaltininkas gali būti be draudimo. Eismo įvykį sukėlęs ir draudimo neturėjęs vairuotojas privalės atlyginti visą žalą iš savo lėšų. Jeigu avarija įvyksta užsienyje, žala dar labiau išauga. Taigi, jeigu eismo įvykį sukėlė neapdraustos transporto priemonės vairuotojas, kuris neturi nei privalomojo draudimo, nei KASKO, Tu neprarasi kompensacijos, o ją išmokės draudimo bendrovė. Svarbiausia nepasiduoti spaudimui susitarti be įvykio detalių. Kviesk policiją, jei reikia, fiksuok visas detales ir saugok savo interesus. Vis tik žinant savo teises ir pareigas kelyje streso galima išvengti ir jaustis labiau užtikrintai.
Teisininkas akcentuoja, kad esant tam tikroms aplinkybėms vairuotojai gali pareigūnams tučtuojau ir nesustoti, o jei reikia, įrašyti ar nufilmuoti pokalbį su pareigūnais.
Kaip bebūtų, pareigūnai džiaugiasi, kad vairuotojų požiūris į nusižengimus keičiasi į gerą pusę. Jų teigimu, auga žmonių sąmoningumas ir mažėja ketinimų papirkti policijos pareigūnus. Tačiau G. Kviklys pabrėžia, jeigu vairuotojas bando papirkti policijos pareigūną, jam gresia baudžiamoji atsakomybė. „Per paskutinius trejus metus tokių atvejų [ketinimų duoti kyšį] nepasitaikė, kas rodo, kad didėja žmonių sąmoningumas. Gerokai mažiau mėginimų papirkti policijos pareigūnus. Jeigu vairuotojas bando papirkti policijos pareigūną, pradedamas ikiteisminis tyrimas,“ - akcentuoja G. Kviklys.
tags: #kaip #pasielgti #vairuotojui #pastebejus #neblaivu #policijos