Automobilių tarša yra viena iš pagrindinių problemų, kuri prisideda prie aplinkos degradacijos ir klimato kaitos. Kiekvieną dieną pasaulyje milijonai automobilių išmeta į atmosferą didelius kiekius anglies dioksido (CO2), azoto oksidų (NOx), smulkiųjų kietųjų dalelių ir kitų kenksmingų cheminių junginių. Pagrindiniai teršalai iš automobilių išmetamųjų dujų yra anglies dioksidas, azoto oksidai, angliavandeniliai ir smulkiosios kietosios dalelės (PM10 ir PM2.5). Iš jų didžiausią dėmesį patraukia CO2, nes šis šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis tiesiogiai prisideda prie globalinio atšilimo. O būtent automobiliai ir kitos transporto priemonės yra viena pagrindinių CO2 emisijų šaltinių. Kiti kenksmingi teršalai, tokie kaip azoto oksidai ir smulkiosios dalelės - turi tiesioginę įtaką žmonių sveikatai. Jie gali sukelti kvėpavimo takų ligas, tokias kaip astma ar bronchitas, taip pat padidinti riziką širdies ir kraujagyslių ligoms. Miestuose, kur automobilių srautas didelis - oro tarša tampa rimta visuomenės sveikatos problema.
Su laiku - aplinka tampa vis mažiau draugiška žmogui, nes auganti transporto priemonių tarša stipriai veikia tiek orą, tiek vandenį ir dirvožemį. Automobilių naudojamas iškastinis kuras išskiria didelius kiekius teršalų, kurie ne tik blogina oro kokybę, bet ir sukelia aplinkos rūgštėjimą. Vienas iš pagrindinių šios problemos veiksnių yra išmetami azoto oksidai ir sieros dioksidai, kurie atmosferoje susijungia su vandens garais, taip sudarydami rūgštų lietų. Vandens telkinių užterštumas daro didelį neigiamą poveikį visoms gyvūnų ir augalų rūšims, kurios priklauso nuo švaraus vandens šaltinių. Pavyzdžiui, žuvys ir kiti vandens organizmai, jautrūs pH pokyčiams, tad gali pradėti nykti būtent dėl rūgštingumo padidėjimo. Tai turi grandininį poveikį visai ekosistemai, nes mažėjant vienų rūšių - gali sutrikti maisto grandinės balansas, o tai ilgainiui paveikia ir kitus gyvūnus bei augalus.
Dirvožemio degradacija taip pat yra rimta problema, kurią sukelia automobilių tarša. Rūgštėjantis dirvožemis praranda savo derlingumą, mažėja jo gebėjimas išlaikyti maistines medžiagas, reikalingas augalams. Natūralu, jog tai lemia žemės ūkio produktyvumo mažėjimą, o tai - gali turėti neigiamą poveikį maisto tiekimui ir ekonomikai. Galiausiai, ilgalaikis aplinkos rūgštėjimas neigiamai veikia ne tik natūralias ekosistemas, bet ir žmonių gyvenamąją aplinką, pirmiausia - sukeldamas žalą infrastruktūrai. Rūgštus lietus gali ardyti pastatų medžiagas, metalines konstrukcijas, tiltus ir kitus statinius. Būtent dėl to didėja priežiūros ir remonto išlaidos.
Dar vienas ne mažiau svarbus aspektas yra transporto priemonių triukšmo tarša. Automobiliai, ypač didmiesčiuose, sukelia nuolatinį triukšmą, kuris ne tik blogina gyvenimo kokybę, bet ir gali paveikti žmonių sveikatą. Pirmiausia - sukeldamas stresą, nemigą, o tuo pačiu ir net širdies problemas.
Atsižvelgiant į šią didelę žalą aplinkai - šiuolaikinės visuomenės deda vis daugiau pastangų mažinti automobilių taršą. Vyriausybės skatina elektrinių ir hibridinių transporto priemonių naudojimą, plėtoja viešojo transporto infrastruktūrą ir didina investicijas į dviračių takus bei pėsčiųjų zonas.
Automobilių tarša šiuo metu yra viena didžiausių aplinkosaugos problemų, kurios poveikis jaučiamas visame pasaulyje. Atsižvelgiant į didėjantį šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį, klimato pokyčius ir augančią oro taršą miestuose, tampa aišku, kad tradiciniai transporto sprendimai nebėra tvarūs. Ateityje laukia reikšmingi pokyčiai, kurių tikslas yra sumažinti automobilių taršą ir apsaugoti planetą nuo tolesnio aplinkos degradavimo.
Alternatyvūs transporto sprendimai
Elektromobiliai šiuo metu vertinami kaip vienas iš svarbiausių sprendimų mažinant transporto išmetamųjų teršalų kiekį. Jų populiarumas sparčiai auga, nes jie nenaudoja iškastinio kuro, todėl neteršia oro azoto oksidais, kietosiomis dalelėmis ar anglies dvideginiu (CO2), kurie prisideda prie klimato kaitos ir sveikatos problemų. Be to, elektromobiliai yra žymiai efektyvesni energijos panaudojimo atžvilgiu, todėl ilgalaikėje perspektyvoje jie gali būti ekonomiškesni.
Akumuliatorių gamyba gali sukelti aplinkos taršą, ypač jei gavybos procesai nesilaiko aplinkosaugos reikalavimų. Be to, elektromobilių ateitis labai priklauso nuo to - ar pasaulis sugebės pereiti prie švaresnės energijos gamybos. Jei elektra vis dar bus gaminama naudojant iškastinį kurą - tarša tik persikels į kitas sritis, nes bus didinamos elektros gamybos pajėgumai. Vis dėlto elektromobiliai greičiausiai nebus vienintelis sprendimas mažinant transporto taršą.
Vandenilio kuro elementų technologija yra kita potenciali alternatyva, kuri gali tapti svarbia transporto ateities dalimi. Vandenilio varomi automobiliai skleidžia tik vandens garus, o jų kuro bakus galima užpildyti žymiai greičiau nei įkrauti elektromobilių baterijas.
Kita svarbi kryptis yra miestų infrastruktūros pertvarka ir darnaus transporto plėtra. Viešojo transporto modernizavimas, dviračių takų plėtra ir vaikščiojimui tinkamos zonos yra būtinos siekiant sumažinti transporto keliamą taršą. Galiausiai, inovacijos transporto srityje ir technologiniai proveržiai ateityje gali pasiūlyti netikėtų sprendimų, kurie dar labiau padės sumažinti transporto taršą.

Techniniai automobilio aspektai ir aplinkosauga
Transporto priemonėms, ypač žiemą, tenka nemenki iššūkiai. Sušilus orams, gatvėse atsiranda duobių, kurias kelininkai ne visada spėja užtaisyti, o tai sukelia nepatogumus ir žalą automobiliams. Tokie procesai, kai vanduo ant asfalto pakaitomis šąla ir tirpsta, ardo dangą, todėl ankstyvą pavasarį vairuotojai susiduria su daugybe duobių.
Įvažiavimas į duobę gali lemti ne tik padangos, bet ir ratlankio ar net važiuoklės dalių pažeidimus. Draudimo bendrovių duomenimis, tokie nuostoliai gali siekti nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių eurų, o vidutinė išmoka nukentėjusiems vairuotojams siekia apie 700 eurų. Svarbu paminėti, kad tai galioja turintiems Kasko draudimą, nes civilinės atsakomybės draudimas tokių nuostolių paprastai nekompensuoja.
Dažniausiai duobėse nukenčia padangos, pažeidžiamas jų šoninis sutvirtinimas. Dėl atsiradusio „guzo“ padanga gali sprogti. Siekiant užtikrinti saugumą, po kiekvieno rimtesnio smūgio į duobę rekomenduojama apsilankyti autoservise ir apžiūrėti padangas.
Norint išvengti smūgių į duobes, svarbu važiuoti atidžiau ir mažesniu greičiu, ypač per balas, po kuriomis gali slėptis aštriabriaunės duobės. Pastebėjus duobę, rekomenduojama sumažinti greitį ir pabandyti ją apvažiuoti.
Lietuvoje vis dar apstu transporto priemonių, turinčių netvarkingą išmetamųjų dujų sistemą dėl pašalintų katalizatorių ir kietųjų dalelių filtrų. Šie komponentai skirti sumažinti išmetamųjų teršalų kiekį ir toksiškų medžiagų patekimą į aplinką. Kai kurie vairuotojai, siekdami sutaupyti degalų ar prailginti variklio tarnavimo laiką, juos pašalina arba išjungia. Katalizatoriuose ir kietųjų dalelių filtruose yra vertingų tauriųjų metalų, todėl jie tampa patraukliu taikiniu vagims.
Techninės apžiūros metu specialistai neturi teisės ardyti automobilio, tačiau gali fiksuoti akivaizdžius išmetimo sistemos pažeidimus. Nors šiuo metu nėra specialios įrangos katalizatoriaus ar filtro pašalinimui fiksuoti, netvarkinga išmetimo sistema gali lemti techninės apžiūros neišlaikymą. Statistika rodo, kad nemaža dalis automobilių į techninę apžiūrą atvyksta su netvarkinga išmetimo sistema.
Automobilių katalizatoriai ir kietųjų dalelių filtrai yra vertinga antrinė žaliava dėl juose esančių brangiųjų metalų. Jų pridavimas atliekų tvarkytojams leidžia gauti atlygį ir prisideda prie gamtosaugos. Taip pat svarbu tinkamai tvarkyti ir kitas automobilių atliekas, tokias kaip akumuliatoriai, amortizatoriai, padangos, alyva, stiklas ar plastikas, perduodant jas atliekų tvarkytojams arba vežant į savivaldybių didelių gabaritų atliekų aikšteles.
Vienas automobilis per metus vidutiniškai į orą išmeta apie 4,6 tonos CO2 dujų. Norint sumažinti šią taršą, svarbu atsiminti, kad kuo mažesnės degalų sąnaudos, tuo mažesnė CO2 tarša. Taršai įtakos turi ir kuro kokybė bei automobilio būklė, todėl rekomenduojama naudoti geresnės kokybės degalus, laiku keisti alyvą ir šalinti atsiradusius gedimus.
Norint apskaičiuoti transporto priemonės išmetamą CO2 kiekį, reikia padauginti patvirtintą išmetamųjų teršalų rodiklį (CO2 g/km) iš bendro nuvažiuoto atstumo. Naudojant elektrinius automobilius, kurių eksploatavimo metu neišmetama teršalų, galima gerokai sumažinti CO2 emisijas. Taip pat svarbu atsižvelgti į elektros energijos gamybos būdus.
Įkraunami hibridiniai automobiliai gali būti mažatarše priemone pereinant prie visiško elektrifikavimo, tačiau jų nauda priklauso nuo reguliaraus baterijos įkrovimo ir važiavimo elektros režimu. Jei automobilis retai įkraunamas, jis tampa neefektyviu benzininiu automobiliu, didinančiu CO2 emisijas.
Pasirinkus mažo pasipriešinimo riedėjimui padangas, galima sumažinti transporto priemonių parko išmetamų teršalų kiekį. Svarbu atkreipti dėmesį į padangų etikečių įvertinimus ir tinkamai pripūsti padangas.
Reguliari techninė priežiūra užtikrina, kad automobiliai veiktų efektyviai ir sklandžiai, mažindama degalų sąnaudas ir išmetamųjų teršalų kiekį. Telematikos priemonės ir ekovairavimo mokymai gali padėti stebėti vairavimo įpročius ir tobulinti juos.
Tvariausia kelionė yra ta, kuri nė neįvyksta. Virtualios susitikimų platformos gali būti veiksminga alternatyva gyviems susitikimams. Net ir neatsisakantys automobilio, gali prisidėti prie švaresnės ateities, taikydami ekovairavimo principus.
Ekovairavimas - tai vairavimas, taupant degalus ir mažinant taršą. Jis apima važiavimą pastoviu greičiu, aukštesne pavara, žemesnėmis variklio apsukomis ir tinkamą inercijos panaudojimą. Per didelis greitis ne tik nepagrįstai eikvoja degalus, bet ir gali sukelti daugiau žalos nei naudos.

Žiemos poveikis automobiliui ir jo prevencija
Žiema automobiliui palieka daugiau pėdsakų, nei dažnai pastebime. Net ir tuomet, kai keliai atrodo sausi, automobilio apačioje, kėbulo ertmėse ir sunkiau pasiekiamose vietose nuolat kaupiasi viena didžiausių šaltojo sezono grėsmių - kelių druskos ir cheminiai mišiniai. Šios medžiagos patenka ne tik ant važiuoklės ar stabdžių sistemos, bet ir į ratų arkas, slenksčius, durų apačias, kėbulo sujungimus, dažų mikroįtrūkimus. Kartu su drėgme jos sudaro agresyvią terpę, kuri ilgainiui skatina koroziją, silpnina metalines ir gumines detales, pažeidžia dažų sluoksnį ir mažina automobilio ilgaamžiškumą bei estetinę vertę.
Didžiausias iššūkis - tai, kad druskų daroma žala dažniausiai vystosi nepastebimai. Automobilis gali atrodyti techniškai tvarkingas ir važiuoti sklandžiai, kol pažeidimai kaupiasi palaipsniui. Visiškai išvengti druskų poveikio sudėtinga, ypač kai žiema užsitęsia, o keliai reguliariai barstomi. Tačiau tinkama ir nuosekli automobilio priežiūra leidžia ženkliai sumažinti daromą žalą.
Reguliarus automobilio plovimas, ypatingą dėmesį skiriant kėbulo apačiai, ratų arkoms ir sunkiau pasiekiamoms vietoms, padeda pašalinti susikaupusias druskas bei cheminius likučius. Šiandien vairuotojai vis dažniau renkasi ir papildomas apsaugos priemones, skirtas sumažinti kelių druskų poveikį automobilio paviršiams. Tai gali būti įvairios apsauginės dangos, skirtos kėbului ir labiausiai veikiamoms zonoms. Tokios dangos sudaro papildomą barjerą tarp automobilio paviršiaus ir agresyvios aplinkos, todėl drėgmė, purvas ir druskų tirpalai sunkiau prikimba prie metalo ar dažų sluoksnio.
Populiarėja ir hidrofobinės bei nano technologijų pagrindu sukurtos dangos, kurios atstumia vandenį, sumažina nešvarumų kaupimąsi ir palengvina automobilio priežiūrą žiemos metu. Vis dėlto svarbu suprasti, kad tokios priemonės nėra vienkartinis sprendimas - jos veiksmingiausios tuomet, kai derinamos su reguliariu plovimu ir bendra automobilio techninės būklės priežiūra.
Ypatingą dėmesį verta skirti vietoms, kurios kasdienėje eksploatacijoje dažnai lieka nepastebimos: ratų arkos, slenksčiai, durų apačios, kėbulo siūlės ir sujungimai. Kada pasireiškia druskų daroma žala? Kelių druskų poveikis ne visada pasireiškia iš karto. Ilgainiui jis gali lemti ne tik paviršinę kėbulo koroziją, bet ir gilesnius techninius pažeidimus - metalinių jungčių, tvirtinimo elementų, stabdžių vamzdelių ar pakabos detalių nusidėvėjimą. Net ir pasibaigus intensyviam druskų barstymo laikotarpiui, jų likučiai gali išlikti automobilio konstrukcijose ir toliau daryti poveikį.

Automobilių rinkos tendencijos ir apgadinimų tikimybė
Nors į smulkesnius ar didesnius eismo įvykius automobiliai pakliūna nuolat, smarkiai apgadinta transporto priemonė gali būti nesaugi vairuoti. Visgi, net ir sumaitoti automobiliai po remonto pirkėjams gali pasirodyti labai tvarkingi, tačiau kai kurie defektai anksčiau nutikusius įvykius primena tik po kurio laiko.
Automobilių duomenų įmonės „carVertical“ statistika iškalbinga: šiais metais Lietuvoje 50,2 proc. iš visų platformoje tikrintų transporto priemonių buvo patyrusios apgadinimų. Tyrimo duomenys rodo, kad 1,3 proc. visų Lietuvoje 2020 - 2024 metais tikrintų automobilių su pastebėta žalos istorija buvo patekę į smarkų eismo įvykį, kuomet patirta žala siekė daugiau nei pusę transporto priemonės vertės.
89,9 proc. visų platformoje tikrintų ir žalų įrašų turėjusių automobilių buvo patyrę 20 proc. arba mažiau automobilio vertės siekiančių apgadinimų. Nors tikimybė įsigyti praeityje smarkiai apgadintą automobilį nėra didelė, vis dėlto nusipirkus tokią transporto priemonę gali tekti susidurti su didelėmis problemomis.
„Būna taip, kad apgadinę automobilį vairuotojai pasirenka draudimo išmoką, pigiai ir ne itin kokybiškai jį suremontuoja, o tada parduoda. Toks automobilis naujajam savininkui gali atnešti daugiau galvos skausmo nei malonumo“, - sako automobilių rinkos ekspertas. Jis priduria, kad jei automobilis buvo patekęs į eismo įvykį ir buvo smarkiai apgadintas, tai dar nebūtinai reiškia, kad jis vertas tik kelionės į sąvartyną. Autorizuotame arba gerą reputaciją turinčiame servise tvarkingai suremontuota transporto priemonė gali ir toliau saugiai dalyvauti eisme.
Bene labiausiai pastebimas ženklas, leidžiantis įtarti apie praeities apgadinimus - nevienodai susidėvėjusios padangos. Bandomojo važiavimo metu pirkėjai taip pat turėtų įsitikinti, kad automobilis važiuoja tiesia linija ir jo netraukia į kurią nors pusę. Kartais tokią automobilio elgseną gali nulemti ir elementari smulkmena - skirtingas oro slėgis padangose.
Istorijos patikra taip pat gali suteikti daug informacijos apie dominančią transporto priemonę. Duomenys apie apgadintas automobilio vietas bei patirtų apgadinimų vertė istorijos ataskaitoje taip gali tapti puikiu derybiniu svertu tariantis dėl mažesnės kainos. Objektyvūs, faktais pagrįsti argumentai, anot „carVertical“ atstovo, beveik visada padeda sutaupyti.
„Automobilio istorija gali atskleisti, kokios transporto priemonės dalys buvo pažeistos ir kaip brangiai buvo įvertinta žala. Šia informacija galima pasidalinti autoservise, kad atlikdami apžiūrą mechanikai atidžiai įvertintų, kaip tos vietos buvo suremontuotos“, - aiškina M. Kazlauskas.
Iš užsienio į Lietuvą atkeliaujantys automobiliai atvažiuoja su papildomomis rizikomis. Vokietija - didžiausia Europos naudotų automobilių eksporto rinka, iš kurios transporto priemonės keliauja po visą žemyną. Remiantis „carVertical“ duomenimis, 5,2 proc. daužtų automobilių šioje šalyje turėjo daugiau nei 50 proc. jų vertės viršijančių apgadinimų. Taigi, 1 iš 20 automobilių gali kelti rūpesčių naujiesiems savininkams.
71,7 proc. žalų įrašų turėjusių automobilių Vokietijoje buvo patyrę 20 proc. ar mažiau jų vertės siekiančių apgadinimų, Švedijoje - 83,5 proc., Italijoje - 79,5 proc., Ispanijoje - 85,6 proc. „carVertical“ tyrimas atliktas išanalizavus įmonės vartotojų 2020 - 2024 metais įsigytas automobilių istorijos ataskaitas. Įmonės duomenų ekspertai suskaičiavo, kokia dalis automobilių patyrė apgadinimus siekiančius iki 10 proc. jų vertės, 10-20 proc., 20-30 proc. ir t. t. Smarkiai apgadintu tyrimo rėmuose laikomas automobilis, kurio žalos vertė siekė daugiau nei 50 proc.