Oktaninis skaičius yra vertė, apibūdinanti vidaus degimo variklių kuro atsparumą slėgiui be detonacijos. Jis rodo izooktano (2,2,4-trimetilpentano) ir normalaus heptano (n-heptano) mišinio, kurio atsparumas detonacijai toks pat kaip ir aptariamas kuras, tūrio procentą. Pavyzdžiui, kuro, kurio atsparumas detonacijai yra toks pat kaip 95% izooktano ir 5% n-heptano mišinio, oktaninis skaičius yra 95. Naudojami du oktaniniai skaičiai: RON (tyrimo oktaninis skaičius) ir MON (motorinis oktaninis skaičius). MON yra matuojamas varikliui veikiant 900 aps./min. greičiu, RON - 600 aps./min. Matuojant MON, varikliui tenka didesnė apkrova. Taip pat matuojamas antidetonacijos indeksas (angl. AKI). MON paprastai yra 8-10 taškų mažesnis nei RON. Beveik visame pasaulyje (taip pat ir Lietuvoje) skelbiamas degalų RON skaičius. Kai kur (pvz. JAV, Kanadoje, Brazilijoje) degalų oktaninis skaičius gaunamas kaip vidurkis tarp RON ir MON, todėl paties kuro oktaninis skaičius šiose šalyse yra mažesnis 4 ar 5 vnt. Kai kuriose šalyse, paprastai JAV, yra nurodomas ir antidetonacinis skaičius (AKI), dar 4-5 vnt. Kai kurių medžiagų atsparumas detonacijai yra mažesnis nei heptano (tokių medžiagų oktaninis skaičius būtų neigiamas); taip pat yra medžiagų, kurių atsparumas detonacijai yra geresnis nei izooktano. Tokių medžiagų oktaninis skaičius yra didesnis nei 100 (pavyzdžiui, gryno etanolio RON yra 116).
Didesnis oktaninis skaičius koreliuoja su didesne degimui pradėti reikalinga energija. Oktaninis skaičius yra išmatuotas ir (arba) apskaičiuotas degalų atsparumo savaiminiam užsidegimui įvertinimas. Aukštesnio oktaninio skaičiaus kuro uždegimui reikalinga karštesnė uždegimo kibirkštis. Norint sukurti karštesnę kibirkštį, reikia daugiau energijos iš uždegimo sistemos, o tai savo ruožtu padidina parazitinę variklio apkrovą. Kibirkštis taip pat turi prasidėti anksčiau, kad tinkamu laiku susidarytų pakankamai šilumos. Didėjant oktaniniam skaičiui, uždegimo kibirkšties energijai ir tikslaus laiko nustatymo poreikiui, variklį tampa sunkiau „sureguliuoti“ ir išlaikyti „derintą“.
Kita retai aptariama realybė, susijusi su didelio oktaninio skaičiaus degalais, siejamais su „aukštu našumu“, yra ta, kad didėjant oktaniniam skaičiui mažėja savitasis tankis ir degalų energijos kiekis svorio vienete. Grynasis rezultatas yra tas, kad norint pagaminti tam tikrą galios kiekį, variklyje turi būti sudeginta daugiau kuro, kurio oktaninis skaičius yra didesnis. Didesnio oktaninio skaičiaus, mažesnio energijos tankio „liesesnis“ kuras dažnai turi alkoholio junginių, nesuderinamų su pradiniais degalų sistemos komponentais, todėl jie taip pat yra higroskopiški. Jie taip pat išgaruoja daug lengviau nei sunkesni, mažesnio oktaninio skaičiaus degalai, todėl kuro sistemoje kaupiasi daugiau teršalų.
Vidaus degimo variklio suspaudimo takto metu suspaudžiant oro ir degalų mišinį pagal idealiųjų dujų dėsnį pakyla tokio mišinio temperatūra. Didesnis suspaudimo laipsnis padidina variklio apkrovą ir yra būtinas tik tuo atveju, jei variklis yra specialiai sukurtas naudoti didelio oktaninio skaičiaus degalus.
Per didelio oktaninio skaičiaus benzinas irgi nieko gero neduos, jei variklis nėra tam pritaikytas, nes kuo aukštesnis oktaninis skaičius benzino, tuo jis lėčiau užsiliepsnoja, todėl reikia sukurti tam tikras sąlygas, reikia ankstinti uždegimo laiką. Jeigu jūs važiuojat 98 ir neturit galimybės jo pirkti, perkat 95, tuomet reikėtų kažkiek pavėlinti uždegimo laiką.
Kaip Sumažinti Benzino Oktanini Skaiciu?
Vienas iš būdų sumažinti benzino oktanini skaičių yra maišyti jį su žemesnio oktaninio skaičiaus angliavandeniliais. Vilniuje teko bendrauti su VGTU autotransporto katedros lektoriumi R. Braziu, kuris ir prieš 20 metų man studijuojant, ir dabar tebedėsto eksploatacinių medžiagų discipliną. Jis pasiūlė 2 būdus, kaip galima sumažinti benzino oktaninį skaičių. Abiem atvejais reikia įpilti žemo oktaninio skaičiaus angliavandenilių.
- Normalusis heptanas (N- heptanas). Jo OS lygus 0.
- Žaliavinis benzinas. Jo OS apie 45.
Taip pat svarstoma galimybė naudoti žibalą. Tačiau dėl žibalo tinkamumo ir jo oktaninio skaičiaus kyla daug klausimų. Pavyzdžiui, jei benzino oktaninis skaičius yra 92, o žibalo - 70 (nors šis skaičius gali skirtis), ir norima gauti galutinį mišinį su 70 oktaniniu skaičiumi, reikės maišyti 0.47 dalies žibalo ir 0.53 dalies benzino.
Anksčiau populiarus antidetonatorius buvo tetraetilšvinas, kuris degimo metu išskiria nuodingas medžiagas. Šiuolaikiniai varikliai yra jautrūs unikalioms nuosėdų ir tepimo problemoms. Didelės nuosėdos gali sumažinti našumą ir efektyvumą, o per didelė trintis gali sukelti ankstyvą variklio susidėvėjimą. Todėl svarbu naudoti specialius priedus, kurie pašalina kenksmingus likučius ir kovoja su variklio susidėvėjimu.
Kai kurie specialūs benzino priedai, didinantys oktaninį skaičių, taip pat pasižymi plovimo savybėmis. Tokie priedai tinka visų tipų benzininiams varikliams (atmosferiniams ir turbokompresoriams), su bet kokiu vožtuvų skaičiumi, įrengti ir neturintys benzino kietųjų dalelių filtrų bei katalizatorių. Tokie priedai gali padidinti RON skaičių iki 2-3 punktų, todėl užtikrinamas geresnis atsparumas variklio detonacijai ir nenormaliems degimo procesams. Jie pagerina variklio darbą ir vairavimo malonumą, leidžia geriau pajudėti iš vietos ir įsibėgėti. Ypač rekomenduojama naudoti žemesnės kokybės degalus ir žiemos sezonu.
Svarbu Žinoti Apie Oktanini Skaiciu
Stuksenantis degimas, sutrumpintai vadinamas LSPI (nuo Low Speed Pre-Ignition - mažo greičio uždegimas), benzininiuose varikliuose vyksta esant mažiems variklio sūkių dažniams. Kaip rodo pavadinimas, stuksenimas reiškia savaiminį oro ir degalų mišinio užsiliepsnojimą dar prieš kibirkšties atsiradimą uždegimo žvakėje. Dėl to susidaro smūginė banga, sklindanti milžinišku greičiu - 300-500 m/s. Tai labai pavojingas reiškinys, dėl kurio gali būti net rimtai pažeista alkūnės ir stūmoklio sistema. Įdomu tai, kad stuksenantis degimas yra intensyvesnis šiuolaikiniuose pavaros agregatuose nei senesniuose. Kokia yra stuksenančio degimo priežastis? Pirmiausia tai prasta degalų kokybė. Paprastai kuo didesnis benzino oktaninis skaičius, tuo lėtesnis ir sklandesnis degimas.
Gamintojai nurodo, kokios rūšies degalus naudoti. Būtent to ir turėtume laikytis. Juk svarbu nepamiršti, kad konkretus variklis skirtas konkrečiam benzinui. Svarbu tai, kad naujesniuose varikliuose įrengti jutikliai, kurie aptinka degimo stuktelėjimą, taip užkertant kelią pavaros bloko pažeidimams ir perkaitimui. Net jei rekomenduojama naudoti 98 oktaninius degalus, varikliui neturėtų nieko blogo nutikti, jei retkarčiais bus naudojami 95 oktaniniai degalai.
Aviaciniai benzinai, naudojami bendrojoje aviacijoje paplitusiuose stūmokliniuose orlaivių varikliuose, turi šiek tiek kitokį degalų oktaninio skaičiaus matavimo metodą. Panašiai kaip AKI, jis turi du skirtingus įvertinimus, nors dažniausiai nurodomas tik žemesniu iš dviejų. Vienas yra vadinamas „aviacijos liesasis“ (angl. „aviation lean“) ir yra toks pat kaip degalų MON iki 100. Antrasis yra „aviacijos sotusis“ (angl. „aviation rich“) ir atitinka oktanini skaičių naudojant priverstinę indukciją, įprastą didelio našumo ir kariniuose stūmokliniuose orlaiviuose.
Lėktuvų varikliai dirba santykinai mažomis apsukomis. Jie geriausiai veikia su mažesnio oktaninio skaičiaus, lėčiau degančiais degalais, kuriems reikia mažiau šilumos ir mažesnio suspaudimo laipsnio tam, kad pasiekti optimalų garavimą ir vienodą kuro ir oro maišymąsi. Tokiuose varikliuose uždegimo kibirkštis atsiranda kiek įmanoma vėliau, taip padidinant slėgį cilindruose ir užtikrina didžiausią sukimo momentą. Dėl mažesnio tankio ir atitinkamai mažesnio kuro svorio, orlaivis, kurio bakuose yra bet koks degalų tūris, yra automatiškai lengvesnis. Kadangi daugelis bendrosios aviacijos lėktuvų skraido tik retkarčiais ir gali būti nenaudojami savaites ar mėnesius, lengvesni degalai linkę išgaruoti ir palikti mažiau nuosėdų, tokių kaip „lakas“, kurį sukuria benzino komponentai, ypač alkenai ir oksigenatai, lėtai besipolimerizuojantys į kietas medžiagas). Orlaiviuose taip pat paprastai yra dubliuojančios uždegimo sistemos, kurių beveik neįmanoma sureguliuoti ir nustatyti identišką uždegimo laiką, todėl paprastai naudojami lengvesni degalai, kurie yra mažiau linkę į savaiminį užsidegimą. Beveik visuose bendrosios aviacijos stūmokliniuose varikliuose degalų mišinį tiesiogiai valdo pilotas rankenėle, laidu arba svirtimi, panašia į droselio valdiklį (ir esančia šalia jo). Kuro riebumo (angl. „lean - rich“) reguliavimas turi būti daromas atsižvelgiant į tai, kad kai kurie kuro mišinio ir droselio padėties deriniai, įskaitant sukuriančius didžiausią galią, gali sukelti detonaciją ir (arba) išankstinį užsidegimą, blogiausiu atveju sugadinti variklį per kelias sekundes. Pilotai yra mokomi vengti variklio nustatymų, kurie sukuria aukščiausią išmetamųjų dujų temperatūrą, ir leisti veikti variklį sąlygomis, kuriose viršijama didžiausia leistina EGT (angl. (EN) Balaban, Alexandru T. (1983). „Topological Indices based on Topological Distances in Molecular Graphs“ (PDF). Pure and Applied Chemistry. IUPAC. (EN) Steven A., Treese; Peter R., Pujado; David S. J., Jones (2015). Handbook of Petroleum Processing (2 ed.). Springer. pp. 681, 1796. (EN) „Octane Number - an overview | ScienceDirect Topics“. www.sciencedirect.com. (EN) Pelican’s Perch #63:Where Should I Run My Engine? (Part 1)". (EN) „Replacing Leaded Aviation Gasoline“ (PDF). Txideafarm.com. Archived (PDF) from the original on 2016-03-04. ↑ „Octane Number - an overview | ScienceDirect Topics“. www.sciencedirect.com. ↑ Steven A., Treese; Peter R., Pujado; David S. J., Jones (2015). Handbook of Petroleum Processing (2 ed.). Springer. pp. 681, 1796. ↑ „Replacing Leaded Aviation Gasoline“ (PDF). Txideafarm.com. Archived (PDF) from the original on 2016-03-04. ↑ Balaban, Alexandru T. (1983). „Topological Indices based on Topological Distances in Molecular Graphs“ (PDF). Pure and Applied Chemistry. IUPAC. 55 (2): 199-206. ↑ Pelican’s Perch #63:Where Should I Run My Engine? (Part 1)“. I dalis.
Ar iš tikrųjų yra nauda pilti didelio oktaninio skaičiaus degalus į mažo oktaninio skaičiaus variklį? • „Cars Simplified“
Bešvinis benzinas yra degalų rūšis, skirta keturtakčiams ir dvitakčiams varikliams. Jis buvo pradėtas naudoti kaip anksčiau naudoto etanolio pakaitalas. Skirtingai nuo bešvinio benzino, jo sudėtyje nėra kenksmingo tetraetilšvino.
Aukšto oktaninio skaičiaus benzinai - tai benzinai, kurių oktaninis skaičius yra nuo 98 iki 102 oktanų. Nėra jokių kontraindikacijų pilti aukšto oktaninio skaičiaus benziną. Priešingai.
Suspaudimo laipsnis, kitaip vadinamas kompresijos koeficientu, yra erdvės virš stūmoklio, kai stūmoklis yra ties apatiniu viduriu, ir erdvės virš stūmoklio, kai stūmoklis yra ties viršutiniu viduriu, santykis. Kuo didesnis variklio suspaudimo laipsnis, tuo didesnė galia gaunama naudojant mažiausią mišinio kiekį. Šiuo metu jis paprastai yra 10:1, tačiau gali būti ir didesnis.