Automatinė pavarų dėžė yra patogesnė, tačiau daugelis ją laiko pavojingu palydovu žiemą. Vystantis technologijoms, automatinės pavarų dėžės naudojamos visų tipų automobiliuose - nuo prestižinių sedanų iki sportinių automobilių. Vis dėlto sunku nesutikti su profesionaliais lenktynininkais, kurie tvirtina, kad mechaninė pavarų dėžė leidžia geriau jausti ir valdyti automobilį. Žinoma, automatinė pavarų dėžė tinka pradedantiesiems arba tingiems vairuotojams. Šis transmisijos tipas su kiekviena vairuotojų karta apauga daugybe mitų ir legendų, kurie atsiranda greičiausiai dėl žinių stokos ir nemokėjimo vairuoti, o ne dėl esamos situacijos.
Pagrindinė „automato“ problema yra ta, kad vairuotojas blogiau jaučia, kai ratai ima prasisukti. Tai įvyksta dėl praslystančio hidrotransformatoriaus kaltės (kuris, tiesa, padeda jums sklandžiai pajudėti iš vietos netgi slidžiame kelyje). Pavaros perjungiamos priklausomai nuo ratų sukimosi greičio (kurie neaišku kada pradėjo prasisukti), ir jūs galite pražiopsoti tą akimirką, kada reikėjo įsikišti į automobilio „smegenų“ darbą. Kai kuriose automatinėse transmisijose yra žieminis režimas, kuris perjungia pavaras esant žemesnėms apsukoms ir leidžia startuoti be didesnių prasisukimų, kartais ir nuo antros pavaros. Tai būdas, kurį naudoja ir profesionalai.
Estijos DELFI pateikia 10 patarimų žiemą važinėjantiems automobiliais su automatinėmis pavarų dėžėmis.
1. Startas
Kiekvienas automobilis reikalauja atidžios priežiūros, o juo labiau automobilis su automatine pavarų dėže. Atsikaitę ryte savo automobilį, leiskite tepalui pavarų dėžėje nors porą minučių sušilti. Pasukę raktą spynelėje ir iš karto paspausdami akceleratorių, jūs trumpinate „automato“ darbo laiką. Specialistai pataria prieš pradedant važiuoti pajudinti pavarų perjungimo svirtį į visas padėtis išlaikant automobilį vietoje paspaudus stabdžius. Šie paprasti veiksmai pagreitina transmisinio skysčio sušildymo procesą. Pradėję važiuoti, pirmus penkis kilometrus venkite aštrių pagreitėjimų ir ratų prasisukimo.
2. Kaip išsivaduoti iš pusnies?
Žiemą rytas dažnai gali prasidėti nuo bandymo išsivaduoti iš pusnies. Jeigu jūsų „automatas“ turi pažemintą pavarą 1, 2 arba L, naudokitės ja, o ne D funkcija. Jeigu ne, teks pajudėti išsisiūbuojant. Lengvai spaudžiate akceleratorių, lengvai judate pirmyn, laikote mašiną kraštutinėje padėtyje stabdžiais, jungiate atbulinę pavarą, vėl išlaikote automobilį ir taip toliau. Naudojant šį būdą, verta atminti, kad hidrotransformatoriui tokios manipuliacijos ne itin malonios. Todėl šį metodą galima naudoti tik trumpai. Aitrus svylančių frikcijonų kvapas pavarų dėžėje duos žinią, kad laikas ieškoti pagalbos užstumiant automobilį. Neužmirškite išjungti ESP ir su ja susijusios stabilumo kontrolės funkcijos, kuri pusnyje jums nebus pagalbininku.
3. Stabdymas varikliu
Dar viena „automato“ problema žiemą - būtinybė nuolat naudotis stabdžiu, dėl to, kad negalima stabdyti varikliu, nes iš to nėra naudos. Automatinė pavarų dėžė nereaguoja į greičio pedalo atleidimą taip, kaip įprasta mechaninė transmisija. Bet tam yra pažemintos pavaros, arba pusiau automatinis režimas, kuriais galima ir reikia naudotis. Tai ypač aktualu prieš posūkį, kai jums negalima prarasti variklio apsukų ir traukos. Verta būtų pasiruošti tam, kad slidžiame kelyje pažemintos pavaros gali privesti prie to, kad varantys ratai ims prasisukti, o užpakaliniai ar priekiniai ratai bus „užnešti“. Važiuojant priekiniais ratais varomu automobiliu tokiu atveju reikia palikti akceleratorių nuspaustą, o vairuojant galu varomą mašiną - atleisti pedalą. Visais ratais varomai mašinai - atleisti ir iškart vėl nuspausti akceleratorių. Senuose automobiliuose, kuriuose nėra apsukų ribotuvo, naudojantis pažeminta pavara, reikia sekti tachometro rodmenis, kad neperkaistų variklis. Šiuolaikinės pavarų dėžės neleidžia jums perjungti, pavyzdžiui, iš ketvirtos į antrą pavarą, esant 110 km/val. greičiui. Reikia prisiminti, kad stabdymas varikliu aktualus tik esant pakankamai erdvei kelyje, tokio stabdymo efektyvumas važiuojant su automatine dėže keliais kartais mažesnis nei su mechanine. Dėl to kaltas praslystantis hidrotransformatorius.
4. Lenkimas
Lenkiant svarbiausia - neleisti „automatui“ pačiu netinkamiausiu momentu persijungti į aukštesnę pavarą. Dėl to sumažės variklio apsukos, kurias vėl reikės padidinti. Tokiems atvejams kai kuriose dėžėse yra režimas OD (Over drive), kurį reikia lenkiant atjungti. Šis veiksmas neleis pereiti į aukštesnę pavarą, tačiau reiktų vėl sekti tachometrą, kad neatsidurtumėte „raudonoje“ zonoje. Važiuojant įprastu režimu D ir prireikus staiga pagreitėti, „automatui“ reikia tam tikro laiko, kad jis sureaguotų į veiksmą „gazas-dugnas“. Kam laukti kol pavara bus automatiškai pažeminta, jeigu galima rankiniu būdu sumažinti pavarą? Šis paprastas būdas leis sutaupyti sekundę priešingoje eismo juostoje, kuri gali nulemti dramatiškas pasekmes. Jeigu transmisija turi sportinį režimą, lenkiant jį tikrai verta įjungti.
5. Važiavimas nuokalne
Važiuojant nuokalne reikia atidžiai rinktis judėjimo greitį ir galvoti apie stabdymo kelią. Naudokite pažemintas pavaras tik esant daugmaž sausai kelio dangai trumpuose nusileidimuose, kad neperkaistumėte stabdžių. Slidžiame kelyje važiuodami nuokalne naudokitės stabdžiu. Daugelis automobilių su „automatais“ vairuotojų paprastai visiškai užmiršta apie rankinio stabdžio egzistavimą ir naudojasi tik P (Parking) režimu. Tačiau pastačius automobilį šlaite ir įjungus P režimą, tai neigiamai veikia visą pavarų dėžės sistemą. Veiksmų seka turėtų būti tokia: pirmiausia įjungiame rankinį stabdį, o paskui režimą P. Taip pat neužmirškite, kad šaltyje įjungus rankinį stabdį gali prišalti stabdžių kaladėlės.
6. Važiavimas įkalne
Žiemą startuoti apledėjusia įkalne - ne pats maloniausias užsiėmimas. Svarbiausia vengti ratų prasisukimo ir staigių akceleratoriaus pedalo paspaudimų. Važiuojant automobiliu su „automatu“ ratų prasisukimo pradžią užfiksuoti sunku, todėl veiksmai turi būti labai sklandūs. Jeigu pačiu netinkamiausiu momentu trauką „užmuša“ ESP sistema, pabandykite ją atjungti.
7. Automobilio tempimas
Jeigu jūsų automobilį su automatine pavarų dėže reikia tempti, verta prisiminti apie taisyklę 50x50: tempti galima ne didesniu nei 50 km/val. greičiu ir ne didesnį nei 50 km atstumą. Pavarų dėžė turi būti perjungta į N (neutrali) padėtį, o tempiant didesnį atstumą vežimėliu reikia atjungti transmisiją, o tai yra sudėtinga. Kai kuriems automobiliams su automatine transmisija tempimas yra apskritai uždraustas, apie tai informuoja automobilio eksploatavimo instrukcija.
Automobilis gali sugesti kiekvienam iš mūsų ir tai visai nepriklauso nuo jo markės ar metų. Besimokant vairavimo mokyklose mokiniams yra tik išdėstoma automobilio tempimo lynu teorija, bet kaip tai realiai atlikti yra nemokoma. Netikėtai sugedęs automobilis kartais tampa labai didele problema. Didžioji dalis draudimo bendrovių vairuotojams, kurie įsigyja civilinės atsakomybės draudimą, siūlo ir pagalbos kelyje paslaugą, bet vis dar pasitaiko atvejų, kai automobiliai tempiami lanksčia vilktimi. Jeigu įmanoma, automobilio geriau netempti, nes taip rizikuojama dar labiau pakenkti ne tik tempiamai transporto priemonei, bet ir tai, kuri tempia.
Automobilis gali būti tempiamas lanksčiąja vilktimi (virve, tempimo (buksyravimo) lynu), kurios ilgis turi būti nuo 4 m iki 6 m, arba ne ilgesne nei 4 metrų standžiąja vilktimi. Vilkimo juosta negali būti siauresnė nei 5 centimetrai. Taip pat turi būti ryški. Jeigu jūs su savimi nesivežiojate lanksčiosios vilkties (kitaip vadinamos tempimo (buksyravimo) lynu) su kabliais, šiam procesui atlikti tiks ir paprasta virvė. Užkabinti tempimo lyną ant galinės automobilio dalies paprastai ganėtinai lengva. Jį galima tvirtinti ant kablio ar specialios stacionarios kilpos. Tuo metu priekyje vis dažniau yra įsukama kilpa ir ją reikėtų įsukti tvirtai, ne su ranka, kiek pakanka, bet užkišti dar kažką ir paveržti. Velkamasis automobilis visada turi įjungti avarinį šviesos signalą, velkantysis - tik tam paros metui skirtus žibintus. Didelė klaida, kai abu automobiliai įjungia avarinę signalizaciją. Tai klaida kitus vairuotojus. Važiuojantys iš priekio automobiliai, gali nesuprasti ar tai stovintis, ar visgi tempiantis automobilis, o gal įvykusi avarija. Nakties metu galima naudoti gabaritinius žibintus. Visada reikia stengtis, kad tempimo lynas (virvė) būtų įtemptas, nes jo atsipalaidavimas gali sukelti avariją. Būna atvejų, kai lynas nutrūksta. Dažnai tai būna pradedant tempimą, bet ne rečiau ir tempiant, kai velkamasis pradeda vytis automobilį, lynas nukrenta ant žemės ir palenda po ratu. Tokiu atveju, automobilį gali sumėtyti ir galima sukelti eismo įvykį. Tam, kad lynas nuolat būtų įtemptas, galima naudoti tempiamo automobilio stabdžius. Taip pat reikia neužmiršti, kad velkant automobilį ypač svarbi tampa komunikacija tarp velkamo ir velkančiojo automobilių vairuotojų. Kadangi tempiant sugedusį automobilį dažniausiai jame tinkamai nefunkcionuoja pagrindinės sistemos, vilkimo greitis yra griežtai ribojamas. Tempiant lanksčia vilktimi greitis negali būti didesnis nei 50 km/val. Tai galioja tiek mieste, tiek užmiestyje. Negalima pamiršti, kad automobilio su lanksčia vilktimi negalima tempti automagistraliniuose keliuose ir greitkeliuose. Velkant motorines transporto priemones standžia vilktimi galima važiuoti ne didesniu kaip 70 km/val. Nedidelis greitis provokuoja kitus vairuotojus kuo greičiau aplenkti velkamą transporto priemonę, bet neįvertina, kad velkamajame automobilyje dažniausiai neveikia variklis, o tai reiškia, kad neveikia ir jokie stabdžių ar vairo stiprintuvai. Velkamo automobilio vairuotojas viską turi daryti iš jėgos, stabdymas tampa sunkiu ir neefektyviu.
Nerekomenduojama tempti automobilio su automatine pavarų dėže. Tačiau toks automobilis gali būti tempiantysis. Modelį su mechanine pavarų dėže nutempti prikabinus vilkimo lynu prie kito automobilio sunku nežinant technikos, bet įmanoma. Patariama, kad geriau to patiems nedaryti, o iškviesti techninę pagalbą kelyje, išskyrus retas išimtis.
Automatinės pavarų dėžės, ypač senesniuose automobiliuose, yra automatizuoto jungimo su hidrotransformatoriumi. Tai prietaisas, kuriuo variklio sukimo momentas į pavarų dėžę perduodamas ne mechaniniu būdu, o per skystį. Pavaros tokioje dėžėje jungiamos ne per vieną sankabos diską, kaip mechaninėje dėžėje, o per daugiadiskę sankabą, kuriai reikalingas nuolatinis tepimas alyva. Automobiliui įprastai važiuojant, automatinėje pavarų dėžėje nuolat cirkuliuoja alyva, tačiau automobilį tempiant alyvos siurblys neveikia ir netepiami mechanizmai nuo trinties staigiai ima kaisti bei greitai dilti. Anksčiau kai kurie gamintojai leisdavo tempti automobilius su automatinėmis dėžėmis, bet prieš tai vairuotojams buvo nurodoma įpilti į dėžę papildomus porą litrų alyvos. Yra ir kito tipo automatinės dėžės, kurių konstrukcija panaši į rankinio valdymo - tokioms dažniausiai nieko nenutinka. Tačiau vis daugiau modelių gaminami su dar modernesnėmis, belaipsnėmis pavarų dėžėmis (CVT). Jos gali būti dviejų tipų - variatoriai arba planetiniai reduktoriai, kaip „Lexus“ ar „Toyota“ hibridiniuose modeliuose. Jei automobilį su automatine dėže ar hibridinį automobilį tempti būtina, visada reikia žiūrėti į vartotojo vadovą, pridedamą perkant automobilį.
! KET 218 p. Tokiu atveju būtina užtikrinti, kad vilkimo metu būtų laikomasi visų saugumo reikalavimų.
Girdejau daug visokiu minciu apie tai, ar galima tempti masina su automatine pavaru deze ar ne. Kitas klausimas butu, ar galima su atuomatu tempti kita masina??? su automatine pavaru dėze juk ir prikabinama nameli galima tampyti, o pačią mašiną tai leidžiama, tik greitis iki 40 km/h ir nedideliu atstumu (atrodo iki 20km.), žymiai geriau jei tempiamo automato variklis užvestas, pats tempiau apie 40km. ir greitis buvo apie 60km/h. Esu Pontiką beveik iš Vln partempęs . . . ar galima automata tempt su neuzvestu varikliu? NE. cia taip pat, kaip kad paklaustum " o ar galima vaziuoti varikliu, kuriame nera tepalo?" taip ir automate....kai variklis neveikia, nesisuka velenas automate, kuris suka ir tepalo pompa. automate tepalas cirkuliuoja tik deka veikiancios pompos. jei pompa neveikia, detales nesitepa. issiardyk automata ir pamatysi, kiek ten besisukanciu ir besitrinanciu detaliu yra. ir kaip jos ten suksis be tepalo? a? ar galima temti priekabas ir dar sunbkesnes tr. priemones? galima, bet tas irgi automatui ilgaamziskumo neprideda. kad karta per metus koki nameli patempsi, nieko baisaus. bet kai sakoma " s duru mozno i ch...slomat" kodel? ogi todel, kad automate yra tokie frikcionai + metalines ploksteles. kai trinties jega didesne tarp ju, ir ji nugali masinos svori, t.y. isjudina ja is vietos, viskas OK. o tu prikabink masina prie sienos ir davai su automatu is vietos, kas bus? prasisuks tie frikcionai su plokstelem, uzkais, praras savo savybes ir ragai. cia kaip ir su sankamba, kuria pasvilint vieni niekai..taip kad tempant koki nameli frikcionam papildomas kruvis. Amerikonisku masinu manualuose "dla tupych amerikancav" viskas isdestyta iki smulkmenu. Tampyt galima ir namelius, ir automobilius ir priekabas. Bet tada eksploatacijos salygos priskiriamos prie sunkiu, naudoti rekomenduoja 3 padeti, o ne D. tepalus dezes keisti dvigubai dazniau nei normaliom salygom ir t.t geriausiai paskaityti konkrecios masinos knygele, kad butu aiskiau. Lygiai tas pac automobilio su APD tempimu. Senesni automatai, nbutinai mersu,, ejo su dviem h/transformtoriais (taip vadinamom automat. "velkama transporto priemone turi judeti laiva eiga. protingai tempei.otai teko matyt "vaizdeli"-vaziuoju ramiai keliu (cenzūra) 105 greiciu .lenkia(atleke "migom")volvo- stora geltona virve(kokie 2 metrai)-pezas 306. P.S. kazkodel miesto pavadinimas-cenzura.
Ar galima nutempti automobilį su automatine pavarų dėže, jei jis neužsiveda?
8. Automobilio „užnešimas“
Trumpalaikis „neutralios“ pavaros perjungimas slidžiame kelyje - veiksmingas ginklas prieš automobilio „užnešimą“, o šis veiksmas, priešingai nei susiformavusi nuomonė, negali išvesti automatinės pavarų dėžės iš rikiuotės. Trumpas, bet akcentuotas neutralaus režimo įjungimas stabilizuoja automobilį ir „užnešimas“ dingsta. Tą patį rekomenduojama atlikti įveikiant mažus posūkius, esančius nuokalnėje. Tokiomis sąlygomis automobilis gali neklausyti stabdžių ir tęsti slydimą nepageidaujama kryptimi. Transmisijos perjungimas į neutralią padėtį kuriam laikui leidžia išlyginti ratų sukimąsi ir stabilizuoja automobilį. Jeigu vis dėlto automobilį „užnešė“ svarbu nepamiršti, kad akceleratorių reikia tuoj pat atleisti, o vairą pasukti į užnešimo pusę ir grąžinti į pradinę padėtį.
9. Rūpestis ir priežiūra
Automatinė pavarų dėžė - kaprizingas sutvėrimas. Neteisingai eksploatuojant ji mėgsta gesti, o automobilio savininkui gedimai gali kainuoti nemažus pinigus. Todėl nepamirškite reguliariai atlikti techninę pavarų dėžės patikrą. Savaime suprantama ir tai, kad važiuojant negalima įjungti režimų P ir R. Šiuos režimus galima įjungti tik visiškai automobiliui sustojus. Pavarų dėžė taip pat gali perkaisti, jeigu nuspręsite pažiūrėti, kas bus nuspaudus stabdžio ir greičio pedalus vienu metu.
Dažniausiai automatinės pavarų dėžės (toliau AP dėžė) selektoriaus svirtis yra sumontuota automobilio grindyse - toje vietoje, kaip ir mechaninės pavarų dėžės svirtis. "P"(parking) pozicija. Įjungtas mechaninis transmisinis stabdys, laikantis automobilį stovėjimo metu, kaip pavizdžiui, įjungta pavara mechaninėje pavarų dėžėje. Tačiau variklis gali veikti esant tuščiai eigai. Šios padėties užtenka automobiliui išlaikyti, jeigu vietovė gana lygi, bet jeigu automobilis paliekamas nuokalnėje ar įkalnėje, iš pradžių reikėtų užtraukti stovėjimo stabdį, o vėliau selektoriaus svirtį įstumti į "P" poziciją. Tokiu būdu saugomas blokavimo mechanizmas AP dėžėje. "R"(reverse, rear) pozicija - atbulinės eigos pavara. "N" (neutral) pozicija. Selektoriaus svirtį įjungus į neutralią padėtį, variklio sukimo momentas varantiems ratams neperduodamas, automobilis gali laisvai riedėti. Esant "N" pozicijai galima užvesti variklį. Visais kitais atvejais starteris neįsijungs. Nerekomenduojama įjungti "N" poziciją, jeigu automobilis rieda. "D" (drive) pozicija. Pagrindinė padėtis važiuojant. Laipsniškai įsijungia reikiama pavara (dažniausiai jų yra keturios,senesniuose modeliuose - trys, o naujausiuose - penkios). "D" pozicijoje, automobiliui judant normaliomis sąlygomis, variklis veikia optimaliu režimu. Beje, ypatingo mechanizmo - hidrotransformatoriaus - dėka automobilis gali pradėti judėti antrąja pavara: pirmąją pavarą, esant reikalui, įjungia "kick-down" sistema. Pažemintas režimas "kick-down" AP dėžėse suveikia, pavyzdžiui, akceleratorių nuspaudus "iki dugno". "S" arba "3" pozicija. Tai žemesnių pavarų veikimo diapazonas. Esant tokiai padėčiai, aaukščiausia pavara tampa trečia, ketvirta įsijungti negali. Ši pozicija rekomenduojama keliuose su įkalnėmis. "L" arba" "2"pozicija.Įsijungia tik pirma ir antra pavaros. Pozicija naudojama važiuojant sunkiomis sąlygomis, pavyzdžiui, kalnuose. Stabdymas varikliu dar efektyvesnis. Selektoriaus svirtį pervedus į "S", o po to atgal į "L", automobiliui greitėjant, antra pavara įsijungs greičiau. Selektoriaus svirtį iš "D" į "S" ar net "L" (atitinkamai "3" ir "2" galima perstumti ir važiuojant, pavyzdžiui lenkiant. Bet tuo atveju kyla grėsmė varikliui, mat iš pradžių įsijungia žemesnė pavara. "O/D" (overdrive) pozicija. Tai aukščiausios pavaros įjungimas, kuri ženklinama "O/D" arba "D" apvesta rutuliuku. Jeigu vairuotojas spaudžia pedalą lėtai,kiekviena kita pavara įsijungs tada, kai variklio sūkiai pasieks pavaros perjungimui reikiamą ribą. Automobilis tada įsibėgėja tolygiai.
Kaip jau minėjome, automobilį su AP dėže galima užvesti tik kai selektorius yra "P" arba "N" padėtyje. Norint pradėti važiuoti reikia (varikliui veikiant tuščia eiga) nuspausti stabdžių pedalą (daugelyje mašinų kitaip neįjungsi pavaros), selektoriaus svirtį pastatyti į norimą poziciją ("R" arba "D", ar pažemintos pavaros), atleisti stabdį ir paspausti akceleratorių. Beje, įjungus važiavimo režimą, automobilis su gerai sureguliuotu varikliu turi lėtai judėti, net nenaudojant akceleratoriaus. Tai itin patogu stovėjimo aikštelėje, kur galima automobilį valdyti vien stabdžiais. Tvarkingos AP dėžės turi persijungti greitai, ne ilgiau kaip sekundę. Visi perjungimai pirmyn-atgal atliekami tik per neutralią poziciją ir šiuo atveju automobilis turi stovėti. Yra "geležinė" taisyklė: iš pradžių visai sustoti, tik po to keisti svirties padėtį. Įjungti "P" poziciją galima irgi tik visiškai sustojus. Žinoma , transmisijos stabdžių mechanizmas turi apsaugą "nuo kvailių", bet dėžė gali ir sulūžti. AP amžių galima prailginti laikantis tam tikrų reikalavimų. Pradedant važiuoti į priekį padėtį "R" reikia peršokti greitai. Tas pat ir sustojus greit peršokti į "P", kad nespėtų isijungti atbulinė eiga. Trumpam sustojus, pavyzdžiui prie šviesoforo, nereikia jungti "N" ir apskritai "N" naudoti kuo rečiau. Trumpam sustojus automobilį reikia prilaikyti stabdžiais, o sustojus ilgesniam laikui įjungti "P". Jei sustojus prie šviesoforo automobilis smarkiai ima veržtis į priekį, kalta ne AP dėžė, o akceleratoriaus pavara. Tai būna kai užsikerta akceleratoriaus lynas, ar sutrikusi karbiuratoriaus veikla. Rekomenduojama kuo rečiau naudotis "kick-down" režimu, nes kuo mažiau spausi akceleratorių tuo ilgiau tarnaus transmisija. Žiema, ar reikia šildyti prieš važiuojant, tas pat kaip su varikliu. Šiuolaikinės alyvos leidžia to nedaryti, bet šaltą žiemą geriau, kad variklis padirbėtų keletą minučių, selektoriaus svirčiai esant "N" padėtyje. Po itin ilgo stovėjimo, geriau pradėti važiuoti pažeminta pavara - "3", "2". AP dėžė dažniausiai sugenda, be neteisingo perjunginėjimo pirmyn-atgal, kai bandoma intensyviai išsivaduoti įklimpus be įjungto pažeminto diapazono. Dar viena pavojinga situacija: buksyravimas su neužvestu varikliu. Dėžės alyvos siurblys veikia nuo alkūninio veleno ir, net esant įjungtai "N" padėčiai kai kurie krumpliaračiai su savo frikcionais nesitepa. Tad buksyruoti geriausia užkėlus varančius ratus ant vežimėlio, arba atjungti kardaninį veleną, ar pusašius. Jei tai neimanoma, reikia tempti tokį automobilį ne greičiau 30 km/h ir kuo trumpesnį atstumą. Absurdas, kai šnekama, kad automobilį galima užvesti tempiant, o po to staigiai įjungus 1 poziciją. Automatinėms dėžėms reikalingas ATF tepalas, dažniausiai naudojamas "Dexron". Šiaip kokią alyvą naudoti reikia atsižvelgti į gamintojo rekomendacijas. Alyvos lygio tikrinimas - tikras ritualas. Selektoriaus svirčiai esant "P", automobiliui leidžiama padirbti 2-3 min tuščiomis apsukomis. Po to, automobilį prilaikant stabdžiais, perjungiamos keletą kartų visos padėtys, ties kiekviena palaikant apie 5 sekundes. Paskui pastatyti į "P" ir, neužgesinant variklio, patikrinti tepalo lygį pagal matuoklę. Kai kuriuose automobiliuose, kaip senuose "Chrysler", šiuolaikiniuose "Dodge RAM", "Jeep Grand Cherokee" ir priekinę pavarą turinčiuose "Mitsubishi" alyvos lygį reikia tikrinti esant "N" padėtyje. Jei alyvos lygis būtų tikrinamas neužvedus variklio, jis būtų žymiai didesnis, nei iš tiesų yra. Alyvą ir filtrą reikią keisti kas 30-40 tūkst. km, arba kas 2 metai, arba jei skystis pasidaro drumzlinas, pasidaro balta emulsija ( tai reiškia į dėžę pateko vandens). Šiuo atveju dėžę reikės išardyti, nes skystis visas niekada neišteka. Išimtis tik "Mercedes Benz", iš kurių AP dėžių galima išleisti visą skystį. Paprastai keičiant alyvą, tai nieko baisaus, kad kažkiek skysčio lieka. Be hidraulikos reikia skirti dėmesio ir valdymo mechanizmams. AP dėžėje reikia kontroliuoti akceleratoriaus lyną ir nuolat jį sutepti. Kartais frikcionų prasisukimą ir prastai persijunginėjančias pavaras galima sureguliuoti paprasčiau paveržus įvadą. O nutrūkus šiam lynui, gali sugesti dėžė. Jei tranmisija turi vakuuminį reguliatorių, nieko reguliuoti nereikia, bet jam sugedus galima nemaloni situacija, kai pradeda dėžės skystis tekėti į įleidimo kolektorių. Iš išmetimo vamzdžio virsta mėlyni dūmai, atrodo sugedo variklis. Čia nekvalifikuota pagalba AP dėžei ir baigiasi.Rimtą remontą gali atlikti tik specialistai.
10. Galvokite iš anksto
Daugelį vairuotojų problemų su „automatu“ galima išspręsti supratus paprastą tiesą: elektronika niekada negalės įspėti, ko jūs užsinorėsite iš jos kitą sekundę. Tad galvokite iš anksto ir laiku „įspėkite“ automobilio „smegenis“ apie savo ketinimus (perjungimas į sportinį režimą, pažemintos pavaros perjungimas ir t.t.), tuomet jūs ir jūsų automobilis sudarys sėkmingą kūrybinį tandemą.
