Nors Europos Sąjungos šalys siekia suderinti daugelį reikalavimų, transporto priemonių registracijos srityje vis dar egzistuoja nacionaliniai ypatumai, kurie gali sukelti nepatogumų keliaujantiems ar automobilius įsigyjantiems kitose šalyse. Šiame straipsnyje nagrinėsime situaciją, kai lietuvis, įsigijęs automobilį Lietuvoje, susidūrė su problemomis jį registruojant Estijoje.
Lietuvoje pirktas automobilis ir registracija Estijoje: iššūkiai
Adomas, nuolat gyvenantis Estijoje, tačiau važinėjantis Lietuvoje registruotu automobiliu, ne visada jautėsi komfortiškai. Skirtingi draudimo niuansai, Lietuvoje privaloma techninė apžiūra ir kitos smulkmenos skatino jį svarstyti apie automobilio registraciją Estijoje. Kai senasis automobilis jau reikalavo pakeitimo, Adomas pradėjo dairytis naujo. Kadangi automobiliai Estijoje paprastai būna brangesni, jis pasirinko pirkti naudotą automobilį Lietuvoje. Dėl kainų skirtumo estai dažnai perka automobilius ar motociklus Lietuvoje, o kai kurie perpardavinėtojai net sugeba uždirbti, vėliau juos parduodami Estijoje. Todėl Adomui nebuvo abejonių, kur pirkti automobilį.
Tačiau vienas aspektas kėlė nerimą: automobilio kilmė nebuvo Europos Sąjunga. Adomo pasirinktas automobilis buvo skirtas Kanados rinkai. Prieš kelerius metus jis buvo atgabentas į Lietuvą, čia užregistruotas ir porą metų eksploatuojamas. Nors Adomas tikino, kad problemų neturėtų kilti, nes automobilis jau buvo registruotas Europos Sąjungoje ir čia eksploatuojamas, būtent ši aplinkybė tapo kliūtimi.
Priešregistracinė inspekcija Estijoje: netikėtos problemos
Kiekvienas automobilis, norint jį registruoti Estijoje, privalo praeiti vadinamąją „priešregistracinę inspekciją“. Ši procedūra skirta įsitikinti, kad transporto priemonė atitinka Estijoje taikomus techninius reikalavimus. Šis patikrinimas atliekamas ne tik registruojant automobilį, bet ir, pavyzdžiui, pakeitus jo spalvą. Adomas, domėdamasis šiuo procesu, buvo patikintas, kad problemų neturėtų kilti. Tačiau būtent šioje inspekcijoje ir prasidėjo sunkumai.
Pasak Adomo, automobilis buvo kruopščiai matuojamas, o Estijos transporto departamento darbuotojai, atlikdami patikrą, nuolat kartojo, kad nepaisant to, jog automobilis jau buvo registruotas Europos Sąjungoje, Lietuva apie jį pateikia labai mažai duomenų. Dėl šios priežasties visus trūkstamus techninius parametrus reikėjo nustatyti vietoje. Pirminiu paskaičiavimu, priešregistracinė patikra būtų kainavusi ne mažiau kaip tūkstantį eurų, įskaitant įvairių emisijų matavimus, kurie buvo brangiausi, o tai dar nebuvo pati registracija ir estiška techninė apžiūra.
Adomas neslėpė nusivylimo nesėkminga automobilio registracija Estijoje. Nors patikrą vykdę darbuotojai buvo geranoriški, jie negalėjo daug padėti, nes tai buvo jų šalies tvarka. Kaip jie patys paaiškino, Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurios registruoja tik minimalius transporto priemonių iš trečiųjų šalių techninius duomenis. Todėl norint registruoti tokį automobilį Estijoje, reikėjo atlikti privalomas ekspertizes.
Estijos reikalavimai ir duomenų trūkumas iš Lietuvos
Erki Varma, Estijos transporto departamento atstovas, paaiškino, kad Estija vadovaujasi principu, jog kiekviena transporto priemonė, patenkanti į Europos rinką, privalo turėti standartinį patvirtinimą, net ir naudotos ar jau registruotos transporto priemonės. Būtent todėl transporto priemonės, kurių kilmės šalis nėra ES (pavyzdžiui, JAV), turi gauti Estijos nacionalinį individualų patvirtinimą. Šio patvirtinimo metu tikrinama, ar automobilio variklio emisijos (EURO) ir triukšmo lygiai atitinka nurodytus pirmos registracijos metu. Ši dalis yra brangiausia, nes savininkas privalo atlikti specialią ekspertizę ir gauti jos ataskaitą.
Pasak E. Varmos, jei automobilis iš trečiosios šalies (pvz., JAV) jau buvo registruotas ES valstybėje narėje, Estija pripažįsta toje valstybėje narėje atliktą nacionalinį individualų patvirtinimą, kai jis pateikiamas Estijos valdžios institucijai, arba bent jau gaunama informacija, kad automobilio variklio emisijos ir triukšmo lygiai atitinka europinius reikalavimus. Dauguma ES valstybių narių (pvz., Latvija, Vokietija) teikia tokią informaciją. Estijos atstovas patvirtino, kad būtent automobilio variklio emisijos ir garso lygiai yra tie duomenys, kurių Estijos pusė negauna iš Lietuvos.
Lietuvos „Regitra“ ir LTSA pozicija
Emilija Bardauskienė, Valstybės įmonės „Regitra“ atstovė, teigia, kad jų institucija praktiškai negauna grįžtamojo ryšio apie tai, kaip žmonėms sekasi automobilius registruoti kitose užsienio šalyse. „Regitros“ darbuotojams neteko girdėti apie masinius atvejus, kad Lietuvoje registruotus automobilius būtų sunku užregistruoti kitur. Ji pabrėžė, kad Lietuvoje registruojamos tik tos transporto priemonės, kurios atitinka Europos ekonominėje erdvėje (EEE) nustatytus reikalavimus, įtvirtintus ES teisės aktuose.
Eglė Kučinskaitė, Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) Komunikacijos ir tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus vedėja, taip pat tvirtina, kad LTSA nėra žinoma atvejų, kai dėl skirtingų nacionalinių reikalavimų žmonėms kiltų problemų kitose ES šalyse registruoti transporto priemones iš Lietuvos, kurių kilmės šalis ne ES. Ji pridūrė, kad LTSA nėra sulaukusi prašymų ar paklausimų padėti spręsti tokias problemas.
LTSA atstovė paaiškino, kad transporto priemonės, įvežamos į Lietuvą iš ne ES šalių, labai dažnai neatitinka ES reikalavimų, taikomų ES rinkai skirtoms transporto priemonėms. Nors Lietuvoje joms įregistruoti leidžiamas mechanizmas pagal ES teisės aktus, kai joms suteikiamas nacionalinis individualus patvirtinimas pagal alternatyvius šalies reikalavimus, didžioji dauguma tokių reikalavimų paremta ES normomis, tačiau dažnu atveju nereikalaujama jas atitikti pilna apimtimi ar būti sertifikuotoms. Vienas iš alternatyvių reikalavimų susijęs su transporto priemonės išmetamaisiais teršalais. Pavyzdžiui, transporto priemonės, pagamintos JAV rinkai, neturi įrodymų arba neatitinka ES reikalavimų, todėl Lietuvoje tokios transporto priemonės pripažįstamos pagal JAV galiojančias FMVSS (Federal Motor Vehicle Safety Standards) normas. Transporto priemonė turi atitikti pirmosios registracijos metu galiojusius ekologinius reikalavimus pagal Europos Sąjungos direktyvas ar reglamentus, JT EEK taisykles ar Kalifornijos taisyklių kodekso, ar Jungtinių Amerikos valstijų Aplinkos apsaugos agentūros reikalavimus. Nepaisant to, kad ES reglamentai leidžia tokioms transporto priemonėms patekti į nacionalinę šalies rinką, individualus tokių transporto priemonių patvirtinimo galiojimas apribojamas transporto priemonės patvirtinimą suteikusios valstybės narės teritorijoje.
E. Kučinskaitė taip pat tvirtina, kad LTSA nėra žinomi kitų šalių nacionaliniai reikalavimai, todėl Estijoje taikomos tvarkos ji negali komentuoti. Tačiau pabrėžia, kad Lietuvos taikomi nacionaliniai reikalavimai nėra per maži, kad būtų įgyvendinta ES politika transporto priemonių reguliavimui.
Kaip užregistruoti Lietuvoje įsigytą automobilį nuo gegužės 1 d.?
Patarimas: domėtis nacionaliniais reikalavimais
LTSA atstovė Eglė Kučinskaitė pataria žmonėms, norintiems išvengti problemų dėl automobilių iš trečiųjų šalių registracijos Europos Sąjungoje, prieš juos įsigyjant pirmiausia pasidomėti, kokie reikalavimai ir kas jų laukia įsigyjant automobilius, kurie yra skirti ne ES rinkai. Lietuvoje pripažįstama JAV arba Kanados reikalavimų atitiktis, tačiau jos negalima prilyginti euro normai, todėl konkretūs duomenys nėra kaupiami ir bendrinami kitoms šalims narėms. Jei automobilis iš JAV arba Kanados Estijoje yra tinkamas, ir jiems reikalingi konkretūs matavimo priemonių rodmenys, jie patys tai gali pasitikrinti.
Pasak E. Kučinskaitės, Lietuva transporto priemonėse iš trečiųjų šalių nematuoja triukšmo lygio, nebent kyla įtarimas, kad jis viršijamas. Bet kokiu atveju, triukšmo lygis turi atitikti ES direktyvas. LTSA atstovė teigia, kad Estijoje reikalingi duomenys dėl transporto priemonių iš trečiųjų šalių emisijos ir triukšmo lygio mūsų šalyje tiesiog nekaupiami. „Nėra duomenų, kuriuos galima būtų perduoti. Jei reikalautume atlikti procedūras, kurios taikomos Estijoje, turbūt Lietuvoje būtų labai sunku ir brangu įregistruoti automobilį, todėl pasikartosime - tai yra nacionalinis patvirtinimas galiojantis tik Lietuvoje. Automobilis iš trečiųjų šalių registruotas Lietuvoje ir vėliau parduotas į Estiją turi pereiti visus patikrinimus pagal šios šalies nacionalinius reikalavimus. Taip pat nėra tarp šalių įsipareigojimo ar tarpusavio susitarimo keistis duomenimis, kai automobilis pirktas iš trečiųjų šalių“, - teigia E. Kučinskaitė.
Bendra taisyklė ES yra ta, kad savo transporto priemonę turite įregistruoti toje šalyje, kurioje yra jūsų įprastinė gyvenamoji vieta. Nors bendro ES teisės akto dėl transporto priemonių registracijos nėra, daugelyje ES šalių galioja panaši tvarka. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad net ir automobiliui, kuris buvo tinkamai užregistruotas vienoje ES šalyje, gali tekti atlikti papildomas technines patikras ar pateikti papildomus sertifikatus, jei jis buvo pagamintas ne ES rinkai arba jei kitos šalies nacionaliniai reikalavimai skiriasi.
Estija yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos šalių, kurioje netaikomas automobilių registracijos mokestis. Tai gali būti patrauklu pirkėjams iš kaimyninių šalių, kur tokie mokesčiai jau įsigaliojo. Tačiau svarbu nepamiršti, kad kiekviena šalis turi savo specifinius reikalavimus, kurie gali paveikti registracijos procesą.
„Regitra“ specialistė Emilija Bardauskienė sutinka, kad klausimai dėl automobilių registracijos ženklų yra pagrįsti, nes Lietuvoje ir ES nustatyti labai aiškūs reikalavimai automobilių registracijos ženklams. Dažnai automobiliai, atvežti iš kitų šalių, gali būti pažymėti numerio ženklais, neatitinkančiais reikalavimų. Tokiais atvejais rekomenduojama kreiptis į policiją, kuri yra atsakinga už eismo kontrolę.
Bendri reikalavimai numerio ženklams numatyti ir ES mastu. Išduodamų registracijos numerio ženklų kairėje pusėje mėlyname fone turi būti ES simbolis, t. y. 12 švytinčių geltonų žvaigždučių, o taip pat įrašytas ir pripažįstamas ES šalies pavadinimo trumpinys (pvz., Lietuva - LT, Estija - EST). Lietuvoje išduodamuose numerio ženkluose yra Europos Sąjungos (ES) simbolis ir baltas Lietuvos Respublikos skiriamasis ženklas „LT“. Numerio ženklai privalo atitikti nustatytus reikalavimus ir neturi būti savavališkai modifikuoti ar keisti.
Apibendrinant, nors ES siekia suderinti transporto priemonių registracijos tvarką, nacionaliniai skirtumai išlieka. Pirkėjams, ypač perkant automobilius iš trečiųjų šalių ar planuojant juos registruoti kitoje ES valstybėje, būtina iš anksto pasidomėti atitinkamos šalies nacionaliniais reikalavimais, kad būtų išvengta neplanuotų išlaidų ir laiko gaišaties.