Olimpinės žaidynės - tai ne tik aukščiausio lygio sporto varžybos, bet ir didžiulis informacinis renginys, kurio eigą itin atidžiai seka ir perteikia žurnalistai. Lietuvos žurnalistai, kaip ir sportininkai, yra neatsiejama šio renginio dalis, savo darbu įprasminantys olimpines vertybes ir pasiekimus.
TV3 žiniasklaidos grupės indėlis į olimpinių žaidynių transliacijas
Tiesioginių transliacijų gausa ir svarbiausias naujienas Lietuvos gyventojai buvo kviečiami sekti kanalais TV3 ir TV6 bei naujienų portale tv3.lt. Visas naujienas, transliacijas ir tvarkaraščius buvo galima rasti tv3.lt/olimpines-zaidynes-2024. Žiūrovų laukė net 200 valandų sporto transliacijų ir visos jos Lietuvai palankiu laiku - nuo ryto iki pat vėlyvo vakaro. TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė pabrėžė, kad Paryžiaus olimpinės žaidynės Lietuvai yra ypatingos, nes jau 100 metų geriausi šalies atletai yra šio prestižinio sporto renginio dalimi. Tai yra renginys, kuris vienija ne tik lietuvius, bet ir visą likusį pasaulį. Tai dar viena galimybė parodyti, kad nors Lietuva ir maža, ji yra didelė savo žmonėmis, jų užsispyrimu ir talentu. Nuo pirmųjų dienų startavo patyrę plaukikai, olimpine viltimi laikomi disko metikai, didžiulę stiprybę parodę 3x3 krepšininkai bei jauniausia debiutantė, breiko šokėja Dominyka Banevič - laukiami visų lietuvių startai. Kad kiekvienam skirtingam šalies gyventojui būtų patogu juos stebėti, pasirūpino TV3 žiniasklaidos grupė, pakvietusi visapusiškai olimpinių žaidynių patirčiai ir televizijoje, ir internete.
Prie olimpinių žaidynių diena iš dienos dirbo kelių dešimčių profesionalų komanda, iš kurių dalis jau išvyko į Paryžių. Jie lydėjo mūsų sportininkus bei jų kovas dėl medalių, o taip pat nušvietė ir kitus svarbiausius žaidynių įvykius. Tai milžiniškas renginys, su daug planavimo, daug žurnalistų, tačiau kartu ir puiki profesinė patirtis. tv3.lt sporto žurnalistas Vytautas Ramanauskas, kuriam tai buvo antrosios žaidynės, pastebėjo, kad jos bus kitokios - bus labai įdomu pamatyti, kaip pirmąsias žaidynes po koronaviruso pandemijos surengs Paryžius. Jis manė, kad laukia daug gražių akimirkų ir kovų dėl medalių, nes Lietuvos rinktinė pajėgi parvežti ne vieną apdovanojimą.
Karščiausias naujienas iš svarbiausio sporto renginio Lietuvos gyventojai ras ne tik naujienų portaluose tv3.lt, sportas.lt ar krepsinis.net, bet kas vakarą buvo kviečiami pamatyti ir žiūrimiausiose TV3 žiniose. Kaip pastebėjo sporto žinių vedėjas Vilius Stalgaitis, pastarąsias savaites Paryžiaus olimpinės žaidynės karaliavo ir žiniose. Sporto įvykių buvo net kelis kartus daugiau nei įprasta - tuo rūpinosi didžiausia iki šiol prie olimpinių žaidynių dirbusi TV3 žinių komanda. „Mūsų tikslas yra perteikti tą emociją ir olimpinę dvasią, kuria gyvename ir patys - tiek tie kolegos, kurie jau išvyko į Paryžių, tiek ir tie, kurie žaidynių nušviesti liko Lietuvoje. Tai - tikrai neeilinis, vos kas ketverius metus vykstantis reiškinys sporto pasaulyje, dėl kurio atletai kai kuriose sporto šakose kovoja kaip dėl pagrindinio savo gyvenimo tikslo. Olimpinėse žaidynėse visuomet žavi tai, kad vos per vieną dieną turi progą susidurti su daugybe skirtingų olimpinių sporto šakų ir pamatyti net kelias viso pasaulio žvaigždes. O šiemet ypatingai kviečiu palaikyti ir mūsų šalies sportininkus. Jiems palaikymas yra ypač svarbus“, - sakė V. Stalgaitis.
Papildomas turinys ir studijos
Taip pat žiūrovams buvo siūloma ir daugybė papildomo turinio. Nuo liepos 26-osios iš įspūdingos, būtent šiam renginiui sukurtos studijos sveikino sporto komentatoriai Rytis Vyšniauskas, Tautvydas Kubilius bei žurnalistas Tomas Loiba. Net kelis kartus per dieną laidoje „Olimpinės žaidynės. Paryžius 2024 studija“ Rytis ir Tautvydas kvietė svarbiausių dienos įvykių ar reikšmingiausių dar tik laukiančių startų aptarimui, o taip pat - pokalbiams su ekspertais, sportininkais bei praėjusių olimpinių žaidynių dalyviais. Tuo tarpu Tomas tapo savotišku žmonių balsu, kuris apie sportą prabilo ne iš ekspertų, bet iš paprastų gyventojų pusės. Jis bandė atsakyti į visus klausimus, kurie, stebint olimpines žaidynes, kyla ne vienam. Negana to, dalį tų sporto šakų, kuriose varžysis Lietuvos olimpiečiai, jis buvo pasiruošęs išbandyti ir pats. Šioje laidoje žiūrovai taip pat matė ir dar daugiau išskirtinio turinio. Tai - specialaus TV3 reporterio iš Paryžiaus olimpinių žaidynių Vytauto Mikaičio reportažai. Sporto gerbėjai ne tik pajuto, kuo daugiau nei tris savaites gyvens garsiausius viso pasaulio atletus pritraukiantis Paryžius, bet ir išvydo tai, kas paprastam žiūrovui lieka nematoma - olimpinių žaidynių užkulisius. O jei visų svarbiausių Paryžiaus olimpinių žaidynių įvykių nespėta sekti dienos metu, laukė speciali naujienų portalo tv3.lt tinklalaidė „Paryžius 2024“. Jos vedėjas Mantas Krasnickas apžvelgė viską, ką būtina žinoti kiekvienam, kuriam įdomu į olimpines žaidynes įsigilinti ir dar labiau.
Iškilminga Paryžiaus olimpinių žaidynių ceremonija ir šių metų naujiena - pirmąkart įvykęs raudonasis kilimas - buvo stebimi nuo liepos 26 iki rugpjūčio 11 dienos kartu su TV3 žiniasklaidos grupe.
Istoriniai žurnalistų darbai ir knygų serijos
Lietuvos žurnalistai reikšmingai prisidėjo prie olimpinių žaidynių istorijos įamžinimo, rašydami apie šį svarbų sporto įvykį ir pristatydami jį Lietuvos visuomenei. Pranas Rìmša (1929-2007) buvo imtynių treneris, sporto organizatorius ir sporto istorikas, padėjęs pamatus knygų apie olimpines žaidynes serijai Lietuvoje. Baigęs Lietuvos kūno kultūros institutą 1953 m., jis ilgą laiką dirbo Kūno kultūros ir sporto komitete, taip pat aktyviai dalyvavo Lietuvos imtynių federacijos veikloje ir Lietuvos tautiniame olimpiniame komitete (LTOK). P. Rìmša buvo Lietuviškosios tarybinės enciklopedijos konsultantas kūno kultūros ir sporto klausimais, daugelio straipsnių autorius ir Sportinių terminų žodyno kūrybinės grupės vadovas. Jis taip pat sudarė ir parašė 17 leidinių, įskaitant „Fizkultūrininko kalendorius“ ir „Sportininko žinynas“. Svarbiausia, kad jis buvo knygų apie olimpines žaidynes serijos pradininkas (1961-1969 m.), kurią vėliau tęsė Mindaugas Barysas, o nuo 1992 m. - žaidynėse akredituoti žurnalistai.
Prano Rìmšos iniciatyva pradėta knygų serija apie olimpines žaidynes tapo svarbiu informacijos šaltiniu Lietuvos sporto gerbėjams. Šios knygos ne tik nušvietė olimpinių žaidynių istoriją, bet ir pristatė Lietuvos sportininkų pasiekimus, taip skatinant patriotiškumą ir domėjimąsi sportu. Vėliau seriją tęsė Mindaugas Barysas, o nuo 1992 m. prie olimpinių žaidynių istorijos įamžinimo prisidėjo ir kiti žurnalistai bei autoriai, rašydami straipsnius, reportažus ir knygas apie šį svarbų sporto įvykį. Jų dėka Lietuvos visuomenė galėjo sekti olimpines žaidynes, susipažinti su sportininkų pasiekimais ir pajusti olimpinę dvasią.
Žurnalistas Bronislovas Čekanauskas taip pat svariai prisidėjo prie olimpinių žaidynių istorijos įamžinimo. Jis yra elektroninio lankstinuko, išleisto kartu su kolekcijiniu 20 eurų nominalo sidabriniu banku, skirtu XXXII olimpiadai Tokijuje, autorius. Lankstinuke B. Čekanauskas pasakoja apie šių Tokijo olimpinių žaidynių išskirtinumą ir primena Lietuvos sportininkų laimėjimus olimpinėse žaidynėse.
Žurnalistų patirtys ir iššūkiai
Saulius Nalivaika, TV3 žinių vedėjas, Lietuvos sporto komentatorius, žurnalistas, televizijos laidų vedėjas, renginių vedėjas, dirbo septyniose olimpinėse žaidynėse. Jis komentavo krepšinio ir futbolo varžybas, 2014 m. žiemos olimpines žaidynes, 2016 m. vasaros olimpines žaidynes Brazilijoje, 2018 m. Pjončango žiemos olimpines žaidynes, 2020 m. vasaros olimpines žaidynes Japonijoje ir 2022 m. žiemos olimpines žaidynes Pekine. Nuo 2015 m. veda ir ruošia „TV3“ sporto žinias.
Sporto žurnalistas M. Grinbergas yra dirbęs ne vien žiemos, bet ir 5 vasaros olimpinėse žaidynėse: Atėnuose (2004), Londone (2012), Rio de Žaneire (2016), Tokijuje (2021), Paryžiuje (2024). Jis pastebėjo, kad žiemos olimpinių žaidynių specifika yra žiauriai dideli atstumai nuo vienų bazių iki kitų. Pavyzdžiui, 2026 m. Milano ir Kortinos žiemos žaidynėse jam iki biatlono reikės važiuoti į priekį po 4 valandas, pakeičiant dvi transporto priemones, ir grįžti atgal. Tai iš esmės išeina aštuonios valandos kelionei, aštuonios valandos darbui ir aštuonios valandos miegui.
M. Grinbergas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad žurnalistai iš tiesų nemato olimpinių žaidynių, nemato varžybų. Varžybų metu sėdi ir rašo, ką mato per televizorių, nes jei išeisi į lauką, turėsi labai greitai viską rašyti. O kai iki finišo lieka nedaug laiko, bėgi į vadinamąją „Mix“ zoną ir kalbini. Jis prisiminė, kad Pekine buvo labai patogu - „Mix“ zona buvo netoli žurnalistų palapinės, o šiaip bėgi iki jų ilgai. Taip pat jis paminėjo, kad pirmiausia visada kalbina transliuotojai, o kiti žurnalistai laukia kitoje zonoje ir dar kartą kalbina tą patį sportininką. Kai ateina pas transliuotojus, sportininkai dar nebūna susidėlioję minčių, gauni pirmą atsakymą, kuris gali būti paremtas emocijomis. Vėliau jie ateina jau susidėlioję mintis - kartais pakartoja tą patį, o kartais kalba visai kitaip.
2022 metų Pekino žiemos žaidynės buvo visiškai unikalios. Tuomet pasaulis vis dar buvo sukaustytas COVID-19 sukeltos pandemijos. „Pekino olimpinės žaidynės - pandemijos laikotarpis, taisyklės. Varžė ir tos kaukės, ir viskas. Tikrai buvo sunkiau, buvome labai priklausomi nuo transporto. Man patinka naudoti visuomeninį transportą, ypač vasaros žaidynėse. Paryžiuje žurnalistams davė nemokamas korteles ir galėjai važiuoti, kur nori, - tai labai patogu. O čia - griežtas autobusų tvarkaraštis. Sočyje irgi: jei atsisėdi į organizatorių autobusą, duris užklijuoja lipdukais, kad niekas neišliptų ir neįliptų ne ten, kur reikia. Tave įveža tiesiai į bazę - tada papildoma patikra. Bet čia vėlgi tokios šalys - ta negera šalis ir Kinija. Pas juos yra savi standartai. Pekine negalėjome niekur nei išeiti, nei pasivaikščioti. Kinų sienos fragmentas, kuris matėsi pro viešbučio langą... Nežinau, kiek ten iš tikrųjų buvo ta Kinų siena, kiek dirbtinai ji pastatyta.
Laima Janušonytė-Stenhoff, legendinė sporto žurnalistė, buvusi sporto žinių vedėja, kritikavo TV3 transliacijų kokybę ir reklamų rodymą per olimpines žaidynes. Ji pabrėžė, kad teisę transliuoti olimpines žaidynes TV3 nusipirko 2019 metais, turėjo pakankamai laiko pasiruošti, tačiau žiūrovus laikė „už durnelius“, netinkamai rodydama reklamas ir neprofesionaliai perteikdama informaciją. Ji taip pat kėlė klausimą, kodėl teisę transliuoti įsigijo ne nacionalinė televizija LRT.
ĮKALINTAS ŽUDIKO NAMUOSE... AR PAVYKS PABĖGTI? | !basement
Lietuvos sportininkų pasiekimai ir žurnalistų įvertinimas
XXXIII vasaros olimpinės žaidynės Paryžiuje vyko liepos 26-ąją - rugpjūčio 11 d. Lietuvai atstovavo 51-as Lietuvos atletas, kurie mūsų šalies sporto gerbėjus pradžiugino 4 olimpiniais apdovanojimais. Dar 14 olimpiečių po vieną arba su komandos draugais iškovojo vietas pirmuose aštuonetuose. Į aštuntukus patekę sportininkai taip pat laikomi olimpiniais prizininkais ir gauna tai patvirtinančius diplomus, o gimtinėje - ir valstybės premijas.
Anot sporto žurnalisto M. Grinbergo, iš Lietuvos žurnalisto perspektyvos, vasarą dalyvauja gerokai daugiau Lietuvos sportininkų, bet žiemos žaidynėse tikrai nėra lengviau. Taip, jose mūsų sportininkų mažiau, bet vis tiek turi galvoti, ką rašyti, nors tą dieną niekas ir nestartuoja. Reikia dirbti daugiau kūrybinio darbo, nes vasarą eini nuo sportininko prie sportininko, jei iš redakcijos esi vienas arba dviese. Kai žaisdavo krepšinio rinktinė, vienas žmogus turi sekti krepšinį, nes krepšinis yra sportas numeris vienas Lietuvoje. Olimpinės žaidynės dažniausiai žiūrimos dėl krepšinio „5 prieš 5“. „3 prieš 3“ krepšinis Paryžiuje tikrai išjudino, ypač dėl žaidėjų ir trenerio charizmos bei pergalių. Taip pat daug žmonių atrado breiką.
M. Grinbergas, nors ir yra kalnų slidinėjimo gerbėjas, rekomendavo stebėti visas sporto šakas, kuriose dalyvauja lietuviai, nes tai yra nacionalinis pasididžiavimas. Kai kurie sportininkai dedikuoja tam visą savo gyvenimą ir kartais net negali iš to pragyventi. Lietuvos atstovams Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse jis linkėjo išlikti savimi ir parodyti, ką gali geriausiai.
Nors yra kalnų slidinėjimo gerbėjas, M. „Rekomenduoju stebėti visas sporto šakas, kuriose dalyvauja lietuviai, nes tai yra mūsų nacionalinis pasididžiavimas. Kai kurie sportininkai dedikuoja tam visą savo gyvenimą ir kartais net negali iš to pragyventi. Lietuvos atstovams Milano ir Kortinos olimpinėse žaidynėse M. „Išlikti savimi ir parodyti, ką gali geriausiai. Viskas bus gerai. Tai yra olimpinės žaidynės. Šie momentai nepraslydo pro profesionalų akis.
Daugelis sporto komentatorių, kurie komentuoja skirtingas olimpinių žaidynių varžybas, dirba tikrai gerai, jų pašnekovai - ekspertai, jauni žmonės, puikūs. Pavyzdžiui, žiūrint irklavimą, puikus Žilvino Aleksandravičiaus ir eksperto komentaras, gerai dirba ir Tautvydas Kubilius, kiti sporto žurnalistai. Kritika dažniausiai nukreipta į TV3 vadovybę ir jų politiką, jų nepasirengimą transliacijoms ir tragiškai kišamas reklamas ne vietoje.
TV3 pateikė komentarą dėl transliacijos trikdžių, pranešdama, kad tam įtakos turėjo beveik dvi dienas šalyje siautusi audra. „Atsiprašome sporto aistruolių ir mūsų olimpiečių dėl sutrikimų transliuojant olimpines žaidynes. Pirmąsyk mūsų istorijoje transliacijas nutraukė audra, pastarąsias paras siaubusi Lietuvą. Debesų ir lietaus masės buvo tokios gausios, kad transliaciją perduodantys palydovų signalai jų neįveikė.
Priimant signalus, naudojami savo palydovinės lėkštės ir demoduliatoriai su specialiomis konkrečiai šiai olimpiadai skirtomis DRM licencijomis bei palydoviniais imtuvais. Stiprėjant audrai, signalai pradėjo trūkinėti ir imtuvus pasiekdavo tik dalis iš minėtų 7-ių paketų. Nepaisant to, likusių kanalų kurį laiką pakako ir daugumą mums suplanuotų transliacijų galėjome priimti. Dėtos visas pastangas atkurti ryšį - įskaitant kreipimąsi į palydovus valdančią bendrovę „Globecast“ ir prašymą siunčiamus signalus sustiprinti, kad jie įveiktų meteorologinius trikdžius. Tai nepadėjo - gautas atsakymas, kad visi paketai siunčiami maksimaliu lygiu ir daugiau stiprinti nebėra galimybės.
tags: #lietuviu #zurnalistas #serijos #apie #olimpines #zaidines