Automobilių parkavimo sistemos yra moderni technologija, skirta palengvinti vairuotojų gyvenimą, padedant saugiai ir efektyviai pastatyti transporto priemonę. Šios sistemos, nuo paprasčiausių daviklių iki sudėtingų autonominių sprendimų, naudoja įvairius metodus atstumui iki kliūčių nustatyti.
Ultragarsinių daviklių veikimo principas
Pagrindinis daugelio parkavimo sistemų veikimo principas panašus į sonarą. Automobilio priekiniame ir/arba galiniame bamperyje įmontuoti siųstuvai siunčia ultragarso signalą. Kai šis signalas atsitrenkia į kietą objektą (pvz., kitą automobilį, sieną, atitvarą) ir atsimuša atgal, jis yra užfiksuojamas šalia esančio imtuvo. Sistema apskaičiuoja laiką, per kurį signalas grįžo, ir pagal tai nustato tikslų atstumą iki kliūties.
Ši technologija buvo ištobulinta aštuntajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje kaip pagalba orientuotis aplinkoje akliesiems ir silpnaregiams. Atstumą ultragarso davikliai nustato pagal tai, per kiek laiko grįžta nuo kietų objektų - automobilių, bortelių ar pastatų sienų - atsimušęs garsas.
Elementariausia parkavimo sistema, kurios kaina prasideda nuo maždaug 20 eurų, yra 4 daviklių pypsinanti sistema. Jos įrengimas yra gana paprastas: į galinį bamperį montuojami 4 davikliai, kurie sujungiami su valdymo pultu ir specialiu garsiniu signalu, montuojamu automobilio panelėje. Kai automobilio galas artėja prie kliūties, pasigirsta garsinis signalas, kuris dažnėja artėjant prie kliūties, taip informuodamas vairuotoją apie atstumą.
Sudėtingesnės ir modernios parkavimo sistemos
Kiek sudėtingesnės sistemos turi 8 daviklius, iš kurių 4 papildomai montuojami priekyje. Nors veikimo principas išlieka tas pats, „kompiuteris“ yra sudėtingesnis. Jis specialiame ekranėlyje parodo, kiek metrų ar centimetrų liko iki kliūties.
Šiuolaikiškiausios automobilio parkavimo sistemos vietoj garsinių daviklių naudoja kameras. Jos filmuoja tai, kas vyksta automobilio gale ir perduoda vaizdą į vairuotojo panelėje esantį ekranėlį. Kai važiuojama atbuline eiga, dažniausiai bagažinės dangtyje paslėpta kamera į centrinį ekraną transliuoja vaizdą, leidžiantį vairuotojui matyti, kas yra už automobilio. Nors technologija plačiai paplitusi, jos naudojimą šiek tiek riboja spalvoto didelės raiškos ekrano poreikis. Bazinėje ekonominės klasės modelių įrangoje kameros dažniausiai nėra, tačiau ji siūloma aukštesnėms komplektacijoms.
360 laipsnių vaizdo sistema
Ši technologija į vieną srautą sujungia aplink automobilį išdėstytų kamerų signalus, taip sukurdama vaizdą, kuris matomas tarsi žvelgiant į transporto priemonę iš viršaus. Automobilis ir jį supanti aplinka rodomi centriniame ekrane, o tai leidžia lengviau įvertinti, ar stovėjimo vieta ganėtinai erdvi arba koks atstumas iki artimiausios kliūties.
Automatinės parkavimo sistemos
Automatinio parkavimo sistemos siūlo dar didesnį komfortą. Vienas didžiausių šių sistemų privalumų - nebereikia pačiam įvertinti, kokie yra stovėjimo vietos matmenys. Užtenka paspausti mygtuką ir važiuojant sistema pati suras tinkamą vietą. Tuomet beliks tik mėgautis automobilio sugebėjimais pašalinti vieną nuobodžiausių vairavimo elementų.
Visiškai automatines sistemas diegia tik saujelė gamintojų (BMW, „Peugeot“, „Tesla“ ir dar keli). Tarp jų - ir kompaktiniai modeliai kaip „Tesla Model 3“ ar naujasis mažylis „Peugeot 208“. Veikimo principas yra toks pat, kaip ir koncerno lengvųjų automobilių: davikliai randa laisvą vietą, įjungus reikiamą pavarą lieka tik spausti akceleratorių arba stabdį.
Naujos kartos įranga, kontroliuojanti viską nuo A iki Z, leidžia vairuotojui visiškai atsipalaiduoti. Įvažiavus į aikštelę vairuotojui tereikia spustelti vieną mygtuką - taip automobilis supranta, kad turi ieškoti stovėjimo vietos. Ją radęs, kontroliuoja akceleratorių, stabdį, pavarų judėjimą pirmyn ar atgal. Vairuotojui reikia tik stebėti aplinką ir mėgautis technologine pažanga.
Išplėstinės automatinio parkavimo funkcijos
Kai kurios sistemos, pavyzdžiui, „Tesla“ turi „Summon“ funkciją - vairuotojui ir keleiviams išlipus automobilis gali pats įvažiuoti į stovėjimo vietą ar išvažiuoti iš jos. Tiesa, galimybės kol kas ribotos - judama tik tiesia linija, todėl reikia nusitaikyti į stovėjimo vietą. Tačiau taip itin patogu įvažiuoti į ar išvažiuoti iš garažo.
Po paskutinio programinės įrangos atnaujinimo amerikietiški elektromobiliai įgijo galimybę savarankiškai išvažiuoti iš stovėjimo vietos ir iki telefono, kuriuo valdoma ši sistema, įveikti maždaug 45 metrų atstumą. Amerikiečių kompanijos pavyzdžiu pasekė ir BMW, įdiegusi tokias pat autonomiškumo galimybes į 5 ir 7 serijų modelius. Tokį parkavimo sistemų lygį pasiekė ir naujieji „Kia Sorento“ - vairuotojui užtenka pastatyti automobilį priešais laisvą vietą ir išlipus į lauką išmaniuoju raktu įvažiuoti visureigiu. Užfiksavusi judantį kitą automobilį, dviratininką ar pėsčiąjį, „Kia“ automatinio parkavimo sistema automatiškai aktyvuoja stabdžius ir tęsia tik tuomet, kai nustato, kad jau saugu.
Nissan Qashqai | Automatinė Parkavimo Sistema
Automatinio parkavimo sistemų privalumai ir trūkumai
Viltoldas Milius, žurnalo „Auto Bild Lietuva“ redaktorius, pastebi, kad nors automatinės parkavimo sistemos yra naudingos, patyręs vairuotojas automobilį vis dar pastato greičiau ir tiksliau. Jis teigia, kad į daugumą automobilių montuojama įranga dar nėra pakankamai išmani, kad atitiktų greitą gyvenimo tempą. „Įvažiavę į aikštelę akimis greitai nuskenuojame laisvą vietą, šauname į priekį ir pastatome automobilį. Kol sistema pamato, kur galima parkuoti, užtrunka ir dar reikia kažką paspausti. Nesakau, kad įranga neveikia, bet dalis vairuotojų viską atlieka greičiau“, - konstatavo pašnekovas.
Vairavimo instruktorius Artūras Pakėnas pritaria, kad patyręs vairuotojas automobilį vis dar pastato geriau nei automatinė sistema. Anot jo, įranga pagal užprogramuotą atstumą ar kitus parametrus neatpažįsta stovėjimo vietos kaip tinkamos, nors geram vairuotojui įsprausti automobilį dar būtų įmanoma. „Automatiniam parkavimui dažnai reikia daug vietos, o šiais laikais miestuose jos trūksta. Sistemoje nustatyta, koks atstumas turi būti, jei jis mažesnis, automobilio ir nepastatys. Tos sąlygos nustatytos su atsarga ir rasti jas atitinkančią vietą gali būti nelengva“, - komentavo jis.
Kita vertus, jei visi automobiliai turėtų tikslias automatinio parkavimo sistemas kaip „Peugeot“ ar „Tesla“, gatvės atrodytų daug tvarkingiau, nes transporto priemonės būtų sustatytos tiksliai pagal linijas, vienodu atstumu nutolusios viena nuo kitos. Taip pat, šios sistemos padeda išvengti nereikalingų rūpesčių ir galimų išlaidų, susijusių su smulkiais automobilio apgadinimais parkuojantis.
Vis dėlto, svarbu nepamiršti, kad parkavimo sistemos yra pagalbininkės, o ne visiškai pakeičiančios vairuotojo dėmesį ir įgūdžius. Tai ypač pavojinga, kuomet vairuotojas nepatyręs.
Parkavimo kontrolė aikštelėse („Parkomatic“)
„Parkomatic“ aikštelėse stovėjimą kontroliuoja išmaniosios kameros, o duomenys apdorojami pasitelkus dirbtinį intelektą. Vairuotojai už parkavimo mokestį atsiskaito UNIPARK programėle arba aikštelėje įrengtuose parkomatuose. Kamera nuskaito visų transporto priemonių numerius įvažiuojant ir išvažiuojant iš aikštelės. Išvažiuojant iš aikštelės sistema patikrina, ar buvo sumokėta už parkavimą/nebuvo viršytas stovėjimo laiko limitas.
