Variklio alyva yra nepakeičiamas jūsų automobilio komponentas, kuris padeda užtikrinti efektyvų variklio darbą ir jo ilgaamžiškumą. Ar tinkamai parinkta alyva, priklauso nuo daugelio veiksnių. Jos žymėjimas, pavyzdžiui, 5W-30 ar 10W-40, gali atrodyti sudėtingas suprasti.
Alyvos žymėjimas, pavyzdžiui, 5W-30, yra susijęs su alyvos klampumo rodikliais, nustatytais pagal SAE (Society of Automotive Engineers) standartus. Klampumas nurodo, kaip skystis teka tam tikromis temperatūromis. Tai alyvos klampumas aukštoje temperatūroje. Didesnis skaičius reiškia, kad alyva išlaiko didesnį klampumą įkaitusiame variklyje.
Pirmas skaičius prieš W raidę - šaltos alyvos klampumas, svarbus žiemą. Kuo skaičius mažesnis, tuo skystesni tepalai šaltame ore. Kai tepalai skystesni, starteriui lengviau sukti variklį. Šalto tepalo klampumas matuojamas -18°C temperatūroje. 5W klampumo alyva sustingsta maždaug -40°C šaltyje. Dar būna pirkti 0W klampumo alyvos. Jos klampumas toks pat kaip ir 5W, tačiau 0W visiškai nustoja tekėti dar žemesnėje temperatūroje nei -40°C.
Antras skaičius po raidės W nurodo alyvos klampumą darbinėje temperatūroje 100°C. Negalima paprastai atsakyti, koks tepalas geresnis - skystesnis ar klampesnis. Skystesnės alyvos (W30) privalumas - tokia alyva šiek tiek sumažina trintį tarp variklio mazgų, todėl variklis tampa ekonomiškesnis. Bet skysta alyva skvarbesnė ir lengviau teka pro tarpelius tarp tepamų dalių, todėl senuose ar labai sudėvėtuose varikliuose dėl skysto tepalo gali būti nepakankamas tepalo spaudimas. Dėl pernelyg mažo spaudimo koks nors mazgas gali būti tepamas nepakankamai. Taip pat daugiau skystos alyvos gali patekti į cilindrus ir ten sudegti - reikės daugiau ir dažniau papildyti. Klampesnės alyvos (W50) privalumas - ji sudaro storesnę ir atsparesnę tepalo plėvelę.
Šis skaičius nurodo alyvos savybę veikti esant žemai temperatūrai (angl. Winter). Mažesnis skaičius reiškia, kad alyva geriau cirkuliuoja šaltuoju metų laiku.
Tinkama automobilio variklio alyva užtikrina optimalų variklio darbą, sumažina dalių trintį ir neleidžia joms greitai nusidėvėti.
Sintetinės, pusiau sintetinės ir mineralinės alyvos: skirtumai ir privalumai
Sintetinė, pusiau sintetinė ir mineralinė alyva (tepalas) skiriasi savo pagrindu, iš kurio yra pagaminta, bei savybes pagerinančių priedų turiniu. Šiuo metu daugiausia tyrimų vykdoma su sintetine alyva, todėl ji yra labiausiai plėtojama - tokiu būdu alyva geriau pritaikoma prie variklių gamintojų reikalavimų, o varikliai tampa patvaresni ir ilgaamžiškesni. Be to, sintetinės alyvos yra termiškai stabilesnės, gali dirbti aukštesnėje temperatūroje ir atlaikyti didesnes tepamų paviršių apkrovas. Jos taip pat įtakoja mažesnį variklio dalių susidėvėjimą ir trinties pasipriešinimą, padeda taupyti degalus. Sintetinė alyva geriau nei mineralinė užtikrina variklio švarą, sumažina jame besikaupiančias nuosėdas ir pratęsia alyvos keitimo intervalus. Taip pat palengvina variklio užvedimą esant šaltam orui. Dėl visų šių priežasčių dauguma naujų automobilių yra naudojamos sintetinės alyvos.
Neabejotinai aukštesnės kokybės yra sintetinė alyva. Ši alyva (pavyzdžiui, Castrol EDGE 5W-30) pasižymi mažesniu klampumo pokyčiu keičiantis temperatūrai - ji yra atspari aukštai temperatūrai, todėl ant vidinių variklio dalių nesikaupia jo susidėvėjimą pagreitinančios apnašos, bei yra pakankamai skysta žemoje temperatūroje (išlieka skysta netgi temperatūroje iki -60 °C), todėl palengvina variklio užvedimą žiemą. Be to, ji užtikrina variklio švarą, padeda taupyti degalus ir saugo variklį nuo susidėvėjimo. Taip pat ši alyva ilgiau tarnauja ir ne taip greit sensta, todėl gali dirbti LongLife režimu, o naujausios technologijos suteikia galimybę įgyvendinti ir neeilinius reikalavimus (pavyzdžiu galėtų būti žemo peleningumo alyva Low SAPS, skirta automobiliams su kietųjų dalelių filtrais DPF). Visiškai sintetinė alyva, lyginant su mineraline ir pusiau sintetine variklių alyva, turi daugiau privalumų visais eksploatacijos ir apsaugos atžvilgiais. Todėl dauguma Europos gamintojų savo naujausiuose automobilių modeliuose rekomenduoja naudoti sintetines alyvas.
Pavadinimas "pusiau sintetinė alyva" - tai neteisingas vertimas iš angliško "semi-synthetic". Semi-synthetic alyva neturi nieko bendro su sintetine alyva. Pilnai sintetinės alyvos yra geresnės už mineralines, nes jų savybės variklyje blogėja lėčiau nei mineralinių.
Nėra mokslinių duomenų, kurie patvirtintų, kad mineralinių ir sintetinių tepalų maišymas gali pakenkti jūsų varikliui. Pereinant nuo mineralinių prie sintetinių ar atvirkščiai, variklyje visada lieka nedaug senos alyvos likučių. Tai visiškai nėra blogai, nes sintetinės ir mineralinės paprastai tarpusavyje suderinamos. Išimtis yra tik specialios pilnai sintetinės alyvos polyglycols pagrindu. Taip pat galima dažnai pereidinėti nuo mineralinės prie sintetinės alyvos. Prieš daug metų buvo laikai, kai pereiti nuo sintetinės prie mineralinės ar atvirkščiai buvo nerekomenduojama jei prieš tai ilgą laiką buvo naudojamas kuris nors vienas tipas. Variklių riebokšliai (salnikai) pradėdavo leisti, alyvos suvartojimas smarkiai padidėdavo. Bet dabar naudojami kiti alyvos priedai ir kitokios sandarinimo medžiagos ir tokių atvejų nebeturėtų pasitaikyti.
Universalios alyvos, tokios kaip 5W-30, yra populiarios dėl savo gebėjimo veikti tiek šaltyje, tiek karštyje.
Alyvos žymėjimai ir kokybės klasės
5W-40, 15W-40 pan. Ką reiškia šie žymėjimai? Jie nurodo alyvos klampumą, t. y. alyvos pasipriešinimą šlyčiai (dažnai klampumas yra painiojamas su tankumu, to daryti nereikėtų), ir yra nustatomas pagal SAE klasifikaciją. Skaičius su raide W nurodo klampumą žemoje temperatūroje, pavyzdžiui, 0W, 5W, 10W, 15W, 20W, o skaičiai be raidės W nurodo klampumą aukštoje temperatūroje, pavyzdžiui, 20, 30, 40, 50, 60. Kuo klampumas mažesnis, tuo mažesnė vidinė alyvos trintis, taigi mažesni ir variklio galios nuostoliai. Savo ruožtu didesnis klampumas geriau apsaugo variklį nuo dėvėjimosi. Taigi, alyvos klampumas turi būti tam tikras kompromisas tarp šių ribinių reikalavimų.
Alyvos kokybę nusako API klasės. API naudoja skirtingus kodus benzininiams ir dyzeliniams varikliams. Pirma raidė "S" arba "C" nurodo, kokio tipo varikliams skirtas kodas. Po S raidės einantis kodas yra kokybės klasė benzininiams varikliams, po C - dyzeliniams. Kuo toliau nuo abėcėlės pradžios yra kodas (SG, SH, SJ, SL, SM... ir dyzeliniams CF, CG, CH, CI, CJ...), tuo aukštesnius reikalavimus alyva atitinka. SA žemiausios kokybės, SB geresnė ir taip toliau. Šiuo metu dauguma pusiau sintetinių alyvų yra API SJ/CF ir geresnės kokybės. SH klasė laikoma pasenusia, bet tinka mašinoms, pagamintoms iki 1996 metų. SJ klasės alyva pradėta naudoti 1998 metais ir tinka daugeliui dabar naudojamų automobilių. SI klasės nėra, nes kodas buvo praleistas dėl panašumo į "Systeme International" santrumpą. Dar yra naudojamas europietiškas ACEA reitingas, bet juo galima nesidomėti, nes tiek ant alyvos etiketės, tiek automobilio pase būna nurodyta amerikietiška API klasė.
Volkswagen'as turi savo alyvų klasifikaciją, kuri rašoma panašiai į "VW 502.00" ar "VW 502.00/505.00". Jei alyva sertifikuota Volkswagen'o, etiketės kamputyje šie skaičiai bus užrašyti.
ACEA klasifikacija, jeigu nėra jokių kitų nurodymų, reikėtų vadovautis parenkant alyvą Europoje pagaminto automobilio varikliui. Ši klasifikacija skirsto tik variklines, tiek lengvojo, tiek komercinio transporto alyvas, turi ne vieną redakciją ir pakeitimus, todėl nelabai paprasta ją perprasti. Tarkim, alyva atitinkanti minimalius „ACEA A3/B3“ 2004 metų redakcijos klasifikacijos reikalavimus, toli gražu savo savybėmis neprilygsta alyvai, atitinkančiai minimalius „ACEA A3/B3“ 2008 metų redakcijos klasifikacijos reikalavimus, todėl dažniausiai lieka pasitikėti tik naudojamos alyvos gamintoju. Nepateikęs tikslios informacijos, dažnas gamintojas naudojasi šiomis aplinkybėmis ir tiekia vartotojams senesnių reikalavimų žemesnės kokybės, bet pigesnes alyvas. Viena alyva gali turėti ir kelių grupių žymėjimus, tarkim, „ACEA E7 ir A3/B3“ ar „ACEA A3/B4 ir C3“.
Automobiliams su kietųjų dalelių filtrais (DPF) skirta alyva gaminama taikant žemo peleningumo technologiją (Low SAPS). Ši technologija žymiai sumažina kietųjų dalelių filtro užsipildymo greitį, o tokios alyvos pagal ACEA klasifikaciją yra žymimos simboliais C1, C2, C3 arba C4. Šie standartai numato įvairius papildomus reikalavimus, kuriais remiantis gamintojai rekomenduoja ją naudoti savo varikliuose. Dažniausiai rekomenduojamas standartas yra ACEA C3. Tarp alyvų, skirtų lengviesiems automobiliams, labai sunku rasti žemo peleningumo alyvą, kuri nebūtų sintetinė. Yra ir sunkiasvorėms krovininėms transporto priemonėms skirtų žemo peleningumo alyvų, tačiau jų tarpe jau galime rasti ir sintetinių, ir pusiau sintetinių, ir kartais netgi mineralinių alyvų.
Kaip tinkamai pasirinkti variklio alyvą?
Tinkamai pasirinkta alyva yra tokia, kuri atitinka automobilio gamintojo reikalavimus - tai yra svarbiausia. Varikliai su SND - kokia alyva naudojama juose - sintetinė, pusiau sintetinė ar mineralinė? Kuo alyvos, skirtos varikliams su SND, skiriasi nuo įprastinių? Varikliai su SND išnaudoja visas alyvos galimybes. Todėl, jeigu automobilyje įdiegta SND sistema, rekomenduojama sutrumpinti alyvos keitimo intervalus maždaug 25 %. Taip yra todėl, kad greičiau išeikvojami variklio alyvos priedai, be kita ko, dėl sieros (pagal standarto PN-EN 589 reikalavimus didžiausias sieros kiekis SND yra 50 mg/kg, pagal standarto PN-EN 590 reikalavimus didžiausias sieros kiekis dyzeline yra 10 mg/kg, pagal standarto PN-EN 228 reikalavimus didžiausias sieros kiekis bešviniame benzine yra 10 mg/kg) ir didesnės temperatūros. Pagal šiuos standartus sieros kiekis SND yra net 5 kartus didesnis, nei bešviniame benzine arba dyzeline, o tai įtakoja variklio alyvos dėvėjimosi greitį. Variklio alyva, naudojama SND varomuose varikliuose, turi atitikti visus gamintojo reikalavimus, nustatytus darbui su bešviniu benzinu (jeigu nėra specialių darbo su SND reikalavimų), tačiau eksploatacijos trukmė turėtų būti sutrumpinta maždaug 25 %, lyginant su normaliu darbu, be galimybės keisti alyvą LongLife režimu.
Ar dyzeliniams varikliams reikia naudoti kitokią alyvą, nei benzininiams? Kokybės standartai, taikomi benzininiams ir dyzeliniams varikliams, žymiai skiriasi, tačiau dauguma variklių alyvų atitinka ir vienus, ir kitus. Dėl tokio įvairiapusiškumo šiuo metu sunku rasti alyvą, skirtą tik dyzeliniams arba tik benzininiams varikliams. Daug didesni alyvų skirtumai yra susiję su variklių konstrukcijomis ir papildoma įranga. Varikliuose su DPF kietųjų dalelių filtrais, trifunkciais katalizatoriais, Common Rail įpurškimo sistemomis arba inžektoriais, su alyvos keitimo režimu LongLife, yra naudojamos skirtingos alyvos. Šie skirtumai turėtų būti svarbiausi renkantis variklio alyvą. Atminkite, kad dyzelinių variklių degimo procesas yra kitoks ir jo metu susidaro kitokios apnašos bei nešvarumai. Šie varikliai išskiria daugiau suodžių, juose kaupiasi daugiau rūgščių junginių, todėl juose naudojant alyvą (pavyzdžiui, Castrol Magnatec Diesel 5W-40) su specialiais suodžius skaidančiais priedais, užtikrinamas optimalus variklio tepimas visą jo tarnavimo laiką.
Alyvos dyzeliniams varikliams atsparesnės suodžiams. Į benzininį variklį pilti nerekomenduojama, nes alyvoje dyzeliui dedamas didesnis plovimo priedų kiekis.
Tepalų klampumą ir API kokybės klasę geriausia pasirinkti pagal mašinos gamintojo rekomendacijas. Jei gamintojas nurodo alyvos tipą pagal savo klasifikaciją (pavyzdžiui VW 502.00), tada ant bakelio ieškoti atitinkamo užrašo. Kai kurių alyvų gamintojų puslapiuose galima susirasti jų rekomenduojamą alyvą konkrečiam automobiliui, pavyzdžiui Neste. Jei gamintojo rekomendacijos nežinomos ir mašina pagaminta iki 1998 metų, siūlau pilti pusiau sintetinius 10W40 API SJ už vidutinę kainą. Gamintojas turėtų būti girdėtas.
Nereikia į tepalą pilti jokių priedų. Paprastai keisti alyvą benzininiams varikliams rekomenduojama pravažiavus 10.000-15.000 km, bet ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Alyvos kokybę labai gadina į alyvą patenkantys degimo produktai, ypač vanduo. Vandenyje ištirpsta degimo metu susidarantys azoto oksidai, taip gaunasi rūgštis, kuri reaguoja su metalinėmis variklio dalimis ir ėsdina paviršius. Daugiau drėgmės kondensuojasi kai variklis šaltas.
Jei alyva keičiama tik 2 kartus per metus patartina alyvą keisti lapkričio pabaigoje prieš šalčius ir balandžio mėnesį. Taip alyva su kuria važinėjama žiemą pakeičiama po 4-5 mėnesių vietoje šešių, nes žiemą variklis ilgiau būna šaltas ir tai labiau kenkia alyvai bei varikliui.
Kai alyvos lygis yra žemiau minimalios žymės, pažiūrėkite kiek kilometrų nuvažiavote nuo paskutiniojo alyvos pakeitimo. Jeigu rida yra tarp 4.000 km ir 15.000 km, jums reikėtų tik papildyti alyvos kiekį iki nurodytos matuoklio žymės. Jeigu rida viršija 15.000 km, jums reikėtų pilnai pakeisti alyvą. Jeigu jūs nuvažiavote mažiau kaip 4.000 km ir alyvos lygis yra žemas, tai gali būti techninės variklio problemos pasekmė. Papildykite alyvos kiekį iki nurodytos matuoklio žymės ir matuokite jį kas savaitę.
Jei nesate tikri, kokią alyvą rinktis, apsilankykite specializuotose parduotuvėse, kur galite gauti profesionalias konsultacijas. Taip pat naudinga sekti gamintojo rekomendacijas, kurios nurodytos automobilio vadove.
Su alyvos pasirinkimu yra panašiai, kaip su automobilio dalių pirkimu - reikia naudoti tik geros kokybės produktus. Kaip sužinoti, ar alyva atitinka mūsų reikalavimus? Alyvos kokybė visų pirma yra ypač svarbi todėl, kad šiuolaikinių variklių galimybės išnaudojamos vis labiau. Siekiama pasiekti kuo didesnį variklio efektyvumą ir teršalų emisijos sumažinimą neprarandant didžiausios galios, o varikliai vis dažniau gaminami remiantis downsizing principu - mažas tūris, didelė galia. 90-tųjų vidutinis benzininis 1,4 l talpos variklis pasiekdavo 50-75 AG. Dabar konstruktoriai iš tokio darbinio tūrio išspaudžia net 180 AG, o 120-130 AG jau yra rinkos standartas. Būdas pasiekti tokius parametrus - beveik visuose varikliuose naudojami turbokompresoriai. Varikliai su kompresoriais yra palankesni aplinkai ir vairuotojų piniginėms, bet kadangi jie dirba su didesnėmis apkrovomis, aukštesne temperatūra ir slėgiu, nei vos prieš keletą metų, tokiems varikliams reikia daug pažangesnių tepimo priemonių. Be to, alyva turi būti patvaresnė ir dėl ilgėjančių jos keitimo intervalų.
Geras prekės ženklas - kokybės garantija? Jeigu norime išlaikyti tinkamą variklio švarą ir užtikrinti geriausią apsaugą nuo dėvėjimosi, reikia naudoti firmines variklių alyvas, pavyzdžiui, Castrol. Firminė alyva - tai ne tik kokybės garantas, bet ir nuolatiniai tyrimai ir patvarumo bandymai, vykdomi įmonių laboratorijose ir realiomis kelio sąlygomis. Visa tai tam, kad alyva būtų kuo geriau pritaikyta prie šiuolaikinių variklių konstrukcijų reikalavimų.
Pernai rinkoje pasirodė alyvos Castrol EDGE su naujoviška FSTTM (Fluid Strength TechnologyTM) technologija, kuri aktyviai ir dinamiškai sustiprina alyvą ir suteikia jai galimybę nuolat reaguoti į variklio poreikius bei prisitaikyti prie jų važiuojant įvairiais vairavimo būdais. Todėl Castrol EDGE užtikrina apsaugą nuo dėvėjimosi ekstremaliomis važiavimo sąlygomis, o nedidelių variklio apkrovų atveju - degalų taupymą. Tai pirmoji alyva rinkoje, apjungianti šiuos du privalumus. Iki šiol parduodamos alyvos buvo arba taupančios energiją, arba užtikrinančios geresnę apsaugą nuo dėvėjimosi. Be to, naujosios Castrol EDGE su FSTTM serijos alyvos iki minimumo sumažina kontaktą tarp metalinių variklio dalių. Bandymai, imituojantys paskirstymo veleno darbą 800-5000 aps./min. diapazone, patvirtino, kad naujosios alyvos sumažina metalo kontaktą su metalu net 40 %. Alyva taip pat turi saugoti variklį nuo korozijos, kenksmingo vandens poveikio, rūgščių degimo produktų poveikio ir alyvos oksidacijos variklio darbo metu. Tik aukščiausios kokybės priedai gali užtikrinti pakankamą variklio apsaugą nuo dėvėjimosi ir palaikyti jo švarą.
Metas suprasti kartą ir visiems laikams - XXI amžiuje alyvos klampumo klasė nebėra pakankamas pasirinkimo kriterijus. Šiuolaikiniams varikliams būtinai reikalingos gamintojų patvirtintos alyvos“, - sako Vilniuje įsikūrusio autoserviso vadovas Tomas Šimkus. Pasak specialisto, ant tokių alyvų pakuotės yra nurodytas pasirinkto automobilių prekės ženklo patvirtinimas: „Tos pačios markės, pavyzdžiui, „Mercedes“, alyvos atskiriems varikliams gali turėti net kelis skirtingus patvirtinimus, tas pats galioja ir klampumo klasei - tai pačiai klasei gali būti priskirti keli skirtingi alyvos variantai su visiškai skirtingais patvirtinimais. Taigi visai nesvarbu, kad pasirinktos alyvos yra to paties gamintojo, turi tą pačią klampumo klasę ir atitinka tą patį standartą - jos negali būti sukeičiamos tarpusavyje“, - akcentuoja ekspertas. Ekspertai išskyrė esminius praktinius žingsnius, kaip atpažinti tinkamą variklio alyvą ir kur gilintis net neverta. Ieškokite gamintojo patvirtinimo. Jį galima rasti automobilio naudotojo vadove - čia esančius simbolius pakanka palyginti su simboliais ant alyvos pakuotės. Jei jie suderinami - galite drąsiai rinktis konkretų gaminį. „Gamintojo patvirtinimai yra universalūs, juos vienodai žymi visi alyvos gamintojai. Pavyzdžiui, „Peugeot“ savininkas, kuris turi PSA patvirtinimą: B71 2010, turėtų pirkti alyvą su šiuo patvirtinimu - kiti parametrai jau bus mažesnės svarbos. BMW vairuotojas, kuris randa BMW alyvos patvirtinimą: LL-17 FE, turėtų pirkti alyvą su šiuo patvirtinimu. Šiuo metu tai yra vienintelis teisingas kriterijus renkantis alyvą šiuolaikiniams varikliams. Vartotojams nuo to tik paprasčiau, nes nebereikia išmanyti alyvų klasifikacijos - klampumas jau tapęs antraeiliu dalyku“, - patarimais dalijasi „TotalEnergies“ Techninio skyriaus atstovas Andrzejus Husiatynskis. Pasak eksperto, alyvų, skirtų pasirinktiems varikliams, patvirtinimas yra labai pažangių bandymų rezultatas: „Norint gauti gamintojo patvirtinimą, alyva dažnai turi atitikti tarptautinį ACEA arba API standartą, po to vykdomi papildomi bandymai pas transporto priemonės gamintoją bei atliekama daugybė laboratorinių bandymų. Jų tikslas - įvertinti variklio tarnavimo trukmei svarbius aspektus: atskirų komponentų susidėvėjimą, švarumą, nuosėdas, alyvos poveikį GPF ar DPF filtrų užsikišimui bei LSPI reiškiniui. Iš esmės čia net neįmanoma išvardyti visų punktų, kuriuos turi atitikti alyva, kad gautų konkretaus gamintojo patvirtinimą“, - sako specialistas, pabrėždamas, jog dažnai pasitaiko, kad patvirtinimai yra išduodami ir tam tikriems geografiniams regionams, atsižvelgiant į aplinkos temperatūrą, išmetamųjų dujų emisijos standartus ar naudojamų degalų sudėtį.
Atsargiai rinkitės alyvas su priedais. Daugelio automobilių gamintojų vadovuose kategoriškai draudžiama naudoti variklio alyvos priedus, kurie gali pakeisti alyvos savybes. „Gamintojo patvirtinimus turinčių alyvų bandymai yra atliekami konkrečiame variklyje - naudojant netinkamus priedus šie gali pažeisti alyvos siurblį, pakenkti varikliui, pablogindami alyvos tepimo kokybę konkrečiose variklio vietose, kur, pavyzdžiui, vyrauja aukščiausia temperatūra ir padidėjęs slėgis. Su priedais geriau neeksperimentuoti ir vadovautis informacija, kuri atitinka patvirtinimus“, - sako Tomas Šimkus.
Įvertinkite variklio praplovimo poreikį. Šiandien vis dar vyrauja mada variklį praplauti prieš kiekvieną alyvos keitimą. Visgi, pasak ekspertų, naudojant tinkamos kokybės (homologuotą) alyvą, ir išlaikant atitinkamą ridą, tokių praplovimų daryti nereikia: „Praplovimo metu į variklį supilami tepalai su plaunančiais priedais ir po kelių minučių išleidžiami. Visgi ir po šios procedūros plovimui naudojamo tepalo neišeina visiškai išpilti. „Agresyvi chemija“, susimaišiusi su nauja alyva, kaip tik gali neigiamai paveikti, pavyzdžiui, elastomerus, naudojamus sandarikliuose ar paskirstymo dirželiuose. Variklį būtina plauti tada, kai į jį patenka pašalinių skysčių. Tačiau ir tokiu atveju, žinant, kad pati alyva sulaiko visus tirpius teršalus savo tūryje, o ją išleidus variklis lieka švarus, galima naudoti įprastą alyvą ir leidžius varikliui padirbėti valandą ar dvi ją išleisti“ - patarimais dalijasi A. Husiatinskis.
tags: #kaip #zinoti #automobiliu #alyvos #klampuma