Kelių eismo taisylių (KET) pažeidimai gali užtraukti įvairias sankcijas, nuo baudų iki teisių atėmimo, o kartais ir transporto priemonės konfiskavimo. Jūsų patogumui išrinkome baudas, susijusias su KET pažeidimais. Taip pat sugrupavome ir sutrumpinome lengvesnei peržiūrai.
Kaip sužinoti, ar gavote baudą?
Patikrinti, ar gavote baudą, galite prisijungęs prie epolicija.lt sistemos, arba gausite pranešimą paštu ar per e. paslaugas.
Per kiek laiko ateina bauda už KET pažeidimus?
Bauda paprastai išsiunčiama per 10-20 darbo dienų nuo pažeidimo užfiksavimo. Tai priklauso nuo konkretaus pažeidimo tipo, baudos išrašymo proceso ir institucijos, kuri atlieka pažeidimo apdorojimą. Jei tai fiksuoja automatinės sistemos (pvz., greičio matuokliai), bauda dažniausiai ateina greičiau. Jei nepavyksta nustatyti pažeidėjo tapatybės ar jei reikalingas papildomas tyrimas, baudos gali vėluoti ir ateiti per kelis mėnesius.
Baudų rūšys ir sankcijos už KET pažeidimus
Transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs vairavimas (chuliganiškas vairavimas) gali užtraukti konfiskavimą, baudą arba areštą, arba laisvės atėmimą.
Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno, valstybinio miškų pareigūno, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę išreiškiamas duodant signalą lazdele arba mojant skrituliu su raudonu atšvaitu skersai judėjimo krypties arba per garsiakalbį liepiant sustoti. Uniformuoto policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos, muitinės pareigūno reikalavimas sustabdyti transporto priemonę taip pat gali būti išreiškiamas įjungus specialiomis spalvomis nudažyto ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės ženklu pažymėto automobilio švieslentę su užrašu „STOP POLICIJA“ arba „STOP“. Neturintis tarnybinio ženklo muitinės pareigūnas bet kokiu atveju parodo transporto priemonės vairuotojui tarnybinį pažymėjimą. Tamsiuoju paros metu policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės pareigūnas, stabdydamas transporto priemonę, turi vilkėti uniformą su šviesą atspindinčiais elementais (vilkėti specialiąsias liemenes, mūvėti rankogalius ar turėti kitų šviesą atspindinčių elementų). Patrulis turi būti sudarytas ne mažiau kaip iš dviejų policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos arba muitinės pareigūnų, turinčių specialiomis spalvomis nudažytą ir policijos, Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos skiriamaisiais ženklais arba muitinės ženklu pažymėtą motorinę transporto priemonę, ir stabdyti transporto priemonę šviečiančia reguliuotojo lazdele arba šviesą atspindinčiu skrituliu, įjungęs patrulinės motorinės transporto priemonės mėlynos ir (arba) raudonos spalvos švyturėlius.
Padarius šio kodekso 417 straipsnio 2 dalyje (sustojimas ar stovėjimas vietose, kuriose pagal KET draudžiama sustoti ar stovėti, sustojimas ar stovėjimas nesilaikant kelio ženklų ir ženklinimo reikalavimų), 420 straipsnyje, 422 straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7 dalyse, 423 straipsnyje, 424 straipsnio 2, 3, 4 dalyse, 426 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalyse, 427 straipsnyje numatytus administracinius nusižengimus, kai tai trukdo saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kelia grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei arba kitaip pažeidžia kitų asmenų teises, taip pat padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, policijos pareigūnai turi teisę Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka priverstinai nuvežti transporto priemonę. Nuvežtą transporto priemonę leidžiama susigrąžinti pašalinus grėsmę eismo dalyvių ar kitų asmenų sveikatai ar gyvybei, trukdymą saugiam transporto priemonių ar pėsčiųjų eismui, kitų asmenų teisių pažeidimą. Padarius nusižengimą, už kurį pagal šį kodeksą gali būti skiriamas transporto priemonės konfiskavimas, transporto priemonė grąžinama (išskyrus atvejus, kai ji konfiskuojama) tik po to, kai išnagrinėjama administracinio nusižengimo byla. Apie transporto priemonės grąžinimą pažymima nutarime. Kai transporto priemonė nuosavybės teise priklauso ne administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, ji grąžinama jos savininkui (valdytojui) institucijos, kurios pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą, vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu iki administracinio nusižengimo bylos išnagrinėjimo, jeigu tai nepakenks administracinio nusižengimo teisenai.
Ant automobilio ženklas - bendra masė 8 tonos. Veža 40 tonų ir gadina gatvės dangą, kokia bauda gresia? Numatyta bauda nuo 240 iki 560 eurų. Be to, jei per didelis krovinys sukelia žalą kelio dangai, gali būti reikalaujama atlyginti ir nuostolius. Taip pat svarbu pažymėti, kad transporto priemonės gali būti sulaikytos iki sumokant baudą ar padengiant žalą.
Vairavimas be teisių:
- Vairavimas neturint teisės vairuoti (niekada neįgijus): Piniginė bauda: 300 - 450 Eur. Asmenys, vairavę be teisių, vairuotojo pažymėjimą (teisę vairuoti) gali įgyti ne anksčiau kaip po 1 metų nuo pažeidimo padarymo dienos.
- Vairavimas, kai teisė vairuoti yra atimta arba sustabdyta: Piniginė bauda: 450 - 700 Eur. Dažniausiai skiriamas papildomas teisės atėmimo laikotarpis (nuo 6 mėn. iki 1 metų), kuris pridedamas prie esamo. Už pakartotinį pažeidimą gali būti konfiskuota transporto priemonė.
- Vairavimas, kai vairuotojo pažymėjimas tiesiog „pamirštas“: Bauda: 10 - 12 Eur (už dokumento neturėjimą su savimi). Bauda: 30 - 50 Eur (už vairavimą pasibaigus vairuotojo pažymėjimo galiojimui arba be galiojančios medicininės pažymos).
Važiavimas per plytą (Įvažiuoti draudžiama):
- Paprastas ženklo pažeidimas (nepavojingas): Bauda nuo 30 iki 90 eurų. Teisės vairuoti atėmimas netaikomas.
- Įvažiavimas į kelią, skirtą eismui priešinga kryptimi (labai pavojinga): Tai traktuojama kaip pavojingas vairavimas. Bauda nuo 170 iki 230 eurų. Privalomai atimama teisė vairuoti nuo 3 iki 6 mėnesių.
Kelio ženklas Eismas draudžiamas: Bauda 30 - 90 Eur. Teisės atėmimas netaikomas.
Greičio viršijimas - baudos:
- iki 10 km/h: Dažniausiai skiriamas įspėjimas.
- 11 - 20 km/h: Bauda 12 - 30 Eur.
- 21 - 30 km/h: Bauda 30 - 90 Eur.
- 31 - 40 km/h: Bauda 120 - 170 Eur.
- 41 - 50 km/h: Bauda 170 - 230 Eur.
- Daugiau kaip 50 km/h: Bauda 450 - 550 Eur. Plius: Privalomas teisės vairuoti atėmimas nuo 1 iki 6 mėnesių.
Griežtesnės sąlygos pradedantiesiems vairuotojams (taip pat motociklų, krovininių automobilių ir autobusų vairuotojams):
- 31 - 40 km/h: Bauda 120-170 Eur + teisės atėmimas 3-6 mėn.
- 41 - 50 km/h: Bauda 170-230 Eur + teisės atėmimas 6-12 mėn.
- Daugiau kaip 50 km/h: Bauda 450-550 Eur + teisės atėmimas 12-18 mėn.
Automatinis fiksavimas: Greičio matuokliai („trikojai“ ar stacionarūs) dažniausiai užfiksuoja pažeidimą automatiškai. Baudos pranešimą gauna automobilio savininkas. Vidutinio greičio matuokliai: Jie matuoja ne momentinį greitį, o laiką, per kurį įveikėte ruožą.
Eismo įvykiai ir kaltininko nustatymas
Šaltuoju metų laiku suintensyvėja masiniai susidūrimai, kurių metu į eismo įvykį patenka daugiau nei dvi transporto priemonės. Viena iš dažniausiai pasitaikančių situacijų - susidūrimų grandinė, kuri susidaro, kai, nesuspėjus pristabdyti vairuotojas įrėžia vairuojamą automobilį į priešais važiuojantįjį, kuris pastumtas įsirėžia į prieš jį esantįjį ir taip toliau. Ši grandinė gali nusitęsti per 4 ar netgi daugiau automobilių - tokios avarijos metu natūraliai kyla nesutarimų dėl kaltininkų bei eismo įvykio deklaracijos pildymo niuansų. Specialistas pastebi, jog dažniausiai grandininiai susidūrimai įvyksta sankryžose, belaukiant, kol užsidegs žalias šviesoforo signalas.
Kelių eismo taisyklės apibrėžia, kokio atstumo reikėtų laikytis nuo priekyje esančio automobilio. Šis atstumas turi būti pakankamai ilgas, kad apsaugotų nuo galimo susidūrimo net ir tuo atveju, kai priekyje važiuojanti transporto priemonė pradėtų staigų stabdymą. Būtent todėl, argumentas, jog priekyje važiavęs automobilis per greitai sustojo, nėra pakankamai stiprus, kad padėtų išvengti kaltės įsirėžusiam vairuotojui. Kitaip vertinamos avarijos, kurių metu susidūrimų grandinę sukelia vienas į stovinčius automobilius atsitrenkęs vairuotojas.
Žinoma, kai avarijoje dalyvauja daug vairuotojų, labai tikėtina, jog atsiras įvairių nesutarimų ir skirtingų avarijos interpretacijų - tokiu atveju specialistas pataria kviesti policijos pareigūnus, kurie padės nustatyti eismo įvykio aplinkybes. Pildant deklaraciją savarankiškai, svarbu kuo aiškiau pateikti visas įvykio aplinkybes, taisyklingai nubraižyti eismo įvykio schemą, konkrečiai įvardyti avarijos dalyvius ir jų vairuotus automobilius, o užpildžius - tinkamai pasirašyti. Šioje situacijoje būtų naudingas ir rašytinis paaiškinimas, nurodantis jos eigą, smūgių skaičių bei kitus patikslinimus.
Draudikams besiaiškinant eismo įvykio aplinkybes neretai pagelbėja ir vaizdo registratoriai - juos pašnekovas taip pat pataria visad naudoti. Šie prietaisai padeda išvengti nesusipratimų bei nustatyti įvykio kaltininkus. Deklaracijos pildymas gali būti gerokai lengvesnis pildant ją elektroninėje platformoje.
Net ir nedidelis eismo įvykis gali sukelti didelį stresą ir išgąstį. Dėl to mažiau patyręs vairuotojas gali sulaukti spaudimo iš labiau patyrusio kolegos ir prisiimti kaltę. Ne kartą yra buvę, kai buvę mokiniai skambina ir prašo pagalbos, kad atvažiuočiau ir patikrinčiau ar jie tikrai yra nekalti. Pradedantieji vairuotojai patiria stresą ir sulaukia spaudimo iš labiau patyrusių vairuotojų, o eismo įvykio metu prisiima atsakomybę.
Važiuojant Savanorių žiedu turėjau išsukti ir važiuoti Laisvės prospekto link. Kaip ir priklauso, iš žiedo išvažiuojau pasirinkusi antrą eismo juostą. Aš tikėjausi, kad ji, kaip ir nurodyta Kelių eismo taisyklėse (KET), pasirinks pirmą išvažiavimą iš žiedo. Bet ji pirma juosta bandė važiuoti toliau ir kliudė mano galinį bamperį. Aš pasitraukiau iš žiedo, įjungiau avarinį signalą ir ruošiausi sustoti. Supratau, kad jis tikrai nesustos. Jis nepažiūrėjo į mane ir įvažiavo į mano automobilio galinę dalį. Aš priėjau prie vairuotojo ir paklausiau, kodėl jis nežiūrėjo, kur važiuoja, tačiau sulaukiau kaltinimų, kad staigiai prieš jį stabdžiau. Po to nuėjau iki vairuotojos, kuri pirma kliudė mane. Paklausiau, kodėl ji taip vairuoja? Buvau apšaukta, kad esu akiplėša ir pati nemoku važiuoti. Galiausiai, pati kaltininkė prisipažino, kad ji žino, kaip reikia teisingai važiuoti žiedinėje sankryžoje, tačiau šį kartą pamėgino važiuoti taip, kaip tai daro gudručiai, ir štai kas nutiko.
Tačiau jeigu kažkokia klaida visgi įsivėlė, per daug nerimauti nereikėtų. Pats deklaracijos užpildymas įvykio kaltininko nenustato. Įvykio kaltininkas nustatomas pagal deklaracijoje nurodytas įvykio aplinkybes. Draudimo bendrovė įvertins visų aplinkybių visumą: tiek deklaraciją, tiek apgadintą automobilį bei kitas aplinkybes. Atitinkamai, draudimo įmonė informuos žalos atlyginimo reikalaujantį asmenį. Tai reiškia, kad jei vairuotojas ištiktas streso ir padarė kokią nors klaidą, ji nebus svertas kaltininku pripažinti tą vairuotoją, kuris iš tikrųjų yra nekaltas. Eismo įvykio nuotraukos gali padėti dar geriau įvertinti situaciją, jeigu kiltų kokių nors neaiškumų. Todėl patariama, kad nuotraukose aiškiai matytųsi ne tik nukentėję automobiliai, bet ir aplinka, kelio ženklai ir ženklinimas.
Pasišalinimas iš eismo įvykio vietos
Lietuvoje pasišalinimas iš eismo įvykio vietos yra rimtas pažeidimas, neatsižvelgiant į tai, ar niekas nenukentėjo. Vairuotojai dažnai svarsto, ar po nedidelio susidūrimo jie gali tiesiog nuvažiuoti, tačiau įstatymas yra aiškus: visada reikalingi tinkami dokumentai. Pagal Lietuvos administracinių nusižengimų kodeksą (ANK 426), pasišalinimas iš eismo įvykio vietos laikomas pažeidimu, neatsižvelgiant į tai, ar yra sužeistųjų. Pasitraukti iš įvykio vietos galima tik tada, kai avarija tinkamai užfiksuota ir visi dalyviai sutinka. Jei nėra nukentėjusiųjų ir abu vairuotojai turi galiojančius dokumentus ir draudimą, jie gali užpildyti bendrą deklaraciją. Jei bent viena iš šių sąlygų neįvykdoma, būtina kviesti policiją.
Lietuvoje už pasitraukimą iš avarijos vietos gali būti taikomos griežtos sankcijos. Draudimo bendrovės taip pat gali atsisakyti atlyginti žalą, jei vairuotojas išvažiuoja be deklaracijos ar policijos pranešimo. Ekspertai pabrėžia, kad net ir nedidelės avarijos turėtų būti dokumentuojamos, siekiant išvengti ginčų. Nuotraukos, diagramos ir parašai yra labai svarbūs.