„Volvo Cars“ gamintojo gebėjimas itin tiksliai apibrėžti nuotykių ieškotojo „Cross Country“ segmentą yra plačiai žinomas ir pripažintas. Daugelio žmonių akyse „Cross Country“ tapo tikru „Volvo“ automobilių simboliu. Sukurtas 1996 metais, pirmasis „Cross Country“ universalas apjungė išskirtinį funkcionalumą ir patikimumą bekelėje. Sukurti susidoroti su iššūkių kupinu atšiauriu Skandinavijos klimatu, „Cross Country“ modeliai pasižymi puikiomis savybėmis bet kokiame kelyje - tiek pažliugusioje bekelėje ir juosmenį siekiančiame sniege, tiek ir važiuojant tolimus atstumus greitkeliais.
„Mes nuo pat pradžių dėjome itin daug pastangų siekdami pabrėžti, kad „Cross Country“ koncepcija nebuvo tik tvirta išvaizda pasižymintis eksperimentas. Iškėlėme itin aukštus reikalavimus važiavimui realiomis sąlygomis ir, būdami naujojo segmento pradininkai, nepamiršome komforto ir patogumo, kurio pagrįstai tikisi „Volvo“ savininkai“, - sako dr.
Pirmasis šio amžiaus dešimtmetis „Volvo“ kompanijai buvo tikras pasikeitimų metas - nuo 1999 metų „Ford“ priklausiusią ir nuostolingai veikusią įmonę 2010 metais įsigijo „Geely“ kompanija iš Kinijos ir... Ir ėmė visai sumaniai investuoti į naujų švediškų automobilių kūrimą. Vieną tokių pavyzdžių anksčiau buvo pademonstravusi Indijos „Tata Motors“ kompanija, kuomet įsigijo anglų „Jaguar Land Rover“ gamintojo akcijas ir su tikslingai bei sumaniai nukreiptomis investicijomis jai užtikrino šviesią ateitį. Pirmuoju „Volvo“ naujos „SPA“ platformos modeliu tapo madingo SUV kėbulo „XC90“, vėliau pasirodė sedanas „S90“ ir tradicinis gamintojo universalas „V90“. Taip pat galite susipažinti ir su naudoto „Volvo XC70“ apžvalga - jį (ir įprastą „V70“) ir galima būtų laikyti šio universalo pirmtaku, tačiau iš esmės tai yra visiškai skirtingi automobiliai. Žinoma, ir „XC70“ buvo šaunus automobilis, tačiau palyginti su „V90“, tiek savo važiavimo savybėmis, tiek ir salonu jis iš tolo neprilygo naujos kartos modeliui. Nors teisybės dėlei reikia pasakyti, kad nauja platforma iš principo negalėjo turėti didesnių nei keturių cilindrų motorų, o štai senasis modelis, kuris buvo bendraplatformis su dideliais „Ford“ automobiliais, buvo komplektuojamas išskirtinai tik solidžiais penkių cilindrų varikliais. Taip pat dėl elegantiškesnių ir aerodinamiškai efektyvesnių kėbulo formų nukentėjo ir bagažinės talpa - akivaizdu, kad gamintojas pakeitė prioritetus ir nusitaikė į „Premium“ segmento vokiečių gamintojų „Audi“, „BMW“ ir „Mercedes-Benz“ automobilius. Ar jam pavyko? Na, nors tik keturi cilindrai buvo šioks toks kompromisas, bet galingiausi modeliai su hibridiniu T8 motoru pasiekdavo net 407 AG. Taip pat visi automobiliai bent jau mūsų rinkoje buvo siūlomi su automatine transmisiją ir beveik visi be išimties turėjo visus varančiuosius ratus. O tiems kas norėjo geresnių pravažumo savybių, gamintojas pasiūlė „Cross Country“ versiją (tiesioginis E klasės „Mercedes-Benz All-Terrain“ ir „Audi A6 Allroad“ konkurentas) su iki 21 centimetro (standartinėje versijoje - 15 cm) padidinta prošvaisa. Tad beveik penkių metrų ilgio ir su beveik 3 metrų atstumu tarp ašių automobilis buvo ne tik itin erdvus, bet ir galėjo nuvažiuoti nuo asfalto, taip pat užtikrino puikų komfortą, kadangi buvo siūlomas su reguliuojamo standumo pneumatine pakaba. Salone - originalus minimalistinis skandinaviškas interjeras, kokybiškos medžiagos ir kruopštus surinkimas (automobilis buvo gaminamas Švedijoje), skaitmeninis prietaisų skydelis ir vertikalus multimedijos ekranas - čia jautiesi pilnaverčiame verslo klasės automobilyje, niekuo nenusileidžiančiame (o kai kuriais elementais ir panokstančiame) vokiškus „Premium“ klasės modelius.
„Cross Country“ versija ir taip puikiam Volvo V90 modeliui suteikia daugiau grubumo ir vyriškumo, o aukštesnė prošvaisa ir keturių varomųjų ratų sistema - daugiau pravažumo. Puikus išorės dizainas kartu su jau matytu prabangiu V90 interjeru ir aukščiausios klasės "Bowers&Wilkins" garso sistema sukuria itin patrauklų automobilį, kuris meta iššūkį senokai šiame rinkos segmente lyderiaujančiam Audi A6 allroad quattro modeliui.
Pirmoji karta (1997-2000 m.) Sukurtas kaip puiki alternatyva SUV ir automobiliams su priekiniais varančiaisiais ratais, pirmasis „Volvo Cars“ „Cross Country“ automobilis „V70 XC“ išpopuliarėjo tuo metu kai vis daugiau senosios kartos SUV automobilių buvo pradėti gaminti kaip miesto visureigiai. „Cross Country“ pasiūlė naują ir nuotykių kupiną automobilizmo idėją, kuri pasižymėjo kompetentingu galimybių, funkcionalumo ir komforto deriniu.
Antroji karta (2000-2007 m.) 2000 metais pasirodė antrosios kartos „V70 XC“, pasižymėjęs dar ryškesne išvaizda ir didesne prošvaisa.
Trečioji karta (2007-2016 m.) 2007 m. pasirodęs trečiosios kartos „Volvo Cross Country“ tapo dar elegantiškesnis ir prabangesnis. „XC70“ ir toliau buvo itin mylimas Šiaurės Amerikoje, kur pirkėjai įsigijo beveik pusę visų pagamintų automobilių. 2014 m. „Volvo XC70“ visame pasaulyje tapo atpažįstamas kaip Zlatano Ibrahimovičiaus automobilis dėl „Volvo Cars“ reklamos, kurioje nusifilmavo žymiausias Švedijos futbolininkas.
„V90 Cross Country“ modeliai komplektuojami tik su visų varančiųjų ratų pavara ir kol kas tik su 4 cilindrų 2 l darbinio tūrio benzininiais ir dyzeliniais motorais. Dyzelinių variklių galia siekia nuo 140 kW iki 173 kW, benzininių - nuo 187 kW iki 235 kW. Vokietijoje teko išbandyti galingiausius variklius sklandžiai dirbančiomis automatinėmis 8 laipsnių pavarų dėžėmis. Galios pakako, bet akivaizdu, kad šis „Cross Country“ nėra pats eikliausias, palyginti su kai kuriais konkurentais. Akivaizdu, kad su juo komfortiška ir saugu ištrūkti į ilgesnes keliones, nusukti nuo asfalto. Tačiau „Volvo“ strategija apsiriboti šiais varikliais gali nubaidyti dalį potencialių pirkėjų, jei jie norėtų sportiškesnių jausmų.
„V90 Cross Country“, palyginus su paprastu V90 universalu, skirias tik tuo, kad turi visų varančiųjų ratų pavarą bei aukštesnę prošvaisą, tačiau „Cross Country“ pirkėjams buvo siūlomas mažesnis variklių pasirinkimas ir visi jie, tiek benzininiai, tiek ir dyzeliniai, 2.0 l darbinio tūrio, skiriasi tik galingumas. Benzininiai gali turėti 250, 310 arba 320 arklio galių, o dyzeliai 190 arba 235 arklius. Po atnaujinimo 2020-iais, į „V90 Cross Country“ pradėti montuoti ir du benzininiai varikliai su mild-hybrid sistemomis, tačiau kitaip nei paprastas V90 universalas, padidinto pravažumo modelis nebuvo siūlomas, kaip iš tinklo įkraunamas hibridas (PHEV).
Ar „V90 Cross Country“ pakankamai pravažus? Trumpai sakant - taip. Net ir žemę užklojus pusės sprindžio sniego sluoksniu, ne pačiais geriausiais miško keliukais, šis „Volvo“ važiuoja be problemų. Visi keturi ratai užtikrintai kabinasi į sniegą ir, net nusukus iš provėžų, dėl to nekelia jokio streso - važiuoja ir tiek. Faktas, tai nėra visureigis ir kažkur giliau lysti su juo nebūtų taip drąsu, tačiau tokiomis sąlygomis, jokių problemų. Daugiau norėtųsi tik komforto. Važiuoklė standi, todėl važinėti nelygiais miško keliukais, kad ir nuklotais sniego, nėra ypač malonu. Įprastame kelyje tai nekliūva.
Žiemą interjeras labai greitai įšyla, visi kaitinimo elementai įskaitant sėdynių šildymą dirba taip, kaip priklauso. Klimato sistemą galite valdyti telefonu ir net užvesti variklį, kad sušiltų. „Volvo on call“ labai patogus dalykas.
Labai patogios sėdynės - viskas reguliuojasi, išskyrus atlošo išlenkimą. Juosmens atrama, šoninės atramos, kelių pagalvėlės, pati Nappa oda tapo plonesnė ir minkštesnė nei ankstesniame Volvo. Sėdynės gale yra kaip verslo klasės sėdynės lėktuvuose - sėdynių komforto srityje Volvo yra neabejotinas klasės lyderis. Su savo 180 cm ūgiu labai patogiai telpau “už savęs”.
Interjeras erdvus ir jei gale sėdintys keleiviai pradėtų skųstis vietos trūkumu, jiems drąsiai galima pasiūlyti pasivaikščioti pėsčiomis. Sėdynės patogios ir orientuotos į komfortą, nors nėra tokios minkštos, kaip ankstesniuose „Volvo“ modeliuose. Kokybė nebloga, vertinant šį automobilį, kaip premium segmento atstovą. Dizainas minimalistinis ir solidus, tačiau surinkimas galėtų būti bent truputį geresnis, o medžiagos, kai kur, ne tokios pigios.
Bagažinė atrodo didžiulė, tačiau jos aukštis galėtų būti didesnis. Na ir nuožulnus bagažinės dangtis suvalgo naudingą tūrį. Man asmeniškai trūksta antros poros bagažinės kilpų - nėra už ko užkabinti tinklo ant grindų. Didžiausias bagažinės trūkumas - galinės sėdynės atlošas susilanksto santykiu 1/3 iki 2/3. Dėl šios priežasties snieglentę turite vežtis ant stogo jei keliaujate su vaikais. Yra centrinis porankis/ertmė, bet per ją galima prakišti tik slides. Patogiausia, kai atlošas susilanksto santykiu 40/20/40, kaip buvo senajame XC70. Bagažinėje yra mygtukas kablio ištraukimui, kuris šiaip pasislėptas po galiniu buferiu. Bagažinėje po grindimis yra modemas, į kurį galima įdėti SIM kortelę ir automobilį paversti WiFi stotele. Ant galo galima pritvirtinti laikiklius su keturiais dviračiais, kurie važiuojant nebarška skirtingai nei patalpinus ant stogo.
Labai geri išmanieji pasukami priekiniai žibintai - naktį už miesto pats automobilis perjungia ne tik tolimąsias šviesas, bet ir nukreipia šviesos srautą į kelio pusę, kad neakintų priešpriešinio eismo.
Nėra pats geriausias sprendimas panaikinti visus fizinius mygtukus, kurie dabar valdomi per ekraną. Bet tai pakenčiama.
Pirmieji įspūdžiai už šio automobilio vairo buvo tokie: wow, pats važiuoja, pats stabdo, pats vairuoja. Adaptyvinis autopilotas yra kažkas tokio. Tačiau turi ir minusų - kartais per vėlai pastebi situacijos pokyčius ir gana staigiai stabdo. Jei kas nors persirikiuoja prieš jus, kliūtį pamato tik tada, kai priešais automobilis jau yra pilnai tavo juostoje. Bet prie to pripranti ir iš anksto šiek tiek pakoreguoji autopilotą. CitySafety sistema irgi kartais itin staigiai stabdo prieš kliūtį, kurios ištikrųjų nėra - vien dėl nešvarumų ant jutiklio. Tačiau tai nutinka itin retai, bet būna labai nemalonu.
Esu labai patenkintas garso izoliacija ir pakaba. Su 18 colių ratlankiais automobilis minkštas, bet prisideda šiek tiek nestabilumo posūkiuose, su 19 puikiai elgiasi kelyje ir atrodo puikiai, kartu kiek prarandant komforto. Standartinėse Michelin padangose viduje įtaisytas triukšmo izoliacijos sluoksnis.
Degalų sąnaudos užmiestyje gali svyruoti nuo 5 iki 10 litrų priklausomai nuo greičio ir oro temperatūros. Mieste - nuo 8 iki 14 priklausomai nuo kamščių ir vėlgi oro salygų.
Ar kitą kartą vėl pirksiu Volvo? Galbūt, bet greičiausiai tai bus hibridas. Nors prisipažinsiu, kiek gaila, kad švedai negamina V6 variklių. Per trejus metus kai turiu šį automobilį, ką nuveikiau po variklio dangčiu tai prisipildavau langų plovimo skysčio ir tiek. Beje langų plovimo purkštukai yra tiesiai ant valytuvų, todėl stiklas labai gerai išplaunamas kaip kokia šluoste, plius labai taupiai naudojant skystį.
Pagal garantiją buvo pakeistas vairo mygtukas ir variklio pagalvė, kuri sulūžo iškart pasibaigus garantijai. Na o reguliari priežiūra kas 20.000 km.
Turiu 2018 volvo cc jau antri metai. Per juos nuvažiavau 60000km. Visiškai nieko netvarkiau, niekas nesugedo. Mašiną labai smagu vairuoti, plaukia kaip premium klasės sedanas, bet pakaba kaip xc90, q7, x5 džipo. Todėl labai gerai stovi ant kelio. Žiemą lenkiant per susidariusius purslus, visiškai nemėto, kiemo stumdyti nereikia, įsijungiu 4x4 ir galiu lengvai išvažiuoti. Labai patikima, pilna visokių priedų padedančių vairuoti. Gera garso izoliacija, nepalyginsi su prieš tai buvusiais modeliais ir vairuojasi daug geriau nei xc90 (nors prieš tai norėjau būtent xc90, bet pavažiavęs su v90 cc pakeičiau nuomonę). Automobilį tikrai rekomenduoju. Patarimas perkančiam - ieškokite su kuo mažesne rida (ypatingai svarbu volvo automobiliams, nes brangus remontas), su serviso istorija ir su kuo pilnesne komplektacija.
Per dvejus metus šis universalas nepasižymėjo jokiais rimtais techniniais gedimais, nebuvo fiksuota jokių įspėjamųjų pranešimų ar neįprasto stabdžių dėvėjimosi. Daugiau patarimų perkant naudotą automobilį - specialioje rubrikoje „Iš antrų rankų“ Važiuoklė, kuri nuo įprasto V90 modelio skiriasi padidinta prošvaisa (6 cm), vertinta kaip viena komfortiškiausių klasėje.
Ir vis dėlto, kai automobilis buvo išardytas iki paskutinio varžtelio, paaiškėjo, kad išorinis patikimumo įspūdis klaidino. Patikimas kasdien, bet kas slypi po kapotu? Ilgalaikį testą atlikusi „Auto Bild“ žurnalo redakcija teigia, kad ilgą laiką viskas klostėsi sklandžiai: automobilis buvo vertinamas dėl komforto, gerai veikiančios pakabos, malonios akustikos ir stabilumo net ir važiuojant didesniu greičiu. Tačiau dv tonas sveriantis universalas turėjo ir silpnesnių pusių. 2,0 litrų darbinio tūrio turbodyzelinis variklis buvo ne tik triukšmingas, bet ir neekonomiškas. Tačiau didžiausias netikėtumas laukė tada, kai automobilį išardė techninės apžiūros centro „Dekra“ specialistai. Švaistiklių guoliuose aptikta tiek dilimo, tiek korozijos požymių, o antrojo cilindro sienelės buvo subraižytos į vidaus erdvę patekusiomis nešvarumų dalelėmis. Dėl per daug susidėvėjusių tarpinių iš galinio diferencialo ėmė sunktis tepalas. Dar viena problema - variklio velenas buvo netekęs kelių svarbių spyruoklių, kurios būtinos jo sklandžiam veikimui.
Vidus - pusė velnio, bet ilgaamžiškumas kelia abejoniųĮspūdžiai apie interjerą taip pat išsiskyrė. Vieni žurnalistai gyrė sėdynių patogumą, kiti kritikavo silpną šoninę atramą. Odinės apmušalų kokybė po 100 000 km taip pat kėlė abejonių. Sėdynės kai kuriose vietose išbluko ir stipriai nusidėvėjo. Galima spėti, kad tai iš dalies lėmė ir bandytojų elgsena. Kaip bebūtų, nuosavus automobilius vairuotojai paprastai saugo labiau nei testinius. Didžiausias netikėtumas laukė po automobilio išardymo. Paaiškėjo, kad dugno korozija yra gerokai labiau pažengusi, nei būtų galima tikėtis. Rūdžių aptikta ant priekinio ir galinio porėmio, slenksčių bei ratų arkų. Tai stebina, nes „Volvo“ ilgus metus garsėjo išskirtiniu atsparumu korozijai.
Kinų valdomas švediškas simbolis Pastaraisiais metais „Volvo“ strategija sulaukia vis daugiau kritikos. Nuo variklių pasirinkimo mažinimo iki pokyčių gamybos valdyme. Ne vienas apžvalgininkas pastebi, kad po to, kai švedų gamintoją perėmė Kinijos milžinė „Geely“, autentiškas „Volvo“ identitetas ėmė blukti. Apie tai neseniai užsiminė ir ilgametis prekės ženklo ambasadorius Zlatanas Ibrahimovičius, pareiškęs, jog „Volvo“ jam nebeatrodo švediškas, o tapo kinišku automobiliu, su kuriuo jis nebenori būti siejamas. Nors tai gali skambėti emocionaliai, „Auto Bild“ atliktas ilgalaikis „V90 Cross Country“ testas kelia pagrįstų klausimų. Oficialiai automobilis 100 000 kilometrų bandymą įveikė be didesnių nesklandumų, tačiau jį išardžius paaiškėjo nemažai techninių defektų. Tai - požymiai, galintys lemti rimtesnius gedimus ne tik netolimoje ateityje, bet ir pasibaigus gamyklinei garantijai.
Kaip sako „Longo LT“ specialistai, naudotų automobilių rinkoje yra kur kas didesnis dyzelinių nei benzininių modelių pasirinkimas - iš dalies ir dėl to, kad pastarieji yra gerokai taupesni. O kalbant apie patikimumą, tai „Volvo V90“ neturi kažkokių ryškesnių ydų. Iš pasitaikančių gedimų galima paminėti ne visada tinkamai veikiančią (jei sumontuota) autonominio šildymo „Webasto“ sistemą, pasitaiko išmetamųjų dujų recirkuliacijos vožtuvo (EGR) problemos, taip pat genda benzininių variklių „Denzo“ markės purkštukai. „Volvo“ vairuotojai dar skundžiasi stringančia multimedijos sistema - daugiausiai dėl įdiegtų programėlių („Sensus“ multimedijos sistema buvo kuriama bendradarbiaujant su „Apple“), tad nieko keisto, kad po modelio atnaujinimo 2020 metais pradėta naudoti „Android“ pagrindu veikianti sistema. Daugiau apie naudotą „Volvo V90“ žiūrėkite vaizdo medžiagoje.
Ar turėtumėte pirkti „VOLVO V90“? (Bandomasis važiavimas ir „D5 AWD R-Design“ apžvalga)
Ar „V90 Cross Country“ pakankamai pravažus? Trumpai sakant - taip. Net ir žemę užklojus pusės sprindžio sniego sluoksniu, ne pačiais geriausiais miško keliukais, šis „Volvo“ važiuoja be problemų. Visi keturi ratai užtikrintai kabinasi į sniegą ir, net nusukus iš provėžų, dėl to nekelia jokio streso - važiuoja ir tiek. Faktas, tai nėra visureigis ir kažkur giliau lysti su juo nebūtų taip drąsu, tačiau tokiomis sąlygomis, jokių problemų. Daugiau norėtųsi tik komforto. Važiuoklė standi, todėl važinėti nelygiais miško keliukais, kad ir nuklotais sniego, nėra ypač malonu. Įprastame kelyje tai nekliūva. Nesunku suprasti, kodėl tokie „Volvo“ vos per kelis metus gali būti įveikę 200 tūkst. Šie „Volvo“ dažnai turi dyzelinį variklį su 190 arklio galių ir automatine greičių dėže. Pastaroji daugeliu atvejų veikia puikiai, tačiau kartais užsiožiuoja, kai reikia greitai sumažinti pavarą. Variklio galingumo pakanka, kad važiuotum, bet ne ypatingai dinamiškai. Iš tokio automobilio norisi daugiau traukos, geresnės akseleracijos.
Konkurentai šiame premium segmente savo gaminius naujino kiek operatyviau. Pavyzdžiui, 2012 m. „Audi“ pristatė padidinto pravažumo „A6 Allroad“ trečią kartą. Aktyvų laisvalaikį mėgstantiems, dažnai į bekelę išsukantiems vairuotojams susipažinti su skirtu modeliu „Volvo“ pakvietė į Vokietiją. Pirmasis akių ir fizinis kontaktas net nelabai gerai apšviestoje daugiaaukštėje automobilių aikštelėje Miuncheno oro uoste neleido sudvejoti, kad su kolega artėjame ir sėdame ne į prastą automobilį. Net daug netyrinėjant kėbulo linijų iš karto atpažįstamos juodos spalvos plastikinės ratų arkos (tiesa, galima rinktis ir kėbulo spalvą), bylojančios apie tvirtesnio, rimtesniems išbandymams nei pasivažinėjimas miesto gatvėmis ar greitkeliais paruošto automobilio paskirtį. Tik, palyginti su XC70, jis nėra toks šiurkštus: stogo linija žemėja ir nukertama ne taip griežtai, tad akį automobilio siluetas traukia labiau. Bet pakitus automobilio galinei daliai, inžinieriams teko paaukoti dalį bagažinės tūrio. Dabar, palyginti su konkurentais, šis „Volvo“ negali pasigirti rekordine talpa. Bet gerokai svarbiau, kad gamintojai pavyko suderinti prabangaus, komfortiško šeiminio automobilio, tinkančio ilgoms kelionėms, savybes ir kartu suteikti galimybę išsukti nuo asfalto ir drąsiai įveikti civilizacijos gerokai mažiau paliestas vietoves. Taigi išorė - ekspresyvi, nuteikia nuotykiams gamtoje, tačiau įsėdus į automobilį apima kitos emocijos. Jokios ekstravagancijos - tiesiog skandinaviškas paprastumas ir funkcionalumas. Jokių kartais dizainerių taip mėgstamų sportinio automobilio akcentų, visiškai nederančių nesportiškame automobilyje. Įsitaisęs vairuotojo sėdynėje pajunti, kad sėdi aukščiau nei įprastame automobilyje. Kad pojūčiai neapgauna, nesunku įsitikinti važiuojant paskui kolegas - akivaizdžiai matyti, kad nusukti į miško keliukus su šiuo automobiliu nebus rizikinga. Žvilgtelėjus į šalia važiuojančius kitus automobilius, „Volvo“ prošvaisa atrodo milžiniška.Palyginti su įprastu V90 universalu, „Cross Country“ gerokai kilstelėtas. Prošvaisa - 21 cm, arba kiek daugiau nei 6 cm didesnė nei įprasto V90, vėliau techniniais duomenimis apipylę paaiškina gamintojo atstovai. Jie pabrėžia, kad ir pakaba nėra tiesiog pakelta. Ją konstruojant, ieškant geriausio sprendimo ir tobulinimo, padirbėta daug valandų prie kompiuterių ir bandymų trasose. Kad ir kaip stengtasi, posūkiuose aukštas automobilis svyra kiek labiau nei įprastas žemesnis brolis, tačiau pasirinkus sportiškesnį pakabos nustatymą posūkiuose diskomforto nejusti. Gamintojas siūlo patogaus („Comfort“ ), ekonomiško („Eco“), dinamiško („Dynamic“) ar bekelės („Off-Road“) nustatymo režimus. Išbandyti vairavimo ypatumus nuvažiavus nuo lygių vokiškų kelių gamintoja pasiūlė kalnuose, dar sniego nuklotuose specialiai parengtose trasose. Vis dėlto gerokai daugiau laiko šis automobilis bus naudojamas geresnės kokybės keliuose ir tik aktyviais savaitgaliais bus panaudojami padidinto pravažumo pranašumai. Tad ir automobilio bandymo programa sudėliota taip, kad daugiau laiko praleidome važiuodami greitkeliais ar serpantinais kildami į Vokietijos Alpes. Važiuodami įvertinome prabangų interjerą, kokybiškas, malonias liesti medžiagas (žinoma, žurnalistams dažniausiai pateikiamos geriausio komplektavimo mašinos), surinkimo kokybę, garso izoliaciją, įvairių saugumą didinančių sistemų gausą. Tiesa, važiuodamas mieste labiau spustelėjęs akceleratoriaus paminą prisimindavau, kad po kapotu plaka dyzelinė širdis, o ir langas pravertas. Vėliau išbandžiau modelį su benzininiu varikliu - ausims buvo maloniau. Tad kai „Volvo“ atstovai klausė, kas labiau patiko - benzininis ar dyzelinis motoras, nedvejodamas prioritetą skyriau benzininiam, nors dyzelinis gerokai ekonomiškesnis. Važiuojant greitkeliu didesniu greičiu teko įsitikini, kad garso izoliacija tikrai gera. Žemesnės klasės ar mažiau dėmesingų inžinierių sukonstruotame automobilyje važiuojant jau būtų reikėję pakelti balsą, o mūsiškiame bendravome nekankindami balso stygų, nors su kolega kalbėjau įsitaisęs ant galinės sėdynės.
„Volvo V90 universalas padarys įspūdį tiek šiuolaikišku dizainu, tiek aukšta kokybe - tai toli gražu nebe tas pats, senųjų laikų kampuotas ir praktiškas švediškas automobilis. Šis modelis sukurtas S90 sedano pagrindu, todėl yra ne tik erdvus ir solidus, bet ir išlaiko visas patogaus, prabangaus automobilio savybes. Tai vienas erdviausių universalo tipo modelių rinkoje, išsiskiriantis puikiu komfortu ir praktiškumu. V90 pasižymi aukštos kokybės interjeru, dideliu bagažo skyriumi ir gausia standartine įranga, tačiau turi ir keletą silpnų pusių. Pavyzdžiui, standartinė pakaba nėra tokia komfortiška kaip kai kurių konkurentų, o multimedijos sistema kartais gali blaškyti vairuotoją. Automatinė pavarų dėžė galėtų būti greičiau reaguojanti.
Volvo V90 siūlomas su keliais dviejų litrų darbinio tūrio dyzeliniais bei benzininiais varikliais. Nuo D4 ir D5 dyzelinių iki T4 ir T5 benzininių agregatų. Taip pat galima rasti ir galingesnę T8 hibridinę versiją su elektros varikliu. D5 variklis (232 AG) pasižymi solidžia trauka, nors pagal sportiškumą jis neprilygsta kai kuriems varžovams. D4 variklio (187 AG) galios užtenka kasdienėms reikmėms, tačiau abu šie agregatai yra šiek tiek triukšmingi, ypač didesnėmis apsukomis. Nuo 2020 metų V90 modeliai pradėti siūlyti ir su lengvojo hibrido technologija. Tokių variklių žymėjimas prasideda „B“ raide. Pavyzdžiui, B4P - 197 AG benzininis, B4D - tokios pat galios dyzelinis variklis, o B6P - jų galingiausias, 300 AG.
Komfortas - viena svarbiausių V90 stiprybių. Automobilis itin maloniai važiuoja, o pasirinkus papildomus adaptyvinius amortizatorius ir galinę oro pagalvės pakabą, jis ypač komfortiškai sugeria kelio nelygumus. Nors V90 valdomumas yra tikslus, akivaizdu, jog automobilis orientuotas į komfortą, o ne į sportišką vairavimą. V90 viduje daug erdvės ir aukščiausios kokybės medžiagos. Salonas jaučiasi solidžiai - neatsilieka nuo vokiškos prabangių konkurentų trijulės. Priekyje ir gale net ir aukštesni keleiviai ras daug vietos galvai bei kojoms. Galinėje sėdynėje trims suaugusiems erdvės šiek tiek mažiau, tačiau trims vaikams vietos užteks be problemų.
Momentum: pagrindinis pasirinkimas su LED žibintais, šildomomis odinėmis sėdynėmis, navigacija, Bluetooth ir DAB radiju. Inscription: salone daugiau apšvietimo, nappa oda, didesnis 12,3 colių skaitmeninis prietaisų skydelis, didesni ratlankiai bei el.
Pirmųjų V90 (2016 metų gamybos) kainos prasideda nuo maždaug 16 380 eurų. 2017-2018 metų modeliai dažniausiai kainuoja tarp 18 720 ir 23 400 eurų. Už naujesnius, mažai nuvažiavusius 2019 metų automobilius reikia skirti nuo 23 400 iki 26 910 eurų. 2020-ųjų ir naujesni modeliai - nuo 26 910 eurų, o už 2021-2022 automobilius prašoma apie 32 760 eurų.
Ekonomiškiausias V90 modelis - benzininis-elektrinis T8 hibridas, kurio gamintojas deklaruoja vidutines 2,0 l/100km sąnaudas ir vos 46 g/km CO₂. Tačiau realiomis sąlygomis šias reikšmes pasiekti pavyksta retai. V90 su D4 dyzeliniu varikliu pagal gamintojo duomenis vartoja apie 4,5 l/100 km (pagal NEDC) ir 5,6 l/100 km (pagal WLTP), o CO₂ emisija siekia 119 g/km. Naujesni lengvojo hibrido (B4P, benzinas) modeliai gali pasigirti 5,8 l/100 km (WLTP) sąnaudomis, B4D (dyzelinas) - 5,0 l/100 km, o jų CO₂ emisija siekia atitinkamai 158 ir 149 g/km. Lietuvoje taršos mokestis už automobilį priklauso nuo CO₂ emisijos, kuro tipo ir pirmos registracijos metų.
Volvo priežiūros ir serviso kaštai nesiskiria nuo panašios klasės vokiškų ar kitų premium markių automobilių. V90 modelio stiprybė - aukšta surinkimo kokybė ir patikimumas. Dauguma vairuotojų įvardija minimalias problemas, o jei pasitaiko elektronikos ar programinės įrangos gedimų, dažniausiai jie greitai išsprendžiami atstovybėje. Planuojantiems dažnai naudotis visomis universalo pranašumais, patartina rinktis galingesnį D5 dyzelinį variklį, tačiau ir D4 daugumai važiavimo situacijų daugiau nei pakanka. T8 hibridinės versijos rinkoje pasitaiko retai, jos brangesnės, todėl pasirinkimas logiškas tik ieškantiems ekologiško ir dinamiško varianto, ypač jei važinėjate daugiausia trumpais atstumais mieste. Pagrindinės Momentum komplektacijos užtenka daugeliui poreikių - čia yra visos reikalingos funkcijos, maksimalus komfortas be bereikalingų išlaidų.
BMW 5 serijos universalas - ypač komfortiškas ir džiuginantis valdymu, turintis itin efektyvius bei tylius variklius. Mercedes-Benz E klasės universalas - sklandus važiavimas, gausi standartinė įranga, erdvus salonas ir didžiausia bagažinė. Audi A6 Avant - itin subalansuotas komforto ir valdymo derinys, stilingas interjeras. Apibendrinant galima teigti, jog Volvo V90 išlieka vienas universaliausių pasirinkimų tarp aukštesnės klasės universalo tipo naudotų automobilių Lietuvoje.
Betten Volvo Cars is Here to Answer! Some people tend to see the station wagon as "out-of-style" and not as fashionable when compared to other new vehicles like hybrid models and luxury SUVs. The Volvo V90 Cross Country, however, is far from the typical type of station wagon, it's a unique type of fast, convenient and luxurious car for the modern world. This type of station wagon gives you much of the interior space and capabilities of an SUV, but with the speed and sophistication that you have come to expect out of a luxury sedan, all to make one remarkable station wagon that's in a league of its own. We here at Betten Volvo Cars want to show you all that the Volvo V90 Cross Country can do for you, so let's take a look at how it stacks up against a few other well-known wagons of its class: the Ford C-Max Hybrid, Subaru Outback and the Audi Allroad. specials for all-new ways to save! located just 17 minutes outside of Kentwood in Grand Rapids, Michigan!
The Volvo V90 Cross Country vs The Ford C-Max While the Ford C-Max hybrid has a decent amount of efficiency to offer, the inline four-cylinder (I4) engine of the Volvo V90 Cross Country definitely contributes the most powertrain for a dynamic and fun-filled ride. The Volvo V90 Cross Country generates about 250 horsepower at 5,500 revolutions per minute as well as 258 pound-feet of engine torque. Additionally, the Volvo V90 Cross Country gives you a lot more capability that you'll find on the average wagon and features a towing capacity of 3,500 pounds, which is typically enough to tow small campers as well as smaller boat and jet ski trailers.
The Volvo V90 Cross Country vs The Subaru Outback Once again, the Volvo V90 Cross Country has a lot more capability to offer, even for a luxury station wagon, overt the Subaru Outback, despite the Subaru brand's reputation for making capable cars. The Outback can tow about 2,700 pounds which can be reliable, but gives you fewer options for what you can take with you than the Volvo V90 Cross Country. The Volvo V90 Cross Country also has a much higher carrying payload of 1,377 pounds over the 1,073-pound payload of the Subaru Outback; a higher payload means a lot more options for what type of cargo you can take with you on the journey to Rockford or Grandville. The Volvo V90 is definitely the higher-rated model overall, being a recipient of the Editor's Choice Award for Station Wagons, by Car and Driver Magazine as well as Vincentric Magazine's Best Value in America Award for Luxury SUVs and Crossovers. The Volvo V90 Cross Country also received a nomination for the SUV of the Year by Motor Trend; the Subaru Outback was not nominated for this award or for any of the aforementioned ones.
The Volvo V90 Cross Country vs The Audi Allroad Luxury sedans and station wagons are not typically known for their carrying or towing capabilities; while the Volvo V90 Cross Country is definitely one of the few exceptions to this trend, the Audi A4 Allroad, unfortunately, is not as it is not generally recommended for towing and has a lower payload capacity. When it comes to entertainment and convenience features, the Audi A4 Allroad wagon falls short as well. The Volvo V90 includes such features as dual rear DVD/Blu-Ray monitors, rear air vents, remote engine start, an available heated steering wheel and a more intuitive entertainment system featuring Gracenote, Pandora, Spotify and Stitcher. All of these options are either absent from base trim levels of the Audi A4 Allroad or are absent from the vehicle entirely.
A Brand-New Volvo for Wyoming to Enjoy! As you can see, the Volvo V90 Cross Country is a lot more than just an average car or station wagon. It's a highly-rated, capable and powerful driving machine that's made to take you places in life! Discover one for yourself today and test drive the Volvo V90 Cross Country here at Betten Volvo Cars! We're located at 5901 28th Street Southeast in Grand Rapids and our sales team can be reached at (888) 419-1072 to answer all of your questions. Be sure to check out our new inventory if there are any other Volvo models you'd like to know about and be sure to speak to the experts at our finance center to find the best deal you can on a brand-new Volvo V90 Cross Country. See you soon!
tags: #volvo #v90 #cross #country #konkurentas