Dainų „Karalių paslaptys“ ir „Šokių karštligė“ autorius Linas Domeikis teigia, kad prieš sugrįžtant į sceną, kiekvieną dainą teko ne šiaip pakoreguoti, bet perkurti iš naujo. „Savo dainas kūrėme prieš tris dešimtmečius, taigi tokių technologinių galimybių kaip šiandien nebuvo. Na, bent jau Lietuvoje. Tiesą sakant, jau tada žinojome, kad mūsų kūriniai galėtų skambėti geriau, juk klausėmės Vakarų muzikos, tik reikalingų sąlygų patys neturėjome. Dar mokėmės mokykloje, iš Marijampolės važiuodavome į įrašų studiją Kaune ir buvome iki centų suskaičiavę, kiek kainuoja kiekviena joje praleista minutė. Taigi dabar gavę antrą šansą - atgaivinome kiekvieną natą, keitėme aranžuotes, net kai kurias tekstų eilutes, kad atitiktų šiandienos aktualijas“, - teigia L. Domeikis.
Grupės vokalistė Neringa Levulienė sako, kad daugiausia paplušėti teko Linui - dainų atnaujinimui jis subūrė skirtingų prodiuserių komandą. „Linas kruopščiai draugėn surinko profesionalus, išmanančius šiuolaikines muzikos technologijas, jiems padalijo skirtingas funkcijas. Lengviausio kelio tikrai nesirinko - aš vokalą iš naujo įrašinėjau Lietuvoje, jis pats tuo metu gyveno Nyderlanduose. Įsigijo reikiamą techniką ir savo įgrotas partijas siųsdavo prodiuseriui Dubajuje arba kitam - Norvegijoje. Į susitikimus su jais, naudojant specialiai tam skirtas programas, jungdavosi vaizdo skambučiais, kad galėtų matyti darbinį ekraną, girdėti muziką, išsakyti pageidavimus ir pastabas. Tokiu būdu tiesiogiai dalyvavo dainos įrašymo procese“, - pasakoja N. Levulienė.
Paklaustas, kas šiame procese buvo sudėtingiausia, L. Domeikis pabrėžė, kad svarbiausia buvo neprarasti 90-ųjų skambesio. „Daug ko, ką siūlo dabartinės technologijos, teko atsisakyti, nes būtume jo netekę. Supratau, kad daugelis netobulumų ir yra mūsų kūrinių esmė. Mes esame įsipareigoję gerbėjams - savo muzika nukelti juos į praeitį, bent akimirkai sugrąžinti jaunystės laikus, tad negalėjome sentimentus sukeliančio unikalumo iškeisti į naujus eksperimentus“, - pasakoja L. Domeikis.
Tačiau, anot N. Levulienės, su savo dainomis drąsiai eksperimentuoti grupė leidžia kitiems. „Neseniai pasirodė visiškai nauja mūsų dainos „Sakė man“ versija - ją Norvegijoje įrašė jaunosios kartos muzikos kūrėjas Bäsello. Beprotiškai įdomu, kaip mūsų kūrinius interpretuoja kiti, vis dar neįtikėtina, kad taip seniai parašytos dainos skatina naują kūrybą. Levulienė.
Anot jos, nuopelnai dėl to turėtų būti skirti Linui ir užsimena, kad būtent jo vardas slepiasi ne tik už „Karališkos erdvės“, bet ir kitų šalies atlikėjų dainų, tapusių hitais. Pavyzdžiui, Džordanos Butkutės „Sapnas“, „Man patinka“ ar Ryčio Cicino „Lietaus dukra“. „Kai nusprendėme nebetęsti savo muzikinės veiklos, kurį laiką dirbau muzikos įrašų studijoje, tad teko prisidėti ir prie kitų atlikėjų dainų kūrimo. Tačiau niekada nekuriu vakuume - rašydamas dainas visuomet įsivaizduoju, kas jas atliks, svarbus ne tik vokalas, bet ir asmenybė. Panašiai kaip aktorius įsijaučia į personažą, taip aš įsikūniju į atlikėją. Tik todėl galiu sukurti stilistiškai itin skirtingus kūrinius, o ir tai, ar jie taps hitais, priklauso ne tik nuo manęs“, - juokiasi L. Domeikis.
Paklausti, kurių hitų galima tikėtis artėjančiame koncerte, grupės nariai išliko paslaptingi. „Galime pasakyti tik tiek, kad kelias dainas atliksime taip, kaip jos niekada neskambėjo - akustiškai. Tačiau visos kitos, net ir perkurtos, turėtų sukurti tą pačią patirtį kaip 90-aisiais. Koncerte netrūks šou elementų, mums kompaniją palaikys daugybė šokėjų ir riedutininkų.
Legendinės grupės vokalistė Neringa Levulienė ir Linas Domeikis sako, kad nuotraukų iš mokyklos laikų: šimtadienio šventės, jos metu šokto valso, kadro su klasės auklėtoja, taip pat skirtų grupės albumų viršeliams - patys seniai nematė ir jų teko ilgai paieškoti archyvuose. „Gaila, bet daugiau nuotraukų iš tų laikų beveik ir neturime, didžioji jų dalis dingo kažkur tarp JAV ir Lietuvos. Prieš vykstant į koncertą už Atlanto, turėjome įrodyti, kad iš tiesų esame muzikos grupė, išsiuntėme visas, o jos taip ir nebegrįžo. Šių kelių pradėjome ieškoti, nes sausį suėjo 31 metai nuo grupės susikūrimo. Norėjome ir vėl išvysti save iš maždaug 1995-2000 m. laikotarpio“, - sako Neringa Levulienė.
Paklausti, kaip bendraklasiai ir mokytojai vertino jų dešimtoje klasėje pradėtą muzikinę veiklą, grupės nariai sako visuomet jautę palaikymą. „Mokyklos bendruomenės ir šiaip marijompoliečių požiūris nepasikeitė - juk visi mus žinojo iš anksčiau, kaip mokinius, kaimynus ar klasiokus dar iki „Karališkos erdvės“. Į sceną lipdavome įvairiuose mokyklos renginiuose, miesto šventėse - bendraklasiai visad ateidavo palaikyti. O kai mūsų dainos pateko į radijo stotis, būtent jie rašydavo laiškus ir balsuodavo už mus kūrinius“, - prisiminimais dalijasi Linas Domeikis.
Tačiau anot N.Levulienės, dar mokykloje ji pajutusi ir pokytį, grupei išpopuliarėjus visoje šalyje. „Pamenu, atėjau į pamokas po mūsų pirmojo pasirodymo „Pop art“ festivalyje 1997-aisiais, kuriame laimėjome Grand prix ir kurį transliavo kažkuri televizija - pajaučiau, kad kažkas pasikeitė. Koridoriuose moksleiviai šnibždėjosi, žvilgčiojo, kol galiausiai pribėgo jaunesni vaikai ir manęs paprašė autografo. Kokia man buvo gėda, kaip keistai jaučiausi! Gerai tik, kad visa tai po kelių dienų baigėsi“, - juokiasi N.Levulienė.
Archyvuose grupės nariai atrado ne tik nuotraukas, bet ir grupės dienoraščio, pildyto nuo pat pirmos jos susikūrimo dienos, ištraukas. „Jį pradėjau pildyti, kai grupę kartu kurti mane pakvietė klasiokas Vilmantas. Nežinojome nei ką, nei kaip grosime, bet nusprendėme būti grupe. Po poros mėnesių pasiūliau prisijungti Neringai - per pamoką pasiunčiau raštelį. Net nežinojau, ar ji moka dainuoti, kviečiau, nes buvau ją įsižiūrėjęs. O ji ėmė ir sutiko - ta diena taip pat užfiksuota dienoraštyje, tik jame ji vadinama slapyvardžiu NeNė. B.“, - sako L. Domeikis.
Pastarąjį, prisimena N.Levulienė, jai netyčia sugalvojo jos pusseserė. „Ji buvo dar visai maža ir negalėjo ištarti mano vardo, pavykdavo tik nene ir tai tapo mano pravarde. Kas galėjo pagalvoti, kad vėliau ji taps mano sceniniu vardu, juo pasirašinėsiu gerbėjams. Kai Linas pakvietė prisijungti prie grupės - neturėjau jokios muzikinės patirties, tik, kaip ir daugelis to meto paauglių, klausiausi Madonos, Džordanos Butkutės, „Depeche Mode“. Jei padainuodavau, tai tik sau“, - pasakoja N.Levulienė, pridūrusi, kad taip pat pildė savąjį, grupei skirtą dienoraštį. „Jame rašydavau, ką sukūrėme, kur ir su kuo koncertavome. Atsimenu ir įrašą, skirtą užfiksuoti, jog tądien susipažinau Andriumi Mamontovu. Juk tais laikais socialinių tinklų dar nebuvo, akimirkas stabdydavome, atsiminus kaupėme ne išmaniuoju, bet raštu“, - dalijasi ji.
Prisimindama mokyklos baigimo laikus, Neringa sako, kad tai buvo įtemptas metas. „Gyvenome ir mokėmės Marijampolėje, buvo pats egzaminų įkarštis, koncertavome visoje šalyje, o artimiausios įrašų studijos buvo įsikūrusios Kaune. Vos tik baigėme mokyklą, į jį ir persikraustėme“, - pasakoja N.Levulienė.
Persikėlus į Kauną, grupės nariai ne tik intensyviai koncertavo, jų gyvenimuose prasidėjo ir kitas etapas: atsirado antrosios pusės, studijos, grupė pradėjo mažėti, kol galiausiai joje liko tik Linas ir Neringa. „Buvome pačiame savo populiarumo pike, tačiau vieno koncerto metu supratome - jis paskutinis. Pasikalbėjome ir nusprendėme, kad abu norime kurti šeimas - nuolatinės išvykos, naktinis gyvenimas tiesiog nesiderino su tuo. Nebuvo jokių nesutarimų, sprendimą priėmėme dviese - visus tuos metus ir toliau artimai bendraujame, tik jau šeimomis“, - sako L. Domeikis.
Nariai sako, kad dėl tuo metu sklandžiusių gandų, jog Neringa su Linu buvo pora, o jiems išsiskyrus, subyrėjo ir grupė - prisidėjo ir patys. „Kai po koncertų mus užklupdavo perdėtas vaikinų ar merginų dėmesys, mudu su Linu gelbėdavome vienas kitą. Dėl savo pačių ramybės leidome gerbėjams galvoti, kad esame pora“, - juokiasi N. Levulienė.
Po staiga nutrauktos muzikinės veiklos, Neringos ir Lino gyvenimuose nutiko daug: vestuvės, vaikai, o Neringa net buvo keletui metų persikėlus gyventi į Sidnėjų. „Aš pats tarnavau kariuomenėje, dirbau įrašų studijoje, įvairių TV projektų užkulisiuose, po to daugelį metų su išmaniosiomis technologijomis Nyderlanduose“, - pasakoja L. Domeikis. Neringa atskleidžia, kad grįžusi iš Australijos augino vaikus, dirbo radijo stotyje „Kauno fonas“, o dabar - įmonėje, kuri kuria dubliažo ir garso įrašus žinomiausiems pasaulio filmukams bei reklamoms. Kai kuriose net galima išgirsti ir jos balsą.
Paklausta, ar aktoriai, atlikėjai, televizijos atstovai, su kuriais tenka susitikti darbe, žinojo apie jos muzikinę praeitį, sako, kad pati apie ją nepasakodavo. „Kaune, rodos, visi vieni kitus pažįsta. Tačiau po sugrįžimo koncerto buvo nemažai nustebusių, sakiusių, kad nežinojo su kuo bendrauja, pasipasakodavo, kuriuose mūsų koncertuose lankėsi jaunystėje. Iš nepažįstamųjų pasipylė kvietimai draugauti socialiniuose tinkluose, sulaukėme labai daug gražių žinučių“, - pasakoja N. Levulienė.
Anot grupės narių, būtent atgalinis ryšys, kurio jie sulaukė po koncerto arenoje, paskatino į ją sugrįžti darkart. „Anuomet neturėjome galimybės atlikti areninių koncertų, tuo metu tokių scenų nebuvo, didžiosios buvo skirtos festivaliams, apdovanojimams, bet ne konkrečių grupių koncertams. Po tokios ilgos pertraukos grįžti ir susitikti klausytojais, kurie atėjo tik dėl mūsų kūrinių - buvo kažkas neįtikėtino. Nors grįžome, tarsi, atiduoti duoklę gerbėjams, iš jų patys gavome daug daugiau: meilės, vienybės, kelionę laiku atgal“, - sako grupės nariai.
Anot jų, kol buvo dingę iš viešo gyvenimo, buvo neįtikėtina stebėti, kaip jų kūriniai gyvuoja ir įgauna kitas formas jau be jų. „Perdainuojamos kitų, patenkančios į radijo stočių topus - negalėjome patikėti, kad mūsų dainos išliko aktualios šitiek metų. Domeikis.
„Aš net buvau pamiršusi tą dainą „Verslas“, pasakojančią istoriją apie laisvo elgesio merginą. Kažkokiu būdu ji itin išpopuliarėjo tarp savo automobilius socialiniuose tinkluose demonstruojančių auto gerbėjų“, - nuostabos neslepia vokalistė. Be šios, artėjančiame koncerte bus ir kitų kūrinių, kurie neskambėjo ankstesniame. „Atliksime mano pačią mėgstamiausią „Paliesk mane“ ir Neringos - „Klaida“. Tiesa, šie kūriniai skambės kitaip - akustiškai. Kitus kūrinius taip pat šiek tiek transformuojame, gryniname skambesį, keičiame kai kurių žodžius, kad atitiktų šiandienos realijas, žinoma, ne priedainių“, - dalijasi L. Domeikis.
Anot grupės, koncerte ir vėl netrūks šou elementų, galima tikėtis daugybės šokėjų, riedutininkų, į nostalgiškus laikus nukeliančių sceninių rūbų ir dar daugiau artumo, kurį suteiks T formos scena. „Karališkos erdvės“ koncertas Kauno „Žalgirio“ arenoje įvyks jau kovo 21 d.
Rokeriai „Royal Blood“ nekantrauja sugrįžti į sceną
„Išpopuliarėjome 90-aisiais, o paskui daugiau nei dvidešimt metų nebuvome scenoje, pasitraukėme iš viešo gyvenimo. Tokios istorijos retos, mūsiškėms dainoms pavyko, nes jas perkurdavo kiti kūrėjai. Taigi tai - duoklė jiems, kiekvienam, savu žvilgsniu pažvelgusiam į mūsų jaunystėje kurtas dainas, ir suteikusiems joms naują skambesį“, - sako N.
„Kiekvieną dainą visuomet kurdavau galvodamas apie balsą, kuris ją atliks. „Karalių paslaptis“ rašiau Neringai, tačiau, kai susitikome įrašų studijoje, supratau, kad pirminė versija jai visiškai netinka. Tą vakarą ilgai kankinomės, kol ji suskambo taip, kaip reikia, - namo išėjome paryčiais. Atrodo, buvo verta“, - juokiasi L.
„Intensyviai ruošiamės - esame pripratę prie didelių šventinių renginių, tačiau tokio dydžio scenoje koncertuoti dar neteko. Galime pažadėti, kad ji tikrai nebus tuščia, - į ją lips beveik 40 kolektyvo narių, o klausytojai išvys ir išgirs daugybę skirtingų liaudies muzikos instrumentų. Bus įspūdinga“, - žada V.
„Koncerto metu skambės tiek folklorinė, tiek originali, atliekama mūsų pačių, dainos versijos. Skaičiuojama, kad surengti įspūdingą šou grupei „Karališka erdvė“ padės daugiau nei šimtas menininkų: ne tik ansamblio kolektyvas, bet ir šokėjai bei riedutininkai.
L. Domeikis pripažino, kad grupės pavadinimas gimė būtent jam, tačiau, kaip sakė laidos svečias, pavadinimas turėjo skambėti kiek kitaip, nei buvo planuota. Mokykloje mokęsis vokiečių kalbą, vyras ne itin gerai mokėjo anglų kalbą, todėl apie klaidingą vertimą sužinojo kiek vėliau. Grupės pavadinimo atsiradimas ir pirmieji koncertai „Visai faina vėliau pripažinti, kad kažko nežinai, o iš to nežinojimo gimsta gražūs dalykai. Neteisingai išsiverčiau muzikinės grupės „General Base“ pavadinimą. Aš ją išverčiau kaip „Karališka erdvė“, kas yra absoliuti nesąmonė“, - juokėsi L. Domeikis.
„Taip žmonės elgdavosi, kai neturėjo „ChatGPT“ ir „Google“, - juokavo laidoje taip pat svečiavęsis komikas Mantas Katleris. Grupės „Karališka erdvė“ narė N. Levulienė tikino, kad šis nesusipratimas turėjo įvykti, o grupės pavadinimas skamba labai gerai. „Tik nesakykite, kad blogai gavosi“, - sakė laidos viešnia.
Legendinės grupės nariai pasakojo ne tik apie pavadinimo atsiradimą, bet ir atskleidė, kiek jiems buvo metų tuo metu, kai sukūrė visiems gerai žinomą dainą „Karalių paslaptys“. „Buvo 12 klasė, mums buvo 17-18 metų“, - kalbėjo grupės „Karališka erdvė“ nariai.
Pradėję koncertuoti itin jauname amžiuje, L. Domeikis ir N. Levulienė buvo atviri - pirmieji koncertai buvo iššūkis ne tik jiems, bet ir jų šeimai. „Niekas rimtai į visa tai nežiūrėjo, bet pamenu, kai pirmą kartą važiavome į koncertą, teko prisistatyti Neringos mamai: teta, ar išleisite?“ - pasakojo L. Domeikis.
