Automobilių pasaulyje galios perdavimo sistemos yra esminės, užtikrinančios, kad variklio sukurta jėga pasiektų varomuosius ratus. Viena iš istoriškai svarbių ir iki šiol plačiai naudojamų technologijų yra kardaninė pavara. Nors jos principas atrodo gana paprastas - perduoti sukimo momentą tarp dviejų velenų, kurių ašys nesutampa arba gali keisti savo padėtį viena kitos atžvilgiu - jos veikimas, konstrukcija, privalumai ir trūkumai yra kur kas sudėtingesni ir verti išsamios analizės. Šiame straipsnyje gilinamasi į kardaninės pavaros ypatumus automobiliuose, pradedant nuo jos pagrindinių komponentų ir baigiant jos vieta šiuolaikinėje automobilių pramonėje, atsižvelgiant į įvairius techninius, eksploatacinius ir konstrukcinius aspektus.
Kas yra kardaninė pavara ir jos pagrindiniai komponentai?
Kardaninė pavara, dažnai vadinama tiesiog kardanu, yra mechaninė sistema, skirta perduoti sukimo momentą tarp variklio (arba pavarų dėžės/paskirstymo dėžės) ir varančiojo tilto (diferencialo), ypač kai šie mazgai nėra tiesiogiai sujungti vienoje ašyje arba kai tarp jų yra santykinis judėjimas, pavyzdžiui, dėl pakabos darbo. Pavadinimas kilo iš italų matematiko ir inžinieriaus Gerolamo Cardano vardo, kuris aprašė panašų mechanizmą, nors pati koncepcija buvo žinoma ir anksčiau.
Pagrindiniai kardaninės pavaros elementai automobilyje paprastai yra:
- Kardaninis velenas (arba velenai): Tai dažniausiai tuščiaviduris plieninis, aliumininis ar net kompozitinis (pvz., anglies pluošto) vamzdis, perduodantis pagrindinį sukimo momentą. Jo konstrukcija turi būti pakankamai tvirta, kad atlaikytų dideles sukimo apkrovas, ir pakankamai standi, kad neišlinktų veikiant išcentrinėms jėgoms esant dideliems sukimosi greičiams. Dažnai naudojami tuščiaviduriai velenai siekiant sumažinti svorį ir inerciją. Ilgesnėse sistemose (pvz., sunkvežimiuose ar ilgos bazės automobiliuose) gali būti naudojami keli sujungti velenai su tarpine atrama.
- Kardaninės jungtys (šarnyrai): Tai svarbiausi elementai, leidžiantys perduoti sukimo momentą kampu. Dažniausiai naudojamos:
- Kryžminės jungtys (Hooke'o jungtys): Tai klasikinis ir paprasčiausias tipas, sudarytas iš dviejų šakių, sujungtų kryžme su guoliais. Pagrindinis jų trūkumas - perduodamo sukimosi greičio netolygumas, kai kampas tarp velenų yra didesnis nei nulis. Kuo didesnis kampas, tuo didesnis greičio netolygumas, kas sukelia vibracijas ir papildomas apkrovas. Siekiant kompensuoti šį netolygumą, sistemoje dažniausiai naudojamos dvi tokios jungtys, išdėstytos tam tikra tvarka.
- Dvigubos kardaninės jungtys: Tai iš esmės dvi kryžminės jungtys, sujungtos trumpu tarpiniu velenu. Ši konstrukcija leidžia kompensuoti greičio netolygumus vienoje jungtyje ir užtikrinti tolygesnį sukimo momento perdavimą esant didesniems kampams.
- Pastovaus kampinio greičio jungtys (CV jungtys): Nors dažniau siejamos su priekinių ratų pavara arba galinių ratų pusašiais nepriklausomoje pakaboje, tam tikrose kardaninių velenų konstrukcijose (ypač moderniose AWD sistemose arba specifinėse konfigūracijose) gali būti naudojamos ir CV jungtys, kurios užtikrina visiškai tolygų sukimosi greičio perdavimą nepriklausomai nuo kampo (jų veikimo diapazone). Jos yra sudėtingesnės ir brangesnės nei kryžminės.
- Slankioji mova: Kadangi atstumas tarp pavarų dėžės ir galinio tilto gali nežymiai kisti dėl pakabos darbo ar kėbulo deformacijų, kardaniniame velene dažnai integruojama slankioji mova (paprastai išdrožinė jungtis). Ji leidžia velenui šiek tiek pailgėti arba sutrumpėti, kompensuodama šiuos atstumo pokyčius ir apsaugodama guolius bei jungtis nuo ašinių apkrovų.
- Tarpinė atrama (pakabinamas guolis): Kai kardaninis velenas yra ilgas ir sudarytas iš dviejų ar daugiau dalių, naudojama tarpinė atrama su guoliu. Ji prilaiko veleną viduryje, neleidžia jam pernelyg išlinkti ir sumažina vibracijų tikimybę, ypač važiuojant dideliu greičiu. Šis guolis paprastai montuojamas elastingame guminiame elemente, kad slopintų vibracijas.
Kaip kardaninė pavara veikia automobilio kontekste?
Klasikinėje galiniais ratais varomo automobilio (RWD) schemoje variklis ir pavarų dėžė yra sumontuoti priekyje, o varantieji ratai - gale. Kardaninis velenas jungia pavarų dėžės išėjimo veleną su galinio tilto diferencialu. Kadangi galinis tiltas juda aukštyn ir žemyn kartu su pakaba, o pavarų dėžė yra standžiai pritvirtinta prie kėbulo ar rėmo, kampas tarp pavarų dėžės išėjimo veleno ir diferencialo įėjimo veleno nuolat kinta. Kardaninės jungtys abiejuose veleno galuose leidžia perduoti sukimo momentą nepaisant šio kampo pokyčio.
Visais ratais varomose transporto priemonėse (AWD/4WD) situacija gali būti sudėtingesnė. Paprastai yra paskirstymo dėžė, kuri paskirsto sukimo momentą tarp priekinės ir galinės ašių. Tokiu atveju dažnai naudojami du kardaniniai velenai: vienas jungia paskirstymo dėžę su galiniu diferencialu, o kitas - su priekiniu diferencialu. Čia kardaninės pavaros atlieka tą pačią funkciją - perduoda galią kampu ir kompensuoja santykinį judėjimą.
Svarbus aspektas yra kardaninio veleno balansavimas. Kadangi velenas sukasi labai dideliu greičiu (kartais tūkstančius apsisukimų per minutę), net menkiausias disbalansas gali sukelti stiprias vibracijas, kurios ne tik mažina važiavimo komfortą, bet ir gali pažeisti jungtis, guolius ar net patį veleną. Todėl kardaniniai velenai gamykloje yra kruopščiai balansuojami, panašiai kaip ratai, pridedant mažus svarelius. Po bet kokių remonto darbų, susijusių su veleno ardymu ar keitimu, būtinas pakartotinis balansavimas.
Kitas kritinis parametras yra velenokritinis greitis. Tai sukimosi greitis, kuriam esant veleno natūralusis svyravimo dažnis sutampa su sukimosi dažniu, sukeldamas rezonansą. Dėl rezonanso velenas pradeda stipriai vibruoti ir gali net sulūžti. Kritinis greitis priklauso nuo veleno ilgio, skersmens, sienelės storio ir medžiagos savybių. Siekiant išvengti šio reiškinio, inžinieriai projektuoja velenus taip, kad jų kritinis greitis būtų gerokai didesnis už maksimalų galimą darbinį greitį. Ilgiems velenams tai pasiekiama didinant skersmenį, naudojant lengvesnes medžiagas (pvz., aliuminį ar anglies pluoštą) arba skaidant veleną į kelias dalis su tarpinėmis atramomis.
Kardaninės pavaros privalumai
Nors automobilių technologijos nuolat tobulėja ir atsiranda alternatyvių sprendimų, kardaninė pavara išlieka populiari dėl tam tikrų privalumų:
- Gebėjimas perduoti didelį sukimo momentą: Kardaninės pavaros, ypač pagamintos iš aukštos kokybės plieno, yra labai tvirtos ir gali patikimai perduoti didžiulį sukimo momentą. Tai ypač svarbu galinguose automobiliuose, visureigiuose, pikapuose ir komerciniame transporte, kur variklio galia ir apkrovos yra didelės. Jų mechaninis tvirtumas dažnai pranoksta kitų tipų pavaras, pavyzdžiui, grandinines (kurios automobiliuose retai naudojamos pagrindinei pavarai) ar sudėtingesnes hidraulines sistemas.
- Patikimumas ir ilgaamžiškumas: Tinkamai suprojektuota, pagaminta ir prižiūrima kardaninė pavara yra gana patikimas mazgas. Pagrindiniai dėvėjimosi elementai yra kardaninės jungtys (ypač kryžmės guoliai) ir tarpinės atramos guolis. Tačiau pats velenas retai sugenda, nebent dėl mechaninio pažeidimo ar viršyto kritinio greičio. Modernios jungtys su sandarikliais ir kokybiškais tepalais gali tarnauti ilgai net ir sudėtingomis eksploatavimo sąlygomis.
- Santykinai aukštas mechaninis efektyvumas: Tiesiogiai perduodant sukimo momentą per veleną, mechaniniai nuostoliai yra palyginti nedideli, ypač kai kampai tarp velenų yra maži. Nors kryžminės jungtys įneša tam tikrų nuostolių dėl trinties guoliuose ir greičio netolygumo (kuris virsta vibracija ir šiluma), bendras kardaninės pavaros efektyvumas yra laikomas aukštu, palyginti su, pavyzdžiui, hidrostatinėmis ar sudėtingomis elektrinėmis transmisijomis, perduodančiomis galią per atstumą.
- Galimybė realizuoti klasikinę komponuotę (RWD): Kardaninė pavara yra būtina norint įgyvendinti klasikinę automobilio komponuotę su varikliu priekyje ir varančiaisiais galiniais ratais. Tokia komponuotė turi savų privalumų, pavyzdžiui, geresnį svorio pasiskirstymą tarp ašių (ypač jei pavarų dėžė perkelta prie galinio tilto - "transaxle" schema), kas gali pagerinti valdymo savybes. Taip pat atskiriamas vairavimas (priekiniai ratai) nuo varymo (galiniai ratai), kas kai kuriems vairuotojams suteikia pageidaujamą vairavimo pojūtį, ypač sportiškuose automobiliuose.
- Remonto galimybės: Nors kai kurios modernios kardaninės pavaros gali būti laikomos "vienkartinėmis" arba sunkiai ardomomis, daugelyje klasikinių konstrukcijų susidėvėjusias kryžmes ar tarpinės atramos guolius galima pakeisti atskirai, neatliekant viso veleno keitimo. Tai gali sumažinti remonto kaštus, palyginti su situacija, kai tektų keisti visą sudėtingą mazgą. Tiesa, kokybiškam remontui dažnai reikalingi specialūs įrankiai ir žinios, ypač kryžmių išpresavimui/įpresavimui ir vėlesniam balansavimui.
Kardaninės pavaros trūkumai
Nepaisant privalumų, kardaninė pavara turi ir reikšmingų trūkumų, kurie lėmė jos laipsnišką nykimą iš daugelio lengvųjų automobilių segmentų, ypač mažesnių ir vidutinių klasių:
- Svoris ir dydis: Kardaninis velenas, jungtys, tarpinė atrama (jei yra) ir galinis diferencialas sudaro nemažą papildomą masę automobilyje, palyginti su integruota priekinių ratų pavaros (FWD) sistema, kur variklis, pavarų dėžė ir diferencialas yra viename kompaktiškame bloke (transaxle). Didesnis svoris neigiamai veikia degalų sąnaudas, pagreitį ir bendrą automobilio efektyvumą. Be to, kardaniniam velenui reikalinga erdvė po automobilio dugnu, todėl dažnai formuojamas transmisijos tunelis salone, kuris mažina vietą keleiviams, ypač sėdintiems gale viduryje.
- Vibracijos ir triukšmas: Tai vienas iš pagrindinių kardaninių pavarų trūkumų. Vibracijas gali sukelti:
- Netolygus sukimosi greitis kryžminėse jungtyse, ypač esant didesniems darbiniams kampams.
- Velenio disbalansas (gamyklinis arba atsiradęs po remonto/pažeidimo).
- Susidėvėję jungčių guoliai ar kryžmės.
- Susidėvėjęs ar pažeistas tarpinės atramos guolis ir/arba jo guminė pagalvė.
- Velenio artėjimas prie kritinio greičio.
- Netinkamai parinkti darbiniai kampai (pvz., per maži, kas neleidžia guoliams tinkamai prasitepti, arba per dideli).
- Efektyvumo nuostoliai: Nors minėta, kad mechaninis efektyvumas yra santykinai aukštas, vis dėlto nuostoliai egzistuoja. Trintis jungčių guoliuose, ypač kryžminėse, paverčia dalį energijos šiluma. Be to, galios perdavimo grandinė RWD/AWD automobiliuose su kardanine pavara paprastai turi daugiau krumplinių porų (pavarų dėžė -> kardaninis velenas -> diferencialo pagrindinė pora -> pusašiai) nei FWD sistemoje (pavarų dėžė -> diferencialo pagrindinė pora -> pusašiai). Kiekviena krumplinė pora įneša tam tikrus energijos nuostolius. Todėl, esant panašiems kitiems parametrams, RWD automobilis dažnai bus šiek tiek mažiau efektyvus (vartos daugiau degalų) nei FWD.
- Sudėtingesnė konstrukcija ir surinkimas: Nors pats kardaninis velenas gali atrodyti paprastas, visa sistema su diferencialu, galiniu tiltu (jei jis priklausomas) ar nepriklausoma galine pakaba reikalauja daugiau komponentų ir sudėtingesnio surinkimo proceso gamykloje, palyginti su FWD "viskas viename" bloku. Tai gali didinti gamybos kaštus.
- Priežiūros poreikis: Nors modernios kardaninės pavaros dažnai reklamuojamos kaip nereikalaujančios priežiūros ("sealed for life"), realybėje jungtys ir guoliai vis tiek dėvisi. Senesnėse konstrukcijose kryžmes kartais reikėdavo periodiškai tepti per tepimo taškus (presmaslionkas). Bet kuriuo atveju, periodiškai reikėtų tikrinti jungčių būklę (ar nėra klibėjimo), tarpinės atramos guolio būklę (ar nėra ūžesio, vibracijų, pažeistos gumos) ir patį veleną (ar nėra įlenkimų, ar neatsilaisvinę balansavimo svareliai).
- Pažeidžiamumas: Kadangi kardaninis velenas yra po automobilio dugnu, jis yra labiau pažeidžiamas važiuojant blogais keliais ar bekele. Smūgis į akmenį ar kitą kliūtį gali sulenkti ar kitaip pažeisti veleną, sukeldamas stiprias vibracijas ar net padarydamas automobilį nevažiuojantį. Nors dažnai montuojamos apsaugos, rizika išlieka didesnė nei FWD automobiliuose, kur pagrindiniai transmisijos elementai yra kompaktiškai sumontuoti variklio skyriuje.
Specifiniai aspektai ir technologinės variacijos
Verta paminėti keletą specifinių kardaninių pavarų aspektų ir variacijų:
- Medžiagos: Nors dauguma kardaninių velenų gaminami iš plieno dėl jo tvirtumo ir kainos, siekiant sumažinti svorį ir padidinti kritinį greitį, naudojamas ir aliuminis (lengvesnis, bet mažiau standus) bei anglies pluoštas (labai lengvas, tvirtas ir gerai slopinantis vibracijas, bet brangus). Pastarasis dažniausiai sutinkamas sportiniuose, lenktyniniuose automobiliuose ar aukštos klasės modeliuose.
- Dviejų dalių velenai: Siekiant išvengti kritinio greičio problemų ilgiems velenams, jie dažnai gaminami iš dviejų trumpesnių dalių, sujungių slankiojančia mova ir prilaikomų tarpine atrama. Tai leidžia naudoti mažesnio skersmens vamzdžius ir sumažina vibracijų riziką.
- Sukimo momento slopintuvai: Kartais į kardaninę pavarą integruojami specialūs guminiai ar elastomeriniai elementai (pvz., Giubo mova), kurie slopina sukimo momento pulsacijas, kylančias iš variklio ar transmisijos, taip padidindami važiavimo sklandumą ir sumažindami apkrovas kitiems komponentams.
- Torque Tube (Sukimo momento vamzdis): Tai alternatyvi konstrukcija, kur kardaninis velenas sukasi standžiame vamzdyje, jungiančiame pavarų dėžę su galiniu tiltu. Šis vamzdis ne tik apsaugo veleną, bet ir perima reaktyvines jėgas, kylančias perduodant sukimo momentą. Tokia sistema buvo naudojama kai kuriuose senesniuose automobiliuose (pvz., Buick) ir vis dar sutinkama kai kuriuose modeliuose (pvz., Chevrolet Corvette, Mercedes-Benz SLS AMG), ypač su "transaxle" komponuote. Ji užtikrina tikslesnį galinio tilto padėties fiksavimą, bet yra sunkesnė ir sudėtingesnė.
Kardaninės pavaros vieta šiandien ir ateityje
Šiuolaikinėje automobilių pramonėje, ypač lengvųjų automobilių segmente, dominuoja priekinių ratų pavara (FWD) dėl savo kompaktiškumo, mažesnio svorio, geresnio erdvės išnaudojimo salone ir mažesnių gamybos kaštų. Daugumoje mažų, vidutinių ir net dalies didesnių automobilių kardaninės pavaros nebenaudojamos.
Tačiau kardaninė pavara išlieka aktuali ir plačiai naudojama:
- Komerciniame transporte: Sunkvežimiuose, autobusuose, pikapuose, kur reikalingas didelis patikimumas, galimybė perduoti didelį sukimo momentą ir dažnai naudojama galinių ratų arba visų ratų pavara.
- Visureigiuose (SUV): Ypač rėminės konstrukcijos arba didesnio pravažumo modeliuose, kur reikalinga tvirta ir patikima AWD/4WD sistema.
- Galinguose ir sportiškuose automobiliuose: Daugelyje aukštos klasės sedanų, kupė ir sportinių automobilių, kur svarbus dinamiškumas ir tradicinė galinių ratų pavaros konfigūracija.
Automobilių gamintojai su dideliu malonumu rašo kataloguose apie galimybę įsigyti skirtingų modelių su 4 x 4 pavara. Deja, šiame apibrėžime dažnai slypi skirtingai veikiančios sistemos. Pirmoji 4 x 4 pavaros rūšis yra pastoviai varomi visi 4 ratai, kur sukimo momentas visada paskirstomas į dvi ašis. Tokį paskirstymą užtikrina centrinis skirstymo mechanizmas. Pastoviai varomų 4 ratų pavarą galima toliau skirstyti į simetrišką ir nesimetrišką. Nesimetrišką pavarą turime pvz., Land Rover Defender, kur sukimo momentas paskirstomas į dvi ašis lygiomis dalimis. Kita 4 x 4 pavaros rūšis - mechaniškai prijungiama 4 varomųjų pavara. Šiuo atveju kalbame apie reiškinį, kai viena ašis varoma pastoviai, o kitą ašį galima prijungti, įjungiant atitinkamą svirtį arba spaudžiant atitinkamą mygtuką. Prijungiamą pavarą galima pamatyti pvz., Suzuki Jimmy, Jeep Wrangler ar Nissan Patrol, kur pastoviai varoma užpakalinė ašis, o priekinę ašį galima prijungti pačiam. Tačiau šia funkcija rekomenduojama naudotis tik laukuose, bekelėje. Trečioji 4 x 4 pavaros rūšis - tai automatiškai prijungiama pavara. Toks sprendimas yra pastoviai varomų 4 ratų ir mechaniškai prijungiamos pavaros tarpinis variantas. Tokią pavarą pamatysime šiuose automobiliuose: Mitsubishi Outlander, Toyota RAV4, Volvo AWD, Suzuki SX4, Audi A3 ar BMW X5. Tiesa, iš esmės automobilis su 4 varomaisiais yra universalesnis nei transporto priemonės su viena varoma ašimi, kalbant tiek apie dangos kokybę, tiek apie oro sąlygas. Turėdami 4 x 4 pavarą nuvažiuosite tikriausiai toliau nei be jos. Tačiau tai nereiškia, kad pasieksime bet kokį tikslą ir bet kada. Žinoma, 4 x 4 pavara užtikrina geresnį sukibimą nei vienos ašies pavara, bet jei automobilis taps nevaldomas ir pradės čiuožti, juk tai įmanoma, suvaldyti susidariusią situaciją bus labai sudėtinga. Nenuslėpsi ir to, kad automobiliai su 4 x 4 pavara kainuoja gerokai daugiau nei automobiliai su viena varoma ašimi. Juos ir išlaikyti brangiau. Dažniau teks užsukti į degalines, ypač jei turite pastoviai varomus visus ratus. Dėl šios sistemos Jūsų automobilis tampa tiesiog sunkesnis, todėl ir kuro sąnaudos atitinkamai didesnės. Daugiau mokėsite ir už galimus remontus. Taigi automobilį su abiem varomomis ašimis turite įsigyti ne dėl ekonominių priežasčių. Ir pagaliau pasižiūrėkime dar, kokį turime naujų 4 x 4 automobilių pasirinkimą. Nuvykstame į vieną iš populiariausių lietuvių skelbimų portalą. Jei pakeisime filtrą taip, kad mums parodytų automobilius su automatiškai prijungiama antra ašimi, pamatysime šiuos modelius: BMW, Audi, Volvo, Volkswagen, Mercedes, Porsche ir Honda. Mažiausiai siūloma automobilių su mechaniškai prijungiama antra ašimi. Taigi bendrai tariant, yra iš ko rinktis. Žinoma, naudotų automobilių rinkoje netrūksta ir įdomybių. Tačiau atsiminkite, kad geriau vengti naudotų automobilių su 4 x 4 pavara, siūlomų už kelis šimtus ar tūkstantį eurų. Patiko straipsnis? Nori ko nors paklausti komentare? Raginame pasidalinti savo nuomone ir komentuoti straipsnio apačioje. Ir atminkite - visada prieš perkant automobilį, motociklą ar net priekabą - pagal VIN numerį patikrinkite automobilio istoriją su autoDNA. VIN patikrinimas yra vienas iš svarbiausių dalykų, kuriuos reikia padaryti prieš nusprendžiant pirkti naudotą transporto priemonę.
Kardaninio veleno remontas | Spicer garažas
Transmisija yra mechanizmas, kuris variklio sukimo jėgą atiduoda į ratus. Pagrindiniai jos komponentai yra sankaba, pavarų dėžė, kardaninė pavara, pagrindinė pavara, diferencialas, pusašiai. Automobilio sankaba leidžia atjungti variklį nuo transmisijos įjungiant ir perjungiant pavaras, taip pat leidžia sklandžiai pajudėti iš vietos. Variklio alkūninio veleno sukimo momentas yra perduodamas į pavarų dėžę, o iš jos į automobilio ratus. Taigi, pavarų dėžė leidžia ilgam laikui atjungti dirbantį variklį nuo transmisijos, keisti sukamąjį momentą, perduodamą ratams, ir judėti atbuline eiga. Automobiliuose, kurių galiniai ratai yra varomieji, naudojama kardaninė pavara. Automobiliuose, kurių visi keturi ratai yra varomieji, įrengta skirstymo dėžė.
Diferencialinė pavara (arba diferencialas) - pavara, tolygiai paskirstanti sukamąją jėgą abiems automobilio (ar kitos transporto priemonės) ratams, net jei jie sukasi nevienodu greičiu. Jeigu jo nebūtų, ratai būtų sujungti tiesiogiai, sukibimas su keliu būtų idealus, bet posūkyje neišvengiamai sulūžtų pusašiai. Šis mechanizmas reikalingas automobiliui sukant, kai vienas posūkio krypties pusėje esantis ratas juda lėčiau. Keturis varomus ratus turintiems automobiliams paprastai reikalingas ir papildomas diferencialas sukimo jėgai tarp priekinės ir galinės ašių paskirstyti (nebent viena ašis būtų perjungiama kaip varomoji tik važiuojant bekele).
Diferencialas yra montuojamas į kiekvieną dabartinį automobilį ir į daugelį keturiais ratais varomų automobilių. Šie keturiais ratais varomi automobiliai turi turėti diferencialą tarp kiekvienos ratų poros ir dar vieną tarp galinių ir priekinių ratų, nes galiniai ratai posūkio metu nueina kitokio ilgio kelią nei priekiniai.
Sutikite, kardanas tikrai nėra tas elementas, apie kurį kalbėtumėte kasdien. Dauguma žmonių šiuo elementu pradeda domėtis tik tuomet, kai susiduria su rimtomis jo problemomis. Automobilio variklis vienas pats tikrai negali atlaikyti visų 4 ratų, o tuose automobiliuose, kurie yra varomi priekiniais ratais, po gaubtu esantis variklis apskritai negali pasiekti galinių ratų. Taigi, dėl šios priežasties po kapotu jis yra sujungtas pavarų perdavimo vieta. Automobilio galinę ašį pasiekia per visą automobilio ilgį einančio kardaninio veleno pagalba, kuris yra prijungtas prie galutinės transmisijos, dar vadinamos diferencialine pavara, kuri yra ant galinės automobilio ašies. Svarbu žinoti, kad šis diferencialas yra atsakingas už tam tikrus dalykus, pavyzdžiui: vienodą variklio galios nukreipimą 90 laipsnių į skirtingose ašies pusėse esančius ratus; o taip pat leidžia ratams suktis skirtingais greičiais. Apibendrinant, kardanai yra labai sudėtinga automobilio dalis. Taip pat svarbu žinoti, kad ji yra skirtinga, o skirtumai priklauso nuo automobilio modelio. Dėmesį verta atkreipti į tai, kad skirtingoms transporto priemonėms skirti kardanai gali būti sudaryti iš skirtingų dalių, tačiau dažniausiai jis yra sudarytas iš: veleno, priekinės sankabos, galinio flanšo, 2 U jungčių. Kiekviena kardano dalis yra atsakinga už tam tikrą veiksmą. Štai, pavyzdžiui, U jungtys yra atsakingos už lankstumą ir apsaugo veleną nuo lankstymo ir jo sukeltų gedimų. Dėmesį vertėtų atkreipti ir į tai, kad kardanų gamybai dažniausiai yra naudojamas plienas.
Ar kardanui yra reikalinga kokia nors priežiūra? Verta pabrėžti, kad dėmesio reikalauja U jungtys, jas būtina reguliariai sutepti arba pakeisti. Savaime suprantama, svarbu, kad šį darbą atliktų profesionalai.
Kardaninis velenas yra vienas iš svarbiausių automobilio jėgos agregato dalių. Jis perduoda variklio galią ratams, leidžia ratams suktis ir pakabai veikti, užtikrina sklandų ir stabilų judėjimą. Jo gedimas pasireiškia spragsėjimu, vibracija ar trūkčiojimu.
Pavarà - įrenginys mechanizmo ar mašinos mechaniniam judesiui gauti. Jungia variklį (energijos šaltinį) su darbo mašina judesio perdavimo mechanizmu (perdava, reduktoriumi, multiplikatoriumi, pavarų dėže, variatoriumi, lanksčiuoju velenu). Turi valdymo įrenginių (paleidimo ir stabdymo, blokavimo ar sukimosi greičio keitimo). Paprasčiausia pavara yra trigrandė (variklis ir du krumpliaračiai), sudėtinga pavara sudaryta iš kelių paprastųjų.
Krumpliaračiai naudojami galiai perduoti iš vienos mašinos dalies į kitą. Pavyzdžiui, dviračiuose tai yra pavara, kuri varo galinį ratą nuo pedalų. Panašiai automobilyje pavaros perduoda galią iš alkūninio veleno (sukamojo variklio veleno) į po automobiliu einantį veleną, kuris galiausiai varo ratus. Galime sujungti bet kokį skaičių pavarų, jos gali būti įvairių formų ir dydžių.
Kai perduodame elektrą iš vienos pavaros į kitą, galime padaryti vieną iš dviejų dalykų: padidinti greitį (jei pirmoji pavara didesnė nei antroji, antroji sukasi greičiau, bet su mažesne jėga) arba pakeisti kryptį (antroji sukasi priešinga kryptimi nei pirmoji). Taip pat galime naudoti specialios formos krumpliarčius mašinos galiai pasukti kampu. Pavyzdžiui, automobilyje diferencialas naudoja kūginę pavarą, kad pavaros veleno jėgą pasuktų 90 laipsnių kampu ir pasuktų galinius ratus.
Pavarų dėžė yra mechaninis įtaisas, naudojamas padidinti / sumažinti sukimo momentą mažinant / didinant. Jį sudaro dvi ar daugiau pavarų, iš kurių viena yra varoma varikliu. Pavarų dėžių išėjimo greitis yra atvirkščiai proporcingas perdavimo santykiui. Pavarų dėžėms dažnai teikiama pirmenybė esant pastoviam greičiui, pvz., konvejeriams ir kranams, kurie gali padidinti sukimo momentą.
Pavarų dėžė susideda iš tam tikro skersmens varančiosios pavaros, kitos mažesnės pavaros, prijungtos prie pavaros mechanizmo. Ji gali padidinti variklio greitį, mažu sukimo momentu į mažo greičio didelį sukimo momentą, arba atvirkščiai - nuo mažo greičio / didelio sukimo momento iki didelio greičio / mažo sukimo momento.
Jei naudojama sliekinė pavara, sistema automatiškai užrakina mechanizmą (negalime perkelti krovinio, kol variklis nesisuka). Yra ir kitų, turinčių savo unikalias savybes (pavyzdžiui, rutuliniai sraigtai, kurie taip pat yra krumpliaračių galvutės, bet dažniausiai jų nevadiname krumpliaračio galvutėmis). Pavaros neveikia nemokamai, o tai reiškia, kad mes išleidžiame mažiau galios, o tai reiškia, kad pavaros turi tam tikrą efektyvumą. Yra įvairių tipų krumpliaračių: spurtiniai, planetiniai, vienpakopiai, daugiapakopiai, harmoniniai, spyruokliniai, (cikloidiniai), sliekiniai ir kt.