Eismas keliuose įprastai pagrįstas pasitikėjimu kitais eismo dalyviais, esančiais šalia.
Tiesa, kartais net labiausiai patyrę vairuotojai atsiduria avarinėse situacijose, tačiau įvykus nelaimei įprastai viskuo pasirūpina draudimo kompanijos. Visgi pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet eismo įvykio kaltininkas - neapsidraudęs privalomuoju transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu.
Kaip elgtis tuomet, pataria Mindaugas Balinskas, „Compensa Vienna Insurance Group“ žalų departamento vadovas.
Patarimas - nesivelti į susitarimus
Lietuvoje transporto priemones drausti yra privalu, tačiau, deja, vis dar yra vairuotojų, kurie to nepaiso. Kelių transporto priemonių registro duomenimis, kuriuos skelbia Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, Lietuvos gatvėmis važinėja net 140 tūkst. nedraustų automobilių.
„Compensa Vienna Insurance Group“ klientai per metus patenka į daugiau nei 100 eismo įvykių, kurių kaltininkai būna vairuotojai, neturintys privalomojo draudimo.
Jeigu aplinkybės susiklostė nepalankiai ir avarija įvyko su savo automobilio neapdraudusiu kaltininku, patariama iš karto kviesti policiją.
Jeigu įvykio aplinkybės aiškios ir pildoma eismo įvykio deklaracija, vertėtų įsitikinti, kad prie detalių apie automobilį būtų nurodytas jo nedraustumas.
Svarbu nepasiduoti galimam neapsidraudusiojo spaudimui „susitarti“ - dažnai kaltininkas bando įtikinti, kad šis apsidraus ir deklaraciją užpildys vėliau. Tokiais atvejais galima nukentėti arba nuo kaltininko, kuris tiesiog apgaus, arba tapti dokumentų klastojimo ir sukčiavimo bendrininku, o už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.
Jeigu kaltininko automobilis nedraustas ir įvykis užfiksuotas policijos pareigūnų arba deklaracija užpildyta tvarkingai bei teisingai, nukentėjęs asmuo gali kreiptis į savo draudimo kompaniją, kurioje automobilį draudė transporto priemonių vairuotojų civilinės atsakomybės draudimu. Bendrovė atlygins patirtą žalą, kuri vėliau per Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurą bus išieškota iš eismo įvykio kaltininko.
Taupyti draudimui - neapsimoka
Dažniausiai privalomuoju draudimu vairuotojai nepasirūpina vildamiesi sutaupyti bei nežinodami galimų pasekmių masto. Kiti, į gatves savo transporto priemone išvažiuojantys vos kelis kartus per metus, tikisi, kad nemalonių situacijų tiesiog nepasitaikys.
Už automobilio be draudimo eksploatavimą keliuose gresia nemenkos baudos. Be to, išlaidos eismo įvykio atveju gali išaugti dešimtimis kartų.
„Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, per avariją patiriama žala vidutiniškai siekia apie 950 eurų. Tačiau dar visai neseniai nukentėjusiam automobilio savininkui atlyginta beveik 7 tūkst. eurų žala - per eismo įvykį automobilis buvo sugadintas nebepataisomai, tad visą sumą savarankiškai padengti turės įvykio kaltininkas vairavęs neapdraustą transporto priemonę.
Gana dažnai į eismo įvykį su nedrausta transporto priemone patenkama ir užsienyje - tokiu atveju suma gali išaugti kone dvigubai. Pavyzdžiui, Vakarų Europoje skiriasi požiūris į žalas ir čia gali tekti atlyginti sveikatos, net moralinę žalą, taip pat avarija gali kainuoti daugiau, nes remonto darbai ir keičiamos dalys - brangesnės.
Geriausiu atveju nuostoliai užsienyje gali siekti kelis šimtus eurų, tačiau transporto priemonę itin sumaitojus arba apgadinus brangų automobilį, neapsidraudusiam vairuotojui gali tekti sumokėti ir iki keliasdešimties tūkstančių eurų. Jeigu avarijoje sužeisti ir žmonės - žala dar labiau išauga.
Draudimo atsakomybės niuansai
Įvykus eismo įvykiui, jo žala nukentėjusiajam, pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo taisykles, išmokama draudiko. Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, jog šiuos nuostolius gali tekti atlyginti ir kaltininkui.
Taip gali nutikti tuomet, kai eismo įvykį padaręs vairuotojas nelaimę sukelia neblaivus, pasišalina iš avarijos vietos ar netgi laiku nesumoka draudimo įmokos.
Draudimo bendrovės ERGO Žalų administravimo departamento direktorius Gytis Matiukas pastebi - turimas vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas nuo sukelto eismo įvykio žalos atlyginimo kaltininkus atleidžia ne visada.
„Draudikui išmokėjus žalą nukentėjusiajam, vėliau pinigai gali būti išskaičiuoti ir iš avariją sukėlusiojo. Taip nutinka tuomet, kai eismo įvykio kaltininkas būna neblaivus, taipogi pasišalina iš įvykio vietos. Nuostolius privaloma atlyginti ir tokiu atveju, jei automobilį vairavo pagal vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sąlygas to daryti negalintis vairuotojas. Pavyzdžiui, turintis trumpesnį vairavimo stažą, nei numatyta sutartyje. Be to, pasitaiko atvejų, kai pastaroji nėra perrašoma, o automobilio savininkas pasikeičia ir jis patenka į kitą rizikos kategoriją. Tuomet žalą taip pat privalo atlyginti eismo įvykio kaltininkas“, - apie priežastis kalba G. Matiukas.
Draudiko atstovas priduria, kad į minėtų aplinkybių sąrašą patenka ir situacijos, kai apsidraudžiama jau po eismo įvykio, o paties įvykio data suklastojama į vėlesnę.
„Atlyginti žalą kaltininkui gali tekti ir netgi laiku nesumokėjus draudimo įmokos. Tokių atvejų vidutinė išreikalauta suma pernai siekė virš 1,3 tūkst. eurų. Tačiau didžiausią žalą 2020-aisiais teko padengti eismo įvykius sukėlusiems neblaiviems vairuotojams. Vidutiniškai jie sumokėdavo po 3,2 tūkst. eurų“, - sako draudimo ekspertas.
Atsakomybė - būtina
Paklaustas, kaip minėtų situacijų išvengti, G. Matiukas pirmiausia akcentuoja vairuotojų atsakomybės jausmą. Jis, anot draudiko atstovo, būtinas ne tik norint apsisaugoti nuo eismo įvykių žalos atlyginimo, bet ir pačių nelaimių kelyje sukėlimo.
„Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, vien 2020-ųjų sausio-lapkričio mėnesiais eismo įvykių skaičius dėl neblaivių vairuotojų kaltės išaugo net 33 proc., lyginant su to paties laikotarpio 2019 m. statistika. Tokios aplinkybės šalies keliuose kasmet lemia šimtus avarijų, dešimčių žmonių žūtis. Todėl neblaivių vairuotojų dalyvavimas eisme yra opi ir aktuali problema. Išgėrus prie vairo negalima sėsti ne tik dėl galimos žalos, kurią privalės atlyginti eismo įvykio kaltininkas. Neblaivūs vairuotojai grasina savo ir kitų eismo dalyvių saugumui bei gyvybei“, - pabrėžia G. Matiukas.
Visgi, anot draudiko atstovo, žalos atlyginimą nukentėjusiesiems per eismo įvykį gali lemti ir švelnesnės aplinkybės. Todėl G. Matiukas dalinasi aktualiais prevenciniais patarimais.
„Atkreiptinas dėmesys, jog vairuotojų civilinės atsakomybės draudimo sutartis turi būti sudaryta tinkamai. Joje privalu nurodyti teisingą automobilio naudojimą, vairavimo stažą, pasirūpinti sutarties perrašymu parduodant transporto priemonę. Kartu svarbu nepamiršti ir laiku vykdyti įsipareigojimų. Praktika rodo - ir laiku mokamos draudimo įmokos leidžia išvengti didesnių nuostolių“, - sako G. Matiukas.
Veiksmai patekusiems į avariją
Jei patekote į automobilio avariją Lietuvoje ir kyla ginčas dėl kaltojo asmens, labai svarbu išlikti ramiam ir imtis tinkamų veiksmų. Neteisingas situacijos įvertinimas arba skubotas susitarimų sudarymas gali turėti įtakos jūsų teisinei ir finansinei padėčiai.
- Įjunkite avarinius žibintus ir, jei įmanoma, pervežkite transporto priemones į saugią vietą.
- Nufotografuokite transporto priemonių padėtį, pažeidimus, kelio ženklus ir kelio sąlygas. Taip pat užfiksuokite platesnį įvykio vietos vaizdą.
- Jei nesusitariama dėl kaltės, nedelsdami susisiekite su policija.
- Jei abu vairuotojai nesutaria dėl to, kas įvyko, kartu nepildykite ir nepasirašykite avarijos deklaracijos. Priverstinis arba neteisingas parašas vėliau gali būti panaudotas prieš jus.
- Aiškiai paaiškinkite savo įvykių versiją pareigūnams.
- Net jei manote, kad nesate kaltas, kuo greičiau praneškite savo draudikui.
- Policijos sprendimą galite apskųsti per 14 dienų. Jei kaltė neaiški, draudikai gali pareikalauti daugiau įrodymų, pasitelkti ekspertus arba derėtis su kitomis draudimo bendrovėmis. Procesas gali užtrukti 30-60 dienų ar ilgiau.
Kada būtina kviesti policiją?
Ne visada reikia kviesti policiją įvykus eismo įvykiui. Todėl kai kuriais atvejais nebereikia mokėti baudų už autoįvykį, tačiau kyla daugiau konfliktų tarp eismo įvykio dalyvių.
Eismo įvykio dalyviai privalo kviesti policiją, jeigu:
- žuvo ar buvo sužeistas žmogus;
- įvykio metu susiduria daugiau nei dvi transporto priemonės;
- šalys nesutaria dėl aplinkybių;
- jei asmens, kurio turtui padaryta žala, nėra įvykio vietoje (pvz. nuverstas stulpas ar tvora).
Kitais atvejais yra pildoma eismo įvykio deklaracija. Jei vairuotojai neturi deklaracijos blanko, eismo įvykio aplinkybes gali aprašyti ir nubraižyti įvykio schemą ant balto popieriaus lapo.
Užpildytą eismo įvykio deklaraciją būtina pateikti ne policijai, o atsakingam draudikui. Draudikas privalės nustatyti kaltininką, apskaičiuoti ir išmokėti draudimo išmoką.
Tais atvejais, kai policija į eismo įvykius nevyksta, policijos pažymas draudikui atstoja šios deklaracijos. Deklaracijos blanką patartina vežiotis automobilyje. Jį galite atsispausdinti patys, o taip pat galite gauti degalinėse ir draudimo įmonėse.
Čia galite atsisiųsti deklaraciją, užpildymo instrukciją bei pavyzdį su užpildyta deklaracija: Eismo įvykio deklaracija
Užpildytos eismo įvykio deklaracijos pavyzdys: Pavyzdys
Elektroninis eismo įvykio deklaracijos pildymas
Modernėjant pasauliui ir elektroninėms priemonėms išstumiant popierinius dokumentus yra sukurta nemokama programėlė pildyti elektroninę eismo įvykio deklaraciją tiesiog telefone. Ji lengvai pasiekiama adresu www.draudimoivykiai.lt
Pildant elektroninę eismo įvykio deklaracijos formą kyla mažiau nesusipratimų. Vairuotojams yra lengviau užpildyti bendrąją informaciją bei apibrėžti įvykio aplinkybes.
Programėlėje vairuotojams reikia įvesti mažiau informacijos nei popierinėje eismo įvykių deklaracijoje. Sistemoje yra prašoma nurodyti eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių valstybinius numerius ir jų vairuotojų duomenis, patikslinti įvykio laiką ir vietą, nubraižyti eismo nelaimės schemą ir įkelti aplinkybes fiksuojančias nuotraukas.
Vairuotojams užpildžius elektroninę eismo įvykių deklaraciją, visa informacija nedelsiant yra pateikiama avarijos kaltininko draudimo bendrovei.
