Keliaujant po užsienio šalis svarbu žinoti ne tik vietinius įstatymus, bet ir ką daryti, jei netyčia pažeidžiate Kelių eismo taisykles (KET). Dažnai vairuotojai, patraukdami baudžiamojon atsakomybėn kitoje šalyje, nesusiduria su rimtomis pasekmėmis, jei bauda sumokama laiku. Tačiau ką daryti, jei bauda lieka nesumokėta?
Vienas iš tokių atvejų nutiko su Ryčiu, kuris, keliaudamas Italijos greitkeliu, gavo keliasdešimt eurų baudą ir sumokėjo ją vietoje. Grįžęs į gimtinę, jis rado laišką, kad jam paskirta dar beveik 300 eurų bauda už tą patį prasižengimą. Pranešime buvo nurodyta, kad atsiskaityti su Italijos teisėsauga vaikinas privalo per 3 dienas, kitaip bauda augs iki 400 eurų, o uždelsus 60 dienų - iki 600 eurų. Vaikinas buvo įsitikinęs, kad jau atsiskaitė už padarytą prasižengimą ir nenorėjo sutikti su nauja bauda, svarstydamas, ar neįsivėlė kokia klaida. Nors siuntė laišką su savo dvejones, atsakymo negavo ir bijojo delsti sumokėti, nes bauda galėjo padvigubėti. Jis taip pat nesuprato, kodėl visi dokumentai buvo italų kalba, o paaiškinimas, kaip sumokėti baudą, buvo tik anglų kalba.
Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovai negali patarti, ar skubėti mokėti, ar bandyti įrodyti savo tiesą. Pasak Rytis Vosyliaus, Administracinės veiklos ir eismo priežiūros skyriaus vyriausiojo specialisto, pagal Europos Sąjungoje (ES) galiojančią direktyvą, aiškinantis situacijas dėl KET pažeidimo užsienyje, bendravimas vyksta tik tarp institucijos, skiriančios baudą, ir asmens, padariusio prasižengimą. Lietuvos policija tokiose situacijose tarpininko vaidmens neatlieka.
Bendradarbiavimas tarp institucijų
Asmuo, gavęs laišką iš kitos valstybės apie padarytą KET pažeidimą ar paskirtą baudą, turėtų bendrauti ir visus klausimus spręsti su pažeidimą tiriančia užsienio valstybės institucija. Kontaktai paprastai turi būti nurodyti pačiame pranešime. Pagalbą dėl tam tikrų neaiškumų gali suteikti ir atitinkamoje valstybėje esančios Lietuvos konsulinės įstaigos.
Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Informacijos ir viešųjų ryšių departamento Visuomenės informavimo skyriaus atstovai taip pat sako, kad dėl KET pažeidimų, padarytų kitoje Europos Sąjungos valstybėje, Lietuvos piliečiai turi kreiptis į tos šalies policiją. Konsuliniai pareigūnai nėra įgalioti teikti pagalbos tokiais atvejais. Ką daryti, jei užsienio pareigūnai į laiškus neatsako arba pats nemoki užsienio kalbos ir neturi galimybės aiškintis situacijos telefonu, negali patarti nė vienas specialistas.
Priverstinio išieškojimo klausimas
Bendradarbiavimas tarp skirtingų šalių institucijų vyksta tik nustatant prasižengusį asmenį, kai jis, tarkim, buvo užfiksuotas radaru viršijantis leistiną greitį. Dar 2011 m. spalio mėn. buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, kuria sudarytos palankesnės sąlygos keistis informacija tarpvalstybiniu lygmeniu apie kelių eismo saugumo taisyklių pažeidimus. Vadovaujantis šia direktyva, valstybių narių institucijos, tiriančios KET pažeidimų bylas, turi galimybę gauti kitoje valstybėje narėje, nei buvo padarytas eismo saugumo taisyklių pažeidimas, registruotos transporto priemonės savininko ar valdytojo duomenis ir informuoti jį apie padarytą pažeidimą bei numatomą paskirti ar paskirtą baudą. Tačiau valstybės susitarė, kaip nubausti pažeidėjus, bet nesukūrė sistemos, kaip žmonėms apsiginti. Taigi besijaučiantys neteisingai apkaltinti kitų šalių pareigūnų, paliekami likimo valiai - jiems padėti niekas neskuba nei savoje, nei svečioje šalyje.
Lietuvos pareigūnai pripažįsta, kad ES vienoda baudų už pažeidimus išieškojimo tvarka - dar tik ateities planuose. Nors vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos direktyva šalys narės gana lengvai keičiasi informacija apie prasižengusį asmenį, ši direktyva nesprendžia priverstinio paskirtų baudų išieškojimo klausimo. Užsienyje gyvenančiam asmeniui nesumokėjus paskirtos baudos, policijos įstaigos, spręsdamos priverstinio išieškojimo klausimą, tarpusavyje nebendradarbiauja (išskyrus atvejus, kai yra pasirašytos dvišalės ar daugiašalės tarpvalstybinės sutartys). Todėl mažai tikėtina, kad į jūsų namus vieną dieną pasibels antstoliai ir pareikalaus susimokėti kitos šalies pareigūnų paskirtą baudą.
Lietuvos antstolių rūmų ekspertė-teisės konsultantė Jūratė Bakšytė-Lozorkevičienė sako, kad norint iš skolininko per antstolius išieškoti jam paskirtą baudą, žmogus turi gyventi toje šalyje, kur jam buvo paskirta bauda. Pavyzdžiui, norint Lietuvoje iš užsieniečio per antstolius išieškoti jam paskirtą baudą, vienas iš kriterijų yra tas, kad toks žmogus privalo arba čia gyventi, arba turėti turto, arba čia dirbti. Jeigu užsienietis tik pravažiavo pro Lietuvą ir jam buvo paskirta bauda, jis nieko bendro su ta šalimi nebeturi, išskyrus tą baudą. Kitaip tariant, Lietuvoje iš tokio žmogaus priverstinis išieškojimas negali būti vykdomas. Panašiai yra ir su kitomis ES šalimis. Todėl priverstinis išieškojimas galėtų vykti tik toje šalyje, kurioje asmuo gyvena, kada procesus pradėtų tos šalies antstoliai, gavę kitos šalies pareigūnų vykdomąjį raštą. Tačiau tam reikalingas tarptautinis bendradarbiavimas tarp abiejų šalių, kurio, kol kas šioje srityje dar nėra.
Bandyti įrodyti savo tiesą - kiekvieno piliečio teisė
Atsakydamas į klausimą, ar verta žmogui bandyti įrodyti savo tiesą, jei tuo metu, kai jis tai daro, auga jam paskirtos baudos dydis, Lietuvos kelių policijos tarnybos atstovas primena kiekvieno Europos Sąjungos piliečio teisę. Tiek atitinkamos valstybės gyventojui, tiek užsieniečiui yra suteikiamos vienodos teisės ginčyti kompetentingos institucijos priimtą sprendimą skirti baudą. Sprendimo apskundimo, skundo nagrinėjimo procedūra vyksta pagal valstybės, paskyrusios baudą, teisę, todėl asmuo turi bendrauti su šios valstybės institucijomis.
Užsieniečiams - prevencinės priemonės
Kiekviena valstybė pasirenka savarankiškus metodus, kaip spręsti problemas, susijusias su užsieniečių KET pažeidimais. Lietuvoje policijos pareigūnai pasienyje dažnai rengia prevencines priemones, kurių metu tikrinama, ar užsienyje registruota transporto priemonė nėra užfiksuota automatinėmis greičio matavimo priemonėmis. Panašiai elgiasi ir kitų šalių pareigūnai. Tokiems vairuotojams surašomi administracinių teisės pažeidimų protokolai, o padarius pažeidimą, už kurį gali būti atimta teisė vairuoti, iki bylos nagrinėjimo sulaikomas vairuotojo pažymėjimas. Be to, trečiųjų šalių piliečiams, nesumokėjusiems paskirtos baudos, yra ribojamas vizos išdavimas.
Lietuvos kelių policijos tarnyboje gaunami duomenys apie registruotų transporto priemonių savininkus ir valdytojus iš Lenkijos, Švedijos, Vengrijos, Nyderlandų, Bulgarijos, Austrijos, Vokietijos, Belgijos. Didžiąją dalį pažeidimų, kurie užfiksuojami greičio matavimo prietaisais, sudaro Lenkijos vairuotojai. Transporto priemonių savininkams siunčiami pranešimai pažeidėjo gimtąja kalba su pasiūlymu susimokėti atitinkamą baudą. Apie 60 proc. užsienio vairuotojų, kuriems siunčiami pranešimai, paskirtas baudas sumoka.
Klaipėdos apylinkės teisme dažniausiai gaunami prašymai iš Latvijos, Vokietijos ir Nyderlandų. Šios šalys kreipiasi ne tik dėl baudų išieškojimo, bet ir dėl dokumentų įteikimo. Tokiu atveju, duomenys apie nesumokėtas baudas gali atsidurti bendruose registruose ir ateityje būti naudojami kaip charakterizuojantys duomenys, kurie turi įtakos vertinant asmenį.
Baudų dydžiai skirtingose šalyse
Skirtingose šalyse taikomos skirtingos baudos už KET pažeidimus. Pavyzdžiui, Šveicarijoje nuo sausio 1-osios vairuotojai įpareigoti visą parą važinėti su įjungtais žibintais. Nesilaikantiems šio reikalavimo - 40 šveicariškų frankų bauda. Italijoje įsigaliojo įstatymo pataisos, įteisinančios didesnes baudas už greičio viršijimą. Bauda viršijus greitį daugiau nei 50 km/val. sudarys 530 eurų. Be to, viršijus greitį nuo 22 iki 7 valandos, bauda gali būti didesnė dar trečdaliu. Važiavimas degant raudonam šviesoforo signalui vairuotojui atsieis ne mažiau 170 eurų. Už ypač sunkius KET pažeidimus Italijoje vairuotojams gresia ne tik vairuotojo pažymėjimo netekimas, bet ir kalėjimas. Norvegijoje taip pat padidintos baudos už viršytą greitį. Bauda viršijus greitį daugiau nei 20 km/val. - nuo 480 eurų. Austrijoje jau 2013-aisiais buvo priimta keletas įstatymų pataisų dėl baudų padidinimo už smulkius KET pažeidimus.
Daugelyje šalių taikomos nuolaidos tiems, kurie baudą sumoka išsyk. Galima sutaupyti 50 proc. sumos, jei bauda sumokama per dešimties dienų laikotarpį.
Vault: Ar turėtumėte mokėti už užsienio bilietus?
Bylos perdavimas kitai Europos Sąjungos šaliai narei yra įmanomas, jei asmuo gyvena kitoje ES šalyje arba turi pajamų ar nuosavybės toje šalyje. Tokiu atveju, biuras CJIB gali kreiptis į tą šalį narę su prašymu perimti baudos išieškojimą. Jeigu biuras CJIB negalės perduoti bylos šalies, kurioje gyvenate, kompetetingiems valdžios organams, Jūsų duomenys bus įtraukti į ieškomų asmenų registrą. Tai reiškia, kad Jūs galite būti sulaikytas ir teks nedelsiant sumokėti neapmokėtos baudos sumą.