Klausimas apie tai, kas geriau vairuoja, ko gero, yra nesibaigiantis diskusijų šaltinis. Vyrai neretai sako esą moterys už vairo - bėda už kampo, o moterys tikina, kad vyrai dažnai kelyje pamiršta atsargumą ir sukelia avarijas vien norėdami pavaizduoti, kokie puikūs vairuotojai jie yra. Greičiausiai būtų sunku rasti vyrą, kuris sutiktų, jog moterys vairuoja geriau, tačiau Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai atskleidė, kad geresnės vairuotojos - moterys.
Privilege Insurance atliktas tyrimas parodė, kad beveik visuose tyrimo aspektuose moterys lenkia vyrus. Tyrimo metu išaiškėjo, kad saugiai ties šviesoforais sustoja 85 proc. moterų ir tik 44 proc. vyrų, tinkamu dažnumu į veidrodėlius žiūri 79 proc. moterų ir tik 46% proc. vyrų. Moterys taip pat dažniau laikosi greičio apribojimų, laikosi saugaus atstumo nuo kitų automobilių, rečiau vairuodamos naudojasi mobiliuoju telefonu, taip pat labai retai pavojingai manevruodamos įsilieja į eismą arba sukelia sumaištį kelyje. Tyrimas nustatė, jog vyrai geriau nei moterys kontroliuoja automobilio vairą, taip pat daugiau dėmesio skiria vadinamajai aklajai zonai.
Tuo tarpu Lietuvos draudimo kompanijų pateikiami duomenys nušviečia kiek kitokią situaciją. „Ar vyrai, ar moterys dažniau patenka į eismo įvykius priklauso, kaip skaičiuosi. Kaip žinia, vairuoja daugiau vyrų, tai ir į avarijas jie santykinai patenka dažniau nei moterys. Jei skaičiuosi iš 100 avarijų, tai, matyt, bus daugiau vyrų: rajonuose santykis gali siekti net iki 70 proc. vyrų ir 30 proc. moterų, didmiesčiuose maždaug apylygiai, ar tik nežymiai vyrų daugiau. Labai tikslių duomenų pateikti negalime, nes ne visuomet draudėjas sutampa su vairuotoju - gali būti automobilis apdraustas vyro, o vairuoja žmona ir atvirkščiai“, - komentuoja I. „Mūsų duomenimis, moterys dažniau sukelia avarijas nei vyrai: vidutiniškai 100 moterų per metus avariją sukelia 5,5, o iš to paties skaičiaus vyrų - 4. Tačiau vyrų avarijose padaroma žala išlieka didesnė - praeitų metų duomenimis, vidutiniškai yra 15 proc. didesnė nei moterų ir siekia 750 Eur“, - situaciją nušviečia A. „Kadangi vairuotojų vyrų yra daugiau, jų ir avarijos sukeliamos statistiškai yra skaudesnės ir rimtesnės.
Amžiaus įtaka avaringumui
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, daugiausiai eismo įvykių šiais metais buvo užfiksuota vairuotojų amžiaus grupėje nuo 36 ir 45 metų amžiaus. Šio amžiaus vairuotojai buvo susiję su 28 proc. visų bendrovėje registruotų gyventojų transporto žalų. Praėjusių metų duomenys rodo panašią situaciją - šios amžiaus grupės vairuotojai „atsakingi“ už 27 proc. visų privataus transporto žalų. Kaip pastebi Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento direktorius, aukštas šios amžiaus grupės „avaringumas“ gali būti susijęs su tuo, jog šie vairuotojai yra vieni iš aktyviausiai ir daugiausiai vairuojančių šalies gatvėse ir keliuose. „Į 36-45 metų amžiaus grupę patenka nemažai aktyvų gyvenimo būdą gyvenančių vairuotojų, taip pat jaunų tėvų, kuriems daug parankiau naudotis automobiliu, nei, tarkim, viešuoju transportu. Tad ir šios amžiaus grupės atstovų keliuose yra tikrai daug, todėl atitinkamai eismo įvykių šioje amžiaus kategorijoje užfiksuojama irgi daugiau. Tikėtina, kad jaunesnių amžiaus grupių gyventojai daug dažniau naudojasi viešuoju transportu ir pavežėjų paslaugomis“, − sako A. Juodeikis.
Kaip rodo „Lietuvos draudimo“ turimi duomenys, saugiausiai vairuoja asmenys tarp 18-25 bei 66-86 metų amžiaus. Šiais metais šiose amžiaus grupėse fiksuota, atitinkamai, 5 proc. ir 10 proc. visų transporto žalų. „Kaip taisyklė, pati jauniausioji vairuotojų amžiaus grupė būna neseniai įgijusi teisę vairuoti. Pradedantiesiems vairuotojams galioja didesni greičio ribojimai, tai iš dalies gali būti susiję su mažesnių žalų skaičiumi. Neseniai pradėję vairuoti žmonės dėl patirties ir įgūdžių stokos dažnai būna daug atidesni ir atsargesni kelyje“, - svarsto ekspertas.
Pasak A. Juodeikio, vairuotojų amžiaus grupė, pasižyminti didžiausiomis žalomis, yra vyresni nei 86 metų asmenys. „Natūralu, kad su amžiumi prastėja ir vairavimo įgūdžiai, koncentracija kelyje. Ir nors šioje amžiaus grupėje avarijų skaičius bendrai nėra didelis, tačiau žalos fiksuojamos didesnės nei kitose amžiaus grupėse. Visgi tokiame amžiuje vairuojančių asmenų nėra daug, dažnas tokio amžiaus vairuotojas įvertina savo galimybes saugiai važiuoti kelyje ir atitinkamai reaguoti į netikėtas situacijas kelyje“, - įžvalgomis dalinasi specialistas.
„Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, per 2013-2015 m. (šių metų sausio-rugsėjo mėn.) daugiausia eismo įvykių, kuriuose buvo sužeisti ar žuvo žmonės, sukėlė Volkswagen markės transporto priemonių vairuotojai. Antroje vietoje, pagal sukeltus eismo įvykius, minėtu laikotarpiu atsiduria Audi markės transport, trečioje - Opel. Toliau situacija 2013-2015 m. minėtu aspektu keičiasi: 2013-2014 m. ketvirtoje vietoje pagal sukeltus eismo įvykius, kuriuos buvo sužeisti ar žuvo žmonės, yra Renault markės transporto priemonės, tačiau per šių metų sausio-rugsėjo mėnesius daugiau už Renault avarijų sukėlė BMW markės transporto priemonės. Tarp daugiausia eismo įvykių sukeliančių transporto priemonių 2013-2015 m. markių minimos taip pat ir Peugeot bei Volvo.
Automobilių markių įtaka avaringumui
Vis dėlto, jeigu skirtingų markių transporto priemonių sukeliamų eismo įvykių, kuriuose buvo sužaloti ar žuvo žmonės, statistiką vertintume, atsižvelgdami į registruotų Lietuvoje transporto priemonių skaičių, situacija nušvistų visai kitomis spalvomis. Skaičiuodami, kiek sukeltų eismo įvykių tenka 1000 atitinkamos markės transporto priemonių, pamatytume, kad 2013 m. pirmoje vietoje pagal avaringumą atsiduria Volvo (3,1 avarijos tūkstančiui transporto priemonių), antroje vietoje - BMW (3 avarijos tūkstančiui transporto priemonių), trečioje - Peugeot (2,86 avarijos tūkstančiui transporto priemonių). Po šių markių transporto priemonių pagal avaringumą ketvirtoje vietoje rikiuojasi Renault, penktoje - Audi. Po minėtų markių tarp avaringiausių patenka Volkswagen ir Opel.
2014 m. duomenys rodo, kad situacija pasikeitė. Į pirmą vietą pagal avaringumą pernai pateko BMW (3,44 avarijos tūkstančiui transporto priemonių), antroje vietoje - Peugeot (2,86 avarijos tūkstančiui transporto priemonių), trečioje vietoje - Renault (2,5 avarijos tūkstančiui transporto priemonių), ketvirtoje vietoje - Audi (2,43 avarijos tūkstančiui transporto priemonių). Volvo markės automobiliai pernai, lyginant su 2013 m., pagal avaringumą nukrito į penktą vietą (2,3 avarijos tūkstančiui transporto priemonių).
Buvęs garsus lenktynininkas, automobilių ekspertas, dabartinis Seimo narys Stasys Brundza neslėpė, jog BMW markės automobilių didelis avaringumas nenustebino. Anot jo, tokias tendencijas galėjo lemti kelios priežastys. „Jeigu pozicionuojama, kad Audi yra daugiau šeimos automobilis, ramesnių žmonių, tai BMW, nesumenkinant jo vertės, kalbama, yra jaunesnių, veržlių, energingų žmonių, verslininkų automobiliai. Aš manau, kad BMW sportiškumo įvaizdis iš tikrųjų yra paplitęs. Jeigu kalbėtume apie naudotus automobilius, kainos kritimas BMW buvo ženklesnis negu, pavyzdžiui, Audi ar Mercedes. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tu po kelerių metų gali įsigyti tą patį galingą automobilį, visai neblogą pigiau negu, pavyzdžiui, Audi“, - komentavo S. Brundza. „Jaunimo tarpe, jeigu pasižiūrėsite, sportiško jaunimo tarpe tikrai BMW, ko gero, yra populiariausias. Deja, tas sportiškas jaunimas, neturėdamas pakankamai patyrimai, kvalifikacijos, ypač, važinėjant su galingais automobiliais, nesugeba su jais susitvarkyti, ką parodė nesenas įvykis, kada buvo akseleruojama, o danga buvo drėgna, sukibimas ne toks jau geras ir dar posūkio metu, galima pasakyti buvo „nurauti galiniai ratai“, automobilis slydo, pasisuko į stotelę ir žmogus nesugebėjo suvaldyti“, - tęsė parlamentaras.
S. Brundzos teigimu, sunkiau paaiškinti, kodėl 2013 m. Volvo markės transporto priemonės buvo avaringiausios (jeigu vertintume avarijų skaičių, tenkantį tūkstančiui transporto priemonių), nes minėti skandinavų gamybos automobiliai yra ne kartą ekspertų įvardyti kaip vienos saugiausių transporto priemonių. „Čia yra keista. Kada nėra didelio skaičiaus automobilių, o Volvo nėra daug Lietuvoje, tai kiekvienas eismo įvykis tam tikrą procentą gana ženkliai gali pridėti“, - svarstė pašnekovas.
Techninės būklės ir detalių kokybės įtaka
S. Brundza, vertindamas tai, kad vokiečių gamybos Audi ir Volkswagen transporto priemonės patenka tarp avaringiausių markių Lietuvoje, siūlė atkreipti dėmesį į minėtų markių automobilių amžių ir techninę būklę. „Jie yra pigūs, naudoti automobiliai, kurių vidurkis amžiaus yra daugiau negu 15 metų. [...] Jeigu kalbėtume apie Volkswagen, tai šiaip jis yra lyg brangesnis už kitus, nes jo kainos kritimas yra lėtesnis, bet jis yra perkamas ir pagal skaičių Lietuvoje yra pirmasis. [...] Volkswagen yra populiarūs ir populiarūs tarp žmonių su nedidelėmis pajamomis, tame tarpe ir jaunimas įsigyja“, - aiškino buvęs lenktynininkas.
Pašnekovas akcentavo, kad formaliai statistikoje didžiosios dalies avarijų priežastimi nurodomas neapdairumas, saugaus greičio nepasirinkimas ir kiti Kelių eismo taisyklių pažeidimai. Vis dėlto, S. Brundzos manymu, tokie duomenys gali būti nevisiškai tikslūs. „Pas mane yra masė informacijos, kad vokiečiai pastebi, kad yra nemažai įvairių defektų automobiliuose: pakaba netvarkinga, amortizatorius netvarkingas, padangos yra pigesnės ar netvarkingos. Visa tai labai keičia automobilio stabilumą, stabdymo kelį, tai užtenka vieno netvarkingo amortizatoriaus ir automobilis nuskrenda nuo kelio. Paradoksas tame, kad Vokietijoje, kur automobilių parkas tikrai naujesnis ir geriau prižiūrimas, ten apie 6 procentus ir daugiau avarijų įvyksta dėl automobilių techninės būklės, o pas mus? Pas mus dėl techninės būklės turbūt tik vienas procentas avarijų įvyksta oficialiai. Viskas „nurašoma“ ant nesilaikymo saugaus greičio, o saugus greitis yra greitis, atitinkantis kelio sąlygas. Bet, jeigu automobilis yra netvarkingas su netvarkinga pakaba arba sulipdytas iš trijų ar dviejų automobilių, kreivas, šleivas, tai jį ir ant kelio „nulaikyti“ ne taip paprasta“, - pasakojo S. Brundza.
Seimo narys pažymėjo, kad būtent Audi ir Volkseagen markių transporto priemonių Lietuvoje parkas pasižymi tuo, jog jų atsarginių detalių rinkoje siūloma ir nemažai nekokybiškų dalių, o tai, pasak S. Brundzos, yra viena iš priežasčių, kurios gali prisidėti prie minėtų markių transporto priemonių avaringumo. „Jų parkas labai didelis, bet pažiūrėkime, kiek nuperkama originalių detalių pas atstovus, tai, ko gero, tai yra labai nedidelė dalis. [...] Čia jau valdžios institucijoms būtų akmuo nemažas į daržą, kai leidžiama vežti detales nekokybiškas - turiu net nuotraukų, kai vežamas trečdalis automobilio, o vėliau supjaustomas ir tos dalys parduodamos. [...] Yra išbujojusi rinka - galbūt ir didele dalimi legali - neoriginalių detalių, o neoriginalių detalių kokybė kelia abejonių“, - dėstė pašnekovas.
Nelaimingi atsitikimai: šešios priežastys – saugos mokymo vaizdo įrašas – kaip išvengti mirtinų incidentų darbo vietoje
Tarp dažniausiai į avarijas papuolančių automobilių, „Lietuvos draudimo“ duomenimis, patenka BMW, „Toyota“ bei „Volkswagen“ gamintojų automobiliai. Taip pat pastebima, jog BMW automobiliai Lietuvoje yra rekordininkai pagal kelis kartus patirtas žalas. Nors bendras avarijų skaičius gali būti ir mažesnis nei kitų markių, vidutiniškai pasitaiko atvejų, kai automobilis patenka į eismo įvykius net 4-5 kartus.
„Vairavimo mokytoja Edita Vasaitienė teigia, jog nepatyrę vairuotojai gali būti bet kokio amžiaus - ar 18-os, ar 34-erių, ar 62-ejų. Jie bet kuriuo atveju važiuos atsargiai, nežiūrint, kiek jiems metų. Tačiau su 18-19 metų jaunimu sunkiau dirbti, kad greitis yra blogis ir visai nesvarbu, kad tavo pagrindinis kelias. Mokant brandesnį žmogų, tai padaroma lengvai ir paprastai. Niekada mažas greitis nebus avarijos priežastis“, - aiškina E. Vasaitienė. Ji taip pat priduria, jog vyresni vairuotojai, nors ir rečiau patenka į avarijas, tačiau padaryta žala būna didesnė. „Jie [vyresni vairuotojai] nejaučia atstumo, nubraukia automobilį, o kartais nubraukdamas išvažiuoja iš įvykio vietos, nes nepajautė. Reakcija lėtesnė, suvaldo prasčiau, sudaužo daugiau. Hipotetiškai galima sugalvoti daug situacijų“, - tikina E. Vasaitienė.
Remiantis oficialiais 2024 m. duomenimis, greičio viršijimas ir netinkamas greičio pasirinkimas buvo pagrindinės mirčių nuo eismo įvykių priežastys Lietuvoje, dėl kurių žuvo iki 57 % mirtinų incidentų. Vairavimas apsvaigus sukėlė 6,8 % sužalojimų ir 4 mirtis 2024 m. Nors avarijų skaičius šiek tiek padidėjo, žuvusiųjų skaičius 2024 m. sumažėjo 23 %. 2025 m. I ketv.: +16,6 % avarijų, -11,1 % žuvusiųjų, palyginti su 2024 m. Demografiniai duomenys rodo, kad dažniausiai avarijose žūsta vyrai (75 %). Tipinės mirtinos avarijos dažnai įvyksta dėl kelių priežasčių.
Nepaisant nedidelio mirčių skaičiaus sumažėjimo, eismo įvykiai Lietuvoje tebėra didelis visuomenės rūpestis. ES siekia iki 2030 m. perpus sumažinti mirčių keliuose skaičių, o iki 2050 m. pasiekti beveik nulį. Šiuo metu Lietuva viršija ES vidurkį (55, palyginti su 46 mirtys milijonui gyventojų).
tags: #kas #daro #daugiausia #avariju