Nuo pat automobilių išradimo žmogaus gyvybės ir sveikatos saugumas keliuose tapo svarbia problema. Nors pirmieji automobiliai buvo lėti ir ne tokie galingi, tačiau su laiku transporto priemonės tobulėjo, didėjo jų greitis ir kiekis, o kartu augo ir autoavarijų rizika. Šiandien saugos diržai yra neatsiejama automobilio dalis, tačiau jų istorija ir evoliucija yra ilga ir įdomi.
Saugos diržų atsiradimo ištakos
Nors sunku patikėti, bet pirmuoju, panaudojusiu saugos diržus laikomas Odisėjas. Prieš keturis tūkstančius metų kelionės į Troją metu, kad audra jo nenupūstų į jūrą, buvo prisirišęs diržais. Saugos diržus praktikavo 1902 metais ir elektromobilio „Torpeda“ vairuotojas per automobilių lenktynes Niujorke. Po metų buvo užpatentuotas pirmasis automobilio saugos diržas, nors dar ilgai jis buvo naudojamas tik aviacijoje.
Novatoriškas sprendimas: Volvo ir Nilsas Bohlinas
Automobilių saugos diržų idėją įgyvendino švedų inžinierius Nilsas Bohlinas. 1959 m. juos ne tik užpatentavo „Volvo“ bendrovė, bet ir įdiegė dviejuose gaminamuose automobiliuose. Tai buvo didelis proveržis automobilių saugos srityje.
Pirmieji žingsniai link privalomumo
Nuo 1967 metų saugos diržų įrengimas Švedijoje tapo privalomas. Tai buvo pirmasis žingsnis link visuotinio saugos diržų naudojimo. Vėliau, nuo 1976-ųjų, automobilių gamintojai buvo įpareigoti savo vartotojams parduodamuose automobiliuose įrengti saugos diržus. Vokietijos įmonė „Opel“, nuolatos besirūpinanti automobilių saugumo didinimu, saugos diržus šios markės automobiliuose jau montavo trejetą metų anksčiau, nei pasirodė įpareigojimas tai daryti.
Saugos diržų nauda ir moksliniai pagrindai
Peteris Schüßleris, „Opel“ pasyviųjų apsaugos sistemų vadovas, įsitikinęs, kad saugos diržas vis dar yra svarbiausias gyvybių gelbėtojas automobilyje. Jam antrina ir statistika, kuri atskleidžia faktą, jog daugiau nei pusė avarijas patyrusių žmonių išliko gyvi tik todėl, kad autoįvykio metu buvo prisisegę saugos diržus. Saugos diržai veikia pagal fizikos ir mechanikos inžinerijos principus. Kai transporto priemonė juda, tuo pačiu greičiu juda ir joje esantys keleiviai. Jei transporto priemonė staiga sustotų, pavyzdžiui, susidūrimo atveju, joje esantys žmonės dėl inercijos vis tiek judėtų toliau, o tai gali sukelti sunkius sužalojimus ar net mirtį. Saugos diržai neutralizuoja šią inerciją. Jie tai daro paskirstydami staigaus lėtėjimo jėgą didesnėms ir stipresnėms žmogaus kūno dalims, pavyzdžiui, krūtinei, dubeniui ir pečiams. Toks jėgos pasiskirstymas padeda sumažinti bendrą smūgį bet kuriai kūno daliai.
Pagrindiniai saugos diržo privalumai:
- Sumažina mirties galimybę: Pagrindinis saugos diržo privalumas yra tas, kad jis net 50 % sumažina mirties tikimybę autoavarijos metu.
- Apsaugo nuo fizinės žalos: Saugos diržai ne tik sumažina mirtinų nelaimingų atsitikimų riziką, bet ir atlieka svarbų vaidmenį apsaugant nuo galvos, kūno ir galūnių sužalojimų susidūrimo metu.
- Sušvelnina smūgį: Saugos diržai sukurti taip, kad susidūrimo jėgą paskirstytų stipriausioms kūno dalims, pavyzdžiui, klubams ir pečiams.
- Suderinamumas su oro pagalvėmis: Oro pagalvės sukurtos taip, kad veiktų kartu su saugos diržais, o ne juos pakeistų.
Laurynas Jovaišas, Lietuvos transporto saugos administracijos vyriausiasis specialistas, teigia, kad susidūrimo metu, jei automobilis važiuoja 48 km/h greičiu, neprisegtas vaikas nubloškiamas maždaug keturiasdešimt penkis kartus didesne jėga. Viskas atrodytų taip: 27 kilogramus sveriantis ir už vairuotojo sėdintis vaikas važiuojant tokiu greičiu, į vairuotoją trenksis „smūgio svoriu“, kuris sieks 2000 iki 4000 kilogramų.
Dažniausiai pasitaikantys mitai apie saugos diržus
- „Saugos diržai yra nepatogūs ir varžantys“: Nors gali prireikti šiek tiek laiko priprasti prie saugos diržų, šiuolaikinės konstrukcijos pirmenybė teikiama ne tik saugumui, bet ir patogumui.
- „Man nereikia saugos diržo trumpoms kelionėms arba važiuojant lėtai“: Nelaimingų atsitikimų gali įvykti bet kada, net ir trumpų kelionių kaimynystėje ar važiuojant nedideliu greičiu.
- „Jei mano automobilyje yra oro pagalvės, saugos diržo man nereikia“: Oro pagalvės sukurtos taip, kad veiktų kartu su saugos diržais, o ne kaip jų pakaitalas.
- „Jei užsisegsiu saugos diržą, galiu įstrigti gaisre arba po vandeniu“: Incidentai, susiję su ugnimi ar vandeniu, sudaro tik nedidelę automobilių avarijų dalį. Be to, saugos diržas gali apsaugoti jus nuo sąmonės netekimo ir taip padidinti jūsų galimybes išsigelbėti.
Saugos diržų svarba vaikams
Vaikų sauga transporto priemonėse yra labai svarbi, o saugos diržai - esminis aspektas. Tačiau standartiniai saugos diržai yra skirti suaugusiesiems ir gali būti netinkamai apsaugoti vaikus dėl jų mažesnio dydžio ir kitokių proporcijų. Todėl reikia naudoti vaikams skirtas apsaugos priemones, pavyzdžiui, automobilines kėdutes. Kūdikius ir mažamečius vaikus reikėtų sodinti į galine kryptimi atsuktas automobilio sėdynes, nes jos geriausiai apsaugo jų galvą, kaklą ir stuburą avarijos metu. Kai vaikai išauga iš šių kėdučių, jie turėtų persėsti į į priekį atsuktą automobilio kėdutę su saugos diržais. Vaikams augant toliau, jie turėtų persėsti į kėdutę su stiprintuvu.
Teisiniai aspektai ir atsakomybė
Daugelyje šalių taikomos didelės baudos už saugos diržo nenaudojimą vairuojant. Lietuvoje Kelių eismo taisyklės (KET) nurodo, kad vairuotojai ir keleiviai, važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, privalo juos užsisegti. Už šių reikalavimų nesilaikymą numatyta bauda nuo 30 iki 50 eurų. Ši taisyklė taikoma tik tuo atveju, jei transporto priemonėje yra saugos diržai. Vaikams taikomos papildomos saugos priemonės: Lietuvos įstatymai reikalauja naudoti patvirtintas vaikų sėdynes arba tvirtinimo sistemas, pritaikytas vaiko ūgiui ir svoriui.
Autovikingai apie taisyklingą sėdėseną
Saugos diržų priežiūra ir patikra
Saugos diržai neturi aiškios ar apibrėžtos galiojimo datos, tačiau jie dėvisi ilgainiui. Kiekvienoje techninėje apžiūroje inspektorius patikrina patį diržo judėjimą, o jeigu yra kokių nors įtrūkimų ar įplyšimų, techninės apžiūros nepavyks. Saugos diržų būklę galima įvertinti ne tik vizualiai. Ant diržo esanti etiketė, kurioje užfiksuoti diržo pagaminimo metai, taip pat gali suteikti informacijos. Jei automobilis buvo patekęs į avariją, o saugos diržo užtaisai suveikę, jie turėjo būti keisti. Saugos diržų patikra taip pat yra atliekama techninės apžiūros metu. Technikas taip pat patikrina, ar diržai yra tinkamai sureguliuoti. Galų gale, rekomenduojama reguliariai keisti saugos diržus kas 6-8 metus, net jei jie atrodo tinkamai.
