C6
Menu

Reglamentavimas dėl atstumų tarp pastatų ir automobilių stovėjimo aikštelių

Reglamentavimas dėl atstumų tarp pastatų ir automobilių stovėjimo aikštelių yra svarbus aspektas statybos ir planavimo procese, užtikrinantis saugumą, komfortą ir aplinkosaugą. Šios taisyklės padeda sumažinti triukšmo ir oro taršos poveikį gyventojams, palengvina automobilių judėjimą ir užtikrina geresnį matomumą.

Pagal Lietuvos Statybos Techninį Reglamentą (STR), automobilių statymo atstumas nuo pastatų priklauso nuo kelių veiksnių:

  • Pastato paskirtis: Gyvenamųjų namų, ligoninių, mokyklų ir kitų viešųjų pastatų atstumai skiriasi.
  • Automobilių stovėjimo vietų skaičius: Jei aikštelėje yra mažiau nei 10 vietų, atstumas nuo pastato gali būti mažesnis nei aikštelėje su daugiau nei 300 vietų.
  • Pastato tipas: Požeminiai garažai ir atviros aikštelės turi skirtingus reikalavimus.

Pakeitimai STR 2.06.04:2014

2021 m. vasario pabaigoje įsigaliojo nauja STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ redakcija, atnešusi svarbių pasikeitimų, lyginant su prieš tai galiojusia redakcija. Vienas iš esminių pokyčių - gerokai sumažinti privalomi atstumai nuo garažų ir atvirų automobilių aikštelių iki pastatų langų ar vėdinimo sistemos oro paėmimo angų.

Pavyzdžiui, nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti 7 metrų atstumą. Anksčiau galiojusiame STR buvo leidžiama netaikyti privalomo atstumo tarp langų ir elektromobilių stovėjimo vietų, tačiau nebuvo reikalavimo prie jų įrengti krovimo stoteles ir specialų ženklinimą. Naujoji redakcija numato ir elektromobilių stovėjimo vietų reglamentavimą.

Schema, iliustruojanti atstumus tarp pastatų ir automobilių stovėjimo aikštelių

Atstumai Nuo Daugiabučio Gyvenamojo Namo

Nuo daugiabučio gyvenamojo namo varstomų langų iki automobilių stovėjimo vietų aikštelės būtina išlaikyti tam tikrus atstumus, priklausomai nuo vietų skaičiaus:

  • Iki 20 automobilių stovėjimo vietų aikštelės - 7 metrų atstumas.
  • Jei aikštelėje telpa daugiau nei 300 automobilių, privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų - 50 metrų.

Šie atstumai privalomi išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame, ar gretimame sklype. Reikalavimai nėra taikomi, kai aikštelė yra skirta namo gyventojų reikmėms.

Minimalūs Atstumai Prie Gyvenamojo Namo Projektuojamoms Automobilių Aikštelėms

Prie gyvenamojo namo projektuojamoms automobilių aikštelėms nėra taikomos gamybinių ir komunalinių objektų sanitarinės apsaugos ir taršos poveikio zonos. Tačiau nustatyti atstumai priklauso nuo automobilių vietų skaičiaus:

  • Kai aikštelėje skirta ne daugiau kaip 10 vietų - 10 metrų atstumas.
  • Jei automobilių skaičius nuo 11 iki 50 - atstumas didėja iki 15 metrų.
  • Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių - 25 metrų atstumas iki namo.
  • Jei numatyta nuo 101 iki 300 automobilių vietų - atstumas padidėja iki 35 metrų.
  • Jeigu aikštelėje telpa daugiau nei 300 automobilių - privalomas atstumas nuo gyvenamojo namo langų yra 50 metrų.

Automobilių Stovėjimo Vietų Reikalavimai Statant Gyvenamosios Paskirties Pastatus

Statant gyvenamosios paskirties pastatus privalu laikytis minimalių automobilių stovėjimo vietų reikalavimų:

  • Vieno buto pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 70 kv. m, skiriama 1 vieta.
  • Pastatui, kurio naudingasis plotas didesnis kaip 70 kv. m, bet neviršija 140 kv. m - 2 vietos.
  • Didesniam kaip 140 kv. m naudingojo ploto pastatui - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
  • Dviejų butų pastatui, kurio naudingasis plotas neviršija 140 kv. m, automobiliams statyti skiriamos 2 vietos.
  • Jei naudingasis plotas didesnis kaip 140 kv. m - 2 vietos ir papildomai po 1 vietą kiekvienam iki 35 kv. m didesniam kaip 140 kv. m esančiam naudingajam plotui.
  • Statant trijų ir daugiau butų pastatą (daugiabutį) privaloma įrengti po 1 automobilio vietą vienam butui.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į pakeitimus, susijusius su automobilių aikštelėmis iki 5 automobilių - anksčiau joms buvo taikomi atstumų reglamentavimo reikalavimai, dabar jų neliko. Gyvenamajam vienbučiam namui iki 140 kv. m ploto reikia numatyti vieną vietą automobiliui.

Priešgaisriniai Atstumai

Be atstumų, susijusių su automobilių stovėjimo aikštelėmis, galioja ir priešgaisriniai reikalavimai. Minimalus atstumas nuo naujai statomo pastato iki sklypo ribos turi būti ne mažesnis kaip 3 metrai. Taip pat nustatyti privalomi atstumai tarp pastatų, kurie svyruoja nuo 6 iki 15 metrų, priklausomai nuo pastatų ugniaatsparumo laipsnio.

Statinių priskyrimą ugniaatsparumo laipsniui nustato Gaisrinės saugos pagrindinių reikalavimų patvirtinimo įsakymas. Medinių konstrukcijų statiniai priskiriami III ugniaatsparumo laipsniui. Jei kaimyno namas mūrinis (II ugniaatsparumo laipsnis), atstumas tarp pastatų turi būti ne mažesnis kaip 10 metrų. Jei kaimyno namas medinių konstrukcijų (III ugniaatsparumo laipsnis), atstumas tarp pastatų turi būti ne mažesnis kaip 15 metrų.

Neišlaikant reikalaujamų atstumų, būtina gauti rašytinį kaimyno sutikimą. Toks sutikimas galioja ir savininkui pasikeitus.

Pastatų ugniaatsparumo laipsnis Atstumas tarp pastatų (metrais)
Abu pastatai III ugniaatsparumo laipsnio 15 m
Vienas II, kitas III laipsnio 10 m
Abu II laipsnio 8 m
Abu I laipsnio 6 m

Vilniaus Miesto Savivaldybės Reglamentavimas

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos patvirtintas aprašas papildo bendruosius STR reikalavimus. Jame nustatyta minimalus ir maksimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius, taip pat kompensavimo tvarka už neįrengtas vietas. Miesto teritorija suskirstyta į zonas, kuriose taikomi skirtingi automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientai.

Pavyzdžiui, Vilniaus senamiestyje (1 zona) mažiausias stovėjimo vietos koeficientas yra 0,25, didžiausias - 0,5. Tai reiškia, kad projektuojant daugiabutį namą, vienam butui galima įrengti nuo 0,25 iki 0,5 stovėjimo vietos. Požeminėms stovėjimo vietoms gyvenamosios paskirties patalpoms taikomas didžiausias koeficientas - 1.

Žemėlapis, vaizduojantis Vilniaus miesto suskirstymą į zonas pagal automobilių vietų skaičiaus koeficientus

Galima sumažinti automobilių stovėjimo vietų skaičių, sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą vietą. Tai ypač aktualu senamiesčiuose, kur istoriniuose pastatuose sunku sutalpinti automobilius.

Būtino Automobilių Stovėjimo Vietų Skaičiaus Užtikrinimas

Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas yra vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste. Nepakankamas stovėjimo vietų skaičius gali sukelti chaosą visame kvartale, kaip pastebima daugiabučių gyventojų kasdienybėje.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pabrėžęs, kad projektuojant daugiabutį gyvenamąjį namą privaloma suprojektuoti ir statant įrengti kiekvienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą. Daugiabutis gyvenamasis namas gali būti pripažintas tinkamu naudoti tik atlikus visus būtinus statybos darbus, įskaitant stovėjimo vietų įrengimą.

Sutariama, kad bendras siekis turėtų būti automobilių skaičiaus mažinimas, ypač miestų centruose. Vienas iš būdų - maksimalaus automobilių skaičiaus reglamentavimas, o ne minimalaus, kaip yra dabar. Vienam butui turėtų būti skirta ne daugiau nei viena vieta, o senamiesčiuose - galbūt net ne daugiau nei pusė vietos.

Informatyvi iliustracija, rodanti skirtingų tipų automobilių stovėjimo aikštelių schema

Galimybė susitarti su kaimyninio sklypo savininku dėl atstumų taip pat yra svarbi, ypač tankiai apstatytose miesto teritorijose. Tai leidžia lanksčiau pritaikyti statybos reikalavimus individualiems poreikiams ir situacijoms.

tags: #kas #reglamentuoja #atstumus #nuo #pastatu #iki