Daugeliui vairuotojų teko atsidurti situacijoje, kai kažkas netikėtai persirikiuoja, nors jau pats planavai pradėti šį manevrą. Tuomet kyla neigiamos emocijos, susierzinimas ir visas dėmesys sutelkiamas ne į vairavimo procesą, o į piktinimąsi ir norą atsilyginti tuo pačiu. „Naujausi tyrimai rodo, kad beveik pusė vairuotojų, susidūrusių su neatsakingu kitų vairuotojų elgesiu, patys atvirai atsako reikšdami pasipiktinimą, naudodami garso signalą, rėkdami ar kitaip keršydami. Tačiau pyktis kelyje yra ypač svarbus veiksnys kalbant apie saugą kelyje. Tai ypač didelė grėsmė saugumui, kaip ir alkoholis“, - impulsyvių vairuotojų dėmesį atkreipia Lietuvos transporto saugos administracijos Tarptautinio bendradarbiavimo skyriaus specialistas Eimantas Alminas.
Vytauto Didžiojo universiteto Psichologijos katedros docentė dr. Kristina Žardeckaitė-Matulaitienė sako, kad dažniausiai kelyje nedraugiškai elgiasi tokie vairuotojai, kurie pasižymi nepalankiomis kitiems žmonėms savybėmis: impulsyvumu, egocentriškumu, agresyvumu. „Jeigu žmogus galvoja tik apie savo reikalus (svarbu - kuo greičiau suvežioti vaikus, nulėkti į parduotuvę ir pan.) ir, jo nuomone, tie reikalai skubiausi ir svarbiausi, jį gali erzinti ir kito vairuotojo lėtas ar netinkamas elgesys. Priešiškos reakcijos kelyje taip pat galima tikėtis iš žmogaus, kuris labai greitai netenka pusiausvyros, nemoka laukti, neturi kantrybės ir nekontroliuoja savęs konstruktyviai - ne pagal jį vykstantys dalykai gali išprovokuoti agresyvią reakciją kelyje“, - apie nedraugišką vairuotojų elgesį kelyje sako docentė dr. K. Žardeckaitė-Matulaitienė.
Mokslininkė pažymi, kad mūsų šalyje mandagaus vairavimo kultūros labai trūksta. Tačiau, anot pašnekovės, situacija šiek tiek keičiasi (pavyzdžiui, esant kelio susiaurėjimui dalis vairuotojų gražiai praleidžia po vieną automobilį). „Vairuotojai, stebėdami vieni kitų elgesį, perima tam tikrą bendravimo būdą (pavyzdžiui, jei kiti vairuotojai užkiša automobilį, tai ir aš galiu). Be to, gali įsijungti mąstymas, „su manim negražiai pasielgė, tai aš irgi kitam taip padarysiu“. Empatiškumas (įsijautimas į kito žmogaus padėtį) ir bendruomeniškumas galėtų padėti formuoti draugiškesnį vairuotojų elgesį“, - sako VDU Psichologijos katedros docentė.
E. Eimantas ir K. Žardeckaitė-Matulaitienė sako, kad pyktis kelyje ir agresyvus vairavimas gali lemti ir šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei didina patekimo į eismo įvykį riziką. Žurnalas „Keliai ir kelionės“ (angl. „Road and travel“) teigia, kad į kitų vairuotojų klaidas ar neapdairų elgesį agresyviau linkę reaguoti vyrai. Didžioji dalis agresyviai į įvykius kelyje reaguojančių vairuotojų yra jaunesni vairuotojai, patenkantys į 18-24 metų amžiaus kategoriją. Agresyvumui kelyje įtakos taip pat turi šeiminė padėtis bei tokios detalės kaip kalbėjimas telefonu, automobilyje esantys keleiviai.
„Vertinant lyčių skirtumus vairuojant, galima pastebėti, kad emocingiau į sudėtingas ar emocijas keliančias situacijas reaguoja menkiau pasitikintys savo, kaip vairuotojo, gebėjimais ar susiduriantys su visuomenės stereotipais apie vienos ar kitos lyties vairuotojus (pavyzdžiui, visuomenėje vis dar gajus požiūris, kad moterys yra prastos vairuotojos, ar kad vyrams vairavimas yra vyriškumo rodiklis). Tokiu atveju abiejų lyčių vairuotojai, siekdami atitikti tuos visuomenės lūkesčius, ir demonstruoja prie vairo tas emocijas, kurios yra „būdingos“ lyčiai - t. y. moterys gali rodyti didesnį nerimą ar baimę prie vairo, o vyrai - pyktį ir agresiją“, - apie lyčių elgesio skirtumus vairuojant sako VDU Psichologijos katedros docentė dr. K. Žardeckaitė-Matulaitienė.
Pašnekovė atskleidžia, kad vairuotojo emocingumas labiau susijęs su žmogaus nervų sistema bei asmenybės ypatumais nei su vairavimo patirtimi ar lytimi. Emocingesni yra tie vairuotojai, kurie pasižymi labilia nervų sistema, silpnesniu gebėjimu tvarkytis su patiriama įtampa ar stresu, prastesne savikontrole. Kita vertus, K. Žardeckaitės-Matulaitienės teigimu, neturint pakankamos vairavimo patirties, gali kilti daugiau įtampos, nerimo, kurie gali trukdyti nepatyrusiam vairuotojui saugiai vairuoti. Tokiu atveju patiriamos neigiamos emocijos gali labiau paveikti nepatyrusio vairuotojo elgesį.
Kad sudėtingose situacijose vairuotojas neįsitemptų, anot mokslininkės, reikia ugdyti gebėjimą pažinti kylančias emocijas, nes kontroliuoti tai, ko nesuvoki, neįsisąmonini, sudėtinga. Taip pat būtina įsisąmoninti, kad vienintelis dalykas, kurį vairuotojas gali kontroliuoti, yra jo paties veiksmai ir ketinimai, o ne kitas asmuo, koks nors reiškinys ar įvykis kelyje. Trečia, svarbu pagalvoti apie savo elgesio pasekmes (t. y. įsivaizduoti, kas bus, kas nutiks, jeigu pasielgsi impulsyviai, nepagalvojęs). „Galiausiai svarbu prisiminti auksinę taisyklę - ar norėtum, kad su tavimi taip pasielgtų, kaip ketini elgtis su kitu? Na, o iš paprastų, kasdieninių dalykų - svarbu žinoti, kas tave nuramina, kas pakelia nuotaiką, kas erzina, ir, esant tokiai būsenai (sunerimusiam, liūdnam ar piktam), arba imtis tų veiksmingų priemonių (pavyzdžiui, klausytis nuotaiką keliančios muzikos), arba nesėsti prie vairo (pavyzdžiui, esant labai supykusiam)“, - kaip sušvelninti įtampą prie vairo, pataria mokslininkė.
Seniai įrodyta, kad vairavimas išgėrus kelia didžiulę grėsmę saugumui keliuose, o kartu ir gyventojų sveikatai. Pasak mokslininkų, nėra tokio alkoholio koncentracijos kraujyje lygio, kuris neturėtų jokios įtakos asmens elgesiui bei gebėjimams, ir nėra tokios vairuotojų kategorijos, kurios neveiktų alkoholis.
Apklausos rodo, kad jauni žmonės gerai žino, jog neturėtų vairuoti apsvaigę nuo alkoholio, tačiau dauguma prisipažįsta, kad taip elgiasi. Studentų tyrimų rezultatai patvirtina, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio priklauso tiek nuo išgerto alkoholio kiekio ir gėrimo dažnumo, tiek nuo studentų lūkesčių dėl tikėtino alkoholio ar narkotikų poveikio ir galimos rizikos vairuojant apsvaigus. Nustatyta, kad vien dėl girtų vairuotojų Europos Sąjungos keliuose kasmet žūsta iki 10 000 žmonių, o tai sudaro vieną ketvirtadalį visų mirtinų atvejų keliuose (2009 m. Tyrimai liudija, kad jaunų vairuotojų tikimybė patekti į autoįvykį, palyginti su kitomis amžiaus grupėmis, yra daug didesnė. Jauni geriantys vairuotojai kelia visuomenei didelę grėsmę tiek dėl vairavimo patirties, tiek dėl gėrimo patirties stokos. Vairavimo išgėrus tikimybė labai priklauso nuo testavimo kelyje ir bausmės tikimybės.
Narkotikų kontrolės departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. atliko psichoaktyvių medžiagų vartojimo paplitimo Lietuvoje tyrimą. Apklausoje dalyvavo 4777 15-64 metų amžiaus nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Keli klausimai šiame tyrime buvo skirti vairavimui apsvaigus nuo alkoholio. Tyrimo rezultatai parodė, kad 14,9 proc. apklausoje dalyvavusių Lietuvos gyventojų yra vairavę apsvaigę nuo alkoholio nors kartą gyvenime. 5,1 proc. teigė tai darę per paskutinius 12 mėnesių, o 1,4 proc. Tyrimo rezultatai parodė, kad kas septintas 15-64 metų amžiaus Lietuvos gyventojas yra vairavęs apsvaigęs nuo alkoholio. Vyrai apsvaigę nuo alkoholio vairavo dažniau nei moterys. Nors kartą gyvenime vairavusių apsvaigus nuo alkoholio vyrų yra net 3 kartus daugiau nei moterų. Per paskutinius 12 mėnesių vyrai vairavo apsvaigę nuo alkoholio beveik 5 kartus dažniau, o per paskutinį mėnesį - 4 kartus dažniau nei moterys. Vairavimas apsvaigus nuo alkoholio yra susijęs su amžiumi. Beveik 50 proc. respondentų, vairavusių apsvaigus nuo alkoholio nors kartą gyvenime, buvo iki 34 metų amžiaus. Šios amžiaus grupės asmenys dažniausiai vairavo apsvaigę nuo alkoholio ir per paskutinius 12 mėnesių bei per paskutines 30 dienų. Turint galvoje, kad Lietuvoje vairuotojo pažymėjimą galima įsigyti tik sulaukus 18 metų, tikimybė, kad jaunesni nei 18 metų vairavo apsvaigę, nėra labai didelė. Taigi galime daryti prielaidą, kad 18-34 metų asmenų, vairavusių apsvaigus nuo alkoholio, skaičius yra dar didesnis. Apklausa parodė, kad su amžiumi vairavusių apsvaigus nuo alkoholio asmenų skaičius mažėja. Tarp vairavusių apsvaigus nuo alkoholio nors kartą gyvenime ir per paskutinius 12 mėn. mažiausias procentas yra vyriausių (55-64 metų amžiaus) asmenų. Negalime teigti, kad su amžiumi didėja vairuotojų atsakingumas. Vyresnių vairuotojų grupėje nors kartą vairavusių apsvaigus nuo alkoholio procentas yra mažiausias. Tai rodo, kad šie žmonės ir būdami jaunesni vairavo atsakingiau. Gauti rezultatai leidžia kelti prielaidą, kad keičiasi jaunų žmonių požiūris į vairavimą išgėrus, jie į tai žiūri liberaliau ir dėl to elgiasi mažiau atsakingai, t. y. vairuoja apsvaigę nuo alkoholio.
Kaip dažnai asmenys, vairuojantys transporto priemones apsvaigę nuo alkoholio, vartoja alkoholį? Kadangi anketoje buvo klausiama apie alkoholio vartojimo dažnumą per paskutines 30 dienų, tai analizuojant šį klausimą atrinkti duomenys tik tų asmenų, kurie prisipažino vartoję alkoholį per paskutines 30 dienų. Tokių asmenų buvo 2797. Paskaičiuota, kaip dažnai asmenys, vartojantys alkoholį skirtingu dažnumu, vairuoja apsvaigę nuo alkoholio. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų rezultatų, kas septintas asmuo, kasdien arba beveik kasdien per paskutines 30 dienų vartojęs alkoholinius gėrimus, yra vairavęs apsvaigęs nuo alkoholio per paskutines 30 dienų. Pastebima tendencija, kad kuo rečiau per paskutines 30 dienų buvo vartojamas alkoholis, tuo rečiau buvo vairuojama apsvaigus nuo alkoholio.
Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2009 m. užregistruoti 405 kelių eismo įvykiai dėl neblaivių asmenų kaltės, arba kas devintas užregistruotas įvykis. Juose žuvo 45, sužeista 517 žmonių. Iš visų kelių eismo įvykių, kilusių dėl neblaivių asmenų kaltės, 300 sudarė neblaivių vairuotojų sukelti įvykiai, kuriuose žuvo 37 žmonės, o 409 buvo sužeisti. 2009 m. policija šalyje išaiškino 448 990 Kelių eismo taisyklių pažeidimų.
Alkoholio poveikis vairuotojo jutimams, suvokimui, motorikai priklauso nuo išgerto alkoholio kiekio. Alkoholio kiekis dažniausiai matuojamas standartiniais alkoholio vienetais (SAV). Standartinis alkoholio vienetas prilygsta maždaug 40 ml (taurelei) stipriųjų gėrimų, 120-150 ml (taurei) vyno ir 330 ml (bokalui) alaus arba sidro. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) nustatė, kad išgeriamo alkoholio kiekis laikomas saugiu, jei neviršija 2 SAV per dieną. Mūsų apklausoje respondentų buvo klausiama, kaip dažnai jie išgeria 6 ir daugiau SAV vienu metu. 6 SAV - tai alkoholio kiekis, kuris gali sukelti stiprų apsvaigimą nuo alkoholio. Vairavusių apsvaigus nuo alkoholio nors kartą gyvenime grupėje net 81,2 proc. yra dažniau ar rečiau išgėrę 6 ir daugiau SAV vienu metu. Tarp vairavusių apsvaigus nuo alkoholio per paskutinius 12 mėn. tokių asmenų buvo 86,5 proc., o vairavusių apsvaigus nuo alkoholio per paskutines 30 dienų - 88,2 proc. Kita vertus, beveik pusė (43,2 proc.) respondentų, kurie kasdien arba beveik kasdien vartoja 6 ir daugiau SAV vienu metu, yra nors kartą gyvenime vairavę išgėrę. Daugelio tyrimų rezultatai liudija, kad kuo didesnis išgeriamo alkoholio kiekis, tuo didesnė autoįvykio tikimybė. Šiame tyrime analizuoti 15-64 metų Lietuvos gyventojų, vairavusių apsvaigus nuo alkoholio, duomenis. Gauti rezultatai paneigia vyraujantį mitą, kad sulaikyti prie vairo apsvaigę nuo alkoholio asmenys yra beveik „nekalti“, nes vartoja alkoholį labai retai ir labai mažais kiekiais, o jų sulaikymas apsvaigusių - apmaudi išimtis, atsitiktinumas.
Policijos departamento duomenimis, neblaivūs vairuotojai kasmet sukelia apie 9 proc., tai yra, šimtus eismo nelaimių, kuriose nukenčia žmonės. Vien pernai neblaivūs vairuotojai sukėlė 303 eismo įvykius, arba 9 proc. visų eismo įvykių, kuriuose žuvo 45 žmonės ir net 408 buvo sužeisti. Regint liūdną statistiką kyla klausimas - kodėl neblaivūs vairuotojai priima sprendimą sėsti prie vairo?
Psichologo Antano Mockaus teigimu, atsakymas į klausimą „kodėl neblaivūs vairuotojai sėda prie vairo?" nevienareikšmis: „Visų pirma, Lietuvoje bendravimo kultūra labai susieta su alkoholinių gėrimų vartojimu. Deja, bet eilinis pabendravimas su draugais, įvairios šventės neapsieina be alkoholinių gėrimų vartojimo. Tokia bendravimo kultūra yra tarsi prielaida atsirasti situacijai, kada po šventimo, žmogus yra išgėręs ir jam reikia vairuoti." Tačiau ko gero svarbiausias veiksnys yra tas, kad išgėrus gerokai suprastėja žmogaus gebėjimas atsakingai priimti sprendimus: „Išgėrus pasikeičia žmogaus būsena: jo sprendimų priėmimas, savikontrolė ženkliai suprastėja. Dėl to žmogus gali įvertinti situaciją kaip mažiau rizikingą nei yra iš tikrųjų, ar tiesiog sėsti impulsyviai negalvodamas, kad sėda prie vairo išgėręs ir apie galimas pasekmes. Trečia, kartais žmogus gali suprasti, kad netinkamai pasielgė, nes padaugino alkoholio. Tada ieško pateisinimo savo elgesiui ir, aišku, jį randa. Na o ketvirta, būna žmonių, kurie yra linkę nesilaikyti taisyklių, jas laužyti. Psichologai tokius žmones atpažįsta atlikdami psichologinį įvertinimą. Jei žmogus nuo seno ir dažnai turi reikalų su teisėsauga, tai ir be psichologinio vertinimo ši savybė akivaizdi. Tokiems žmonėms pavartojus alkoholio dar labiau sumažėja savikontrolė, tokiu būdų tikėtina, kad jų polinkis nesilaikyti taisyklių išgėrus pasireikš tik dar labiau."
Anot Susisiekimo ministerijos Saugaus eismo skyriaus vedėjo Vidmanto Pumpučio, jeigu eismo dalyvis mato, kad kelyje vairuotojas elgiasi neadekvačiai (kelyje įtartinai, neprognozuojamai manevruoja, vingiuoja ar pan.) ir yra pagrįstų įtarimų, kad jis neblaivus - būtina apie tokį vairuotoją ir jo transporto priemonę iškart pranešti bendruoju pagalbos telefonu 112. Esant galimybei, reikia įsidėmėti mašinos valstybinį numerį, jos spalvą ir modelį, taip pat žinoti vietą, kurioje važiuojama. Tačiau, anot specialisto, kad būtų išvengta nelaimių, to negana: „Taip pat privalu pranešti policijai apie tuos vairuotojus, kurie prie vairo sėdo neblaivūs (žinant, kad prieš tai vartojo alkoholį arba buvo akivaizdžiai neblaivūs.) Jeigu yra galimybės, būtina pabandyti atkalbėti neblaivų pilietį sėstis prie vairo. Nepavykus atkalbėti - privalu pranešti policijai apie tokį vairuotoją eisme. Pažymėtina, kad dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2014 m. žuvo 45 žmonės (16 daugiau negu 2013 metais)“, - teigė V. Pumputis.
Anot jo, jeigu visuomenė būtų neabejinga ir policija laiku sužinotų apie neblaivius vairuotojus, nelaimių kelyje būtų daug mažiau.
Remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, rizikingas vairavimas ir eismo nelaimės yra aktuali visuomenės sveikatos problema visame pasaulyje. Apžvelgiant tik Europos statistiką, matome, kad Lietuva yra septinta šalis iš 28 pagal eismo įvykiuose žuvusių žmonių skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų. Mūsų šalies vidurkis viršija vidutinį Europos vidurkį. Be to, pirmaujame pagal šį rodiklį ir tarp Baltijos šalių. Taigi, galima teigti, kad dalis vairuotojų yra linkę rizikingai vairuoti ir tai yra problema. Visgi, nedrįsčiau teigti, kad rizikingą vairuotojų elgesį lemia tik kultūrinės priežastys. Manau, kad rizikingas vairavimas yra kompleksinis reiškinys ir čia labai svarbūs individualūs psichologiniai aspektai.
Dažniausiai prie vairo neblaivūs sėda tie vairuotojai, kurie nesuvokia, koks šis jų pasirinkimas yra pavojingas tiek jiems patiems, tiek kitiems eismo dalyviams. Kalbėdama apie pavojingumą turiu omenyje labiau ne potencialią nuobaudą ar jos dydį, bet didžiulę galimybę būti sužalotam (-ai) ir / arba sužaloti visiškai atsitiktinius asmenis, o tai, iš psichologinės pusės žiūrint, visada siejasi su intensyviais, sunkiai išgyvenamais jausmais. Neblaivus vairuotojas yra pavojingas ne tik pats sau, bet ir kiekvienam iš mūsų, tik dažnai mes bijome ir nenorime to pripažinti. Atsakant į klausimą tiesiogiai remsiuosi tiek moksliniais tyrimais, tiek praktinio darbo patirtimi, konsultuojant teisės vairuoti dėl neblaivaus vairavimo netekusius vairuotojus. Dažniau apsvaigę nuo alkoholio vairuoja ar bent jau būna sulaikyti dėl šio netinkamo elgesio vairavimo patirties turintys vyrai, o ne vairavimo patirties mažai turintys vairuotojai. O kalbant apie kitus psichologinius ypatumus, dažniau vairuoja neblaivūs tie žmonės, kurie turi alkoholio vartojimo sunkumų (nebūtinai visi turi priklausomybę alkoholiui), kurie linkę nepaklūsti jokioms taisyklėms, todėl tarp jų patenka ir kelių eismo taisyklės. Dar išskirčiau ir tai, kad vairavimą esant neblaiviu renkasi savimi bendrai, o ypač kaip vairuotoju, labai pasitikintys asmenys, linkę elgtis spontaniškai, bet kartu ir priešiškai kitų atžvilgiu. Dažnai taip rizikuoja linkę slopinti išgyvenamas emocijas, konkuruoti, labai savarankiški žmonės, kuriems sunku paprašyti kitų pagalbos. Be abejonės, visi tokie vairuotojai puoselėja teigiamas nuostatas, susijusias su rizikingu vairavimu, jiems sunku adekvačiai įvertinti tokio vairavimo sukeltų neigiamų pasekmių realumą, pavojingumą bei žalą sau, kitiems ir visuomenei.
Dažniausias pasiteisinimas ir pati pirmoji frazė konsultacijoje būdavo „Vairavau neblaivus (-i), nes aš jaučiausi gerai, nesijaučiau visiškai apsvaigęs/-usi.“ Toks pasiteisinimas rodo, kad vairavę neblaivūs vairuotojai linkę save kitiems pateikti kaip „nieko blogo nedarančius“. Tikrieji motyvai dažniausia yra tie, apie kuriuos kalbėti sunku, nepatogu, nemalonu. Tačiau toks pasakymas atskleidžia ne ką kitą, o prastas žinias ir menką supratimą apie alkoholio poveikį žmogaus biologiniams, o ypač psichologiniams procesams. Nors motyvai vairuoti esant neblaiviam yra labai skirtingi ir individualūs, o tikrieji motyvai dažniausia yra tie, apie kuriuos kalbėti sunku, nepatogu, nemalonu, išskirčiau vieną - nemaloni, sunkiai „pakeliama“, daugybės neigiamų emocijų kupina būsena, kurios siekiama išvengti.
Pavartojus alkoholio lėtėja įsiminimo procesas, stipriai sumažėja dėmesingumas, sulėtėja žvilgsnio ir dėmesio perkėlimas nuo vieno prie kito objekto. Tai ypač svarbu vairuojant. Tuo pačiu sumažėja žmogaus kritiškumas, blogėja pavojaus kelyje numatymas, prastėja rizikos kelyje suvokimas, lėtėja judesiai, keičiasi koordinacija. Neapsigaukite, visi šie procesai vyksta ne tik tada, kai kraujyje nustatyta 1,5 promilės ir daugiau. Šie procesai vyksta pavartojus net ir labai nedidelį alkoholio kiekį, tik jie ne taip stipriai jaučiami. Tačiau jie lygiai tiek pat pavojingi, kai kalbame apie pasirinkimą sėsti prie vairo esant apsvaigus nuo alkoholio. Procesai vyksta pavartojus net ir labai nedidelį alkoholio kiekį, tik jie ne taip stipriai jaučiami.
Ir sutikčiau, ir nesutikčiau su tokia mintimi. Manyčiau, jog yra įvairiai. Dalis neblaivių vairuotojų vairuoja trumpus maršrutus, trumpiausia, ką esu girdėjusi konsultacijose - apie 60 metrų, t. y. nuo alaus barelio gatvėje iki už jo esančio kiemo. Tačiau yra tikrai nemaža dalis neblaivių vairuotojų, kurie vairuoja ilgus atstumus, vežasi su savimi šeimos narius ar draugus. Deja, apie tokius atvejus mes dažnai girdime kaip apie tuos, kurie baigėsi tragiškai. Kuo žmogus yra labiau apsvaigęs nuo alkoholio, tuo net trumpiausias maršrutas gali virsti didele tragedija, jei ne pačiam vairuotojui, tai kitiems jo ar jos kelyje pasitaikiusiems eismo dalyviams.
Prie vairo sėsti apsvaigus visada yra pats blogiausias sprendimas, koks tik gali būti. Ir taip yra žiūrint tiek iš paties vairuotojo, tiek iš kitų eismo dalyvių perspektyvos. Nutikus eismo įvykiui, tiek pats vairuotojas, tiek jame nukentėję kiti eismo dalyviai patiria daugybę finansinių, fizinių, socialinių, ir, be abejonės, psichologinių sunkumų. Bet kalbant tik apie neblaivius vairuotojus, kai jie renkasi šį itin rizikingą elgesį ir yra sulaikomi dažniausiai išgyvenama didžiulė įtampa, nerimas, kaltė ir gėda, kartais bejėgiškumas. Tačiau neretai šie jausmai slopinami ir žmogus nuo šių emocijų prieš save ir kitus ginasi demonstruodamas atsainumą, priešiškumą, bandydamas tarsi taip save pateisinti. Kita vertus, tokie vairuotojai pelnytai gauna nemažai neigiamų emocijų iš aplinkos, kurias irgi turi „atlaikyti“, kas paskatina dar labiau gintis.
Gali būti ir taip, kad tie, kurie vairuoja neblaivūs ir už tokį elgesį yra sulaikomi ir nubaudžiami ne pirmą kartą, nebūtinai nepatiria sukrėtimą. Jie gali patirti ir patiria vidinį sukrėtimą, tik nebūtinai tai drįsta pripažinti. Bet jeigu žmogus turi žalingą alkoholio vartojimą ar priklausomybę alkoholio vartojimui, sukrėtimas, bauda, teisių atėmimas, automobilio konfiskavimas kaip nuobaudos nėra veiksmingos. Tokiam žmogui pirminė problema yra priklausomybė nuo alkoholio, o ne rizikingas vairavimas. Tad ir pagalba tokiems vairuotojams turėtų būti orientuota pirmiausiai į profesionalią pagalbą gydytis priklausomybę ar keičiant žalingo alkoholio vartojimo įpročius.
Geras pastebėjimas, kad apsvaigimas nebūtinai gali būti tik nuo alkoholio, bet ir nuo kitų psichotropinių medžiagų ar netgi psichiką veikiančių medikamentų. Bet visgi, tiek pasaulio, tiek Lietuvos statistika rodo, kad vairavimas apsvaigus nuo alkoholio fiksuojamas žymiai dažniau, nei vairavimas apsvaigus nuo kitų psichotropinių medžiagų.
Manau, kad mokslinių tyrimų ir žinių kaip atskiros narkotikų ir medikamentų grupės veikia žmogaus psichikos procesus ir elgesį yra, tačiau gaila, kad ja visuomenė mažai domisi. Tarsi susidaro įspūdis, kad kitų psichotropinių medžiagų vartojimo nei alkoholis ir vairavimo problema visuomenėje yra menkesnė, ne tokia aktuali ar svarbi. Tačiau aš su tuo nesutikčiau, nes eismo įvykių tikimybė vairuojant apsvaigus nuo psichotropinių medžiagų - narkotikų ar medikamentų - išlieka lygiai tokia pat, kaip ir apsvaigus nuo alkoholio. Be to, tokių eismo įvykių sukeltos neigiamos pasekmės vairuotojui ir eismo dalyviams lygiai taip pat svarbios ir reikšmingos nepriklausomai nuo to, ar buvo vartotas alkoholis, ar pavyzdžiui kokainas, ar migdomieji, raminamieji vaistai.
2019 m. sausio-lapkričio mėnesiais Lietuvoje užregistruota jau daugiau nei 8,3 tūkst. neblaivių vairuotojų, 3 286 iš jų nustatytas daugiau negu 1,5 promilės girtumas. "Pastebima, kad neblaivių vairuotojų itin padaugėja būtent savaitgaliais ar švenčių metu, o tai reiškia viena - žmonės iš vakarėlių, restoranų, susitikimų su draugais ar verslo partneriais, kuriuose vartojo alkoholį, drąsiai sėdasi prie vairo. Beveik visi jie teisinasi, kad viena kita taurė juk nieko tokio - mažina įtampą, padeda atsipalaiduoti, be to, jokio poveikio nejuntama, - pasakoja Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) direktorius Genius Lukošius. Vairavimo mokyklų psichologė Renata Gataveckaitė atskleidžia, kad atsainų požiūrį į vairavimą neblaiviam lemia kelios priežastys. Pirmiausia - tai asmenybės savybės ir įsitikinimai. Pavyzdžiui, jaunus vairuotojus masina nutrūktgalviškas elgesys, o brandaus amžiaus vairuotojai pernelyg pasitiki savimi. Alkoholio išgėręs žmogus dažnai nebesupranta, kas su juo vyksta, tampa spontaniškas, todėl priima neracionalius, emocijomis grįstus sprendimus.
"Sudėtinga šalies istorija paliko ryškų pėdsaką mūsų širdyse bei mintyse. Visai nenuostabu, kad daugelis vis dar ne tik nemokame tinkamai išreikšti ir išgyventi emocijų, bet jų ir neatpažįstame. Baimė, pyktis, kaltė, jaudulys lydi bene kiekvieną šiuolaikinį žmogų. Sunkus darbas, santykiai su šeimos nariais, piniginė situacija kelia nerimą, depresines nuotaikas. Išgėrus alkoholio, negatyvus jausmas kuriam laikui nurimsta arba net virsta teigiamu. Daugelis išgėrusiųjų yra tiesiog uždelsto veikimo bombos. Apsvaigęs ir atsipalaidavęs žmogus pervertina savo galimybes, sėdasi prie vairo, o tada elementari situacija: baimė, kad sustabdys, nemandagus kitų vairuotojų elgesys ar net apakinusios priešais atvažiuojančio automobilio ilgosios šviesos labai lengvai sukelia agresiją, pyktį ir su tuo susijusį neadekvatų elgesį. Bene vienintelis būdas to išvengti - mokytis pažinti savo emocijas, nes valdyti ir kontroliuoti galima tik tai, kas yra atpažįstama. Nuo 2009 m. liepos 1 d. teisę vairuoti transporto priemones atgauna tik baigę specialųjį mokymosi kursą. Psichologo dėstomoje medžiagoje daug kalbama apie asmenybės savybių įtaką vairavimui, emocijas, vidinius psichofiziologinius dalykus (dėmesys, atmintis, suvokimas), apie vaistų, psichotropinių medžiagų poveikį ir vairavimo kultūrą. "Išdėsčiusi savo papildomo mokymo kursą neretai išgirstu, kad tai galėtų būti dėstoma ir besimokantiems vairuoti asmenims. Tad ką reikėtų daryti, jei alkoholį vartojęs žmogus vis dėlto ketina sėsti prie vairo? Jei kompanijoje yra išgėręs žmogus ir jis ketina sėstis prie vairo, šalia jo esantiems turėtų suveikti stop mygtukas. "Beje, dar 1995 m. Belgijoje pradėta, o vėliau po kitas Europos valstybes paplito saugaus eismo kampanija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į vairavimo išgėrus pavojus ir kuri ragina bent vieną vakarėlio asmenį sąmoningai nevartoti alkoholio, kad galėtų savo draugus, šeimos narius ar kolegas saugiai parvežti namo. Jis vadinamas Bob‘u (originalo kalba "Bewust Onbeschonken Bestuurder", išvertus į lietuvių kalbą - sąmoningai blaivus vairuotojas). Anot jo, jei išgėrusio asmens nepavyksta perkalbėti ar jis elgiasi agresyviai, apie tai pagalbos telefonu privaloma informuoti policijos pareigūnus. Jie profesionaliomis priemonėmis sustabdys nusikaltimą darantį asmenį, o mūsų sąžinė bus rami pasirūpinus ir pėsčiaisiais, ir dviratininkais, ir motociklininkais, ir kitais vairuotojais. Galiausiai pasielgę pilietiškai apsaugosime ir išgėrusiojo gyvybę.
Pagrindinė priežastis, kodėl vairuotojai yra linkę viršyti greitį arba sėsti prie vairo neblaivūs, yra rizikos neįvertinimas. „Labai dažnai suveikia momentas, kad tam tikras elgesys tam tikroje vairavimo situacijoje yra suvokiamas kaip labiau naudingas nei žalingas. Dažniausiai nauda yra suvokiama, kad sutaupysiu laiko, nuvyksiu greičiau ar nepakliūsiu į eismo spūstį, tačiau nepagalvojama apie žalą, kuri gali įvykti“, - apie tai, kaip vairuotojai vertina riziką, pasakoja J. Ne ką mažiau svarbus aspektas ir vairuotojų pasitikėjimas savo sugebėjimais vairuoti. Tačiau, kaip pastebi J. Taip pat tai gali kisti priklausomai nuo to, kokias neigiamas pasekmes dėl rizikingo vairavimo žmogus patiria arba yra patyręs. Tai gali būti teisės vairuoti netekimas, avarijos metu dėl vairuotojo kaltės sužalotas kitas žmogus ir panašiai“, - LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“ vardija J. „Vieni žmonės yra aktyvūs, energingi, mažai įsitempę. Jie linkę prisitaikyti prie kitų ir į aplinką reaguoja empatiškai. Kitas profilis yra priešingas. Jame dominuoja nerimastingumas, aktyvumas, įtampa ir noras konkuruoti bei spontaniškas emocijų reiškimas. Tokie žmonės linkę rizikuoti ir tai daryti mėgsta“, - skirtingus vairuotojų tipus įvardija J. Psichologė pastebi, kad didelio skirtumo tarp vairuotojų, kurie teisę vairuoti prarado dėl greičio viršijimo ir tų, kurie vairavo neblaivūs, nėra. „Ir greitį viršijančių, ir prie vairo neblaivių sėdančių vairuotojų asmenybės deriniai nesiskiria. Tačiau skiriasi motyvaciniai, rizikuoti skatinantys veiksniai. Greitį viršijantys turi palankesnes nuostatas į viršijamą greitį, vairavimą išgėrus ar kitų rizikingą vairavimą. Taip pat jie turi labiau išreikštą motyvą rizikuoti pažeidžiant KET nei tie, kurie vairavo išgėrę“, - pastebi J. Tikriausiai asmenybės struktūra yra daugiau ar mažiau panaši, tačiau riziką kelyje lemia motyvaciniai dalykai, nuostatos arba pasitikėjimas savimi ir savikontrolė“, - LRT sako J. Kaip pastebi J.
„Tyrimo rezultatai parodė, kad reikalinga kvalifikuota pagalba vairuotojams, kurie neteko teisės vairuoti. Taip pat pateikiau tris rekomendacijas, ką psichologai, individualios vienkartinės konsultacijos metu, galėtų padaryti kitaip arba papildomai, kad konsultacija taptų prasmingesnė ir naudingesnė bei orientuota į būtent specifinį elgesį, susijusį su KET pažeidimais“, - teigia J. Todėl manau, kad remiantis šiais rezultatais būtų galima investuoti į prevencinę programą, kuri būtų diegiama vairuotojų rengimo procese. Tikėtina, kad dėl to sumažėtų pažeidimų ir galbūt, ilgalaikėje perspektyvoje, vairavimas taptų saugesnis“, - pastebi J.
Nors išgėręs už vairo sėsti išdrįsta ne kiekvienas, bet beveik kas dešimtas eismo įvykis nutinka dėl neblaivių vairuotojų kaltės. Pastebėjus neblaivų vairuotoją prie vairo, kiti eismo dalyviai pasimeta. Ką daryti pastebėjus neblaivų vairuotoją? Išgėręs žmogus dažnai pervertina savo jėgas. Dažnai girdimi išgėrusių vairuotojų pasakymai „taigi čia tik pora taurių“, „visai čia gerai, juk čia netoli“, „tai tik keli šimtai metrų, nieko blogo nenutiks“ ir pan. Visai kas kita yra nustatyti nepažįstamo žmogaus važiuojančio gatve neblaivumą. Visa tai išduoda jo elgesys. Apsvaigusį žmogų galima identifikuoti pagal nekoordinuotą ir neadekvatų elgesį bei nerišlią kalbą. Negalime būti įsitikinę, kad už vairo sėdi neblaivus vairuotojas. Viena tokia vaistų grupė yra centrinei nervų sistemai slopinamąjį poveikį darantys vaistai. Šie vaistai turi įtakos, reakcijos greičiui, pastabumui, gebėjimui greitai priimti sprendimus. Pranešus apie pastebėtą įtartiną, galimai neblaivų vairuotoją bendrajam pagalbos centrui (telefonu 112), būtina klausyti dispečerio nurodymų. Pirmiausia reikia tiksliai pasakyti, kokio automobilio vairuotojas galimai yra neblaivus. Kai kuriais atvejais yra klausiama ar vairuotojas gali važiuoti paskui pažeidėją, žinoma, jei tai įmanoma. Jei bendrojo pagalbos centro dispečeris paprašytų sekti įtariamą automobilį iš paskos, tai daryti reikėtų sąmoningai (BPC operatorius paskambinusįjį sujungia su pareigūnais ir sudaro galimybę bendradarbiauti). Jei galimai neblaivus asmuo drastiškai padidintų važiavimo greitį, nereikėtų patiems pažeisti Kelių eismo taisyklių bandant jį vytis, nes tai gali sukelti tik dar didesnį pavojų ar net lemti jūsų sukeltą eismo įvykį. Pranešus apie neblaivų vairuotoją nereikėtų imtis savavališkų veiksmų, t. y. bandyti stabdyti patiems, užkirsti kelią ar kitais įmanomais būdais stengtis neleisti įtariamam vairuotojui važiuoti toliau. Esant tokiomis situacijomis reikėtų įvertinti ne tik jums, bet ir kitiems eismo dalyviams kylantį pavojų. Žinoma, galite imtis adekvačių veiksmų, kai matote, kad neblaivus žmogus esantis su jumis ketina sėsti prie vairo. Visais atvejais pastebėjus įtartiną vairuotoją kelyje yra verta pranešti tarnyboms. Už vairavimą išgėrus skiriama piniginė bauda su teisės vairuoti atėmimu arba net baudžiamąja atsakomybe.
Alkoholio poveikis žmogaus organizmui yra negrįžtamas, o jo sukeltos pasekmės gali būti tragiškos. Todėl svarbu suvokti riziką ir elgtis atsakingai kelyje.
Kaip alkoholis veikia jūsų smegenis | Dr. Andrew Huberman
Apibendrinimas: Vairavimas neblaiviam yra viena didžiausių grėsmių kelių eismui, turinti skaudžių pasekmių ne tik vairuotojui, bet ir kitiems eismo dalyviams. Tai lemia daugybė psichologinių ir socialinių veiksnių, tačiau galutinis rezultatas visada yra pavojingas ir nepagrįstas.