Spidometras yra prietaisas, skirtas transporto priemonės greičiui matuoti. Tai vienas svarbiausių prietaisų transporto priemonės prietaisų skydelyje, suteikiantis vairuotojui informaciją apie jo važiavimo greitį. Kartu su spidometru dažnai naudojamas ir odometras, kuris matuoja nuvažiuotą atstumą.
Spidometrai ir odometrai gali būti įvairių konstrukcijų, tačiau dažniausiai sutinkami elektroniniai arba mechaniniai tipai. Nepaisant technologijos, visi šie matavimo prietaisai turi tam tikrą rodmenų paklaidą. Ši paklaida nėra atsitiktinė, o sąmoningai paliekama automobilių gamintojų, siekiant užtikrinti saugumą keliuose.
Kaip veikia spidometras?
Spidometro veikimo principas yra pagrįstas ratų sukimosi dažniu. Kuo greičiau sukasi transporto priemonės ratai, tuo didesnį greitį užfiksuoja prietaisas. Tačiau šiuolaikiniai spidometrai naudoja įvairius jutiklius, kurie paverčia objekto greitį išmatuojamu elektriniu signalu. Šie signalai, tokie kaip įtampa, dažnis ar impulsų skaičius, vėliau apdorojami elektroniniu būdu, kad būtų galima adatomis parodyti greičio vertę ekrane.
Pagrindiniai spidometro jutiklių veikimo principai apima:
I. Elektromagnetinės indukcijos greičio jutiklis
Šis jutiklis veikia pagal Faradėjaus elektromagnetinės indukcijos dėsnį. Kai laidininkai (ritės) juda magnetiniame lauke, susidaro indukuota elektrovaros jėga (įtampa), kurios dydis proporcingas greičiui. Ši konstrukcija pasižymi paprasta struktūra, patikimumu ir nereikalauja išorinio maitinimo šaltinio, tačiau gali būti jautri temperatūrai.
II. Hall efekto greičio jutiklis
Veikiant Hall efektui, kai elektros srovė praeina per puslaidininkį magnetiniame lauke, susidaro įtampos skirtumas (Holo įtampa). Keičiantis magnetinio lauko stiprumui, kinta ir Holo įtampa, sukuriant impulsus, proporcingus greičiui. Šie jutikliai užtikrina bekontaktį matavimą, ilgaamžiškumą ir greitą atsako laiką, tačiau jiems reikalingas išorinis maitinimo šaltinis.
III. Fotoelektrinio efekto greičio jutiklis
Šio tipo jutiklis matuoja greitį naudodamas šviesos spinduliavimą, blokavimą arba atspindį. Šviesos šaltinis apšviečia besisukantį objektą, o šviesai jautrus imtuvas aptinka šviesos pokyčius, generuodamas impulsinį signalą. Fotoelektriniai jutikliai pasižymi bekontakčiu matavimu, dideliu tikslumu ir greitu reakcijos laiku, tačiau yra jautrūs taršai ir aplinkos šviesai.
IV. Doplerio efekto greičio jutiklis
Doplerio efekto jutikliai naudoja elektromagnetines bangas (radaro ar lazerio), kurių dažnis proporcingas objekto greičiui. Šie jutikliai gali matuoti greitį bekontakčiu būdu, iš didelio atstumo ir su dideliu tikslumu. Jie dažnai naudojami radariniuose spidometruose, lazeriniuose greičio matuokliuose bei pramoniniam stebėjimui.
Spidometro paklaida: kodėl ji egzistuoja?
Kaip minėta, spidometrai turi tam tikrą rodmenų paklaidą. Ši paklaida paliekama sąmoningai, remiantis Europos Sąjungos dokumentu - „Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos taisyklė Nr. 39. Suvienodintos transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į spidometro ir odometro mechanizmus, įskaitant jų montavimą, nuostatos“. Šiame dokumente numatyta, kad rodomas greitis neturi būti mažesnis už tikrąjį transporto priemonės greitį.
Konkretus santykis tarp rodomo greičio (V1) ir tikrojo greičio (V2) yra toks: 0 ≤ (V1 - V2) ≤ 0,1 V2 + 4 km/val. Tai reiškia, kad esant 130 km/val. tikrajam greičiui, didžiausia leistina spidometro paklaida yra 17 km/val. Visų lengvųjų automobilių spidometrų rodmenys visada būna didesni, lyginant su tikruoju važiavimo greičiu. Didėjant automobilių judėjimo greičiui, didėja ir galima didžiausios paklaidos vertė.
Ši paklaida užtikrina, kad vairuotojas, net ir nepastebimai, važiuotų šiek tiek lėčiau nei numatytas leistinas greitis, taip prisidedant prie bendro eismo saugumo didinimo. Ši skaičiavimo metodika praktiškai nekito nuo 1978 metų.
Skirtumas tarp automobilio spidometro ir GPS greičio matuoklio
Svarbu paminėti, kad protektoriaus nusidėvėjimas taip pat gali turėti įtakos spidometro rodmenims, nes mažėja rato skersmuo, todėl tam pačiam atstumui įveikti reikia daugiau apsisukimų. Taip pat vibracijos, smūgiai ir kelio nelygumai gali palaipsniui paveikti prietaiso kalibravimą.
Daugeliu atvejų GPS navigatoriaus rodmenys yra tikslesni, nes jis nėra susijęs su automobilio ratais ar pavarų dėže, o gauna duomenis tiesiogiai iš palydovų ir apskaičiuoja greitį pagal koordinačių pasikeitimą. Atvirose kelio vietose, kur signalas nepertraukiamas, navigatorius rodo greitį maksimaliai tiksliai.
tags: #kas #yra #spidometras