Žiema ir jos palydovai: sniegas, plikledis ir pliurza - tai pagrindinės priežastys, dėl kurių automobilis gali pradėti slysti šonu. Šie reiškiniai ateina staiga ir neišvengiamai, todėl svarbu žinoti, kaip tinkamai pasiruošti ir kaip elgtis kelyje ekstremaliomis sąlygomis.
Nors klimato atšilimas ir kelininkų pastangos (smėlio barstytuvų, reagentų naudojimas) daro žiemą mieste švelnesnę, slidžios dangos pavojus išlieka. Net patyrę vairuotojai, iškritus pirmam sniegui ar pasirodžius plikledžiui, surengia sau savotišką „apšilimą“ - važiuoja į tuščią aikštelę ir pratosi prie pasikeitusių kelio sąlygų.
Pasiruošimas važiavimui
Prieš sėdant prie vairo, būtina atlikti keletą svarbių patikrinimų:
- Techninė būklė: Kruopščiai patikrinkite transporto priemonės techninę būklę. Įsitikinkite, ar tvarkinga stabdžių sistema, vairo mechanizmas, šviesos ir signalizacijos sistemos, stiklo valytuvai, spidometras, saugos diržai ir padangos. Patikrinkite, ar yra vairuotojo įrankių komplektas ir atsarginis ratas.
- Privaloma įranga: Kiekvienoje motorinėje transporto priemonėje privalo būti vaistinėlė, gesintuvas ir avarinio sustojimo ženklas.
- Vairuotojo būsena: Vairuotojo fizinė ir psichinė būsena turi būti tinkama vairuoti.
- Sėdynės reguliavimas: Prieš pradėdami važiuoti, tinkamai sureguliuokite sėdynę. Nustatykite jos išilginę padėtį, sureguliuokite atlošą ir sėdynės aukštį, kad akys būtų tinkamame aukštyje virš vairo. Patikrinkite galvos atramos aukštį. Sėdint prie vairo, rankos turi būti truputį sulenktos (100-120°) per alkūnes, kojos sulenktos per kelius 100-140° kampu, keliai būtų 3-5 cm atstumu nuo apatinio vairo krašto ir šiek tiek pasislinkę į priekį. Keliai neturi kliūti už vairo, kai pėdomis spaudžiami pedalai. Sėdint nugara turi remtis į atlošą. Jūs turite gerai matyti kelią prieš save. Nereguliuokite vairo ir sėdynės padėties vairuodami - tai pavojinga.
Automobilio stabilumas
Automobilio stabilumas yra labai svarbus saugiam vairavimui, ypač sudėtingomis sąlygomis. Štai keletas svarbių dalykų, kuriuos reikia žinoti:
- Automobilio stabilumas tuo didesnis, kuo žemiau yra jo svorio centras.
- Nepakrautas kroviniais automobilis ne taip greitai virsta. Visiškai pripildyta autocisterna stabilesnė už pripildytą iki pusės.
- Šlaitu reikalinga važiuoti lėtai, nedarant staigių judesių vairu ir stabdžiais.
- Inercijos jėga automobilį veikia staiga pradedant važiuoti, staigiai stabdant ir važiuojant posūkyje.
- Išcentrinė jėga būna didesnė, kuo didesnis važiavimo greitis ir mažesnis kelio vingio spindulys.
- Automobilio šoninio slydimo priežastimi slidžiame kelyje gali būti tiek staigus stabdymas, tiek staigus greičio padidinimas.
- Jeigu automobilio ratų traukos jėga didesnė už ratų sukibimo su kelio danga jėgą, buksuos varantys ratai. Važiuojant slidžiu keliu, pavojinga staiga padidinti variklio sūkius (nuspausti akseleratoriaus pedalą), nes automobilis gali nuslysti į šoną.
- Jei padangų protektorius susidėvėjęs, ratų sukibimo su kelio danga jėga mažėja.
- Staiga stabdant automobilį, užpakaliniai ratai užsiblokuoja (čiuožia) greičiau nei priekiniai.
- Jeigu važiuojant automobiliu su galiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį atleisti akseleratoriaus pedalą ir vairą pasukti į slydimo pusę.
- Jeigu važiuojant automobiliu su priekiniais varančiaisiais ratais, posūkyje pradėjo slysti į šoną galinė ašis, reikia truputį stipriau paspausti akseleratoriaus pedalą ir automobilio judėjimo kryptį koreguoti vairu.
- Jeigu stabdomas automobilis pradėjo slysti į šoną, reikia nustoti stabdyti.
- Posūkyje automobilis stabilesnis, jeigu važiuojama su įjungta pavara ir neišminta sankaba.
- Jei Jūsų vairuojamojo automobilio dešinieji ratai užvažiavo ant nesutvirtinto kelkraščio, rekomenduojama nestabdant automobilio, nukreipti jį į važiuojamąją dalį.
- Stiprus šoninis vėjas pavojingas slidžiame kelyje išvažiuojant iš uždaro kelio ruožo į atvirą.
- Pervažiavus vandens telkinį (kai buvo apsemti automobilio stabdžiai), vairuotojui rekomenduojama važiuojant nedideliu greičiu keletą kartų paspausti stabdžių pedalą, kad išdžiūtų stabdžių trinkelės.
- Akvaplaningo (vandens pleišto tarp padangos protektoriaus ir kelio dangos) dydis priklauso nuo važiavimo greičio, padangų protektoriaus būklės, lietaus intensyvumo ir kelio dangos.
- Jeigu važiuodami tiesiai, Jūs netikėtai įvažiavote į nedidelį apledėjusį kelio ruožą, patartina nekeisti važiavimo greičio ir krypties, tik lengvai atleisti akseleratoriaus pedalą.
- Važiuojant per gilų sniegą ar pažliugusiu grunto keliu, reikia iš anksto pasirinkti žemesnę pavarą, nedaryti staigių posūkių, neperjunginėti pavaros ir stengtis nesustoti.
- Vežant sunkesnius krovinius ant lengvojo automobilio kėbulo viršaus (bagažinė ant stogo), staigus vairo pasukimas ir stabdymas yra pavojingi.
- Viena slidžiausių dangų yra tašytų akmenų kelio danga.
- Per žemas oro slėgis padangose didina kuro sąnaudas ir mažina automobilio stabilumą.
- Tik pradėjus lyti, kelio danga yra ypatingai slidi.
Važiavimas posūkyje
Važiavimas posūkyje reikalauja ypatingo dėmesio ir atsargumo. Viršytas greitis yra labai dažna avarijų priežastis ir klaida, kurios ant slidžios kelio dangos, o juo labiau slidžiame posūkyje, ištaisyti neįmanoma. Ko gero, vertėtų ir liaudies patarles „Skubėk lėtai“ arba „Tyliau važiuosi, toliau nuvažiuosi“ prisiminti.
- Posūkyje sumažinus važiavimo greitį, išcentrinė jėga sumažės.
- Posūkyje sąstato priekaba pasislenka į posūkio centro pusę (kuo ilgesnė vilktis - tuo daugiau).
- Posūkyje vairuotojas turi stebėti, kad judančio automobilio galiniai ratai (priekaba), riedantys mažesniu spinduliu nei priekiniai, neužvažiuotų ant kliūties ir kad transporto priemonė neišvažiuotų į priešpriešinio eismo juostą.
- Jei kelio posūkis pasirodė staigesnis nei tikėjotės, būtina sumažinti greitį.
Kaip greitai atitirpinti automobilio stiklus | AUTODOC
Stabdymas
Stabdymas yra vienas svarbiausių vairavimo įgūdžių, ypač ekstremaliose situacijose.
- Sustojimo kelias: kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki visiškai sustojo.
- Stabdymo kelias: kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas nuspaudžia stabdžių pedalą iki visiškai sustojo.
- Reakcijos laikas: kelias, kurį automobilis nuvažiuoja nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį iki to momento, kai pradėjo stabdyti.
- Stabdymo kelias yra tiesiogiai proporcingas greičio padidėjimo kvadratui: t.y. Greitį padidinus tris kartus, stabdymo kelias padidės devynis kartus.
- Vairo mechanizmo sandara neturi įtakos stabdymo keliui. Stabdymo kelias daugiausiai priklauso nuo važiavimo greičio, stabdžių pavaros sandaros, stabdančiųjų ratų skaičiaus ir stabdžių pedalo paspaudimo jėgos.
- Distancija: tai atstumas tarp paskui vienas kito važiuojančių automobilių. Saugus atstumas tarp paskui vienas kito važiuojančių automobilių - apie pusė spidometro parodymo.
- Važiuojant paskui didelių gabaritų automobilį, reikia laikytis nuo jo kaip galima didesniu atstumu, kad būtų matoma ilgesnė kelio atkarpa į priekį.
- Staiga stabdant, reikia nuspausti stabdžio pedalą, neišminant sankabos pedalo.
- Jei stabdant, stabdomi ratai užblokuojami ir slysta važiuojamosios dalies paviršiumi, stabdymo kelias pailgėja.
- Važiuojant slidžiu keliu, automobilio stabdymo kelias sumažės, jeigu bus stabdoma pertraukiamu stabdymo būdu, neišjungus sankabos ir pavaros (kai nėra ABS). Važiuojant slidžiu keliu, stabdymas varikliu ir neblokuojant ratų, pagerina automobilio stabilumą.
- Staigiai stabdant, keleiviai ir nepritvirtintas krovinys juda į priekį.
- Jeigu, esant intensyviam eismui, staigiai stabdysite transporto priemonę, į Jus gali atsitrenkti iš paskos važiuojantys.
- Staiga sugedus darbo stabdžiams, reikalinga įjungti žemesnę pavarą ir stabdyti stovėjimo (rankiniu) stabdžiu. Esant galimybei, pasinaudoti kokia nors kliūtimi.
- Jei stačioje nuokalnėje automobilis bus ilgai stabdomas, gali perkaisti ir sugesti stabdžiai. Stabdyti nuokalnėje reikia įjungus pavarą.
- Pavojinga staiga stabdyti automobilį, kurio kairiųjų ir dešiniųjų ratų padangos nevienodai nudilusios, nes jis gali nuslysti nuo kelio.
- Stabdant automobilį varikliu, kuo statesnė nuokalnė, tuo žemesnę pavarą įjungiame.
- Transporto priemonę palikdami stovėti, visada įjunkite stovėjimo stabdį.
Vairuotojo Reakcija, Savijauta ir Rekomenduojami Veiksmai
Vairuotojo būsena ir reakcija turi didelę įtaką eismo saugumui.
- Vairuotojo reakcijos laikas - laiko tarpas nuo to momento, kai vairuotojas pastebėjo kliūtį, iki ėmėsi konkrečių veiksmų.
- Neblaivaus vairuotojo reakcijos laikas pailgėja.
- Pavargusio ir sergančio vairuotojo dėmesys silpnėja, reakcijos laikas ilgėja.
- Didėjant judančio automobilio greičiui, vairuotojo apžvalgos kampas mažėja.
- Vairuotojo emocinis susijaudinimas turi neigiamą įtaką eismo saugumui.
- Jeigu vairuotojas pavargo ir jį ima miegas, jis turi sustoti ir pailsėti.
- Priešpriešais važiuojantys automobiliai, nudažyti tamsiomis spalvomis (pilka, tamsiai mėlyna), sudaro iliuziją, kad jie juda lėčiau nei iš tikrųjų.
- Priešpriešais atvažiuojanti didelių gabaritų transporto priemonė sudaro iliuziją, kad ji juda greičiau nei iš tikrųjų.
- Spausti sankabos ir stabdžio pedalus rekomenduojama vidurine pėdos dalimi.
- Artėjant prie lygiareikšmės kelių sankryžos, rekomenduojama apžvelgti ją iš kairės į dešinę.
- Gyvenvietėse, važiuojant pro maršrutinio transporto sustojimo aikštelę, reikia būti atidžiam, nes pėstieji gali išbėgti pro stovinčio autobuso ar troleibuso priekį, o maršrutinio transporto priemonė turi pirmumą išvažiuodama iš sustojimo vietos, aikštelės.
- Aplenkus transporto priemonę, rekomenduojama grįžti į dešinę eismo juostą, kai vairuotojas per užpakalinio vaizdo veidrodėlį pamato aplenktą automobilį.
- Sustojus įkalnėje ir laukiant leidžiamo šviesoforo ar reguliuotojo signalo, automobilį patartina išlaikyti vietoje stovėjimo stabdžiu. Pradedant važiuoti įkalnėje, stovėjimo stabdį reikia atleisti sinchroniškai, automobiliui pajudant iš vietos (atleidžiant sankabą ir spaudžiant akseleratoriaus pedalą).
- Nuokalnėje palikti stovėti automobilį su dyzeliniu varikliu ir su įjungta pavara pavojinga, nes savaime gali užsivesti variklis.
- Jeigu Jus akina saulės spinduliai, sumažinkite greitį, toliau važiuokite tik įsitikinę, kad bus saugu.
- Važiuojant rūke - atstumas iki priešpriešais atvažiuojančios transporto priemonės atrodo apgaulingai - atrodo didesnis už tikrąjį.
- Dažnas transporto priemonės įsibėgėjimas ir stabdymas didina kuro sąnaudas. Tolygus įsibėgėjimas ir tolygus stabdymas užtikrina mažiausias kuro sąnaudas. Važiavimo ekonomiškumui turi įtakos automobilio aptakumas, įjungta pavara (važiavimo greitis), kelio sąlygos, uždegimo ir maitinimo sistemų būklė, vairavimo stilius.
- Apsisukdamas, vairuotojas turi stengtis kuo mažiau važiuoti atbuline eiga.
- Esant minusinei temperatūrai, nuplautą automobilį, prieš pastatant į atvirą stovėjimo aikštelę, būtina išdžiovinti stabdžių trinkeles (važiuojant nedideliu greičiu, dažnai spaudinėjant stabdžių pedalą).
Vairavimas Tamsiu Paros Metu
Vairavimas tamsiu paros metu reikalauja ypatingo dėmesio ir atsargumo.
- Tamsiu paros metu, artėjant prie įkalnės viršūnės, visada rekomenduojama tolimąsias žibintų šviesas perjungti į artimąsias.
- Tamsoje, ne gyvenvietėse, lengvuoju automobiliu važiuoti 90 km/h greičiu yra nesaugu, nes sustojimo kelias yra ilgesnis už apšviesto kelio ruožo ilgį.
- Tamsiu paros metu, stipriai sningant, lyjant, pustant, rūko metu, kelias bus geriau matomas įjungus rūko žibintus kartu su artimosiomis šviesomis.
- Per daug apkrovus lengvojo automobilio užpakalinę ašį, bus blogai valdomas, įjungtos artimosios šviesos gali akinti priešpriešais atvažiuojančius vairuotojus.
Kiti Svarbūs Aspektai
- Aklosios Zonos: "Akloji zona" - tai per galinio ir šoninio vaizdo veidrodžius nematoma kelio dalis. Kai norite pasukti, įsilieti į eismo srautą, sustoti, persirikiuoti, turite žvilgtelėti per petį. Vairuodami visada žinokite, kas darosi aplink jus.
- Lenkimas: Lenkimui pasirinktas kelio ruožas turi būti gerai matomas. Per arti privažiavus prie lenkiamo automobilio, šio ruožo matomumas bus ribotas. Kelių eismo taisyklės draudžia viršyti leistiną važiavimo greitį.
- Sankryžos: Sankryžose, ypač esančiose gyvenvietėje, vairuotojas privalo vienu metu stebėti daug objektų ir greitai įvertinti situaciją. Kai kuriose sankryžose yra ribotas matomumas, todėl gali netikėtai pasirodyti naujos transporto priemonės. Pavojingiausios yra nereguliuojamos, ypač nelygiareikšmių kelių sankryžos. Čia dažnai klysta vairuotojai, privalantys duoti kelią. Draudžiama įvažiuoti į sankryžą, jei joje yra transporto priemonių ar pėsčiųjų.
- Saugos Diržai: Saugos diržai dažnai išsaugo gyvybę vairuotojui ir keleiviams autoavarijų metu susiduriant transporto priemonėms arba atsitrenkiant į kliūtį.
- Didelis Greitis: Didelis greitis yra pavojingas. Didėjant greičiui, mažėja vairuotojo dėmesio koncentracijos laukas, trumpėja laikas, liekantis priimti sprendimus, didėja automobilio stabdymo kelias, mažėja ratų sukibimas su kelio danga, didėja pasipriešinimo riedėjimui koeficientas. Kuo didesnis greitis, tuo sunkesnės būna autoavarijų pasekmės.
- Saugi Distancija: Važiuojant 100 km/h greičiu, automobilis per sekundę nuvažiuoja apie 27 metrus. Greičiui padidėjus du kartus, stabdymo kelias pailgėja keturis kartus, t. y. stabdymo kelias yra proporcingas greičio kvadratui, todėl yra rekomenduojama, kad minimalus atstumas tarp automobilių būtų ne mažesnis kaip pusė važiavimo greičio reikšmės metrais.
- Važiavimas Žiemą: Žiemą ypač svarbu pasirinkti tinkamas padangas. Žieminės padangos suprojektuotos taip, kad užtikrintų geresnį sukibimą su slidžia kelio danga, o tai padidina saugumą.
- Vairavimo Kultūra ir Agresija Kelyje: Vairavimo kultūra ir gebėjimas valdyti emocijas yra labai svarbūs eismo saugumui. Agresyvus vairavimas, įžūlumas ir nemokėjimas valdyti pykčio gali sukelti pavojingas situacijas ir eismo įvykius.
- Vairuotojų Nekantrumas: Lietuvoje yra išskirtinis vairuotojų bruožas - nekantrumas. Kartais jis net ne piktavališkai virsta veiksmu, sukeliančiu pavojingas situacijas.
Svarbiausia įsisąmoninti ir išnagrinėti veiksmus, kurie tarsi prieštarauja logikai. Juos atlikti labai sunku, nes tenka įveikti savo psichikos barjerą, savisaugos refleksą. Automobilio suskersavimas važiuojant tiesiu keliu yra labai ryškus pavyzdys. Kai automobilio priekis slenka į kairę, instinktyviai norisi sukti vairą dešinėn, tačiau siekiant išvengti avarijos, gali tekti atlikti veiksmus, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo nepagrįsti. Vairuotojas, norėdamas įveikti pavojingą situaciją, kartais yra priverstas griebtis veiksmų, kurie iš pirmo žvilgsnio rodosi visiškai nepagrįsti ir net prieštarauja logikai. Automobilio suskersavimas važiuojant tiesiu keliu yra labai ryškus pavyzdys. Juk automobilio priekiui nukrypus į kairę, visai logiška gelbėtis priekinių ratų pasukimu į dešinę. Tuo momentu, kai automobilis dar nėra grįžęs į tiesią padėtį ir tebežiūri kairėn, jau reikia pradėti sukti vairą į kairę. Iš tiesų, kam gi sukti ratus į kairę, jei visa mašina dar tebėra pasisukusi kairėn? Kažkas ne taip. O vis dėlto įsigilinę pamatysime, kad dalykas visiškai aiškus ir logiškai pagrįstas. Automobilio priekiui nuslinkus į kairę ir vairuotojui pasukus vairą dešinėn, mašina ima reaguoti į ratų pasukimą ir tolydžio slenka į dešinę. Dabar prieiname svarbiausią manevro momentą. Prieš pat grįžtant automobiliui į tiesią padėtį, priekiniai ratai turi būti jau ištiesinti. Inercijos jėga vis dar stums mašinos priekį dešinėn. Todėl ratus reikia trupučiuką suktelėti kairėn, kad jie priešintųsi automobilio tendencijai suktis į dešinę.
Būkite dėmesingi, treniruokitės ir mokykitės - nėra nieko neįmanomo. Greitai galėsite patarinėti jaunesniems ir mažiau patyrusiems vairuotojams.
tags: #kasa #gali #automobilio #soninio #slydimo #priezastimi