Nors abu draudimai yra susiję su automobiliais, jų funkcija visiškai skiriasi. Privalomasis draudimas, oficialiai vadinamas transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu, yra privalomas pagal įstatymą visiems automobilių savininkams. Šis draudimas skirtas atlyginti padarytą žalą kitoms transporto priemonėms, žmonėms ar jų turtui, jei įvykio kaltininkas esi Tu. Tai, kad draudimas yra privalomas, garantuoja, jog nukentėję asmenys gaus kompensaciją, net jei įvykio kaltininkas neturėtų pakankamai lėšų tokią žalą atlyginti pats. Privalomasis draudimas dengia kitų asmenų patirtą žalą, kai Tu esi kaltas dėl padaryto eismo įvykio.
Kita vertus, KASKO draudimas yra savanoriškas automobilio draudimas, skirtas apsaugoti Tave nuo įvairių finansinių nuostolių, atsiradusių dėl žalos Tavo transporto priemonei. KASKO draudimas yra pritaikomas pagal poreikius. Svarbiausia, kad KASKO draudimu apsaugai savo automobilį, o ne tik padarai paslaugą kitiems eismo dalyviams. KASKO draudimas yra puikus sprendimas, jei nori išvengti netikėtų išlaidų dėl to, kad įvykio metu gali būti apgadintas ne tik kito vairuotojo, bet ir Tavo automobilis. Jis suteikia papildomą ramybę, kad ir kas nutiktų kelyje ar stovėjimo aikštelėje. KASKO draudimas dengia kitų asmenų patirtą žalą, kai Tu esi kaltas dėl padaryto eismo įvykio, o KASKO draudimas yra skirtas apsaugoti Tavo automobilį ir padengti žalą, nepriklausomai nuo to, kas yra eismo įvykio kaltininkas.
Daugelis vairuotojų įpratę galvoti, kad turėdami transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimą yra apsaugoti nuo visų galimų nuostolių. Tačiau realybėje ši draudimo rūšis padengia tik trečiųjų asmenų žalą, o pačiam vairuotojui automobilio remonto nuostolius tenka dengti iš savų lėšų. „Įsivaizduokite, kad apgadinote automobilį užvažiavę ant aukštesnio bortelio ar užkliudėte garažo vartus. Tokiais atvejais privalomasis draudimas niekuo nepadės, nes čia nebuvo padaryta žalos kitam asmeniui. Jei yra apsidraudęs tik privalomuoju draudimu, visais aukščiau išvardintais atvejais vairuotojas nuostolius turės padengti pats.
Kasko draudimas apima platesnį rizikų spektrą ir padeda atlyginti žalą, kurią patyrėte patys: nuo menko įlenkimo prekybos centro aikštelėje iki rimtesnių nuostolių, kuriuos gali sukelti stichinės nelaimės ar vagystės. Dažniausiai tokie atvejai būna netikėti ir sukelia papildomus finansinius rūpesčius. O kasko draudimas padeda išvengti išlaidų, susijusių su žala savo transporto priemonei“, - akcentuoja.
Pagrindiniai skirtumai ir kada verta rinktis KASKO
Privalomasis draudimas skirtas tam, kad būtų atlyginta žala kitoms transporto priemonėms, turtui ar žmonėms, jei eismo įvykio kaltininkas esate jūs. Jei įvykio metu nenukentėjo žmonės ir su kitu vairuotoju sutariate, kas yra kaltas, pakanka užpildyti eismo įvykio deklaraciją - tai galima padaryti ranka arba internetu. Skirtingai nei privalomasis draudimas, kasko skirtas vairuotojo turto apsaugai. Ši draudimo rūšis padeda atlyginti žalą savo transporto priemonei nepriklausomai nuo to, kas kaltas dėl įvykio. Kasko apsauga galioja įvairiose situacijose: įvykus eismo įvykiui, vagystei, vandalizmui, stichinių nelaimių, gaisro ir kitais atvejais.
„Privalomasis vairuotojų civilinės atsakomybės draudimas skirtas atlyginti žalą kitiems eismo dalyviams, o kasko - apsaugoti savo automobilį. Todėl vairuotojams svarbu įsivertinti, kokios rizikos jiems aktualiausios ir galbūt verta turėti papildomą apsaugą. Tai padeda išvengti netikėtų finansinių nuostolių tiek kasdienėse situacijose, tiek susidūrus su nenumatytais įvykiais kelyje“, - teigia.
Jei automobilis yra naujas ar jo vertė didelė, KASKO draudimas gali būti labai naudingas, nes padengs netikėtai atsiradusius remonto kaštus. Svarstant, ar verta papildomai įsigyti KASKO draudimą, klientams rekomenduojame įsivertinti, kiek galima žala sujauktų jų finansinius srautus - ar jie pajėgs savomis lėšomis padengti automobilio remonto kaštus, ar galės tam tikrą laiko periodą išsiversti be pakaitinio automobilio“, - pataria.
Tiesa, jis pastebi, kad galimos rizikos kartais įsivertinamos per vėlai: „Kartais sulaukiame užklausų atlyginti žalą, kurią turėtų atlyginti KASKO draudimas, tačiau vairuotojas šios paslaugos nebūna pasirinkęs. Dažniausiai tai būna užklausos po susidūrimo su į kelią išbėgusiais gyvūnais arba pastebėjus sniego nuošliaužų padarytą žalą.
Privalomasis draudimas elektromobiliui galioja toks pat kaip ir vidaus degimo automobiliams, o draudimo bendrovė kainą nustato pagal įvairius kriterijus, tarp kurių gali būti ir degalų tipas. Žalos atvejai iš esmės tie patys, pavyzdžiui, kėbulo įlenkimai, stiklų pažeidimai, padangos ar ratlankiai. Be to, kuo automobilis senesnis, tuo didesnė pagalbos kelyje reikšmė. Elektromobiliams ji aktuali ne tik dėl gedimų, bet ir dėl išsikrovusios baterijos.
Kasko draudimas yra savanoriškas draudimas, kai transporto priemonė apdraudžiama nuo visų rizikų, išskyrus nedraudžiamuosius įvykius. Anot jo, draudžiantis klientas pasirenka tam tikras sąlygas, tokias kaip išskaitos dydis (tai suma, kurią sumoka pats klientas), numatoma, ar automobilis bus remontuojamas draudiko rekomenduojamame ar kliento pasirinktame servise, jei automobilis senesnis - ar keičiamoms detalėms taikomas nusidėvėjimas.
„Tais atvejais, kai transporto priemonei padaroma žala ir savininkas kreipiasi į draudimo bendrovę dėl nuostolių atlyginimo pagal kasko draudimą, padaryta žala atlyginama pagal kliento kasko sutartį ir pasirinktas sąlygas. Jeigu draudimo sutarties sudarymo metu buvo aptarta, kad žalos atveju bus išskaičiuojamas nusidėvėjimas, pritaikoma išskaita, tai atlyginant žalą yra taikomos šios sąlygos. Tuo atveju, kai įvykio kaltininkas žinomas, išskaita nėra taikoma. Visoms kitoms sąlygoms kaltininko pasišalinimas įtakos neturi. Pagal kasko draudimo sąlygas, kuomet klientas abejoja dėl paskaičiuotos išmokos, patariame, suderinus su žalų ekspertu, kreiptis į autoservisą remontui. Klientas gali kreiptis į servisus, su kuriais draudimo bendrovė turi sutartį, arba į savo pasirinktą servisą“, - aiškino.
KASKO draudimo sąlygos ir išimtys
Draudimo bendrovės atstovas teigė, kad prieš rinkdamiesi kasko draudimą, vairuotojai turėtų žinoti, kad kai jie pasirenka išskaitą, tai turi įtakos ir nuostolio atlyginimo principui bei įmokos dydžiui. „Yra klientų, kurie draudžiasi su 0 Eur išskaita, kad net mažiausia žala būtų atlyginta, taip pat yra klientų, kurie pasirenka ir 500 Eur išskaitą, nes jiems svarbu, kad draudimas padėtų didelių nuostolių atveju. Žinoma, įtakos turi ir automobilio amžius. Kalbant apie išskaitą, jos dydį geriausiai iliustruoja toks pavyzdys. Jei klientas pasirenka, tarkim, 150 Eur išskaitą, o padaryta žala siekia 200 Eur, tai klientui bus išmokėta 50 Eur išmoką. Tačiau, jei žala siekia 2000 eurų ar daugiau, tuomet klientas pats padengia 150 Eur žalą, o draudimas atlygina 1850 eurų.
Pagal „Ergo“ kasko draudimo standartines sąlygas, automobiliams iki 3 metų senumo keičiamoms detalėms neskaičiuojamas nusidėvėjimas ir detalės keičiamos naujomis originaliomis. Nuo ketvirtų automobilio metų pradedamas skaičiuoti detalių nusidėvėjimas. Tačiau jei klientas pageidauja, iki kol automobilis taps 6 metų senumo, už papildomą įmoką jis gali pasirinkti draudimo sąlygą, kad sugadintos detalės būtų keičiamos originaliomis naujomis detalėmis. Kai automobilis senesni kaip 6 metai automobilių keičiamoms detalėms taikomas nusidėvėjimas. Nusidėvėjimas taikomas tik orginalioms detalėms. Klientui sutikus remontuoti automobiį servise ir remontui naudoti neoriginalias ar dėvėtas dalis, nusidėvėjimas netaikomas. Kartais pasitaiko atvejų, kai automobiliai yra retų modelių ir konkrečių padėvėtų detalių autoservisai neturi“, - aiškino draudimo bendrovės atstovas.
Draudikai primena, kad kiekviena draudimo rūšis turi savo draudimo sąlygas ir aprašą, pagal kuriuos įvykiai skirstomi į draudžiamuosius ir nedraudžiamuosius. „Mūsų turimi duomenys rodo, kad didžiausią netenkintų prašymų atlyginti nuostolį dalį sudaro nedraudžiamųjų įvykių atvejai. Tad visada, prieš teikiant prašymą žalos atlyginimui, reikėtų atidžiai perskaityti draudimo sutartį bei taisykles, kur išsamiai aprašyti draudžiamieji ir nedraudžiamieji įvykiai. Ypač svarbu visas draudimo apsaugos bei nuostolio atlyginimo sąlygas išsiaiškinti ir aptarti dar prieš draudimo sutarties pasirašymą, kad nusipirkta paslauga atitiktų klientų lūkesčius“, − sako.
Pasak draudimo eksperto, tarp nedraudžiamųjų įvykių būsto draudimo srityje gana dažnai patenka žalos, įvykusios dėl statybos, projektavimo klaidų bei broko, taip pat dėl statybos ar remonto darbų, esančių už draudžiamojo objekto ribų. Remiantis „Lietuvos draudimo“ duomenimis, dažna žalos, kaip nedraudžiamojo įvykio, atmetimo priežastis yra objekto eksploataciniai sugedimai ar nusidėvėjimo žalos. „Dažnai užmirštama, kad pastatai bei automobiliai irgi dėvisi ir ilgainiui praranda kokybę, dėl ko gali kilti natūralus noras kreiptis į draudikus dėl žalos atlyginimo. Į šią kategoriją patenka ir natūralūs procesai, tokie kaip pelėsis, korozija ar kondensatas. Suprantama, kad šių procesų keliama žala klientams gali kelti rūpesčių, tačiau įprastai nuo jų nėra draudžiama“, - komentuoja.
Pasak eksperto, pasikartojantys nuostoliai dėl tos pačios priežasties taip pat gali būti nedraudžiamieji. Pavyzdžiui, vandeniui vieną kartą prabėgus pro stogą ir po tokio įvykio nesiėmus veiksmų, siekiant išvengti panašių įvykių ateityje, antrą kartą dėl tos pačios priežasties įvykusi žala greičiausiai nebus atlyginta.
Neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kuomet klientai užpildžio žalos atlyginimo prašymą tai žalai, nuo kurios nėra apsidraudę. „Tokie atvejai, kai klientai kreipiasi dėl žalos atlyginimo, nors nėra nuo jos apsidraudę, ypač dažnai pasitaiko būsto draudimo srityje. O šios sferos paslaugų portfelis - tikrai platus. Pavyzdžiui, suskilo stalviršis virtuvėje, bet klientas apsidraudęs tik būsto draudimu, taigi sienas ir pastato konstrukcijas, bet ne savo namų turtą. Tokiu atveju patirtos žalos atlyginti nepavyks, nes nuo tokio tipo žalos nėra apsidrausta“, - pasakoja ekspertas.
Kaip pasirinkti tinkamą draudimą?
Galima sakyti, kad KASKO draudimo vertė labiausiai atsiskleidžia tuomet, kai automobilis patiria didesnę žalą. Privalomojo transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas, kitaip vairuotojo privalomasis draudimas, yra privalomas ir jis atlygina kitam asmeniui bei jo turtui padarytą žalą. Kasko draudimas yra neprivalomas draudimas ir jį verta įsigyti todėl, kad eismo įvykio atveju (kai klientas yra kaltininkas (-ė)), gamtos stichijos, gaisro, susidūrimo su laukiniu gyvūnu ir kitais atvejais žala būtų atlyginta kliento transporto priemonei. Be to, į kasko draudimą įtraukta techninė pagalba kelyje (automobilio transportavimas po gedimo, eismo įvykio, pakaitinis automobilis ir kt.).
„Padarius eismo įvykį, kitai transporto priemonei padaryta žala yra atlyginama pagal privalomąjį draudimą, tačiau kaltininko automobiliui padarytos žalos šis draudimas nepadengs. Tai gali padaryti kasko draudimas“, - nurodė.
Galutinis pasirinkimas priklauso nuo Tavo poreikių ir finansinės situacijos. Kadangi privalomasis draudimas yra privalomas, civilinės atsakomybės draudimą turėti privalo visi vairuotojai. Jei automobilis yra naujas ar jo vertė didelė, KASKO draudimas gali būti labai naudingas, nes padengs netikėtai atsiradusius remonto kaštus. Galiausiai, klausimas nėra tik kuo skiriasi šie draudimai, bet ir kaip jie papildo vienas kitą. Geriausia finansinė apsauga yra turint abu.
Vairuotojai vis dar painiojasi tarp šių dviejų draudimo rūšių arba ne visai tiksliai supranta jų esmę. Privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas ir Kasko turi skiriasi iš esmės, nepaisant to, kad tarp jų yra nemažai panašumų. Pirmuoju atveju apdraudžiama tik vairuotojo civilinė atsakomybė. Taigi nutikus eismo įvykiui, atlyginama tretiesiems asmenims padaryta žala, jei kaltininkas yra pats draudėjas. Jo pasirinkta draudimo bendrovė atlygina kitoms transporto priemonėms įvykio metu padarytą žalą. Šis draudimas yra privalomas kiekvienam vairuotojui, nes jis itin palengvina eismo dalyvių gyvenimą. Tuo atveju, kai žmonės nenukenčia, eismo įvykio dalyviai turi susitarti, dėl atsakomybės.
Kasko draudimo paskirtis yra kiek kitokia. Šios draudimo rūšies objektas - pats automobilis, kurį vairuotojas apdraudžia nuo pasirinktų rizikų. Kasko draudimo apimtis yra gana plati, nes galima įtraukti rizikas, susijusias ne tik su eismo įvykiais, bet ir su vagystėmis, vandalizmu, gamtos jėgomis, ugnimi ar techninės pagalbos poreikiu. Įsigijus šį draudimą automobiliui padaryta žala atlyginama bet kuriuo atveju ir tai nepriklauso nuo to, kas yra eismo įvykio kaltininkas. Pavyzdžiui, jei automobilis apgadinamas užvažiavus ant bortelio ar kliudžius garažo vartus, tokia žala būtų atlyginama. Tuo tarpu Privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimas tokių nuostolių nepadengtų ir transporto priemonę tektų remontuoti iš savų lėšų.
Draudimo bendrovės ERGO atstovas priduria, kad tam tikrais atvejais privaloma apdrausti automobilį būtent Kasko draudimu. Pirmiausia, tai galioja perkantiems transporto priemonę lizingu.
R. Pocius pabrėžia, kad pagal Kasko draudimą atlyginant draudžiamųjų įvykių metu patirtus nuostolius, taikoma sutartyje numatyto dydžio besąlyginė išskaita arba kitaip tariant - franšizė. Draudimo ekspertas atkreipia dėmesį, kad tiek Privalomasis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės, tiek Kasko draudimas leidžia vairuotojams išvengti finansinių nuostolių bei žalos išieškojimo procesus. Be to, jis primena, kad net ir turint abu draudimus, privalu atsakingai elgtis už vairo.
Privalomasis automobilio draudimas yra skirtas ne tam, kad sutvarkytų jūsų automobilį, o tam, kad apmokėtų žalą, kurią jūs (kaip transporto priemonės valdytojas) padarote kitiems. Ši logika svarbi, nes ji paaiškina, kodėl privalomasis draudimas vadinamas „civilinės atsakomybės“: draudžiamas ne daiktas, o jūsų pareiga atlyginti žalą kitam. „Trečiasis asmuo“ praktikoje reiškia nukentėjusįjį: kitos transporto priemonės vairuotoją, keleivius, pėsčiuosius, dviratininkus, taip pat turto savininkus (pvz., jei apgadinate tvorą, vartus, pastato fasadą, kelio infrastruktūrą). Čia ir slypi dažniausias nusivylimas: privalomasis draudimas paprastai neapmoka žalos jūsų automobiliui, jei eismo įvykį sukėlėte jūs pats.
KASKO automobilio draudimas skiriasi nuo privalomojo tuo, kad čia pagrindinis tikslas - apdrausti jūsų transporto priemonę ir su ja susijusius turtinius interesus. Esminis praktinis skirtumas: KASKO dažnai padeda ir tada, kai kaltas esate jūs pats, o privalomasis tokiu atveju jūsų automobilio neremontuos. Skirtingai nei privalomasis draudimas, KASKO nėra vienodai standartizuotas: draudikai siūlo skirtingus paketus, išimtis, franšizes (išskaitas), remonto organizavimą, papildomas apsaugas (pvz., pakaitinis automobilis, techninė pagalba kelyje, stiklo dūžiai, susidūrimas su gyvūnais, papildoma įranga ir pan.).
Praktiškai vienas svarbiausių KASKO elementų yra išskaita (franšizė) - suma ar procentas, kurią jūs prisiimate patys kiekvieno draudžiamojo įvykio atveju. Kodėl išskaita egzistuoja? Ji mažina smulkių žalų administravimo kaštus ir leidžia sumažinti įmoką, bet kartu reiškia, kad KASKO nėra „bilietas į nemokamą remontą“ kiekvienu atveju.
Trumpai: pasirenkate vieną pagrindinį kelią, o ne bandote „susirinkti“ kompensaciją du kartus. Nors abu draudimai susiję su automobiliu, jų logika skirtinga: privalomasis draudimas saugo kitus nuo jūsų, o KASKO - jus nuo netikėtų išlaidų.
Vienas dažniausių klausimų - ar KASKO „apsimoka“. Teisingesnis klausimas būtų: kokį finansinį smūgį jūs galite sau leisti, jei nutiks blogiausias scenarijus. Tuo tarpu jei automobilis senesnis, jo rinkos vertė nedidelė, o jūs turite finansinę pagalvę remontui (arba remontuojate pigiai), KASKO gali būti mažiau patrauklus.
Naudingas metodas - pasiūlymus vertinti per konkrečius klausimus: kokia išskaita? ar dengiama vagystė? ar dengiama stichija? kaip skaičiuojama automobilio vertė visiško sunaikinimo atveju? ar apdrausta papildoma įranga? koks pakaitinio automobilio terminas? kokie dokumentai reikalingi žalai?
Tiek privalomasis, tiek KASKO realią vertę parodo ne sutarties pasirašymo dieną, o tada, kai įvyksta incidentas. Lietuvos bankas nurodo, kad draudikas paprastai privalo išmokėti draudimo išmoką per 30 dienų nuo pretenzijos gavimo, o jei per šį terminą neįmanoma ištirti reikšmingų aplinkybių - per 14 dienų nuo tyrimo pabaigos, tačiau tai neturėtų tęstis ilgiau nei 3 mėnesius (su teisės aktuose numatytomis išimtimis).
Jeigu kyla nesutarimų su draudimo bendrove (dėl žalos dydžio, įvykio pripažinimo nedraudžiamuoju, vilkinimo, dokumentų reikalavimų), pirmas žingsnis paprastai yra raštu kreiptis į draudiką ir aiškiai išdėstyti pretenziją. Praktinis patarimas: ginčų situacijose stipriausiai veikia konkretūs dokumentai (sutartis, taisyklės, nuotraukos, remonto sąmata, susirašinėjimas, policijos medžiaga).
Pirmosios ir trečiosios šalies transporto priemonių draudimo skirtumas 2024 m. || Visapusiškas automobilio draudimas 2024 m.
tags: #kasko #ir #privalomas #draudimas #zalos #atlyginimo