Automobilio kėbulas - tai išorinis automobilio apvalkalas, saugantis keleivius ir suteikiantis vietos mechaniniams ir elektriniams automobilio komponentams įtvirtinti ir laikyti.
Kėbulas, automobilio ar priekabos dalis, sudaro ertmę keleiviams ir (arba) kroviniams vežti.
Be to, automobilio kėbulas turi užtikrinti apsaugą avarijos atveju ir atlaikyti smūgio jėgą atsitrenkus į kitą automobilį ar konstrukciją.
Automobilio kėbulas turi būti pakankamai tvirtas, kad atlaikytų smūgio jėgą ir apsaugotų keleivius nuo sužalojimų susidūrimo ar apvirtimo atveju.
Todėl kėbulas turi būti gerai sutvirtintas elementais, pagamintais iš didelio atsparumo plieno, kitų metalų arba pažangių kompozitinių medžiagų, kurios gali atlaikyti aukštą temperatūrą, slėgį ir įtempius.
Plienas yra plačiausiai naudojama automobilių kėbulų medžiaga dėl savo tvirtumo, prieinamumo ir nedidelės kainos.
Tačiau plienas yra sunkus, o tai yra trūkumas projektuojant degalus taupantį automobilio kėbulą.
Projektuojant ir gaminant automobilio kėbulą taip pat atsižvelgiama į aerodinamines ir eksploatacines savybes.
Svarbiausi matomo automobilio kėbulo dizaino veiksniai yra bendra automobilio forma ir stilius, kėbulo dydis, aptakių linijų tipas, ratų angų, langų ir durų angų dizainas bei kėbului naudojamos medžiagos.
Matomas automobilio kėbulo dizainas yra svarbus bendros automobilio išvaizdos veiksnys.
Jis lemia automobilio stilių ir daro įtaką klientų pasirinkimui perkant naują automobilį.
Todėl matomo automobilio kėbulo dizainas turi būti patrauklus, atitikti visus funkcinius reikalavimus ir turi būti pagamintas iš tvirtų, lengvų ir nebrangių medžiagų.
Bendra automobilio forma ir stilius gali būti bet kokio dizaino, pavyzdžiui, hečbeko, sedano ar kupė, arba bet kokio stiliaus, pavyzdžiui, sportinio, prabangaus ar šeimyninio.
Automobilio kėbulo dydis gali būti didelis arba mažas, o kėbulo ilgis, ratų įdubos ir langų bei durų angos priklauso nuo gamintojo ir dizainerių poreikių.
Pastaraisiais metais siekiant pagerinti automobilio kėbulo funkcionalumą ir degalų naudojimo efektyvumą, atsižvelgiama į tokius kėbulo gamybos reikalavimus: naudoti lengvas medžiagas, mažinti automobilio kėbulo svorį, naudoti aerodinaminį stilių ir gerinti visų mechaninių ir elektrinių komponentų degalų naudojimo efektyvumą.
Lengvųjų medžiagų naudojimo reikalavimai apima anglies pluoštu armuotų polimerų (CFRP) ir kitų pažangių kompozitinių medžiagų naudojimą, didelio stiprumo plieno, aliuminio lydinių ar kitų lengvųjų metalų naudojimą, plieno ir kitų medžiagų storio mažinimą.
Aerodinaminį automobilio kėbulo stilių galima pasiekti naudojant efektyvų, mažą pasipriešinimo koeficientą ir projektuojant automobilio kėbulą taip, kad būtų sumažintas oro pasipriešinimas.
Elektroninių ir mechaninių komponentų išdėstymas automobilio kėbule turi būti efektyvus, patogus ir lengvai pasiekiamas aptarnavimui ar keitimui.
Taip pat svarbu, kad naujus komponentus būtų lengva sumontuoti.
Projektuotojas ir gamintojas turi atsižvelgti į šiuos veiksnius: variklio ir transmisijos vietą, degalų bako, degalų siurblio ir vamzdynų vietą, išmetimo sistemos vietą, aušinimo sistemos vietą, pakabos sistemos ir varančiųjų velenų vietą.
Sudarant išdėstymą taip pat turi būti atsižvelgiama į komponentų saugumą ir svorį, montavimo paprastumą, komponentų prieinamumą ir turimą erdvę automobilio kėbule.
Automobilio kėbulo konstrukcija turi leisti nuosekliai išdėstyti komponentus, kad tie patys komponentai būtų naudojami skirtinguose modeliuose, o skirtingi modeliai - toje pačioje gamybos linijoje.
Automobilio kėbulo konstrukcija gali būti vienatūrė arba kėbulo ant rėmo konstrukcija.
Vienatūris kėbulas yra labiausiai paplitęs automobilio kėbulo konstrukcijos tipas, kai kėbulo konstrukcija yra viena ištisinė dalis.
Kėbulo ant rėmo konstrukcijoje naudojamas sustiprintas rėmas ir atskiras kėbulas.
Automobilio kėbulo konstrukcijos tipas priklauso nuo gamintojo konstrukcijos tikslų, naudojamų medžiagų, turimų išteklių ir medžiagų bei konstrukcijos kainos.
Pasirinktos medžiagos turi užtikrinti reikiamą stiprumą, ilgaamžiškumą ir atsparumą korozijai už kainą, kuri būtų konkurencinga kitų medžiagų atžvilgiu.
Kėbulo tipai ir konstrukcija
Autobusų, sunkvežimių, priekabų, puspriekabių ir kai kurių lengvųjų automobilių (dažniausiai didelių visureigių pikapų) kėbulas tvirtinamas prie laikančiosios konstrukcijos - rėmo (standžiai sujungtų metalinių profilių).
Nedidelių krovininių automobilių, mikroautobusų ir daugumos lengvųjų automobilių kėbulas yra laikančioji konstrukcija, prie kurios tvirtinamos kitos automobilio detalės (pvz., pakabos, stabdžių, vairo sistemos elementai) ir agregatai (variklis, pavarų dėžė).
Lengvojo automobilio kėbulą dažniausiai sudaro karkasas, stogas, dugnas, priekiniai ir galiniai sparnai, variklio gaubtas, bagažinės dangtis, durelės, stiklai.
Prie karkaso tvirtinamos kėbulo dalys dažniausiai štampuojamos iš plieninių arba aliumininių lakštų, kartais daromos iš kompozicinių medžiagų (pvz., stiklo pluošto).
Sunkvežimio kėbulą dažniausiai sudaro atvira arba uždara krovinių dėžė (karkasas, suvirintas iš metalinių profilių, grindys, šoniniai ir galiniai bortai), vairuotojo kabina.
Būna specialios paskirties sunkvežimio kėbulų, pvz., kurui, betonui vežti.
Automobilinės cisternos kėbulas būna apskrito ar ovalaus skerspjūvio su viena arba keliomis angomis, uždaromomis sandariais dangčiais ar čiaupais.
Izoterminių sunkvežimių ar priekabų kėbulas turi šiluminę izoliaciją ir šaldymo bei šildymo įrangą.
Medžiagos ir apdaila
Kėbulo paviršius cinkuojamas, gruntuojamas, dažomas, dengiamas antikorozine danga (pvz., mastika).
Kėbulo vidus aptaisomas garsą, mechaninius virpesius ir šilumą izoliuojančiomis medžiagomis.
Populiariausi kėbulų tipai
Labiausiai paplitęs sedanas, universalusis ir kombinuotasis kėbulas.
Dažnai kėbulo rūšis lemia ir lengvojo automobilio pavadinimą: sedanas, kabrioletas, limuzinas, furgonas, pikapas, lando, fajetonas.
