Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių su sezoniniais klimato pokyčiais, padangų keitimas yra būtina ir teisėsaugos reguliuojama bei kontroliuojama procedūra, siekiant užtikrinti saugumą keliuose. Vasarinės ar žieminės padangos turi būti keičiamos laiku, atsižvelgiant į sezoną, tam, kad būtų užtikrintas geras sukibimas su kelio danga ir sumažinta avarijų rizika.
Lietuvoje žieminės padangos privalomos nuo lapkričio 10 d. iki balandžio 1 d. Šiuo laikotarpiu vairuotojai privalo naudoti žiemines padangas arba universalias padangas, kurios atitinka žiemos sąlygoms keliamus reikalavimus. Žieminės padangos automobiliams yra skirtos važiuoti esant šaltam orui, ledui, sniegui ir šlapiam keliui. Jų gumos sudėtis išlieka lanksti net ir žemose temperatūrose, o protektoriaus raštas užtikrina gerą sukibimą su slidžia danga.
Vasarinės padangos yra naudojamos nuo balandžio 1 d. iki lapkričio 10 d. Šiuo laikotarpiu vairuotojai privalo naudoti vasarines arba universalias padangas, atitinkančias vasaros sezono reikalavimus. Vasarinių padangų protektoriaus raštas yra skirtas greitai pašalinti vandenį iš kontakto su kelio danga, taip sumažinant akvaplanavimo riziką.
Kodėl svarbu laiku keisti padangas?
Kai kurie vairuotojai renkasi universalias padangas, kurios gali būti naudojamos tiek žiemą, tiek vasarą. Nors tai gali atrodyti kaip patogus sprendimas, reikia nepamiršti, kad universalios padangos nėra optimalios nei žiemą, nei vasarą. Vairavimas su netinkamomis padangomis, nepriklausomai nuo sezono, gali turėti rimtų pasekmių.
Lietuvoje Kelių eismo taisyklės (KET) numato baudas vairuotojams, kurie nesilaiko padangų keitimo taisyklių. Jei vairuotojas žiemos metu vairuoja transporto priemonę su vasarinėmis padangomis, jam gali būti skiriama bauda nuo 30 iki 40 eurų. Ši bauda gali atrodyti nedidelė, tačiau tai yra tik viena iš galimų sankcijų.
Jei transporto priemonė yra naudojama su netinkamomis padangomis, techninės apžiūros metu tai gali būti vertinama kaip rimtas trūkumas. Tokiu atveju automobilis gali nepraeiti techninės apžiūros, kol trūkumas nebus pašalintas.
Pasekmės vairuojant su netinkamomis padangomis
Važiuojant su netinkamomis padangomis, vairuotojas gali padaryti ir kitų eismo taisyklių pažeidimų. Pavyzdžiui, žiemą su vasarinėmis padangomis padidėja rizika prarasti automobilio kontrolę, ypač esant slidžiai kelio dangai. Tai gali sukelti avarijas, kurių metu gali būti sužeisti žmonės ar padaryta žala turtui.
Vairuotojai, nesilaikantys padangų keitimo taisyklių, gali susidurti su draudimo kompanijų problemomis. Jei avarija įvyksta dėl to, kad transporto priemonė buvo aprūpinta netinkamomis padangomis, draudimo kompanija gali atsisakyti mokėti draudimo išmoką arba ją sumažinti. Draudikų nuomone, vairuotojas, nesilaikęs padangų keitimo taisyklių, padidino avarijos riziką, todėl atsakomybė tenka jam. Jei dėl netinkamų padangų sukelta avarija ir dėl to nukentėjo kiti eismo dalyviai, draudimo kompanija gali padengti žalą nukentėjusiems, tačiau vėliau gali pareikalauti vairuotojo padengti dalį ar visą išmokėtą sumą. Tai vadinama draudimo regresu.
Netinkamos padangos, ypač žiemos metu, gali stipriai sumažinti automobilio valdymą, stabdymo kelią ir stabilumą ant kelio. Tai ypač pavojinga esant slidžiai kelio dangai. Jei vairuotojas neturi pakankamos kontrolės, avarija tampa labai tikėtina.
Žieminės padangos vasarą: rizika ir nepatogumai
Žieminės padangos vasarą - nesaugu ir brangu. Karšta kelio danga kenkia žieminėms padangoms. Vasarą, esant karštai kelio dangai, žieminė padanga dėl savo „žieminio“ gumos mišinio ir protektoriaus labiau kaista, dėvisi, deformuojasi, susidaro gumos atplaišėlės, o tai turi įtakos važiavimo saugumui, ekonomiškumui ir padangų ilgaamžiškumui.
Saugumas:
- Ilgesnis stabdymo kelias. Esant aukštesnei temperatūrai žieminių padangų stabdymo kelias vasarą yra ilgesnis nei vasarinių padangų, ypač esant šlapiai kelio dangai.
- Prastesnis automobilio valdymas. Žieminė padanga esant įkaitintai kelio dangai yra per minkšta, kad užtikrintų automobilio valdymo tikslumą, ypač staigesniuose posūkiuose.
- Prarandamos „žieminės“ padangų savybės. Atėjus žiemai, per vasarą naudotos žieminės padangos jau bus praradusios dalį savo „žieminių“ savybių ir nebe taip gerai sukibs su sniegu ar ledu padengta kelio danga.
Ilgaamžiškumas ir ekonomiškumas:
- Greitesnis nusidėvėjimas. Esant įkaitusiam asfaltui dėl minkštesnio mišinio žieminė padanga nusidėvi žymiai greičiau, todėl ir padangas reikia keisti dažniau.
- Didesnės kuro sąnaudos. Dėl minkštesnio mišinio žieminė padanga esant įkaitintai kelio dangai deformuojasi, todėl padidėja pasipriešinimas riedėjimui ir kuro sąnaudos.
Profesorius doc. dr. Vidas Žuraulis pasakoja, kad žieminės padangos visų pirma yra pritaikytos užtikrinti pakankamą sukibimą esant žemesnei temperatūrai (+5 ir žemiau). Dėka specialaus gumos mišinio, protektoriaus paviršius temperatūrai pažemėjus nepakeičia savo sukibimo savybių ir nėra linkęs šaltyje kietėti - kas yra priešinga šiuolaikinėms vasarinio tipo padangoms. Be to, žieminės padangos protektorius turi gerokai daugiau lamelių (įvairaus rašto išpjovimų), kad padangai suteiktų geresnį sukibimą su purvo ir sniego danga. Taip pat žieminių padangų protektoriaus gylis paprastai būna šiek tiek gilesnis (kad efektyviau iš kontakto ploto išstumtų purvą ir „kabintųsi“ į sniegą). Visos šios žieminių padangų savybės tampa netinkamos vasaros sąlygomis, nes minkšta, gilaus protektoriaus ir su daug lamelių padanga tampa nestabili esant aukštesnei nei +15 laipsnių temperatūrai. Nestabilumą čia reiktų suprasti kaip didesnes padangos kontaktinės dalies deformacijas, kas pablogina automobilio valdomumą, prognozuojamumą ir vairavimo informuotumą.
Eksperimentas parodė, kad intensyvaus stabdymo metu žieminės padangos kontakto temperatūra vasarą šoktelėjo nuo +35 °C iki maždaug +55 °C, kai tuo tarpu vasarinės padangos temperatūra padidėjo vos 2-3 °C. Stabdymo bandymai buvo atliekami nuo 90 km/val, todėl jeigu su žieminėmis padangomis karštą vasaros dieną būtų intensyviai stabdoma nuo 110 ar 130 km/val, minėtasis kontakto nestabilumas ir dar labiau padidėjusi temperatūra sąlygotų ženkliai blogesnes automobilio stabdymo ir valdymo savybes.
Universalios padangos: kompromisas ar tinkamas sprendimas?
Nors universalios padangos ir gali atrodyti kaip patogus sprendimas, jos nėra optimalios nei žiemą, nei vasarą. Universalių padangų gumos mišinys - kompromisas: pakankamai minkštas, kad veiktų žiemą, bet per minkštas karštam vasaros keliui. Remiantis „Goodyear” testais, stabdant iš 80 km/val. greičio šlapiame kelyje, esant 15 °C temperatūrai, universalios padangos stabdymo kelias gali būti iki 15 metrų ilgesnis nei vasarinių. Sausame kelyje, stabdant iš 100 km/val. - skirtumas siekia apie 7 metrus.
Kadangi universalių padangų gumos mišinys nėra optimizuotas nė sezonui iki galo, jos dėvisi greičiau nei sezoninės padangos, naudojamos tinkamu metu. ADAC rekomenduoja padangas, ne senesnes nei dvejų metų nuo gamybos datos (DOT numeris ant šoninės sienelės), nes gamintojai kasmet tobulina mišinius. Tačiau jei reguliariai važiuojate magistrale, jei jūsų kasmetinė rida viršija 15 000 km, jei vasarą keliaujate ilgesniais maršrutais - vasarinės padangos yra saugesnis ir ilgainiui ekonomiškesnis pasirinkimas.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į padangų amžių. Vizualiai gerai atrodanti padanga gali būti nebetinkama naudoti, jei ji per sena. Jei vairuotojas nepamena, kokio senumo jo turimos padangos, tą nustatyti galima radus ant padangos šono esančius keturis skaičius, apibrėžtus plona linija. Pavyzdžiui, skaičius 3112 reiškia, kad ji pagaminta 2012 m. Jeigu padangos tokios senos, kad buvo pagamintos iki 2000-ųjų, jos bus pažymėtos tik trimis skaičiais: pirmi du nurodys savaitę, kada padanga pagaminta, paskutinis - metus. Patekę su tokiomis padangos į eismo įvykį, rizikuojate negauti draudimo išmokos.
Kaip prižiūrėti padangas?
Nepriklausomai nuo to, kokias padangas pasirinksite, keli dalykai yra universalūs. Padangų slėgį tikrinkite bent kartą per mėnesį - netinkamas slėgis didina degalų sąnaudas ir greitina netolygų dėvėjimąsi. Keičiant padangas po žiemos sezono, verta atlikti ir ratų balansavimą - nesubalansuoti ratai sukelia vibraciją vairo stiebe ir greičiau dėvina pakabos detales. Galiausiai - protektoriaus gylio minimumas pagal KET yra 1,6 mm, tačiau ekspertai rekomenduoja padangas keisti, kai protektorius sumažėja iki 3-4 mm.
Žiemines padangas yra itin svarbu nuplauti ir nuvalyti prieš jas sandėliuojant. Nemažiau svarbu ir rasti tinkamą vietą, kur būtų galima jas palikti. Itin svarbu, jog padangos būtų paliktos vietoje, kur būtų pakankamai vėsu ir oro temperatūra būtų pastovi, itin svarbu, jog patalpoje nebūtų skersvėjo, taip pat ir nebūtų tiesioginių saulės spindulių.
Kaip teisingai sandėliuoti vasarines ir žiemines padangas? | AUTODOC patarimai
Kiekvienas vairuotojas yra atsakingas ne tik už tai, kad turimas automobilis būtų sutvarkytas ir tinkamas kelionėms, bet ir už padangų būklę. Padangų būklė yra tokia pat svarbi kaip ir automobilio. Yra itin svarbu, jog padangos būtų tinkamai parinktos, taip pat ir tai, kad nebūtų jokių defektų. Itin svarbu yra ir tai, jog padangos būtų naudojamos tinkamam sezonui.