Kelių eismo taisyklės (KET) yra visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje galiojantis teisės aktas, nustatantis eismo tvarką keliuose. Kiekvienas eismo dalyvis privalo išmanyti šias taisykles, jas suprasti ir laikytis. Siekiant užtikrinti sklandų ir saugų eismą, svarbu suprasti pagrindines KET vartojamas sąvokas.
Pagrindinės kelių eismo sąvokos
Kelių eismo taisyklėse vartojamos įvairios sąvokos, apibrėžiančios transporto priemones, eismo dalyvius, kelius ir kitus svarbius aspektus. Šios sąvokos padeda vieningai suprasti ir interpretuoti KET reikalavimus.
Transporto priemonės ir jų tipai
Transporto priemonė - tai įrenginys, skirtas žmonėms ir (arba) kroviniams vežti. Ši sąvoka apima platų spektrą transporto priemonių, įskaitant ir tas, kurios nėra skirtos eismui keliais, pavyzdžiui, traktorius ar savaeiges mašinas.
- Automobilis - bet kokia motorinė transporto priemonė, skirta važiuoti keliu, vežti krovinius ir (ar) keleivius arba vilkti kitas transporto priemones. Prie automobilių taip pat priskiriami troleibusai.
- Motociklas - dviratė ar daugiau ratų turinti motorinė transporto priemonė, kurios variklio darbinis tūris didesnis kaip 50 cm³ ir (arba) didžiausiasis konstrukcinis greitis didesnis kaip 45 km/h.
- Mopedas - dviratė arba triratė motorinė transporto priemonė, kurios didžiausiasis konstrukcinis greitis ne mažesnis kaip 25 km/h ir ne didesnis kaip 45 km/h, o variklio darbinis cilindro tūris ne didesnis kaip 50 cm³.
- Dviratis - ne mažiau kaip du ratus turinti transporto priemonė, varoma tik ja važiuojančio asmens raumenų jėga, naudojant pedalus ar rankenas.
- Priekaba - transporto priemonė, skirta tempti motorine transporto priemone. Prie priekabų taip pat priskiriamos puspriekabės.
- Bėginė transporto priemonė - geležinkelių ar kita bėgiais judanti transporto priemonė.
- Neįgaliųjų vežimėlis - įtaisas su ratais, varomas rankomis arba automatizuotomis sistemomis, naudojamas žmonių, kuriems vaikščioti sudėtinga ar neįmanoma.
Specialios transporto priemonės yra operatyvinių tarnybų ir kitos transporto priemonės su specialiaisiais šviesos ir garso signalais.
Keliai ir jų elementai
Kelias - eismui skirta ir naudojama žemės arba statinio paviršiaus juosta per visą jos plotį, įskaitant važiuojamąją dalį, sankryžas, šaligatvius, kelkraščius, pėsčiųjų ir dviračių takus, skiriamąsias juostas.
- Važiuojamoji kelio dalis - kelio dalis, skirta transporto priemonėms važiuoti. Kelias gali turėti keletą važiuojamųjų dalių, atskirtų viena nuo kitos skiriamosiomis juostomis arba esančių skirtingame lygyje.
- Šaligatvis - pėstiesiems skirta kelio dalis, esanti prie važiuojamosios dalies arba atskirta nuo jos.
- Kėkraštis - šalia važiuojamosios dalies esantis kelio elementas, dengtas tokia pat danga kaip važiuojamoji dalis ar kitokia.
- Dviračių takas - dviračių eismui skirtas kelias arba kelio dalis, pažymėti kelio ženklu „Dviračių takas“, kuriuose motorinių transporto priemonių eismas draudžiamas.
- Pėsčiųjų takas - pėstiesiems skirta kelio dalis arba takas, pažymėti atitinkamais kelio ženklais.
- Skiriamoji kelio juosta - konstrukcinis kelio elementas, skiriantis gretimas važiuojamąsias dalis.
Sankryža - kelių kirtimosi, jungimosi arba atsišakojimo viename lygyje vieta. Sankryžos gali būti reguliuojamos (su šviesoforais ar reguliuotoju) arba nereguliuojamos.
Automagistralė - specialiai motorinių transporto priemonių eismui suprojektuotas kelias, pažymėtas kelio ženklu „Automagistralė“, kuris neturi viename lygyje kertamų kelių ar geležinkelių.
Gyvenvietė - namų pristatyta teritorija, kurioje galioja papildomi kelių eismo reikalavimai ir kurios pradžia bei pabaiga pažymėtos atitinkamais kelio ženklais.
Eismo dalyviai ir jų pareigos
Eismo dalyvis - kelių eisme dalyvaujantis asmuo (vairuotojas, pėsčiasis, keleivis).
- Vairuotojas - asmuo, vairuojantis transporto priemonę. Vairuotojai privalo turėti teisę vairuoti, būti blaivūs ir nesunkiai pavargę.
- Pėsčiasis - asmuo, esantis kelyje ne transporto priemonėje, taip pat važiuojantis neįgaliųjų vežimėliu, riedučiais, riedlente, paspirtuku, vedantis dviratį, mopedą, motociklą ir pan.
- Keleivis - asmuo, esantis transporto priemonėje, bet nevairuojantis jos.
Kelyje dirbantis asmuo - asmuo, taisantis ar prižiūrintis kelią, technines eismo reguliavimo priemones, reguliuojantis ir kontroliuojantis eismą, likviduojantis eismo įvykio padarinius ar atliekantis kitus gelbėjimo darbus. Kelyje dirbantys asmenys privalo vilkėti ryškiaspalvius darbo drabužius.
Reguliuotojas - asmuo, įgaliotas reguliuoti eismą, dėvintis uniformą ir turintis skiriamąjį ženklą.
Svarbios sąvokos, susijusios su eismo tvarka
Duoti kelią (nekliudyti) - reikalavimas eismo dalyviui sustoti ar nepradėti važiuoti, nedaryti jokio manevro, kuris priverstų kitus eismo dalyvius keisti judėjimo kryptį arba greitį.
Pagrindinis kelias - kelias, pažymėtas kelio ženklais, turintis pirmenybę prieš šalutinį kelią. Kelias su kieta danga laikomas pagrindiniu keliu, palyginti su keliu be dangos.
Eismo įvykis - įvykis kelyje, kurio metu žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta transporto priemonė, krovinys, kelias ar kitas turtas.
Geležinkelio pervaža - kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje.
Blogas matomumas - meteorologinių ar kitų reiškinių lemiamas kelio matomumas mažesniu kaip 300 m atstumu.
Tamsusis paros metas - laiko tarpas nuo saulėlydžio iki saulėtekio.
Sustojimas - transporto priemonės sustabdymas ne ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
Stovėjimas - iš anksto numatytas transporto priemonės sustabdymas ilgesniam laikui, negu reikia keleiviams laipinti arba transporto priemonei krauti.
Sustoti ir stovėti draudžiama tam tikrose vietose, pavyzdžiui, geležinkelių pervažose, pėsčiųjų perėjose, ant tiltų, sankryžose ir kitose, KET nurodytose vietose.
Šių sąvokų supratimas yra būtinas kiekvienam eismo dalyviui, siekiant užtikrinti saugumą ir išvengti klaidų keliuose.