Trečiosios kartos „Kia Sportage“ (2010-2015 m.) tapo vienu populiariausių kompaktiškų visureigių Vidurio ir Rytų Europoje. Žinomas dėl savo dizaino, kainos ir kokybės santykio bei solidžios įrangos, modelis pasižymi gana nedideliu, bet įvairiu variklių gamu. Tinkamo variklio pasirinkimas gali smarkiai paveikti ilgalaikį patikimumą, eksploatavimo išlaidas ir kasdienio vairavimo komfortą.
Kia Sportage yra vienas populiariausių vidutinio dydžio SUV Lietuvoje ir visoje Europoje. Vairuotojus jis vilioja patraukliu dizainu, erdviu salonu, ilga garantija ir gana nedidelėmis eksploatacijos sąnaudomis. Šis modelis jau turi net penkias kartas, o kiekviena jų buvo vis labiau tobulinama - nuo paprastos, patikimos konstrukcijos iki šiuolaikinių hibridinių sistemų ir gausios įrangos. Kia Sportage yra vienas seniausių Korėjos gamintojo SUV modelių, pirmą kartą pristatytas dar 1993 metais.
Antroji karta (2004-2010) jau buvo labiau pritaikyta šeimoms: atsirado daugiau komforto įrangos, modernesni varikliai, bet išliko gana paprasta konstrukcija. Ši karta atnešė visiškai naują dizainą ir labiau vakarietišką charakterį. Automobilis tapo patrauklesnis vizualiai, komfortiškesnis, salone atsirado daugiau vietos. Tačiau kai kurie vairuotojai pastebėjo, kad benzininiai varikliai buvo gana „alkani“, o dyzeliniai reikalavo nuolatinės priežiūros dėl DPF filtro ir EGR vožtuvo.
Ketvirtoji Sportage karta tapo vienu populiariausių modelių Lietuvoje. Ji siūlė platų variklių pasirinkimą (nuo 1.6 GDI iki 2.0 CRDi), modernesnes technologijas ir gerokai aukštesnį komforto lygį. Naujausia Sportage karta perėjo į visiškai naują lygį - modernus, agresyvus dizainas, nauja platforma, hibridinės ir plug-in hibridinės versijos. Salonas tapo erdvesnis, atsirado skaitmeniniai ekranai, daugiau pagalbinių sistemų.
Kia Sportage per skirtingas kartas siūlė gana platų variklių pasirinkimą - nuo paprastų atmosferinių benzininių iki dyzelinių ir hibridinių sistemų. Gamintojo deklaruojamos sąnaudos dažnai atrodo labai patraukliai, tačiau vairuotojų patirtis atskleidžia kiek kitokį vaizdą. Benzininiai varikliai (1.6 GDI ir 2.0) mieste vidutiniškai sunaudoja apie 9-11 l/100 km, nors gamintojas nurodo mažiau. Turboversija 1.6 T-GDI yra dinamiškesnė, bet sąnaudos gali siekti net 11-12 litrų. Dyzeliniai varikliai čia taupesni - 1.6 CRDi dažniausiai telpa į 7 l, o 2.0 CRDi - apie 8 l/100 km. Užmiestyje skirtumai tarp benzininių ir dyzelinių variklių tampa dar ryškesni. Paprastas 1.6 GDI sunaudoja apie 6,5-7 l/100 km, 2.0 benzinas - apie 7-8 l, o 1.6 T-GDI, važiuojant ramiai, gali tilpti į 7 l. Dyzeliai čia rodo geriausius rezultatus: 1.6 CRDi telpa į 5 l/100 km, o 2.0 CRDi galima važiuoti su 5,5-6 l. Lyginant su pagrindiniais konkurentais - Toyota RAV4 ir Hyundai Tucson - Kia Sportage sąnaudos yra labai panašios. Toyota hibridai mieste gali būti dar taupesni, tačiau Sportage laimi kainos ir įrangos santykiu.
Patikimiausi „Kia Sportage III“ (2010-2015) benzininiai varikliai
Ekspertai sutaria, kad 2.0 CVVT atmosferinis variklis yra patikimiausias ir rūpesčių nekeliantis „Sportage III“ pasirinkimas. Tai vienintelis variklis šioje serijoje, kuris naudoja daugiataškį degalų įpurškimą, o ne tiesioginį įpurškimą (GDI). 2.0 CVVT išvysto 163 AG, todėl tai vienas galingiausių benzininių variklių be turbokompresorių savo segmente. Nuo 2014 iki 2015 m. „Kia“ šį variklį pakeitė 2.0 GDI. 2.0 GDI turi tą patį bazinį bloką kaip ir CVVT, tačiau naudoja tiesioginį įpurškimą. Tiek CVVT, tiek GDI varikliai gali būti komplektuojami su visų varančiųjų ratų sistema, tačiau CVVT versijoje buvo siūloma 5 pavarų mechaninė pavarų dėžė, o GDI versijoje - 6 pavarų mechaninė.
1.6 GDI variklis nėra blogas pasirinkimas, tačiau jis pasižymi silpnesniu našumu, todėl tinka daugiausia vairuotojams, kurie dažnai neveža keleivių ar krovinių.
Remiantis patikimumu, priežiūros sąnaudomis ir kasdieniu naudojimu, 2.0 CVVT benzininis variklis išsiskiria kaip geriausias bendras pasirinkimas.
Dažni benzininio variklio gedimai ir priežiūros patarimai
Benzininiai varikliai, nors ir patikimi, dažnai patiria įvairias problemas, kurios gali sukelti nemažai rūpesčių vairuotojams. Per 15 metų patirtį įsitikinau, kad dauguma benzininių variklių problemų kyla dėl netinkamos priežiūros.
Uždegimo sistema
Uždegimo sistema - benzininio variklio širdis. Kartą klientas atvažiavo su BMW, kuris nuolat gesindavo. Patikrinus uždegimo žvakes, jos buvo visiškai apsinešusios anglimi. Priklausomai nuo automobilio modelio ir žvakių tipo, rekomenduojama keisti kas 30 000-100 000 km.
Kuro sistema
Kuro sistema tiekia benziną į variklį. Kuro filtro užsikimšimas - viena dažniausių problemų. Dirbdamas su Audi A4, pastebėjau, kad automobilis prarado beveik 30% galios vien dėl užsikimšusio kuro filtro. Nevažinėkite su tuščiu kuro baku - kuro siurblys aušinamas kuru.
Degimo kameros
Degimo kameros - vieta, kur vyksta kuro degimas. Viena dažniausių problemų - anglies nuosėdos ant vožtuvų ir degimo kameroje. Kokybiški kuro priedai gali padėti išvalyti kuro sistemą ir pagerinti variklio darbą, ypač senesniuose automobiliuose.
Aušinimo sistema
Aušinimo sistema palaiko optimalią variklio temperatūrą. Vasarą teko gelbėti šeimą, įstrigusią kelyje su perkaitusu varikliu.
Paskirstymo grandinė
Pasak daugelio „specialistų“, paskirstymo grandinė yra „amžina“, todėl visiškai nereikia jos tikrinti, rizikuojant ką nors sugadinti. Jeigu tokius dalykus kalba jūsų mechanikas, geriausia būtų susirasti naują meistrą, kuris aklai nekartotų to, ką jam kalba gamintojai. Teoriškai toks sprendimas buvo skirtas sumažinti darbinį variklio pasipriešinimą ir užtikrinti praktiškai begalinį ilgaamžiškumą, deja, neilgai trukus tikrovė pakoregavo automobilių ir varos sistemų gamintojų planus bei pažadus. Be to, paskirstymo sistemą su grandine pakeisti dažnai būna labai brangu, taigi daugelis vairuotojų, norėdami išvengti šios problemos, parduoda automobilį vos išgirdę nerimą keliantį triukšmą. Daugelyje variklių didžiausias problemas sukelia grandinės įtempiklis. Jo veikimas, o tiksliau - tempimą reguliuojančio specialaus stūmoklio veikimas, priklauso nuo alyvos slėgio. Jei slėgis nepakankamas, įtempiklis atsitraukia (dažniausiai tai vyksta statant automobilį) ir taip atlaisvina grandinę. Tad jeigu užvedant variklį girdisi trumpi metaliniai smūgiai, tai reiškia, kad grandinė nepakankamai įtempta. Vienintelis būdas išvengti tokių rimtų padarinių yra ne tik reguliariai tikrinti, bet ir pakeisti visą įrangą, pastebėjus bet kokius nukrypimus. Deja, tenka keisti visą sistemą, apimančią įtempiklius, kreiptuvus, krumpliaračius ir kt. Kiek tai gali kainuoti? Kaina labiausiai priklauso nuo variklio ir nuo to, ar sunku pasiekti paskirstymo sistemą.
Stūmoklių žiedai
Yra dar vienas elementas, kuris turėjo prailginti varos sistemų eksploatavimo laiką ir padaryti jas beveik „nereikalaujančiomis priežiūros“, tačiau galiausiai ėmė kelti problemas ir galvos skausmą vairuotojams. Kalbame apie stūmoklių žiedus, kurie, siekiant sumažinti variklio vidinį pasipriešinimą, buvo padaryti siauresni. Žinoma, tai sumažino trintį, tačiau labai greitai paaiškėjo šalutinis poveikis - labai didelis alyvos suvartojimas. Galiausiai pasirodė, kad dėl nedidelio žiedų skerspjūvio ir subtilios struktūros alyva netinkamai išplaunama, taigi ji senka siaubą keliančiu greičiu - tūkstančiui kilometrų sunaudojamas litras alyvos. Į kokius požymius reikėtų atkreipti dėmesį? Jie akivaizdūs - greitai išsenkanti alyva, nors jos sistemoje nėra nuotėkio, iš išmetimo vamzdžio išeinantys pilki dūmai, o vėliau - garsesnis varos sistemos veikimas ir akivaizdžiai didesnės degalų sąnaudos. Siekiant išvengti problemų, pavyzdžiui, TSI varikliuose, verta pakeisti originalius stūmoklius į stūmoklius su didesniais žiedais, pro kuriuos alyva neprateka.
Anglies nuosėdos ant įsiurbimo vožtuvų
Ši problema - dar vienas šalutinis reiškinys, atsiradęs tobulinant varos sistemas aplinkosaugos požiūriu. Jeigu dyzeliniuose varikliuose tokių patobulinimų labai daug, senesniuose benzininiuose varikliuose jų praktiškai nėra. Nepaisant to, naudojamas intensyvus išmetamųjų dujų regeneravimas, pavyzdžiui, nukreipiant išmetamąsias dujas atgal į įsiurbimo sistemą ir taip siekiant sumažinti jų temperatūrą bei deguto ir suodžių išlakas. Jeigu varikliuose su netiesioginio įpurškimo sistema nešvarumus išplaudavo į įsiurbimo kolektorių įpurškiamas benzinas, apie tiesioginio įpurškimo sistemą to pasakyti negalima. Tad kas gi įvyko? Nešvarumai dabar kaupiasi aplink įsiurbimo angą ir riboja oro srautą, dėl to mažėja variklio kompresija, galia, ir jis tampa ne toks efektyvus. Šios problemos požymius pastebėti nesunku, nes, kaip jau minėjome anksčiau, variklis ima prasčiau dirbti - skleidžia didesnį triukšmą, mažėja jo galia, jis vibruoja ir pan. Taigi gera mintis patikrinti įsiurbimo sistemą endoskopu specializuotoje priežiūros stotyje ir, prireikus, išvalyti arba pakeisti. Pirmasis variantas paprastesnis, jį taikant nešvarumai suminkštinami specialiomis cheminėmis medžiagomis, o vėliau išsiurbiami. Šis būdas pigesnis, tačiau nepatikimas ir gana rizikingas. Kur kas geriau išardyti elementus, kuriuos reikia išvalyti, pavyzdžiui, įsiurbimo kolektorių, galvutę, vožtuvus ir pan.
Jutiklių gedimai
Daugybė jutiklių yra tikras košmaras vairuotojams. Jų labai daug, ir kiekvienas atsako už skirtingus parametrus, o jeigu vienas jų sugenda, varos sistema paprastai irgi nustoja tinkamai veikti, užgesta, pereina į avarinį režimą ir pan. Mes kalbame apie alkūninio veleno padėties jutiklius, vožtuvų veleno padėties jutiklius, detonacijos jutiklius ir oro masės srauto jutiklius, kurie dar vadinami srauto matuokliais arba lambda zondais. Į jutiklių gedimus nereikėtų žvelgti lengvabūdiškai, pavyzdžiui, tiesiog ištrinant klaidų pranešimus arba juos išjungiant ir pan. Sugedusį jutiklį būtina pakeisti, nes jo pataisyti neįmanoma. Galiausiai, pakeitimo išlaidos nėra labai didelės - paprastai jos siekia nuo 20 iki 70 eurų.
Variklio valdiklis ir uždegimo ritės
Kalbant apie elektroniką, rimtesnė ir brangesnė problema yra sugedęs variklio valdiklis. Šio gedimo požymiai paprastai išryškėja staiga - kyla problemų užvedant variklį, jis netinkamai veikia, apsukos tampa nevienodos ir pan. Gedimą gali lemti daug priežasčių: nuo naujos suskystintųjų dujų įrangos sumontavimo iki nusidėvėjimo sukeltų pažeidimų ir tokių kenksmingų veiksnių kaip karštis arba drėgmė poveikio. Nemažai kainuoja ir uždegimo ričių gedimas, kuris paprastais pasireiškia netolygiu variklio veikimu nustačius neutralią pavarą (svyruojančiomis apsukomis), galios mažėjimu arba problemomis paleidžiant variklį.
Turbokompresoriaus problemos
Apie turbokompresorių problemas galima parašyti ne vieną knygą. Nors tinkamai eksploatuojami ir prižiūrimi jie gali tarnauti šimtus tūkstančių kilometrų, tačiau jeigu automobilis tvarkomas netinkamai, įdiegiama daug modifikuotų programų, nekreipiama dėmesio į tinkamą aušinimą ir tepimą, turbokompresorius gali „mirti“ nuvažiavus vos keliolika tūkstančių kilometrų. Kaip tinkamai naudoti automobilį su turbokompresoriumi? Pirmieji gedimo požymiai, kuriuos galima pastebėti vairuojant, yra variklio skleidžiamas triukšmas, kuris didėja didinant apsukas. Triukšmas paprastai pasireiškia pasiekus 1500-2000 aps. per minutę. Jeigu tai aiškiai girdimas metalinis garsas, gera mintis patikrinti turbiną specializuotoje priežiūros stotyje. Aptikus gedimą pačioje pradžioje, suremontuoti arba atstatyti turbiną kainuoja nuo 110 iki 350 eurų, o prireikus ją pakeisti, išlaidos padidėja kelis kartus.
Kaip prižiūrėti Kia Sportage benzininį variklį?
Kia Sportage laikomas vienu patikimesnių SUV savo klasėje, tačiau kaip ir kiekvienas automobilis, jis turi keletą specifinių priežiūros reikalavimų.
- Reguliariai keiskite alyvą ir filtrus - tai pigiausia variklio apsauga. Alyvą keisti ne rečiau kaip kas 15 tūkst. km.
- Atkreipkite dėmesį į variklio garsus - neįprasti garsai dažnai signalizuoja apie artėjančias problemas.
- Atkreipkite dėmesį į degalų sąnaudas - pastebimai didesnės sąnaudos gali signalizuoti apie problemą.
- Tinkamai prižiūrėkite aušinimo sistemą - reguliarus aušinimo skysčio keitimas ir sistemos tikrinimas padės išvengti perkaitimo.
- Tikrinkite uždegimo žvakes - jas rekomenduojama keisti periodiškai, pagal gamintojo nurodymus.
Priklausomai nuo automobilio modelio ir žvakių tipo, rekomenduojama keisti kas 30 000-100 000 km. Nors techniškai įmanoma, to daryti nerekomenduojama. Šaltu oru benzinas prasčiau garuoja, todėl uždegimo procesas tampa sudėtingesnis. Taip pat gali būti, kad akumuliatorius šaltyje praranda dalį savo galios.
Vairuotojai paprastai giria šį modelį už patikimumą, tačiau yra keli pasikartojantys trūkumai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį. Renkantis Kia Sportage svarbiausia įvertinti, kur ir kaip automobilis bus naudojamas. Kasdien važinėjant trumpus atstumus, geriausias pasirinkimas yra 1.6 GDI arba 1.6 T-GDI benzininiai varikliai. Jie paprasti, pakankamai dinamiški, be to, nereikia rūpintis DPF filtro regeneracija, kaip dyzelinėse versijose. Tiems, kurie daug keliauja magistralėmis ar užmiestyje, rekomenduojami dyzeliniai varikliai (1.6 CRDi ir 2.0 CRDi). Jie ekonomiški, patikimi ilgiems atstumams ir tinkami, jei per metus nuvažiuojama 20-30 tūkst. km. Jeigu svarbiausia kuo mažesnė kaina, racionaliausias pasirinkimas - 1.6 GDI. Tai patikimas, bet gana silpnas variklis, tad geriau tinka ramesniems vairuotojams. 1.6 T-GDI suteiks daugiau dinamikos, bet ir kuro sąnaudos bus didesnės. Dyzeliai atsiperka tik tada, kai metinė rida yra didelė, kitaip jų priežiūra (DPF, EGR, turbina) gali kainuoti brangiau.
V karta (2021-dabar) turi aukščiausius balus - standartinę įrangą sudaro avarinio stabdymo sistema, eismo juostos palaikymas, kelio ženklų atpažinimas, aklosios zonos stebėjimas. Taip, ypač naujesnės IV ir V kartos. Didžiausias dėmesys reikalingas dyzeliniams varikliams (DPF, EGR) bei automatinėms dėžėms, kurios reikalauja savalaikės priežiūros. Jei važinėjate daugiausia mieste - rinkitės 1.6 T-GDI arba hibridinę versiją. Benzininiai varikliai mieste naudoja 9-11 l, užmiestyje 7-8 l. Dyzeliai ekonomiškesni - mieste apie 7-8 l, užmiestyje 5-6 l. Senesnės kartos (II-III) turėjo silpnesnę antikorozinę apsaugą - rūdijo arkos, dugnas. Taip, Sportage yra vienas populiariausių naudotų SUV. Svarbu patikrinti kėbulo būklę, pavarų dėžę, dyzelinių versijų DPF/EGR sistemą.
Automobilį pirkau naują ir eksplotuoju kiekvieną dieną ir ne pačia geriausia kelio danga. Sprendimą pirkti įtakojo gera kaina, labai gera komplektacija ir 7 metų garantija. Šiaip automobilis tikrai patinka, malonus vairuoti, pakaba kaip SUV'ui pakankamai komfortabili, gero garso sistema, šildomas vairas... 1.7 dyzelinio variklio su 115 ag visiškai pakanka, tačiau jeigu tokio varikliuko galingumas būtų pakeltas iki 140 ag ir atitinkamai sukimo momentas iki 300-320 Nm - būtų tiesiog idealu. Kita vertus gali rinktis 2.0. Bet būtent 1.7 variklis tikrai gali daugiau, tačiau tai jau marketingo niuansai. Per pirmuosius metus išlindo tokie gedimai: paspaudus žemiau -8 termostatas neišlaiko darbinės temperatūros, iš užmiesčio įvažiavus į miestą termostato rodyklė iš karto nerdavo žemyn (pagal garantiją pakeistas, tačiau vis tiek veikia ne taip kaip turėtų veikti), nors saloną įšildo tikrai gerai; per vidurį trūko priekinis stiklas - toje vietoje, kur pašildomi valytuvai. Galvojau, kad apskritai užsidegs automobilis, nes iš panelės pasimatė dūmelio stulpelis... (pagal garantiją pakeistas naujas priekinis stiklas), šiuo metu vėl įtrūko tik keleivio pusėje - vėl teks kreiptis dėl garantinio gedimo.
Manoma, kad benzininiai varikliai kelia mažiau rūpesčių, be to, daugelis vairuotojų renkasi juos dėl pigesnio eksploatavimo mieste. Tiesa, važiuojant ilgesnius atstumus jie sudegina šiek tiek daugiau degalų, nei jų aukšto slėgio „kolegos“, tačiau trumpi miesto atstumai benzininių variklių visiškai negąsdina. Visgi reikia atsiminti, kad ir benzininiai varikliai turi trūkumų, o kai kurių iš daugybės jų detalių gedimas gali gerokai patuštinti mūsų piniginę. Jei senesniuose benzininiuose varikliuose praktiškai nėra tokių dalių kaip kietųjų dalelių filtrai arba dvigubas uždegimas, šiuolaikiniuose varikliuose jie gana dažnai paplitę. Taip pat atsirado daugybė elementų, kurie būdingi ir dyzeliniams varikliams, tokių kaip turbokompresorius, kurie automobilių su abiejų rūšių variklių savininkams gali kirsti per kišenę.
9 „Kia Sportage“ problemos, kurias privalote žinoti prieš pirkdami!
autoDNA yra pirmaujanti internetinių transporto priemonių istorijos patikrų tiekėja. Pagal vin numerį prieš pirkdami autoDNA patikrinsite automobilio istoriją.