Pastaruoju metu Lietuvoje vis dažniau susiduriama su nelegalia prekyba įvairiais maisto produktais, įskaitant ir daržoves. Savivaldybės ir kitos institucijos stengiasi užtikrinti tvarką ir sąžiningą konkurenciją, tačiau prekiautojai, neturintys leidimų, vis dar bando parduoti savo produkciją neleistinose vietose. Šiame straipsnyje aptarsime, kokios taisyklės galioja prekybai daržovėmis be leidimo, kokios baudos gresia už jų pažeidimą ir kur galima legaliai prekiauti savo užaugintomis gėrybėmis.
Nelegali prekyba ir jos pasekmės
Daugėja gyventojų pranešimų socialiniuose tinkluose ar skelbimų portaluose apie prekybą įvairiais maisto produktais. VMVT specialistai nuo šių metų pradžios atliko 38 tyrimus, kurių metu buvo nagrinėjami individualūs pranešimai elektroninėje erdvėje. Daugiau kaip 70 % patikrinimų atvejų nustatyta, kad vykdyta veikla - nelegali, t.y. Nuo metų pradžios gauti 97 tokie skundai, trečdalis jų - pasitvirtino. Pavyzdžiui, tiriant ne vieną vartotojo skundą ar analizuojant skelbimus socialiniuose tinkluose, skelbimų portaluose apie gaminamus ir pristatomus nurodytu adresu „naminius“ patiekalus, įvairius sumuštinius, desertus, kreminės ir miltinės konditerijos gaminius, nustatoma, kad maistas gaminamas namų sąlygomis, neužtikrinamos tinkamos maisto produktų laikymo sąlygos, patalpų ir įrenginių higiena, neaiški įsigytų žaliavų kilmė, dėl ko atsiranda rizika susirgti per maistą plintančiomis ligomis, ir kaip taisyklė - tokia maisto tvarkymo veikla būna nelegali, t. y.
Maisto produktams, kuriuos siūloma įsigyti internetu, taikomi tie patys teisiniai reikalavimai, kaip ir parduodamiems ar tiekiamiems įprastu būdu. Gamintojai ar prekeiviai privalo užtikrinti, kad jų tiekiami rinkai produktai būtų saugūs ir kokybiški.
Tikrinant elektroninėje erdvėje pastebėtą informaciją, antradienį apie 11.53 val. pareigūnai atliko kontrolinį pirkimą - 24 metų mergina Taikos pr. esančiame prekybos centre už 66 eurus policijos pareigūnui pardavė 6 vnt. vienkartinių elektroninių cigarečių „RandM Tornado 7000“. Tą pačią dieną, taip pat tikrinant elektroninėje erdvėje pastebėtą informaciją, buvo atliktas dar vienas kontrolinis pirkimas - automobiliu BMW į sutartą susitikimo vietą atvykęs 23 metų vaikinas už 50 eurų policijos pareigūnui pardavė 20 buteliukų su skysčiu, skirtu el. cigaretėms pildyti. Patikrinus automobilio bagažinę, joje rasti dar 206 buteliukai su analogišku skysčiu, paimtos ir penkios vienkartinės el. cigaretės. Abiem atvejais pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai, jiems gresia bauda nuo 40 iki 200 eurų.
Socialiniuose tinkluose, skelbimuose fiziniai asmenys skelbia apie parduodamas elektronines cigaretes ir jų papildymui skirtus skysčius. Fizinis asmuo atsako Administracinių nužengimų kodekso (ANK) nustatyta tvarka, tačiau jis nenumato jokios atsakomybės už prekybą elektroninėmis cigaretėmis be skysčio, kuris naudojamas elektroninėms cigaretėms pripildyti, o atsakomybė už neteisėtą cigarečių papildymo skysčio realizavimą menka. Kodekse yra nustatyta atsakomybė už prekybos ir viešojo maitinimo įmonių darbuotojų padarytus neapdoroto tabako, tabako gaminių ar susijusių gaminių pardavimo įmonėse reikalavimų pažeidimą. Pagal dabar galiojantį teisinį reglamentavimą ta pati elektroninė cigaretė gali būti ir akcizais apmokestinama prekė - kai ji yra su skysčiu, naudojamu elektroninėms cigaretėms pripildyti arba akcizais neapmokestinama prekė - kai ji be skysčio.
Toks nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtrauktų baudą nuo 400 iki 500 eurų.
Policija tikina, kad tokias nelegalias veiklas seka. Pareigūnai įspėja, kad ja užsiimantiems gali grėsti baudos ir iki 6 tūkst. eurų. Vis tik nepaisydamas galimų nemalonumų šią alkoholio privežimo paslaugą teikia ne vienas asmuo ar įmonė ir ne viename Lietuvos mieste.
Už degtinę - iki 35 eurų, el. cigaretės - 10-15 eurų. Vienkartinės elektroninės cigaretės atsieina 10-15 eurų. Už 0,5-1 litro įvairių rūšių degtinę prašoma 14-35 eurų.
Kelių direkcija atkreipia dėmesį, kad atėjus vasaros, o vėliau ir rudens laikotarpiui valstybinės reikšmės keliuose padaugėja prekyviečių, kuriose prekiaujama užaugintomis ar surinktomis miškuose vasaros ir (ar) rudens gėrybėmis. „Prekyba užsiimantys asmenys kelia pavojų ne tik savo saugumui, bet ir pirkti sustojusiems, kitiems eismo dalyviams. Tokie veiksmai nebei tik pavojingi, bet ir baudžiami.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi „Keliuose, kelių juostose dirbti įvairius darbus be kelio savininko leidimo (sutikimo) draudžiama. <...>“. Kelių direkcija, kaip valstybinės reikšmės kelių savininkas, prekiauti šiose vietose leidimų neišduoda.
Lietuvos kelių policijos tarnybos viršininkas Vytautas Grašys, akcentuodamas kiekvieno eismo dalyvio saugumą kelyje, teigia: „Svarbiausia - ne numatytos ir skiriamos baudos, o mūsų sąmoningumas ir supratimas, kad didžiąja dalimi patys esame atsakingi už tai, kaip elgiamės. Juk vieno ar kito asmens klaidos, atsainus požiūris ne tik į savo, bet ir į kitų saugumą, sukelia eismo įvykius, kurie, deja, neretai baigiasi skaudžiais padariniais.“
Policijos atstovė neslėpė, kad, kalbant apie alkoholio privežėjus, atsakomybė numatyta tik pardavėjui. Tačiau paminėjo, kad atsakomybė numatyta ir pirkėjui už viešojo maitinimo vietose įsigytų alkoholinių gėrimų išnešimą iš viešojo maitinimo vietų pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 val. ir nuo 20 val., o sekmadieniais - iki 10 val. ir nuo 15 val.
Pasak J. Liutkienės, kiekvienas pažeidimas yra tiriamas individualiai. Jeigu prekiaujama ne namų gamybos alkoholiniais gėrimais, tai būtų administracinė atsakomybė. Jos aiškinimu, kadangi prekyba alkoholiniais gėrimais yra licencijuojama, tai už vertimąsi neteisėta ūkinė, komercine veikla neturint licencijos gresia bauda nuo 390 iki 1100 eurų. Nusižengimą padarius pakartotinai - nuo 1040 iki 2400 eurų. Jei šiai veiklai yra panaudojamas ir nelegaliai dirbančių asmenų darbas, gresia bauda nuo 2200 iki 4000 eurų. Be to, už visus šiuos nusižengimus yra skiriamas pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir iš šios veiklos gautų pajamų konfiskavimas. Anot policijos atstovės, kai kuriais atvejais nelegalią veiklą būtų galima kvalifikuoti ir pagal kitą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį, kuomet yra įsigyjamos, laikomos, gabenamos, naudojamos, pardavinėjamos akcizais apmokestinamos prekės. Tokiu atveju prekės taip pat bus konfiskuojamos ir grės baudos nuo 40 iki 6000 eurų.
Jeigu prekiaujama ne namų gamybos alkoholiniais gėrimais, tai būtų administracinė atsakomybė. Jos aiškinimu, kadangi prekyba alkoholiniais gėrimais yra licencijuojama, tai už vertimąsi neteisėta ūkine, komercine veikla neturint licencijos gresia bauda nuo 390 iki 1100 eurų. Nusižengimą padarius pakartotinai - nuo 1040 iki 2400 eurų.
Alkoholio pardavimas jaunesniems negu 20 metų asmenims užtraukia baudą nuo 30 iki 120 eurų, pakartotinai - nuo 120 iki 440 eurų. Alkoholio pardavimas mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose nesilaikant licencijoje nurodytų apribojimų arba neturint licencijos atitinkamai užtraukia 200-1170 ir 390-1170 eurų baudas. Nustačius visus šiuos nusižengimus skiriamas ir alkoholinių gėrimų konfiskavimas.
Jeigu prekes asmuo pirko interneto parduotuvėje, tai muitinei kartu su siunta turi būti pateikiami prekių įsigijimo ir transportavimo siuntimo dokumentai, kurie reikalingi importuojamų prekių muitinei vertei nustatyti.
VMI pozicija aiški; gyventojams, elektroninėje erdvėje vykdantiems tęstinę, o t.y. ūkinę komercinę veiklą, galioja tos pačios taisyklės, kaip ir vykdantiems veiklą kitur. Interneto erdvėje - internetinėse parduotuvėse, socialiniuose tinkluose, skelbimų portaluose vykstančią prekybą VMI nuolat stebi ir vertina.
VMI glaudžiai bendradarbiauja ne tik su Muitine, bet ir su Lietuvos paštu. Šiuo metu analizuoja gautą informaciją apie šalies gyventojų 2012 -2013 metais parsisiųstas prekes. Yra identifikuojami asmenys, kurie siuntė didelius kiekius įvairių daiktų ir galimai juos nelegaliai realizavo šalies viduje. Tokie asmenys sulauks griežtų VMI kontrolės procedūrų.
Dažniausi pažeidimai yra veiklos neįregistravimas, būtinų dokumentų neišdavimas. Neretai pažeidėjai aiškinasi nežinoję apie prievolę registruotis, bet iš tiesų žmonės žino apie tai. Būna, kad pardavėjai net ir naudodamiesi kurjerių ar pašto pristatymo paslaugomis neregistruoja individualios veiklos arba dirba tik turėdami verslo liudijimus.
Jeigu sučiuptas nelegalus verslininkas į VMI raginimus nereaguotų, jo lauktų 500-1000 litų bauda, be to, VMI nustatytų, kiek kokių prekių parduota, ir nuo visų tų pajamų jiems tektų susimokėti visus nuslėptus mokesčius.
Parduodant asmeninius daiktus veiklos registruoti nereikia, tačiau jeigu pardavėjas pardavinėja vienarūšes prekes, pavyzdžiui, naujus drabužius arba mobiliuosius telefonus, tai traktuojama kaip veikla. Jeigu prekėms pristatyti naudojamasi kurjerių ar pašto paslaugomis, reikalinga individualios veiklos pažyma. Verslo liudijimo užtenka tiems, kurie prekiaudami internetu patys pristato prekes pirkėjams, o asmuo, vykdantis prekybą internetu ir prekes pristatantis naudodamasis trečiųjų asmenų paslaugomis, negali vykdyti veiklos su verslo liudijimu, šiuo atveju jis turėtų pasirinkti veiklą pagal individualios veiklos pažymą.
Registruoti veiklą ir mokėti mokesčius reikia tuomet, jei gyventojas vykdo tęstinę, ekonominę veiklą siekdamas iš jos užsidirbti pajamų.
Nelegali prekyba prie Kalvarijų turgaus Vilniuje
Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama užtikrinti sąžiningą konkurenciją ir tvarką, ėmėsi priemonių prieš nelegalią prekybą prie Kalvarijų turgaus. Po Viešosios tvarkos grupės perspėjimų, dalis prekeivių persikėlė į turgavietę ir prekiauja tam skirtose vietose, kurios pritaikytos prekybai, saugesnės tiek pardavėjams, tiek pirkėjams. Tie nelegalūs prekiautojai, kurie nenorėjo prekiauti teisėtai, tiesiog nutraukė savo neteisėtą veiklą, teigiama savivaldybės pranešime.
Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, tokia nelegali prekyba, kuri vykdavo prie Kalvarijų turgaus, nepuošia miesto, o, be to, yra nesąžininga ir neteisinga turguje prekiaujančiųjų atžvilgiu, kurie moka už prekybos vietą. Kartu tai sukelia nepatogumų pėstiesiems, dviratininkams, kuriems turgaus darbo dienomis sunku prasibrauti pro prekėmis nuklotą šaligatvį. Vilniaus miesto savivaldybės Viešosios tvarkos grupės vyresnysis patarėjas Gintaras Leperskas teigė, kad nelegalią prekyvietę prie Kalvarijos turgaus pavyko panaikinti per keletą savaičių. Iš pradžių nebuvo skiriamos piniginės baudos, o kas rytą pareigūnai ateidavo prie prekyvietės ir aiškindavo prekiautojams, kad nei jiems, nei miestiečiams tokia prekyba nėra saugi, informuodavo, kur jie gali prekiauti. Daugelis prekeivių paklausė ir perėjo į legalias prekybos vietas.
Prekybos sąlygos Kalvarijų turguje
Kalvarijų turguje yra įrengtos vietos prekybai savo užaugintomis daržovėmis, vaisiais, gėlėmis, medumi. Prekeiviai už prekybos vietą per dieną moka simbolinę 2 eurų rinkliavą. Prekes jie gali išdėstyti ant stalų, o nuo lietaus saugo stogas.
Administracinių nusižengimų kodekso 154 straipsnis numato, kad už neteisėtą prekybą pirmą kartą gali būti skirta bauda nuo 16 iki 30 eurų. Pažeidimams kartojantis bauda gali didėti iki 80 eurų. Savivaldybės administracijos pareigūno pareikalavus nutraukti neteisėtą prekybą ir nevykdant teisėto pareigūno reikalavimo, galima sulaukti baudos iki 780 eurų.
Kitos vietos Vilniuje, kur galima prekiauti
Savo užaugintais vaisiais, daržovėmis, medumi galima prekiauti ne tik Kalvarijų, bet ir Halės, Karoliniškių, Šeškinės, Justiniškių, Lazdynų, Naujosios Vilnios, Gariūnų, Benedikto ir kituose turguose.
Sendaikčiais be leidimo galima prekiauti prie „Compensa“ arenos Kernavės g. 84, prie Antakalnio g. 38A, Antakalnio g. 128, Nemenčinės pl. 7, Ateities g. 44, Pašto g. 19, Justiniškių g. 80 ir 86, Sausio 13-osios g. 2, greta prekybos centro „Iki“ Jonažolių g. 1, prie Palydovo g. 2, Pramonės g. 44, Vandens g. 9, Agrastų g. 16, Subačiaus g. 111, Lazdynų Pelėdos skvere, prie Širvintų g. 82, Balsių, Ragučio ir Bubilo gatvių sankirtoje, Balsių mitologiniame parke, tarp namų Savanorių pr. 62 ir 68, prie Žirmūnų g. 145. Visas vietas, kuriose galima vykdyti prekybą be leidimo gali nurodyti seniūnijų darbuotojai.
Reikėtų atkreipti dėmesį, kad prekiauti be leidimo savo užaugintomis uogomis, vaisiais, daržovėmis ir gėlėmis gali tik toje savivaldybėje savo gyvenamąją vietą deklaravę žmonės ir turintys pažymėjimą, kad yra:
- Pensininkai
- Asmenys su negalia
- Moksleiviai
- Studentai
- Ieškantys darbo ir registruoti Užimtumo tarnyboje
Situacija Kretingoje
Viena kretingiškių, nepanorusi viešinti pavardės, kreipėsi į redakciją, klausdama, ar senyvo amžiaus žmonės, prekiaujantys savo užaugintomis gėrybėmis, turi būti vaikomi kaip nusikaltėliai. Ji atkreipė dėmesį, kad turgus Kretingoje veikia dvi dienas per savaitę, žmonių srautas jame yra sumažėjęs, o kai kuriems senjorams ir atvykti iki jo yra sudėtinga.
Kretingiškė piktinosi, kad policijos pareigūnai, anot jos, ne tik paprašo pasišalinti iš parduotuvių prieigų, bet kartais skiria ir baudas už prekybą neleistinoje vietoje. Ji taip pat dalijosi ir kitų šalių patirtimi, kur, anot jos, gyventojams leidžiama tiesiog gatvėje prekiauti savo užaugintomis daržovėmis, įvairiais gaminiais, pavyzdžiui, sūriu, vynu.
Tam skirtos turgavietės Kretingoje, Savanorių gatvėje, prie Savivaldybės esančioje turgavietėje sutikta sūnaus užaugintomis braškėmis prekiaujanti Jadvyga Kniežienė pasakojo, kad kartais šioje vietoje močiučių, norinčių parduoti uogas ar daržoves, netrūksta. J. Kniežienė mano, kad nedidelė turgavietė įrengta geroje vietoje, ir džiaugėsi, kad neleidžiama prekiauti prie parduotuvių.
Pas Jadvygą braškių pirkti atėjęs ir pabendrauti linkęs Stanislovas Kaktys sakė, kad kita Savanorių gatvėje esanti privati turgavietė tarp prekiautojų neprigijo: „Nesu matęs nė vieno prekiautojo. Kiek girdėjau, ten nepatogu - turgavietė labiau nutolusi nuo gatvės.“
Kretingos rajono policijos komisariato viršininkas Arūnas Pužauskas atkreipė dėmesį, kad neleistinoje vietoje prekiaujančių asmenų kontrolė labiau yra viešosios tvarkos specialistų reikalas. Policijos pareigūnai, anot viršininko, prekiaujančiuosius nelegaliai dažniausiai kontroliuoja tuomet, kai gaunamas skundas, tačiau patys savo iniciatyva tokios kontrolės nevykdo.
Kretingos rajono savivaldybės Civilinės saugos ir viešosios tvarkos skyriaus vedėja Rasmina Beniušienė įvardino, kad neleistinose vietose prekiaujančių asmenų kontrolę vykdo tiek policija, tiek viešosios tvarkos specialistai. Pagal nustatytą tvarką prekiauti prie prekybos centrų yra draudžiama. Taip pat kiekviena seniūnija nusistato savo tvarką, kuriose vietose galima prekiauti, tam yra įrengtos prekybos vietos. Prekybai skirtose turgavietėse galima prekiauti ir be leidimo. Jeigu žmogus nori prekiauti ne tam skirtoje vietoje, turi gauti leidimą iš seniūnijos.
Apkalbėkime su Tadu Ignatavičiumi | Valdžios elgesys baugina
Apibendrinant, prekyba daržovėmis ir kitomis gėrybėmis be leidimo Lietuvoje yra reglamentuojama įstatymais ir savivaldybių taisyklėmis.
tags: #kiek #baudos #nelegaliai #prekiaujant #prekemis #vmi