Pasaulinės naftos kainų svyravimai, ypač dėl geopolitinių įvykių, tiesiogiai veikia automobilių savininkų išlaidas. Straipsnyje nagrinėjama, kiek kainuoja nuvažiuoti 5 kilometrus su benzinu, lyginant su kitomis transporto priemonėmis ir atsižvelgiant į kuro kainų pokyčius.
Kuro kainų šokas ir jo pasekmės
Dėl karinio konflikto Irane pasaulinėse rinkose kilęs naftos kainų šokas tiesiogiai smogia vairuotojų piniginėms. Vokietijos automobilininkų klubo (ADAC) surinkti duomenys rodo, kad nuo vasario pabaigos, kai prasidėjo neramumai, dyzelino kaina už litrą šoktelėjo net 42 centais, o populiariausio E10 markės benzino - beveik 27 centais. Kovo viduryje vidutinė benzino kaina Vokietijos degalinėse jau siekė 2,044 euro, o dyzelino - 2,167 euro už litrą. Tokį šuolį lėmė tai, kad naftos kaina perkopė psichologinę 100 JAV dolerių už barelį ribą ir šiuo metu laikosi ties 115 dolerių atžyma.
Išlaidų skirtumas tarp benzininių ir elektrinių automobilių
Europos transporto ir aplinkosaugos federacijos (T&E) analitikai apskaičiavo, kad dėl šios krizės benzininių automobilių vairuotojų patiriamos papildomos išlaidos yra net penkis kartus didesnės nei elektromobilių savininkų. Remiantis naujausiais skaičiavimais, vidutiniam benzininiam automobiliui nuvažiuoti šimtą kilometrų dabar kainuoja 14,20 euro, o vien dėl geopolitinio konflikto ši suma išaugo 3,80 euro. Tuo tarpu elektromobilio įkrovimas tokiam pat atstumui atsieina apie 6,50 euro, o pabrangimas siekia vos 70 centų. Net ir šis nedidelis elektros kainų augimas yra tik netiesioginė išaugusių gamtinių dujų kainų pasekmė.
Šis kainų atotrūkis ypač akivaizdus vertinant verslo įmonių transporto parkus. Paskaičiuota, kad vieno benzininio tarnybinio automobilio išlaikymas per mėnesį įmonei pabrango vidutiniškai 89 eurais, kai elektromobilio eksploatacija reikalauja vos 16 eurų papildomų išlaidų. Pasak T&E ekspertų, šie skaičiai puikiai iliustruoja greitesnio perėjimo prie elektra varomo transporto ekonominę naudą.
Kuro sąnaudų skaičiavimas ir taupymo būdai
Svetainės Kuro skaičiuoklė yra patogus ir naudingas įrankis, skirtas padėti vartotojams apskaičiuoti savo automobilio kuro sąnaudas, remiantis įvairiais parametrais. Kuro skaičiuoklės funkcija grindžiama duomenimis, kuriuos pateikia vartotojas. Vartotojas įveda kelionės parametrus, tokius kaip nuvažiuotų kilometrų skaičius, automobilio kuro sąnaudos per 100 km, kuro kaina. Kuro sąnaudų palyginimas: Kuro skaičiuoklės funkcija leidžia vartotojui palyginti kuro sąnaudas, remiantis skirtingais automobiliais arba kuro tipais. Taupymas: Kuro skaičiuoklės funkcija padeda vartotojams suprasti, kaip jų kuro sąnaudos yra susijusios su jų automobiliu keliaujant.
Norint apskaičiuoti kuro sąnaudas, pirmiausia reikalingi keli esminiai duomenys: kelionės atstumas, sunaudoto kuro kiekis ir automobilio degalų efektyvumas. Degalų sąnaudos dažniausiai matuojamos litrais 100 kilometrų (L/100 km) arba kilometrais už litrą (km/L), priklausomai nuo regiono. Pavyzdžiui, jei turite automobilio duomenis apie jo degalų suvartojimą (pvz., 8 L/100 km) ir norite apskaičiuoti, kiek kuro reikės tam tikram atstumui nuvažiuoti, formulė yra gana paprasta. Tarkime, kad planuojate nuvažiuoti 300 kilometrų. Kad apskaičiuotumėte reikalingą kuro kiekį, reikia padauginti kelionės atstumą iš automobilio degalų sąnaudų ir padalyti iš 100.
Kita vertus, jei norite apskaičiuoti degalų sąnaudas iš faktinio sunaudoto kuro ir nuvažiuoto atstumo, tai galite padaryti dalindami sunaudotą degalų kiekį iš nuvažiuoto atstumo ir padaugindami iš 100. Eiti pėsčiomis arba važiuoti dviračiu nekainuoja kuro, todėl nekaupia kuro sąnaudų. Dažniausiai viešojo transporto alternatyvos automobiliams, tokios kaip autobusai, traukiniai ir troleibusai, yra tinkamos mažinti kuro sąnaudas. Dėl bendruomeninio važiavimo prigimties viešojo transporto kuro sąnaudos paprastai yra mažesnės nei kiekvieno atskirai naudojamo automobilio kuro sąnaudos. Kai kuriose vietovėse viešasis transportas yra nemokamas. Taip pat žinomas kaip bendras automobilio naudojimas, karpulingas yra susitarimas tarp dviejų ar daugiau asmenų keliauti į bendrą paskirties vietą vienu automobiliu.
Praktiniai patarimai degalų sąnaudoms mažinti:
- Įsitikinkite, kad padangos yra tinkamai išpūstos. Tinkamai išpūstos padangos gali sumažinti degalų sąnaudas iki 3 procentų. Jūsų padangos taip pat praranda apie 1 PSI per mėnesį, o žiemą, kai padangos šaltos, jų slėgis mažėja dėl oro termiškos sutrumpėjimo. Rekomenduojama patikrinti padangų slėgį bent kartą per mėnesį, pageidautina kas savaitę.
Elektromobilių privalumai ir ateities perspektyvos
Nors naujo kompaktinės klasės elektromobilio įsigijimo kaina vis dar išlieka aukštesnė nei benzinu ar dyzelinu varomos transporto priemonės, lyginant kuro ir elektros energijos sąnaudas, lyderio poziciją vienareikšmiškai užima elektriniai automobiliai. Specialistai teigia, kad vidutinis naujo automobilio naudojimo laikas iki jo pardavimo yra 7 metai. Nuvažiuojant 15 000 km per metus, elektromobilio įsigijimo ir eksploatacijos išlaidos 7 metų laikotarpiu gali siekti iki 45 000 EUR, benzininio automobilio - 47 000 EUR, o dyzelinio - 50 000 EUR.
Vienas iš esminių elektromobilių pranašumų - pigi energija. 2024 m. duomenimis, vidutinė elektros kaina Lietuvoje siekia 0,23 EUR/kWh. Vidutinis elektromobilis sunaudoja apie 15-20 kWh/100 km. Tai reiškia, kad 100 km atstumui nuvažiuoti pakanka vos 3-4 EUR. Benzinu ar dyzelinu varomam automobiliui nuvažiuoti 100 km reikia 6-7 litrų degalų. Jei 1 litras degalų vidutiniškai kainuoja 1,5 EUR, 100 km kelionės degalais varomu automobiliu kaina sieks 10-12 EUR.
Jei kasdien nuvažiuojate neilgus atstumus ir turite galimybę dažnai įkrauti automobilį, elektromobilis gali tapti puikiu pasirinkimu dėl mažesnių kuro sąnaudų. Tai, kaip sunku prižiūrėti transporto priemonę, paprastai tiesiogiai proporcinga jos judančių dalių skaičiui. Visiškai elektriniame automobilyje galima rasti vos 20 judančių dalių. Tai sumažina priežiūros poreikį, nes nėra sudėtingų transmisijos sistemų, kurias reikėtų prižiūrėti ar keisti. Įprastas automobilis turi apie 2000 judančių dalių, kurios reikalauja reguliariai keisti alyvą, skysčius, filtrus ir kitokios priežiūros. Tai reiškia, kad reikia ir daugiau išlaidų.
EV ir įprasto automobilio priežiūra turi ir kelis panašumus, pavyzdžiui, tiek vieną, tiek kitą transporto priemonę reikia apdrausti. Elektromobilių baterijos keitimo sąnaudos vis dar ženkliai didesnės nei vidaus degimo variklio remontas. Tačiau baterijų gamybos technologijos sparčiai vystosi, todėl ilgainiui galime tikėtis mažesnių baterijų kainų ir didesnio nuvažiuojamo atstumo. Įvertinus ilgalaikes eksploatacijos sąnaudas galima apibendrinti, kad EV gali tapti ekonomiškesniu pasirinkimu nei įprastas automobilis. Tai aktualu tiems, kurie važinėja trumpus atstumus ir gali pasinaudoti namų įkrovimo galimybėmis.
Nors pasižymi didesne pradine įsigijimo kaina, elektra varomos transporto priemonės reikalauja mažiau techninės priežiūros. Taip pat jos daro mažesnį poveikį aplinkai, nes neišskiria išmetamųjų dujų. Vis tik galutinis sprendimas, kurį automobilį rinktis priklauso nuo individualių poreikių, vairavimo įpročių ir biudžeto.
10 pagrindinių elektromobilių problemų, apie kurias turite žinoti prieš pirkdami
Lietuvos energetikos agentūros duomenys
Lietuvos energetikos agentūros specialistai apskaičiavo kiek 2022 m. IV ketvirtį lengvųjų ir lengvųjų krovininių automobilių vairuotojams vidutiniškai kainavo nuvažiuoti 100 km, naudojant skirtingas degalų rūšis (95 markės benzinas, dyzelinas, gamtinės dujos ir elektra). Nustatyta, kad dyzelinių ir benzininių transporto priemonių naudotojams kelionė kainuoja net 2 ar 3 kartus daugiau, lyginant su alternatyviaisiais degalais. 2022 m. I ketvirtyje tiek lengvųjų automobilių, tiek ir lengvųjų krovinių automobilių vairuotojams nuvažiuoti 100 km, lyginant su 2021 m. IV ketvirčiu, naudojant tokias degalų rūšis, kaip elektra, gamtinės dujos, dyzelinas, 95 markės benzinas, išlaidos išaugo. Išlaidos elektra varomu automobiliu nuvažiuoti 100 km atstumą vidutiniškai išaugo 38 proc., gamtinėmis dujomis - 139 proc., dyzelinu - 15 proc., o 95 markės benzinu - 9 proc. Nepaisant to, kad išlaidos visoms kuro rūšims augo, tačiau elektra varomu automobiliu sąnaudos kurui augo mažiausiai.
Lengvųjų automobilių vairuotojams važiuoti naudojant elektros energiją buvo (2,5 karto) pigiau, nei renkantis 95 markės benziną. Lengvųjų krovinių automobilių vairuotojams taip pat pigiausia (2,3 karto) buvo važiuoti naudojant elektros energiją, nei gamtines dujas. Mažesnės išlaidos buvo 95 markės benzinui ir dyzelinui, lyginant su gamtinių dujų kaina.
Nors šiuo metu elektromobiliai sudaro vos 0,3 proc. viso Lietuvos automobilių parko, per pastaruosius metus pastebimas ženklus šių transporto priemonių skaičiaus augimas. Siekdama užtikrinti tinkamą infrastruktūrą elektromobilių plėtrai, Lietuvos energetikos agentūra 2022-2026 m. planuoja paskirstyti 46 mln. eurų elektromobilių privačių įkrovimo prieigų plėtrai.
