Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai riboja galimybę užimti tam tikras pareigas arba turėti tam tikras teises (vairavimo, ginklo, įvaikinimo, vaiko globos ir kt.).
Šiais laikais dažnas žmogus, ypač jei dirba sėdimą darbą, per visą dieną beveik nepakyla nuo kėdės. Sėdėti nevengiama ir namuose - laisvalaikis leidžiamas palinkus prie kompiuterio ar mobiliojo telefono, žiūrint televizorių. Sveikatos specialistai įspėja: kai per parą sėdima po 8-10 val., mažai judama, didėja daugelio lėtinių ligų rizika.
Mūsų protėviai buvo fiziškai kur kas aktyvesni, labiau užsigrūdinę, stipresni. Daugiausia laiko jie praleisdavo stovėdami, vaikščiodami, bėgiodami, žinoma, ir gulėdami, kai ilsėdavosi po darbų. O šių laikų žmogus beveik visą dieną sėdi - darbe, automobilyje ar viešajame transporte, namie, kino teatre, kavinėje ir t. t. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, tik kas antras šalies gyventojas per dieną vaikšto 30 min. ar ilgiau. Ir tai, žinoma, palieka pasekmių...
Sėdimas gyvenimo būdas ir jo pasekmės
Higienos instituto Sveikatos stiprinimo centro specialistas Žilvinas Sakalius sako, kad praėjęs šimtmetis buvo mūsų visuomenės modernizacijos ir automatizavimo laikotarpis, skatinantis ilgo sėdėjimo plitimą. „Sėdimas gyvenimo būdas populiarėja visame pasaulyje dėl padidėjusio profesinio sėdėjimo, pavyzdžiui, biuro darbo, ir didesnės televizijos bei vaizdo prietaisų skvarbos. Todėl su tuo susijusių sveikatos problemų daugėja. Įrodyta, kad sėdėjimas iki 8 val. per dieną ankstyvos mirties riziką didina 4 proc., iki 11 val. - 28 proc., daugiau kaip 11 val. - 69 proc. Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, fizinis neveiklumas yra ketvirtas pagal svarbą mirties rizikos veiksnys, sudarantis 6 proc. pasaulinio mirtingumo“, - teigia pašnekovas.
Skatina atsirasti lėtines ligas
Pasak Sveikatos stiprinimo centro specialisto, sėdimas gyvenimo būdas įvairiai veikia žmogaus kūną. „Ilgas sėdėjimas yra vienas pagrindinių veiksnių, sukeliančių širdies ir kraujagyslių ligas, cukrinį diabetą, vėžį ir lemiančių pirmalaikį mirtingumą. Viename atliktų tyrimų buvo analizuojamas žmonių, sėdinčių daugiau nei 10 val. ir sėdinčių mažiau nei 5 val. per dieną, mirtingumas. Tyrimo rezultatai parodė, kad sėdėjimo laikas reikšmingai su juo susijęs. Kitu tyrimu, kuriame nagrinėta televizijos žiūrėjimo laiko ir mirtingumo dėl visų priežasčių ryšys, nustatyta, kad televizoriaus žiūrėjimas ilgiau nei 6 val. per dieną padvigubina mirtingumo riziką, palyginti su žiūrėjimu mažiau nei 2 val. per dieną“, - iškalbingus skaičius pateikia Ž. Sakalius.
Jo teigimu, kuo ilgiau sėdima, tuo labiau didėja širdies ir kraujagyslių ligų rizika. „Pasyvus gyvenimo būdas gali padidinti simpatinės nervų sistemos aktyvumą, kuris gali lemti padidėjusį širdies susitraukimų dažnį. Dėl ilgo sėdėjimo laiko sumažėja medžiagų apykaitos poreikis, sumažėja jautrumas insulinui. Atliktu tyrimu nustatytas tiesioginis ryšys tarp sėdėjimo ir aukšto kraujospūdžio ligos hipertenzijos - paaiškėjo, kad neinteraktyvus sėdėjimas (žiūrint televizorių ir pan.) hipertenzijos riziką padidina labiau nei interaktyvus, pavyzdžiui, sėdėjimas prie vairo ar kompiuterio“, - atskleidžia tyrimų rezultatus fizinio aktyvumo specialistas ir teigia, kad ilgas sėdėjimas taip pat sukelia medžiagų apykaitos disfunkciją, kuriai būdingas padidėjęs trigliceridų kiekis kraujyje bei sumažėjęs didelio tankio lipoproteinų cholesterolio kiekis, o padidėjusi cholesterolio koncentracija kraujyje, arba dislipidemija, su kuria susiduria dažnas lietuvis ir kuri yra viena didžiausių išsivysčiusių šalių visuomenės sveikatos problemų, - pagrindinis širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys. Atlikus vieną iš tyrimų paaiškėjo, kad nuo ilgo sėdėjimo padažnėjo naujai diagnozuotų dislipidemijos atvejų tarp moterų, o apskritai šios patologijos rizika tiek vyrams, tiek moterims išaugo.
Pasak pašnekovo, ilgas sėdėjimas turi įtakos ir vienai dažniausių ligų - cukriniam diabetui. Sergamumas juo per pastaruosius 50 metų išaugo net 25 kartus - Lietuvoje serga apie 5 proc. gyventojų. „Tai, kad 2-ojo tipo cukrinio diabeto paplitimas auga ilgėjant sėdėjimo laikui, nuosekliai užfiksuota atliekant įvairius tyrimus. Jie aiškiai parodė, kad kuo ilgesnis kasdienis sėdėjimo laikas, tuo didesnė cukrinio diabeto rizika, poveikio neatsvėrė net ir aukštas fizinio aktyvumo lygis, - pasakoja Ž. Sakalius ir atkreipia dėmesį į dar vieną problemą, atsirandančią dėl sėdėjimo, taip pat mažo fizinio aktyvumo ir netinkamos mitybos - nutukimą. - Sveikatos specialistams ypač kelia nerimą didėjantis nutukusių vaikų skaičius. 2022 m. Pasaulio sveikatos organizacijos tyrimų duomenys rodo, kad Europoje 7,9 proc. ikimokyklinio amžiaus vaikų ir vienas iš trijų mokyklinio amžiaus vaikų turi antsvorio arba yra nutukę. Remiantis Higienos instituto 2022-2023 m. duomenimis, antsvorį turinčių 2-17 m. amžiaus mokinių dalis sudarė 13,2 proc., nutukusių mokinių dalis - 5,9 proc. Žinoma, kad sėdėjimo laikas reikšmingai susijęs su juosmens apimtimi, nepriklausomai nuo to, ar žmogus yra fiziškai aktyvus. Australijoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad suaugusiųjų, kurių sėdėjimo laikas pailgėjo 10 proc., juosmens apimtis vidutiniškai padidėjo 3,1 cm.“
Kenčia raumenų ir kaulų sistema
Ne veltui sakoma, kad ilgas sėdėjimas - peilis nugarai. Dauguma žmonių, kurie visą darbo dieną praleidžia sėdėdami, gana dažnai skundžiasi nugaros skausmais. Ilgai sėdint, tam tikros kūno dalys per ilgai išbūna vienodoje pozicijoje, tad sumažėja kraujo cirkuliacija į raumenis, kaulus, sausgysles bei raiščius. Dėl šios priežasties vienoje ar kitoje kūno dalyje jaučiamas sustingimas, kuris vėliau gali pereiti ir į skausmą.
Sveikatos stiprinimo centro specialisto teigimu, apatinės nugaros dalies skausmas yra vienas labiausiai paplitusių nusiskundimų dėl sveikatos būklės visame pasaulyje: „Apskaičiuota, kad apie 80 proc. gyventojų savo gyvenime patyrė apatinės nugaros dalies skausmą. Jis dažniau pasitaiko moterims ir 40-69 m. asmenims. Apatinės nugaros dalies skausmo paplitimas didėja su amžiumi. Įrodyta, kad raumenų ir kaulų sistemos simptomai apatinėje nugaros dalyje susiję su kitais kūno segmentais, įskaitant kaklą, viršutinę nugaros dalį ir pečius. Vienu tyrimu nustatyta, kad ilgas sėdimas laikas yra susijęs ir su lėtiniu kelio skausmu. Tyrimo rezultatai parodė, kad lėtinį kelio skausmą dažniau patyrė asmenys, kurių sėdėjimo laikas buvo ilgesnis nei 10 val. per dieną. Moterys, kurios užsiėmė didelio intensyvumo fizine veikla ir daugiau nei 10 val. praleisdavo sėdėdamos, dažniau patirdavo lėtinį kelio skausmą nei tos, kurios buvo fiziškai aktyvios, bet mažiau laiko prasėdėdavo. Tad tyrėjai rekomenduoja sutrumpinti sėdėjimo laiką iki mažiau nei 10 val. per dieną.“
Pasak specialisto, sėdėjimas gali paskatinti ir osteoporozę, dėl kurios sukeltų pažeidimų kasmet įvyksta daugiau kaip 1,5 mln. kaulų lūžių. Apskaičiuota, kad Europos Sąjungoje kas 30 sek. vienas žmogus patiria kaulo lūžį. Sėdėjimas ypač neigiamai veikia šlaunikaulio ir visų klubo kaulų mineralinį tankį, nepriklausomai nuo žmogaus fizinio aktyvumo intensyvumo. Nustatyta, kad suaugusių moterų šlaunikaulio kaulų mineralinis tankis (g/cm2) yra tiesiogiai susijęs su sėdėjimo trukme. Vyrų sėdimas elgesys nesusijęs su klubo ir stuburo kaulų mineraliniu tankiu.
Didėja kitų ligų rizika
Gydytojų teigimu, ilgas sėdėjimas turi įtakos ir venų ligoms - užtenka pasėdėti 1,5 val., ir kraujotaka kojose perpus sulėtėja, kyla trombų susiformavimo grėsmė, didėja gaubtinės žarnos, gimdos ir kiaušidžių vėžio rizika. Veninio kraujo sąstovis mažajame dubenyje gali lemti vyrų nevaisingumą. Viena dažniau pasitaikančių ligų, kurią dažnas užsidirba sėdėdamas, - hemorojus, išangės ir tiesiosios žarnos venų mazginis išsiplėtimas.
„Dažnas sėdėjimas glaudžiai susijęs su vėžio paplitimu. Remiantis tyrimu, kuriame buvo tiriamas ryšys tarp sėdėjimo ir vėžio paplitimo, vėžio rizika buvo 13 proc. didesnė ilgiausios sėdėjimo trukmės grupėje, palyginti su trumpiausiu sėdėjimo laiku. Kitas tyrimas parodė, kad sėdėjimo laikas 20 proc. padidino bendrą vėžio riziką. Dėl ilgo sėdėjimo padidėja storosios žarnos, gimdos gleivinės, kiaušidžių ir prostatos vėžio rizika. O neseniai paskelbtas tyrimas parodė, kad ilgesnė sėdėjimo trukmė lėmė didesnę mirštamumo nuo vėžio riziką. 30 min. sutrumpinus sėdėjimo laiką per dieną, mirštamumas nuo vėžio sumažėjo 8 proc., o pakeitus jį vidutinio ar didelio intensyvumo fiziniu aktyvumu, šis rodiklis sumažėjo 31 proc.“, - dalijasi informacija Ž. Sakalius.
Kaip pagerinti situaciją?
Nors visame pasaulyje atliekami tyrimai rodo ilgainiui mažėjantį gyventojų fizinį aktyvumą, vaikščiojimo įpročius sekti padedančios mobilios programėlės karantino laikotarpiu šiemet parodė ir teigiamų pokyčių. Sveikatingumo motyvatorė ir #walk15 programėlės kūrėja Vlada Musvydaitė teigia, jog karantino apribojimai vaikščiojimą pavertė viena priimtiniausių judėjimo formų, o tai rodo išaugusi judėjimo rezultatų statistika. „Matome, kad karantino metu fizinis aktyvumas labai stipriai išaugo. Iš 115 tūkst. programėlėmis besinaudojančių gyventojų, šiemet vienas žmogus kasdien vidutiniškai įveikia apie 4-5 tūkst. žingsnių. Turime net 15 tūkst. milijonierių - žmonių, kuriems per metus pavyko pasiekti milijoną žingsnių. O kasmetinėse ėjimo varžybose, kuriose šiemet laikėmės visų saugumo reikalavimų ir skatinome judėti mažose grupelėse, dalyvavo rekordinis skaičius gyventojų“, - teigiamus judėjimo įpročių pokyčius komentuoja V. Musvydaitė.
Nepaisant šių pastebėjimų, rekomenduojamų fizinio aktyvumo normų vis dar nepasiekiame. Sveikatingumo motyvatorių labiausiai neramina mokinių fizinio aktyvumo statistika, kurią atspindi PSO atliekami tyrimai. Pastaraisiais duomenimis, kuriuose buvo stebimas 15 metų mokinių aktyvumas, nustatyta, jog rekomendacijas atitinka tik 12 proc. mergaičių ir 17 proc. berniukų. Ketverius metus prieš tai atliktas tyrimas rodė tokius pat rezultatus mergaitėms, o berniukų rezultatas siekė 23 proc. - tai rodo, kad situacija linkusi blogėti. Skaičiuojama, kad apie 80 proc. vaikų ir paauglių nepasiekia rekomenduojamo fizinės veiklos kiekio. „Berniukų fizinis aktyvumas krenta, todėl svarbu siekti, kad kuo daugiau mokinių įsijungtų į sveikatingumo veiklą, daryti tai per šeimos prizmę. Nors pastebime, jog judėjimą skatinantys renginiai sutraukia daugiau moterų, tačiau aktyvi mama pritraukia su savimi ir vaikus, ir vyrą. Vaikai, matydami gerą tėvų pavyzdį, jį kartoja“, - teigia V. Musvydaitė.
Atsižvelgiant į esamą situaciją, sveikatingumo motyvatorė pabrėžia atsakingo judėjimo svarbą: pasivaikščiojimams geriau nesirinkti populiarių pažintinių takų, vietoje jų rinktis mažiau lankomus maršrutus, o savo aplinkoje neturint saugaus pasirinkimo - stengtis judėti daugiau namuose. Tiems, kam sunku prisiversti daugiau judėti, V. Musvydaitė siūlo įsiminti, jog net ir kelios minutės aktyvios veiklos teigiamai veikia žmogaus kūną ir emocinę būseną. Pritrūkus motyvacijos, pravartu žinoti, ką galime gauti iš skirtingos trukmės vaikščiojimo:
- 5 minutės - pagerėja nuotaika
- 15 minučių - sumažėja cukraus lygis kraujyje
- 30 minučių - išauga tikimybė numesti svorio
- 40 minučių - sumažėja kraujagyslių ir širdies ligų rizika
Judėjimo būdai apriboti, tačiau turime iš ko rinktis
Sporto užsiėmimų treneris Vytautas Kugelevičius taip pat pastebi, kad pastaraisiais metais gyventojų judėjimo įpročiai keičiasi į gera, plečiasi laisvu metu pabėgioti mėgstančių žmonių dalis ir tai tampa mada. „Mūsų fizinio aktyvumo ir judėjimo įpročiai keičiasi teisinga linkme. Prisimenu, kadaise, bėgiojant žiemą lauke, sulaukdavai daug keistų žvilgsnių ar net parodymų pirštais. Džiugu, kad šiandien, visa tai yra pasikeitę ir sutikti bėgiojančių bendraminčių žiemą ar kitu metų laiku galima gan dažnai, tai yra normalu ar net tapę madinga. Tikiuosi, ši mada tik populiarės“, - sako treneris.
V. Kugelevičiaus manymu, rekomenduojama 10 tūkst. žingsnių per dieną norma, kas yra beveik dvi valandos vaikščiojimo, yra pasiekiamas tikslas tiek pradedantiesiems, tiek pažengusiems. Anot jo, šiais laikais tai nebėra iššūkis tik sau - dėl įvairiausių programų ar programėlių galime sekti, kaip sekasi iššūkių laikytis mūsų draugams ar šeimos nariams, kas prideda papildomo entuziazmo ir patiems įgyvendinti išsikeltus tikslus. Vis dėlto, treneris sutinka, jog karantino metu judėjimas yra vienas didžiausių iššūkių, su kuriuo tenka susidurti daugeliui. Anot jo, esama nuomonės, kad sportuoti galima tik lankant sporto klubą ar kitą sportui pritaikytą vietą, jog tam turi būti gerai pasiruošęs fiziškai, todėl tai sukelia baimių tiems, kurie nesportuoja reguliariai.
„Turime prisitaikyti prie esamos situacijos ir prisiminti galbūt daug kam pamirštus dalykus. Visų pirma - tai mobilumo, mankštos ar tempimo pratimai, kuriems nebūtina speciali įranga, juos galime atlikti praktiškai visur. Tam skirdami nuo dešimties iki penkiolikos minučių ryte ar vakare ne tik pagerinsime judesių amplitudę, sustiprinsime sąnarius ar pagerinsime laikyseną, bet taip pat pagerinsime ir medžiagų apykaitą ir širdies veiklą“, - pabrėžia V. Kugelevičius. Treneris pataria nepamiršti ir judesio pertraukėlių darbo metu, kurių metu naudinga trumpai pasivaikščioti ar atlikti tempimo pratimus, ypatingai nuo sėdėjimo labiausiai pažeidžiamomis vietomis - nugarai, stuburui, kaklui. O vakare, nebeturint noro ieškoti tinkamos vietos pasivaikščioti, jis rekomenduoja įsijungti „online“ treniruotes, kurių šiandien internetinėje erdvėje yra apstu - jos leidžia judėti su profesionalų priežiūra, nereikalaujant specifinės įrangos ar išskirtinio fizinio pasiruošimo. Kita vertus, ne kiekvienam pavyksta prisiversti gyventi sveikesnį ir aktyvesnį gyvenimą - tiems, kurių darbas ir laisvalaikis apsiriboja sėdėjimu, treneris primena, kad tokie įpročiai vėliau brangiai kainuoja ne tik fizinės, bet ir emocinės sveikatos sąskaita.
„Vienareikšmiškai, norėčiau patarti išlipti iš rato - žiūriu visą darbo dieną į ekraną, kad galėčiau save apdovanoti žiūrėjimu į kitą ekraną, bei ilsėčiausi - žiūrėdamas į ekraną. Šį ratą svarbu pakeisti save apdovanojant pasivaikščiojimu gamtoje, aktyviu poilsiu atliekant mankštos ar jogos pratimus. Praleidus visą dieną kėdėje, ne tik rizikuojame neišvengti nugaros, sąnarių ir stuburo traumų, pabloginti laikyseną ar sulėtinti medžiagų apykaitą, bet taip pat tai gali atsiliepti ir mūsų emocinei būsenai. Galime tapti irzlesni, jaustis vieniši ar net pasinerti į depresiją“, - teigė V. Kugelevičius.
Ilgas sėdėjimas ir psichikos sveikata
Sėdimas gyvenimo būdas paveikia ne tik kūną, bet ir psichikos sveikatą. Fizinio aktyvumo nebuvimas sukelia depresijos ir nerimo išsivystymą. Tyrimų duomenimis, nuolatinis sėdėjimas sukelia endorfinų trūkumą, tai yra laimės hormonai, kurių gamybą padidina fizinis aktyvumas ir treniruotės. „Labai svarbu suprasti, kad šiuo metu fizinis aktyvumas yra viena iš geriausių priemonių, kuri padės pasijausti geriau ir šiek tiek atitrūkti nuo minčių apie karantiną. Jeigu norite būti fiziškai aktyvesniais, žvelkite į tai kaip į kasdienį įprotį ir kuo didesnę naudą savo sveikatai. Jeigu dar nesate susiformavę tokio įpročio, išsikelkite sau tikslus, pradėkite nuo mažesnių. Puikiai tiks pradėti ne nuo 10 tūkstančių žingsnių, o galbūt nuo 5 tūkstančių. Tokiu būdu fizinis aktyvumas teiks malonumą ir džiaugsmą, o kai jausitės, kad esate pasiruošę nuveikti daugiau, taip ir padarykite“, - pataria ji. A. Kavaliauskaitė siūlo prie naujų iššūkių paraginti prisidėti ir šeimos narius, nes palaikymas iš aplinkos suteikia daugiau motyvacijos ir pasitikėjimo. „Karantino laikotarpiu trūksta bendruomeniškumo, tad galite prisijungti prie nuotolinių grupinių treniruočių, kurių pasiūlymas yra labai įvairus, tokiu būdu ne tik aktyviai praleisite laiką, bet ir pabūsite su kitais asmenimis. Tad atraskite judėjimo formą, kuri džiugins ir kels teigiamas emocijas bei žinokite, kad fizinis aktyvumas - geriausia dovana sau, kuri mažina įvairius sveikatos rizikos veiksnius“, - pabrėžia specialistė.
Neseniai mobiliųjų įrenginių lyginamosios svetainės „WhistleOut“ atlikti tyrimai rodo, kad pagal šiandienos mobiliųjų telefonų naudojimo tendencijas, vidutinis žmogus per savo gyvenimą praleidžia šiek tiek daugiau nei 76,5 tūkst. Nenuostabu, kad vadinamieji „milenialsai“ (gimę 1981-1996 m.) daugiausiai laiko praleidžia naršydami telefone - vidutiniškai apie 3,7 valandos per dieną. X kartos atstovai (gimę 1965-1980 m.) užima antrą vietą - vidutiniškai savo telefonais jie naudojasi apie tris valandas per parą - tai sudaro 16,5 proc. jų budraus laiko. Kūdikių bumo kartos atstovai (gimę 1946-1965 m.) į telefonus įnikę mažiausiai - vidutiniškai 2,5 valandos per parą, t. y. maždaug 9,9 proc. Tačiau panašu, kad naujoji karta, vadinamoji Z karta, (gimę po 1996 m.) lenkia savo pirmtakus išmaniųjų telefonų ir prie ekranų praleidžiamo laiko srityje. Remiantis 2018 m. atliktais „Pew Research“ tyrimais, 95 proc. 13-17 metų paauglių teigia turintys išmanųjį telefoną arba turintys prieigą prie jo, o 45 proc. JAV paauglių teigė, kad praleidžia per daug laiko naršydami telefone. 52 proc. JAMA tinklo tyrimas parodė, kad tik 5 proc. Neseniai atlikto tyrimo autoriai išanalizavo dviejų didelių ankstesnių tyrimų duomenis apie tai, kaip amerikiečiai leidžia laisvalaikį. Abiejuose tyrimuose dalyvavo 35 tūkst. Kasdien apie dvi valandas laisvo laiko turintys respondentai jautėsi laimingesni, lyginant su tais, kurie turėjo mažiau laisvo laiko. Dauguma žmonių instinktyviai jaučia - per didelis užimtumas kelią stresą. Šis tyrimas buvo hipotetinis, vis tik jo rezultatai sutampa su kito tyrimo išvadomis, kad buvimas vadinamojoje srauto būsenoje (angl. Kitaip tariant, svarbu tai, kaip žmonės praleidžia laisvą laiką, pabrėžė M. Sharif. Pvz., lengva kardiotreniruotė, kaip antai, ėjimas, arba tempimo pratimai malšina stresą. „Mūsų tyrimo duomenys rodo - kai žmonių gyvenime atsiranda daugiau laisvo laiko, pvz., išėjus į pensiją ir laikinai išėjus iš darbo, jie jaustųsi geriau, jei ilgesnį laisvalaikį leistų prasmingai“, - reziumavo tyrimo vadovė M.
Išmaniosios technologijos ir ekranų poveikis vaikams
Išmaniosios technologijos tapo neatsiejama mūsų gyvenimo dalimi, įrenginių vaidmuo COVID-19 pandemijos metu dar labiau sustiprėjo. Išmaniosios technologijos praplečia žmogaus galimybių ribas, atveria naujų erdvių mokytis, dirbti, bendrauti, kūrybiškumui ugdyti. Dr. Rima Breidokienė, daktarė, Vilniaus šeimos psichologijos centro vaikų ir paauglių psichologė-psichoterapeutė, pastebi, kad mokslininkų ir praktikų susidomėjimas trumpalaikiu ir ilgalaikiu ekranų poveikiu vaikų sveikatai vis labiau auga.
COVID-19 pandemijai suvaldyti visose Lietuvos mokyklose 2020 ir 2021 metais buvo paskelbtas nuotolinis ugdymas. Lietuvoje atliktų tyrimų rezultatai parodė, kad 6-14 metų vaikų vidutinė buvimo prie ekranų trukmė abiejų karantinų metu buvo 7 valandos darbo dieną (iš jų pusė laiko buvo skiriama pramogoms!) ir 5 valandos laisvadieniais. Ilgesnė trukmė prie ekranų susijusi su vaikų prastesne emocine savijauta, mažesniu fiziniu aktyvumu, antsvorio rizika ir dažnesniais somatiniais skundais (ypač galvos skausmais). Taigi, kol mokslo metai dar tik įsibėgėja (džiugu, kad šiuo metu Lietuvos ugdymo įstaigose vyksta kontaktinis ugdymas), kiekvienoje šeimoje svarbu nustatyti svarbias taisykles, apibrėžiančias laiką ir veiklą prie ekranų.
- Iki 18 mėn. amžiaus vengti pažindinti vaikus su ekranais. Kaip išimtį galima paminėti nebent vaizdo skambučius su artimaisiais.
- 18-24 mėn. vaikų tėvai, norintys supažindinti vaikus su ekranais, turi pasirinkti aukštos kokybės programas ir leisti laiką prie jų kartu su vaikais.
- 2-5 metų vaikams saugus laikas prie ekranų yra iki valandos per dieną. Svarbu, kad šeimoje galiotų taisyklės, apibrėžiančios laiką ir erdvę, kai ekranais iš viso nesinaudojama (pvz., valgant kartu arba prieš miegą). Tėvai turi leisti vaikams nuobodžiauti, mokyti vaikus pažinti ir išreikšti savo jausmus.
- 6 metų ir vyresniems vaikams turi būti nubrėžtos aiškios ribos dėl laiko, pasirinktos veiklos prie ekranų. Būtina įsitikinti, ar vaikas pakankamai miega, fiziškai aktyvus ir panašiai.
- Reikia numatyti laiką, leidžiamą ne prie ekranų (pvz., valgant), arba vietą namie (pvz., miegamasis), kur nesinaudojama įrenginiais.
- Mokyti vaikus saugumo internete taisyklių ir diegti tėvų kontrolės programas. Tėvams nevertėtų bijoti, kad šios programos gali sukelti vaikų nepasitenkinimą ar pyktį.
Šiame raidos etape ekranai gali tapti kovos lauku. Taigi, su paaugliais reikia kalbėti, diskutuoti, skatinti juos sąmoningai kelti klausimus, pvz., kaip tu jautiesi, kai užsiimi kokia nors veikla prie ekranų, ar pastebi, kaip tave veikia ilgalaikis buvimas prie ekranų, kokia veikla tave veikia teigiamai, o kokia sukelia nemalonių fizinių ir emocinių pojūčių. Svarbu padėti paaugliams pamatyti skirtumus tarp aktyvaus ir pasyvaus laiko prie ekranų. Diskutuokite su paaugliais, kodėl kai kuriems žmonėms labiau patinka būti „anapus ekranų“? Sąmoningai stebėkite, kiek praleidžiate laiko prie ekranų, kam skiriate pirmenybę - bendravimui, fizinei veiklai, laisvalaikiui ne prie ekranų, ir kaip tvarkotės su savo emocijomis. Turėkite galvoje, kad ekranai labai įtraukia, ypač kai esame pavargę, apimti nemalonių stiprių emocijų.
Kaip trumpinti sėdėjimo laiką ir didinti fizinį aktyvumą
Be abejo, jeigu darbas yra sėdimas, jo staiga nepakeisime - kiekvienas dirba tai, ką geriausiai moka, bet ką galėtume padaryti, kad blogas sėdėjimo poveikis sveikatai būtų mažesnis? Sveikatos stiprinimo centro fizinio aktyvumo specialistas sako, kad sėdėjimą reikėtų kiek įmanoma trumpinti ir derinti kartu su fiziniu aktyvumu. Štai keli jo patarimai, kaip galima sumažinti ilgo sėdėjimo poveikį sveikatai:
- Pirmiausia turėtų būti gerinamos darbo sąlygos pritaikant ergonomikos laimėjimus, mažinami sveikatai nepalankūs profesinės rizikos veiksniai, tinkamai pasirūpinant darbo aplinka ir darbo vieta. Patogiai ir saugiai dirbant mažiau nuvargstama, gerėja darbo kokybė, didėja darbuotojų motyvacija ir suinteresuotumas darbu, išlaikomas aukštas darbingumo lygis, sumažėja psichosomatinių sutrikimų, kaulų ir raumenų sistemos ligų.
- Reikėtų trumpinti sėdimo darbo trukmę - darbas be pertraukos sėdimoje kompiuterizuotoje darbo vietoje, specialistų siūlymu, turėtų trukti ne ilgiau nei 30-60 min. Net ir atliekant svarbią darbo užduotį, būtina daryti poilsio pertraukėles ir pakeisti kūno padėtį: bent 5 min. pertraukėlę po 30 min. darbo arba 10-15 min. pertraukėlę po valandos darbo.
- Papildomų pertraukų metu ypač efektyvu atlikti įvairias trumpalaikes mažo ar vidutinio intensyvumo fizines veiklas ar mankštas, pavyzdžiui, tinka vaikščiojimas, lipimas laiptais, kvėpavimo pratimai, stalo futbolas ar stalo tenisas, pratimai ant laipiojimo sienelės ir t. t.
- Siūloma važiavimą į darbą ar kitur ar bent dalį jo pakeisti ėjimu ar važiavimu dviračiu.
- Laisvalaikiu reikėtų apriboti laiką, praleidžiamą pasyviai sėdint. Ilgą sėdėjimą būtina kaitalioti su bet kokiu fiziniu aktyvumu, net mažo intensyvumo, kuris yra naudingesnis sveikatai nei fizinis pasyvumas.
- Suaugusieji bent 150-300 min. per savaitę turėtų užsiimti vidutinio intensyvumo aerobine fizine veikla (ėjimas vidutiniu greičiu, stalo tenisas, lėtas važiavimas dviračiu ir pan.) arba bent 75-150 min. didelio intensyvumo aerobine veikla (futbolas, krepšinis, plaukimas ir pan.) arba turėtų būti atliekamas šių dviejų skirtingo aktyvumo veiklų (vidutinio ir didelio intensyvumo) lygiavertis derinys.
💪 FIZINIO AKTYVUMO svarba vaikams 🏀 Judėkite ir rūpinkitės savo kūnu! 🚶♀️
Kai kurie psichikos sveikatos sutrikimai riboja galimybę užimti tam tikras pareigas arba turėti tam tikras teises (vairavimo, ginklo, įvaikinimo, vaiko globos ir kt.).
B kategorijos transporto priemonių vairavimui
| TLK kodas | Diagnozė | Vairavimo teisė |
|---|---|---|
| F00 | Alzheimerio liga su demencija | Neleidžiama |
| F01 | Kraujagyslinė demencija | Neleidžiama |
| F02 | Demencija dėl kitų ligų (pvz., Parkinsono liga) | Neleidžiama |
| F03 | Neapibrėžta demencija | Neleidžiama |
| F04 | Organinis amnezinis sindromas | Neleidžiama esant F04.0-F04.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F05 | Deliriumas, nesukeltas alkoholio ar kitų psichoaktyviųjų medžiagų | Neleidžiama esant F05.0-F05.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F06 | Kiti psichikos sutrikimai dėl smegenų pažeidimo ar disfunkcijos | Neleidžiama esant F06.0-F06.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F07 | Asmenybės ir elgesio sutrikimai dėl smegenų ligos, pažeidimo ar disfunkcijos | Neleidžiama esant F07.0-F07.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F09 | Neapibrėžtas organinis ar simptominis psichikos sutrikimas | Neleidžiama |
| F10 | Alkoholio vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant F10.4-F10.9, F10.4-F10.9, F10.0-F10.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F11 | Opioidų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant F11.4-F11.9, F10.0-F10.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F12 | Kanapių vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant F12.4-F12.9, F12.0-F12.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F13 | Raminamųjų ir migdomųjų vaistų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant F13.4-F13.9, esant F13.0-F13.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F14 | Kokaino vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant F14.4-F14.9, esant F14.0-F14.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F15 | Kofeino vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant -F15.4 - F15.9, esant F15.0-F15.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F16 | Haliucinogenų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant F16.4-F16.9, esant F16.0-F16.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F17 | Tabako vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Leidžiama |
| F18 | Lakų ir kitų inhaliuojamųjų medžiagų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant F18.4-F18.9, esant F18.0-F18.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F19 | Kitos psichoaktyviosios medžiagos arba kelių medžiagų vartojimo sukeltas psichikos ir elgesio sutrikimas | Neleidžiama esant F19.4-F19.9, esant F19.0-F19.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F20 | Šizofrenija | Neleidžiama |
| F21 | Šizotipinis sutrikimas | Neleidžiama |
| F22 | Kliedesiniai sutrikimai | Neleidžiama |
| F23 | Ūminiai ir laikini psichoziniai sutrikimai | Neleidžiama, esant F23.0-F23.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai |
| F24 | Indukcinis kliedesinis sutrikimas | Neleidžiama |
| F25 | Šizoafektiniai sutrikimai | Neleidžiama |
| F28 | Kiti nekonkrečiai apibrėžti psichoziniai sutrikimai | Neleidžiama |
| F29 | Neapibrėžtas psichozinis sutrikimas | Neleidžiama |
| F30 | Manijos epizodas | Neleidžiama esant F30.0 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos yra ilgesnė nei 5 (penkeri) metai, neleidžiama esant F30.1, F30.2, F30.8, F30.9 |
| F31 | Bipolinis afektinis sutrikimas | Neleidžiama esant F31.0-F31.9 |
| F32 | Depresijos epizodas | Neleidžiama esant F32.0-F32.1, F32.8, F32.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, esant F32.2 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai, F32.3 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 5 metai. |
| F33 | Pasikartojantis depresinis sutrikimas | Neleidžiama esant F33.3, esant F33.0-F33.2, F33.4-F33.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. |
| F34 | Nuolatiniai afektiniai sutrikimai (pvz., distimija) | Neleidžiama esant F34.0-F34.9 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. |
| F38 | Kiti afektiniai sutrikimai | Neleidžiama esant F38.0-F38.8 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai. |
| F39 | Neapibrėžtas afektinis sutrikimas | Neleidžiama esant F39 - išskyrus atvejus, kai remisija nuo gydymo pabaigos ilgesnė kaip 3 metai; |
| F40 | Fobiniai nerimo sutrikimai | Neleidžiama esant F40.0-F40.1 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju); |
| F41 | Kiti nerimo sutrikimai | Neleidžiama esant F41.0-F41.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju); |
| F42 | Obsesinis-kompulsinis sutrikimas | Neleidžiama esant F42.0-F42.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju); |
| F43 | Reakcijos į sunkų stresą ir adaptaciniai sutrikimai | Neleidžiama esant F43.0, F43.2-F43.9 - kol tęsiasi šis sutrikimas, išskyrus atvejus, kai gydytojų psichiatrų konsultacinė komisija, įvertinusi simptomų išreikštumą ir socialinę adaptaciją, pateikia išvadą, kad asmeniui diagnozuoti psichikos sveikatos sutrikimai neturi įtakos asmens galimybei tapti įvaikintoju ar globėju (rūpintoju). |
Priverstinis hospitalizavimas ir gydymas gali būti taikomas asmenims, jei iš asmens elgesio ir (ar) kitų objektyvių duomenų galima pagrįstai spręsti, kad yra reali grėsmė, kad jis savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos savo ar aplinkinių sveikatai, gyvybei ir (ar) turtui. Priverstinį hospitalizavimą ar gydymą skiria gydytojas psichiatras, atvežus į ligoninę, ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms. Priimti sprendimą asmenį pristatyti į ligoninę, kad psichiatras galėtų įvertinti jo būklę, gali greitosios medicinos pagalbos specialistas, prireikus dalyvaujant policijai. Fizinį asmenį neveiksniu arba ribotai veiksniu tam tikroje srityje pripažinti gali tik teismas.